Mainais už tai G. Balnis V. Matijošaičio šeimai pardavė 20 proc. nekilnojamojo turto valdymo įmonių akcijų paketą.

Apie užbaigtą sandorį antradienį pranešė G. Balnis, sandorio vertė neatskleidžiama.

„Sutartis pasirašyta šiandien, sandorio vertė šalių susitarimu neskelbiama. Siekiant išvengti nepagrįstų interpretacijų, sutartyje nėra aptartos ar numatytos opciono ar akcijų grąžinimo sąlygos“, – teigiama pranešime.

Mainais už „Amber Food“ akcijas G. Balnis V. Matijošaičio šeimai perdavė 20 proc. akcijų paketus nekilnojamojo turto valdymo įmonėse „Gildijos investicijos“, „Laisvės investicijos“, „Jūros investicijos“, „Vokiečių investicijos“ ir „Rinktinės investicijos“, kurių 80 proc. akcijų valdė V. Matijošaičio šeimos bendrovės.

Jos nuo šiol valdys 100 proc. Vilniaus centre statomo viešbučio „Double Tree by Hilton“ įmonės akcijų, „Metropolio“ viešbutį Kaune su kitais gretimais pastatais, patalpas Kauno Rotušėje ir Vokiečių gatvėje Vilniuje, taip pat 51 proc. bendrovės „Baltic Hospitality“ akcijų.

G. Balnis anksčiau BNS sakė, kad jo perduotų NT įmonių akcijų vertė yra didesnė nei „Amber food“, tačiau sprendimus reikėjo priimti greitai ir ne laikas buvo ginčytis.

Sandoriu G. Balnio kontroliuojama įmonė „APC Investicijos“ taip pat išpirko 100 proc. bendrovės „Knygų karta“ akcijų. Pastarajai įmonei priklauso patalpos po Baltuoju tiltu Vilniuje.

G. Balnis sako, kad sprendimui atskirti veiklas įtakos turėjo reputacijos krizė: balandžio pabaigoje jis minėjo, jog restoranai patyrė beprecedentę aktyvistų, raginančių V. Matijošaičio iš dalies valdomą „Vičiūnų grupę“ kuo greičiau trauktis iš Rusijos, ataką.

„Vos pradedančiam po pandemijos atsigauti verslui smogė reputacijos krizė. Sprendimas radikaliai atskirti veiklas leidžia kiekvienai sandorio šaliai aiškiau suvokti riziką, mažiau priklausyti nuo išorinių veiksnių ir visiškai susitelkti ties konkrečia veikla“, – sakė G. Balnis.  

„Amber Food“ nėra „Vičiūnų grupės“ dalis, tačiau visuomenės akyse akcininko sąsajos užtenka, kad viskas būtų matuojama tuo pačiu matu. Restoranai tapo patogiu taikiniu, nepaisant fakto, kad „Amber Food“ su Rusija neturi nieko bendro, toje rinkoje neveikia, nieko iš jos neperka ir nieko jai neparduoda“, – anksčiau BNS teigė verslininkas.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir Lietuvos bei kitų Vakarų šalių verslams masiškai traukiantis iš Rusijos, „Vičiūnų grupė“ pranešė stabdanti gamybą fabrike Tilžėje, o vėliau sulaukusi kritikos patikslino, jog gamybą tęs, kol turės žaliavų, ir per kelis mėnesius parduos verslą. Jos produkcija iki šiol parduodama Rusijoje ir kitose Rytų rinkose. Dėl to visuomenėje kilo pasipiktinimas.

„Amber food“ grupei priklauso restoranai „Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „Manami“, „Sugamour“, „La Crepe“, „Skonis“, „Guacamole“, „Lunch up“, „Grill Terrace“  ir kiti.

„Amber Food“ pernai patyrė 497,9 tūkst. eurų nuostolių – beveik du kartus daugiau nei 2020 metais (255 tūkst.). Įmonės pajamos išaugo 20,4 proc. iki 17,9 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje įmonės ataskaitoje.

Užbaigus sandorį G. Balnis valdys 100 proc. grupės „Amber Food“ akcijų, pranešė „Amber Food“.

G. Balnis sako, kad „Amber Food“ restoranai šiuo metu patiria beprecedentę aktyvistų, raginančių V. Matijošaičio iš dalies valdomą „Vičiūnų grupę“ kuo greičiau trauktis iš Rusijos, ataką – ji ardo veiklą ir santykius su klientais bei partneriais.

„Suvokdamas, kad šiandien patiriama krizė gali padaryti neatitaisomą žalą tiek prekės ženklų reputacijai, tiek grupės veiklos tęstinumui ir siekdamas išsaugoti beveik 15 metų kurtą verslą bei darbo vietas daugiau nei tūkstančiui žmonių, nusprendžiau išpirkti visas akcijas“, – pranešime sakė G. Balnis.   

Sandorio finansavimui G. Balnis V. Matijošaičio šeimai parduos 20 proc. nekilnojamojo turto valdymo įmonių akcijų paketą. Dabar V. Matijošaičio šeima valdo 80 proc. jų akcijų. Sprendimą akcininkai priėmė pirmadienį, sandorį ketinama užbaigti gegužę.

G. Balnis BNS patikslino, kad parduos jo valdomą akcijų dalį įmonėse „Gildijos investicijos“, „Laisvės investicijos“, „Jūros investicijos“, „Vokiečių investicijos“ ir „Rinktinės investicijos“. 

„Čia yra geriausi perliukai Lietuvos vietose. Tai yra viešbutis, statomas Vilniuje, „Metropolio“ (viešbutis Kaune – BNS) pastatas – visas viešbutis su kitais gretimais pastatais, Rotušėje Kaune kelios patalpos, Vokiečių gatvėje Vilniuje – visas didžiulis nekilnojamojo turto paketas“, – BNS sakė G. Balnis.

Čia yra geriausi perliukai Lietuvos vietose.

„Manyčiau, kad net ir didesnė (vertė nei „Amber food“ akcijos – BNS) yra, bet greitai dėliojomės, reikia greitai dėlioti sprendimus ir ne laikas buvo ginčytis“, – pridūrė jis.

„Amber food“ grupei priklauso restoranai „Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „Manami“, „Sugamour“, „La Crepe“, „Skonis“, „Guacamole“, „Lunch up“, „Grill Terrace“  ir kiti.

G. Balnis tikina, kad „Amber Food“ yra autonomiškas verslas, kuriame V. Matijošaitis ir jo šeimos nariai veikia kaip investuotojai, neužima jokių apmokamų pareigų ir iki šiol čia uždirbtą pelną reinvestuodavo į restoranų tinklo plėtrą.

„Amber Food“ nėra „Vičiūnų grupės“ dalis, tačiau visuomenės akyse akcininko sąsajos užtenka, kad viskas būtų matuojama tuo pačiu matu. Restoranai tapo patogiu taikiniu, nepaisant fakto, kad „Amber Food“ su Rusija neturi nieko bendro, toje rinkoje neveikia, nieko iš jos neperka ir nieko jai neparduoda“, – teigė jis.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir Lietuvos bei kitų Vakarų šalių verslams masiškai traukiantis iš Rusijos, „Vičiūnų grupė“ pranešė stabdanti gamybą fabrike Tilžėje, o vėliau, sulaukusi kritikos patikslino, jog gamybą tęs, kol turės žaliavų, ir per kelis mėnesius parduos verslą. Jos produkcija iki šiol parduodama Rusijoje ir kitose Rytų rinkose. Dėl to visuomenėje kilo pasipiktinimas.

Kritikos sulaukė ir „Amber Food“, kurios dalis akcijų priklauso V. Matijošaičio bei jo šeimos narių valdomoms įmonėms.

„Džiaugiamės, kad pagaliau restoranai įstojo į Europos Sąjungą, nes visoje Europos Sąjungoje PVM restoranams yra sumažintas. Aišku, kad tai turės reikšmingos įtakos“, – BNS antradienį sakė Gediminas Balnis.

Daugiau nei pusšimtį restoranų ir picerijų valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas sakė, jog parama maitinimo sektoriui labai reikalinga, anot jo, sudėtingiausia situacija dabar tiems, kurie neturi lauko terasų. Be to, valstybės parama nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui mažėja, o veiklos sąnaudos auga. 

„Po to smūgio šiais metais pagalba visiškai neatitinka patiriamų sąnaudų. Jei kas galvoja kad baiginėjasi pandemija, tai, pavyzdžiui, mūsų įmonės atveju pats nuostolingiausias šių metų mėnuo yra gegužė, nes parama mažėja“, – teigė G. Balnis.

Pasak jo, dėl PVM lengvatos kainos augs mažiau, negu galėjo.

„Kainos didės mažiau negu turėjo didėti, nes dabar toks yra kaštų šuolis, dujos brangsta 50 proc., maisto produktai brangsta. (...)  Ypatingai vasara didelę restoranų apyvartos dalį sudaro alkoholiniai gėrimai, kur akcizas nesikeis ir išliks toks pat“, – kalbėjo viešbučių ir restoranų verslo atstovas.

Seimas antradienį įteisino 9 proc. lengvatinį PVM itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams.

Ji galios laikinai – nuo liepos iki 2022 metų pabaigos – ir bus taikoma visų rūšių meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, aktoriams, dainininkams, muzikantams, dirigentams, šokėjams, skaitovams, cirko artistams, taip pat kino, sporto renginiams, klubams, privačių žmonių teikiamoms sporto paslaugoms.

„Galimybių pasas mūsų negelbsti. Dabar išvis yra tokie „raupsuotieji“ restoranai – tie, kurie neturi lauko terasų ir veikia viduje. Mes dabar žiūrime dinamiką, tai tie, kurie veikia viduje, veikia netgi žymiai prasčiau nei prieš metus tokiu laiku“, – antradienį diskusijos metu „Galimybių pasas: ką svarbu žinoti paslaugų sektoriui“ sakė G. Balnis.

Jis pateikė Lenkijos pavyzdį, kurioje kas antras staliukas viduje gali veikti ir be Galimybių paso.

„Žiūrint į kaimynus, ar nevertėtų jau ruoštis kaip Lenkijoje, kur šachmatų principu kas antras staliukas gali veikti viduje ir be jokio Galimybių paso. Norėtume, kad greičiau svarstytumėte normalų grįžimą, nes kol kas Galimybių paso poveikis yra arti nulio restoranų veiklai viduje“, – sakė G. Balnis.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis sakė, kad sektoriaus prašymai yra girdimi ir jie bus svarstomi, kai tai leis epidemiologinė situacija.

„Kai tik epidemiologinė situacija leis, reikės prieiti prie šitų žingsnių. Dabar nesinori duoti tokio atsakymo, kuris būtų ne iki galo tikslus, sukeltų per didelius lūkesčius arba per daug nuviltų. Tikrai apsvarstysime“, – žadėjo V. Jurgutis.

Nuo antradienio viešojo maitinimo įstaigos gali veikti nuo 7 iki 24 valandos. Lankytojai su Galimybių pasu gali būti aptarnaujami viduje, jo neturintieji – lauke. Taip pat nuo antradienio leidžiama naktinių klubų veikla.

„Iniciatyvą taikyti PVM lengvatą vertiname teigiamai, apie tai jau diskutavome turbūt daugiau nei 10 metų, dar prieš šią pandemiją. ES liko vos kelios šalys, kurios turi standartinį PVM, ir ne tik dėl šitos pandemijos. Dalis šalių, kurios turėjo sumažintą PVM, pandemijos laikotarpiu jį dar labiau sumažino“, – Eltai sakė G. Balnis.

Jo teigimu, Lietuvos maitinimo sektorius moka vienus didžiausių mokesčių ES.

„Lietuvoje kainos restoranuose yra aukštesnės nei ES vidurkis, esame priskiriami prie brangesnių šalių. Anksčiau kainų skirtumą, didelį PVM ir didelius su darbo santykiais susijusius mokesčius kompensuodavome mokėdami mažus atlyginimus. Tačiau per pastaruosius 5 metus atlyginimai pakilo 3 kartus. Tiek PVM, tiek su darbo santykiais susiję mokesčiai mūsų sektoriuje yra apskritai vieni didžiausių Europos Sąjungoje“, – akcentavo jis.

Iniciatyvą taikyti PVM lengvatą vertiname teigiamai, apie tai jau diskutavome turbūt daugiau nei 10 metų, dar prieš šią pandemiją.

G. Balnis tikino, jog mažesnis PVM leis kelti darbuotojų algas.

„Sumažinus PVM, galėsime didesnę dalį savo pajamų skirti darbo užmokesčiui: ir taip šiame sektoriuje skiriame 40 proc. pelno darbo užmokesčiui, įskaitant mokesčius. Sumažinus PVM, iki 9 proc. priartėsime prie ES vidurkio“, – kalbėjo jis.

„Galbūt vienus kitus metus kiek daugiau pelno ir liks įmonėse, bet šiuo atveju mums tas pelnas reikalingas, kad galėtume padengit pandemijos metu susidariusias skolas“, – pabrėžė G. Balnis.

„Amber Food“ vadovas taip pat teigė, kad lengvata maitinimo įstaigų pelno mokesčiui padės sumažinti maisto išvežimo ir pristatymo kaštus.

„PVM lengvata taip pat labai pagelbės teikiant maisto išvežimo ir išsinešimo paslaugas. Šių paslaugų kainodara sudaroma prie sąskaitos su PVM pridedant komisinį mokestį ir dar kartą PVM. Vadinasi, išvežimo atveju du kartus sumokame PVM. Užuot du kartus sumokėję po 21 proc., sumokėsime du kartus po 9 proc. Tad pandemijos metu ir ypač grįžtant į normalų gyvenimą, mums labai atpigs būtent maisto pristatymo paslauga“, – tikino jis.

Vertindamas Vyriausybės planus PVM lengvatą taikyti ribotam laikui G. Balnis teigė manąs, kad praėjus numatytam laikotarpiui lengvata maitinimo įstaigoms bus pratęsta.

„Esame įsitikinę, kad tas pats PVM bus sumažintas ir Latvijoje, ir Estijoje, ir ES praktiškai neliks tokių valstybių, kuriose maitinimo įstaigoms bus taikomas standartinis PVM. Tuomet bus labai keista, jei 2023 metais svarstysime apie lengvatos panaikinimą. Tuo atveju gali būti, kad būsime vienintelė šalis su standartiniu PVM“, – akcentavo jis.

Gedimino kalno papėdėje stūksanti "Rotonda" vieną dieną bus prikelta naujam gyvenimui. Tik ta diena išauš dar negreitai.

Koją kiša kasinėjimai

Jau beveik dešimtmetį iš vienų nuomininkų į kitų rankas keliaujanti legendinė kavinė-ledainė niekaip nesulaukia naujo gyvenimo pradžios. Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti "Rotonda" pagal nuomos sutartį kadaise buvo perleista bendrovei "Gairė". Pastarąją įsigijus bendrovei "Vičiūnų restoranų grupė", nuomos sutartis perėjo į šios įmonės rankas.

Įmonės "Vičiūnų restoranų grupė" vadovas Gediminas Balnis teigė, kad "Rotondoje" ketina įkurti kavinę. Tiesa, ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš šono. Norint pradėti rekonstrukcijos darbus, pirmiausia reikia nutiesti komunikacijas, nes ten nėra vandens, elektros. Norint visa tai padaryti, kaip aiškino pašnekovas, reikalingi archeologiniai tyrimai.

"Sudėtinga ten teritorija, reikės archeologinių kasinėjimų, derinimų. Negaliu pasakyti laiko, kada kavinė galėtų būti atidaryta. Viskas dabar yra projektuojama ir tai gali užtrukti ne vienus metus", – sakė G.Balnis.

Restauracijai – keli milijonai

"Vičiūnų restoranų grupės" vadovo teigimu, bendra suma, norint viską sutvarkyti, įskaitant ir pastato restauraciją, gali siekti 2–3 mln. litų.

G.Balnio teigimu, kur kas paprasčiau būtų pastatą nugriauti ir pastatyti naują, nes esą restauruoti labai brangu. Bet to daryti negalima, nes pastatas pagal Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos patvirtintą projektą turi išlikti koks buvęs.

"Įmonė turi jau seniai mūsų patvirtintą projektą, pagal jį "Rotonda" išlieka tokia, kaip buvo anksčiau, sovietmečiu, kai čia rinkdavosi menininkai, kai ji buvo populiari tarp vilniečių. Bėda ta, kad, norint pastatą atkurti naujam gyvenimui ir įrengti jame kavinę, būtina nutiesti komunikacijas. Tačiau prieš tai – atlikti archeologinius kasinėjimus, o archeologai yra brangininkai", – situaciją sudėliojo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos vadovė Audronė Kasperavičienė.

Direktorės teigimu, laikrodis tiksi, visi "Rotondos" jau seniai nekantriai laukia, bet, kaip ji sakė, nuo jų įstaigos niekas nepriklauso.

"Čia viską lemia aplinkybės. Matot, nuomininkai juk ir nuomą už tą pastatą moka, aišku, jie suinteresuoti, kad viskas vyktų greičiau. Žinoma, ta archeologija labai brangi, tačiau mūsų teritorijoje ji būtina. Mes padaryti nieko negalime. Pastatas ne mūsų, jis tik stovi mūsų žemėje. Kiek galime, tiek inicijuojame jo sutvarkymą", – tvirtino A.Kasperavičienė.

Sukūrė informacinius stendus

Kol visi laukia prasidedančių darbų ir nors kokio ženklo, kad "Rotonda" dar tikrai sulauks savo eilės, direkcijos darbuotojai sumanė vieną projektą. Jie parengė dvidešimt stendų, kuriuose bus nuotraukos ir trumpi aprašai apie "Rotondą", ją supančią aplinką, įdomesnius istorijos momentus.

"Tais stendais norime sukurti šiokią tokią intrigą miestiečiams, kad jie ateitų, pasidomėtų, sužinotų ko nežinoję, pamatytų senų nuotraukų. Stenduose bus galima išvysti ir tokių dalykų kaip tramvajus Katedros aikštėje, buvęs Šumano pasilinksminimo parkas, Vilniaus potvyniai ir kitų", – projektą apibūdino direktorė.

Stendus vilniečiams ketinama pristatyti jau rugsėjo pradžioje. Kiek ilgai jie stovės aplink senąją "Rotondą", kol kas nenuspręsta. Tikimasi, kad Pilių parko lankytojai jų nesuniokos.

"Aš ir pati jaunystėje ten gėriau kavą, kai mokiausi Dailės institute. Valgydavome ten ledus, rinkdavosi menininkai, buvo toks laisvėjančios visuomenės kampelis. "Rotonda" nenaudojama jau gerus dvidešimt metų. Ta kavinė jau tapo istorija. Nors pastatytas 1956 m., pastatas neatspindi tos stalinistinės ideologijos, nes buvo sukurtas pagal XIX a. sodų ir parkų paviljonus", – prisiminimais dalijosi atgimstančios "Rotondos" nekantriai laukianti pašnekovė.