Karui įžengus į trečiuosius metus smūgiai intensyvėja – trečiadienį per abiejų pusių bombardavimus iš oro vėl nusinešė civilių gyvybių.

Ukrainos kariuomenė susiduria su personalo ir šaudmenų trūkumu, o JAV Kongrese vyksta politiniai ginčai, temdantys tolesnes Vakarų paramos Kyjivui perspektyvas.

Trečiadienį lankydamasis Ukrainos sostinėje Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) kalbėjo apie įstrigusį pagalbos įstatymo projektą: „Tai jau užtruko per ilgai. Ir aš tai žinau, ir jūs tai žinote.“

„Neprognozuosiu, kada tiksliai tai bus padaryta, bet mes stengiamės, kad tai būtų padaryta kuo greičiau [...]. Tačiau šiandien negaliu pateikti konkrečios prognozės“, – sakė jis žurnalistams per spaudos konferenciją Kyjive.

JAV Atstovų Rūmų respublikonai nuo praėjusių metų blokuoja plataus masto pagalbos paketą. Finansavimas buvo susietas ir su vidaus ginčais dėl prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) imigracijos politikos.

Vašingtonas yra svarbiausias Ukrainos karinis rėmėjas ir nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, skyrė dešimtis milijardų dolerių paramos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį pareiškė esąs sukrėstas, kad pagalbos paketas dar neatblokuotas.

Tai svarbios lėšos, padėsiančios mūsų vyriausybei finansuoti deficitą, įskaitant socialines programas, skirtas padėti ukrainiečiams.

Trečiadienį V. Zelenskis kalbėjo, kad Vakarai turi gyvybiškai svarbių oro gynybos sistemų, kurios galėtų gelbėti ukrainiečių gyvybes, jei būtų pristatytos jo šaliai.

Tarptautinė parama

Nepaisant to, kad pagalba vėluoja, J. Sullivanas teigė esąs įsitikinęs, kad aklavietė bus įveikta.

„Mes gausime tuos pinigus“, – teigė jis.

Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas taip pat pasirašė saugumo susitarimus su Italija, Jungtine Karalyste, Prancūzija, Vokietija ir Danija.

Australija, ketvirtadienį pasirašiusi naują gynybos susitarimą su Londonu, taip pat sutiko prisijungti prie koalicijos su JK ir Latvija, tieksiančios dronus Ukrainai.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad jo šalis taip pat gavo 1,8 mlrd. dolerių (1,6 mlrd. eurų) vertės paramą iš Kanados – dalį iš Otavos pažadėtos 2,2 mlrd. dolerių (2 mlrd. eurų) finansinės ir karinės pagalbos.

„Tai svarbios lėšos, padėsiančios mūsų vyriausybei finansuoti deficitą, įskaitant socialines programas, skirtas padėti ukrainiečiams“, – vėlai trečiadienį „Telegram“ parašė D. Šmyhalis.

Nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas paragino respublikonų vadovaujamus JAV Atstovų Rūmus pasekti Senato pavyzdžiu ir skubiai priimti įstatymo projektą dėl milijardinės pagalbos paketo Ukrainai šios kovoje su Rusija.

„Daugiau laukti nebegalime. Kiekviena diena yra brangi tiek ukrainiečiams, tiek nacionalinio Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo interesams“, – Baltuosiuose rūmuose kalbėdamas su žurnalistais sakė J. Sullivanas.

„Ant kortos atsiduria vis daugiau dalykų. Sulig kiekviena diena didėja ir neveikimo kaina“, – pridūrė jis.

„Mes vis dažniau gauname pranešimų, kad Ukrainos kariai fronte normuoja amuniciją arba jos beveik nebeturi, o tuo tarpu rusai puola sausuma bei stengiasi nuvarginti Ukrainos oro gynybą.“

J. Sullivano teigimu, „šitai atidžiai stebi“ tiek JAV sąjungininkai, tiek priešai.

Nacionalinio saugumo konsultantas spaudos konferencijoje dalyvavo po to, kai išvakarėse J. Bidenas per televiziją paragino respublikonus Atstovų Rūmuose priimti įstatymo projektą.

Bandydamas perteikti savo žinią respublikonams, J. Bidenas taip pat sukritikavo galimą savo varžovą prezidento rinkimuose Dolandą Trumpą už „bukus“ grasinimus paraginti Rusiją įsiveržti į savo finansinių įsipareigojimų nevykdančias NATO šalis.

Naujasis Ukrainos kariuomenės vadas trečiadienį pasakė, kad padėtis fronte su Rusija yra „itin sunki“, o vilkinant JAV karinę pagalbą šešėlis krenta ant visų pastangų mūšio lauke.

Susitikime šalys turėjo galimybę pakalbėti apie veiksmus, kaip galima būtų pagerinti humanitarinę padėtį karo draskomoje Gazoje ir sumažinti žalą civiliams, pranešė savo pavardės neatskleisti paprašęs pareigūnas.

Be to, jo metu buvo kalbama ir apie „perėjimą prie kitokios karo fazės, siekiant daugiau dėmesio skirti didelę vertę turintiems „Hamas“ objektams“, – nurodė pareigūnas, kalbėdamas apie Palestinos teroristų grupuotę.

Diskusija buvo surengta po to, kai JT Saugumo Taryba praėjusią savaitę priėmė švelnesnę rezoliucija, kuria raginama „proporcingai“ tiekti humanitarinę pagalbą Gazos Ruožui.

Gazoje gyvena 2,4 milijono žmonių, kuriems trūksta vandens, maisto, kuro ir medikamentų, o į ruožą patenka vos nedidelis pagalbos kiekis.

Kruviniausias karas Gazoje kilo po to, kai spalio 7 d. „Hamas“ užpuolė pietinius Izraelio regionus ir, Izraelio duomenimis paremtu naujienų agentūros AFP skaičiavimu, nužudė maždaug 1 tūkst. 140 žmonių, pagrinde civilių.

Be to, teroristai pagrobė dar 250 įkaitų, iš kurių 129 vis dar yra laikomi Gazoje. Pastangos juos susigrąžinti namo taip pat buvo viena iš J. Sullivano ir R. Dermerio pokalbio temų.

Po „Hamas“ išpuolio Izraelis pradėjo plataus masto bombardavimą ir apsiaustį, po kurios buvo pradėta sausumos invazija. Anot „Hamas“ valdomos Gazos sveikatos apsaugos ministerijos, per šią kampaniją jau žuvo 20 tūkst. 915 žmonės.

Antradienio susitikime Izraelis ir Jungtinės Valstijos taip pat turėjo galimybę aptarti galutinį „Gazos valdymą ir saugumą šioje teritorijoje, politinę palestiniečių ateitį ir tolesnį darbą normalizacijos ir integracijos srityje“, – pasakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

„Mes nemanome, kad Izraeliui būtų prasminga ar teisinga okupuoti Gazos Ruožą, reokupuoti Gazos Ruožą ilgam laikui“, – sakė J. Sullivanas žurnalistams Tel Avive.

„Galiausiai Gazos [Ruožo] kontrolė, Gazos [Ruožo] administravimas ir saugumas turi būti perduotas palestiniečiams“, – po susitikimo su aukšto rango Izraelio pareigūnais nurodė jis.

Karas prasidėjo po to, kai spalio 7 dieną islamistų grupuotė „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, per kurį, žydų valstybės pareigūnų teigimu, žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Izraelis, žadėdamas sunaikinti „Hamas“ ir sugrąžinti namo apie 240 įkaitų, kuriuos kovotojai išsivežė į Gazos Ruožą, pradėjo didelio masto karinį puolimą. Per jį didelė apsiaustos palestiniečių teritorijos dalis virto griuvėsiais.

Anot „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos, per karą žuvo daugiau kaip 18,7 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

J. Sullivanas pažymėjo, kad JAV ir Izraelis priėjo prie bendros išvados, jog karas Gazos Ruože tęsis dar kelis mėnesius. Jis pridūrė, kad taip pat diskutuojama apie būsimus konflikto etapus ir įvairias jo pasekmes.

Kiek vėliau penktadienį J. Sullivanas lankysis Izraelio okupuotame Vakarų Krante ir susitiks su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu).

Vašingtonas pasiūlė tarptautiniu mastu pripažintai Palestinos autonomijai (PA) po karo imtis palestiniečių anklavo valdymo vaidmens. Tačiau Ramaloje įsikūrusi administracija nėra itin populiari tarp Gazos Ruožo gyventojų.

„Tikrai manome, kad Palestinos autonomija turi būti pertvarkyta ir atgaivinta, turi būti atnaujintas jos valdymo būdas ir atstovavimas Palestinos žmonėms“, – nurodė JAV pareigūnas. 

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pasveikino JAV prezidento Joe Bideno patarėją nacionalinio saugumo klausimais prieš numatytas derybas, kuriose dėmesys turėtų būti skiriamas Izraelio karinei kampanijai palestiniečių teritorijoje. Izraelio premjero biuras pasidalino nuotrauka, kurioje J. Sullivanas ir B. Netanyahu spaudžia rankomis Tel Avive, ir socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) nurodė, kad „vėliau bus surengtas platesnis susitikimas su karo kabineto nariais“.

J. Sullivanas prieš kelionę „Wall Street Journal“ renginyje sakė, kad aptars karo užbaigimo tvarkaraštį ir paragins Izraelio lyderius „pereiti nuo dabartinių didelio intensyumo operacijų į kitą etapą“.

Jungtinės Valstijos yra svarbios Izraelio kariuomenės finansuotojos ir praėjusią savaitę vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, raginančią paskelbti paliaubas.

Karą išprovokavo spalio 7-ąją islamistinio judėjimo „Hamas“ smogikų surengti išpuoliai prieš Izraelį, per kuriuos, izraeliečių duomenimis, žuvo mažiausiai 1,2 tūkst. žmonių ir buvo paimta apie 240 įkaitų. Reaguodamas į šias atakas, Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir inicijavo sausumos ir oro kampaniją, kuri smogikų valdomame Gazos Ruože, anot tenykštės Sveikatos ministerijos, iki šiol pareikalavo 18 tūkst. 787 gyvybių.

Pasak J. Sullivano, tai sukeltų NATO 5-ojo straipsnio taikymą, o jame teigiama, kad vienos NATO sąjungininkės puolimas būtų laikomas visų sąjungininkių puolimu.

„Jei įvyktų karinė ataka NATO teritorijoje, tai sukeltų 5-ojo straipsnio taikymą, ir mes panaudotume visas NATO aljanso pajėgas, kad į tai atsakytume“, – sakė jis CBS.