Buvusi pirmoji ponia Martine Moise (Martin Mois) per ataką buvo sunkiai sužeista.

Juodą suknelę vilkėjusi našlė į prokuratūrą sostinėje Port o Prense atvyko lydima gausaus būrio policijos pareigūnų ir gerai ginkluotų užsieniečių apsaugininkų. Prokuratūroje ji kelias valandas kalbėjosi su bylą tiriančiu teisėju Garry Orelienu (Gariu Oreljenu).  

Kelios dešimtys buvusio valstybės vadovo šalininkų susirinko priešais prokuratūrą pareikšti savo paramos. Išėjusi iš pastato M. Moise jokio pareiškimo nepadarė. 

Apsaugininkai skubiai palydėjo buvusią pirmąją ponią prie vieno iš kelių laukusių automobilių. Jai įsėdus automobiliai iškart pajudėjo iš miesto centro, kur kelis mėnesius siaučia nusikalstamos gaujos.

Liepos 7-ąją ginkluotiems komandosams įsiveržus į prezidento rezidenciją M. Moise buvo pašauta ir po kelių valandų išskraidinta į Jungtines Valstijas.

Ji buvo trumpam sugrįžusi į Haitį dalyvauti liepos 23 dieną antrajame pagal dydį šalies mieste Kap Haitjene vykusiose vyro laidotuvėse. Po jų buvusi pirmoj ponia sugrįžo į Floridą, kur jai buvo atliktos dar kelios operacijos. 

Penktadienį vakare M. Moise vėl sugrįžo į Haitį. Pirmadienį ji kelias valandas praleido šalies pietvakariuose, smarkiai nukentėjusiuose per rugpjūčio 14-ąją įvykusį žemės drebėjimą, pareikalavusį daugiau kaip 2 200 gyvybių.  

Praėjus trims mėnesiams po prezidento nužudymo tebėra neaišku, kas nurodė surengti šią ataką, per kurią nenukentėjo nė vienas valstybės vadovą saugojęs policijos pareigūnas.

Atliekant tyrimą buvo sulaikyti keturi teisėsaugos aukšto rango pareigūnai ir dar 44 asmenys, tarp jų 18-a kolumbiečių ir du haitiečių kilmės amerikiečiai. 

Apsaugos vadovas Jeanas Laguelis Civilis (Žanas Lagelis Sivilis) įtariamas prisidėjus prie sąmokslo nužudyti valstybės vadovą. Šį išpuolį įvykdė komandosai, naktį įsiveržę į prezidento namus, neapsikeitę su prezidento sargybiniais nė šūviu.

J. L. Civilis jau buvo laikomas vienutėje netoli Port o Prenso esančiame Delmaso kalėjime.

„Galiu patvirtinti, kad Jeanas Laguelis Civilis pirmadienį buvo areštuotas vykdant tyrimą dėl prezidento Jovenelio Moise'o nužudymo“, – naujienų agentūrai AFP pranešė policijos atstovė Marie Michelle Verrier (Mari Mišel Verjė).

Port o Prenso komisaras Bedas-Fordas Claude'as (Bedas Fordas Klodas) jau įsakė migracijos tarnyboms uždrausti keturiems policijos pareigūnams, atsakingiems už J. Moise'o saugumą, išvykti iš šalies.

Pirmadienį policija taip pat išdavė orderį suimti Wendelle Coq Thelot (Vendel Kok Telo) – šalies aukščiausios instancijos teismo teisėją, kurią buvo atleidęs valstybės vadovas.

Nužudymo detalės lieka neaiškios, tačiau naujasis Haičio premjeras Arielis Henry (Arielis Anri) pažadėjo patraukti J. Moise'ą nužudžiusius asmenis atsakomybėn.

Policija suėmė daugiau nei 20 kolumbiečių samdinių, kaip įtariama, prisidėjusių prie sąmokslo, suregzto užsienio ryšių turinčių haitiečių grupės.

Nė vienas kartu buvęs nužudyto prezidento asmens sargybinis per pasikėsinimą liepos 7 dieną nenukentėjo. Tai jau netrukus po atakos pakurstė įtarimus, kad asmens sargybiniai žinojo apie planus ir buvo su jais susiję.

Kolumbijos policija jau prieš kelias dienas pranešė, kad J. Moïsės apsaugos vadas D. Herardas keliskart lankėsi šioje Pietų Amerikos šalyje. Kolumbijos policijos vado Jorgės Luiso Vargaso duomenimis, su pasikėsinimu susiję 26 kolumbiečiai. 18 jų buvo suimti, o trys nukauti Haičio saugumo pajėgų.

53-ejų J. Moisė buvo užpultas ir nušautas savo rezidencijoje sostinėje Port o Prense. Jo žmona Martinė buvo sunkiai sužeista. Išpuolis sukėlė būgštavimus, kad labai nestabili ir skurdi šalis gali atsidurti visiškame chaose.

„Tai asmuo, atvykęs į Haitį privačiu lėktuvu, turėdamas politinių paskatų“, sakė Haičio nacionalinės policijos vadovas Leonas Charles'is (Leonas Šarlis).

Haičio pilietybę turintis 63 metų Christianas Emmanuelis Sanonas (Kristianas Emaniuelis Sanonas) birželį atskrido į šalį lydimas kelių kolumbiečių, per spaudos konferenciją nurodė pareigūnai, tarp kurių buvo keli ministrai.

„Tuomet misija pasikeitė“, – pridūrė L. Charles'is, aiškindamas, kad iš pradžių planuota J. Moise'ą sučiupti gyvą. Anot policijos vadovo, ši operacija buvo organizuota šalies viduje.

„Į Haitį atvyko dar 21 asmuo“, – kalbėjo L. Charles'is.

Nuo trečiadienio Haityje buvo sulaikyti 18 Kolumbijos piliečių. Per jų apklausas paaiškėjo, kad kad Ch. E. Sanonas nusamdė 26 smogikų grupę per Floridoje įsikūrusią venesueliečių saugos bendrovę CTU.

„Kai mes, policija, blokavome šių banditų veiksmus jiems įvykdžius savo nusikaltimą, pirmasis asmuo, kuriam paskambino vienas iš užpuolikų, buvo Christianas Emmanuelis Sanonas“, – pažymėjo policijos vadovas.

„Jis susisiekė su dviem kitais asmenimis, kuriuos laikome prezidento Jovenelio Moise'o nužudymo sumanytojais“, – pridūrė L. Charles'is, bet kitų dviejų įtariamųjų neįvardijo.

Prezidento nužudymo tyrimą turintys padėti atlikti JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB), Valstybės departamento, Teisingumo departamento, Nacionalinės saugumo tarybos ir Krašto saugumo departamento pareigūnai sekmadienį atvyko į Haitį ir susitiko su policijos generaliniu direktoriumi.

Pasak Haičio tarnybų, paryčiais į J. Moise'o šeimos namus įsiveržė 28 narių smogikų būrys ir pradėjo šaudyti į prezidentą ir jo žmoną Martine (Marten).

53 metų prezidentas buvo nužudytas, o jo 47 metų žmona – sunkiai sužeista. Martine Moise buvo išskraidinta gydyti į vieną Majamio ligoninę.

Haityje, neturtingiausioje Amerikos regiono valstybėje, padėtis ir anksčiau buvo kebli, o po J. Moise'o nužudymo šalį apėmė tikras chaosas.

Tvyrant dideliam netikrumui dėl Haičio politinės ateities tarptautinė bendrija ragino šią skurdžią Karibų šalį organizuoti prezidento ir parlamento rinkimus, turėjusius vykti vėliau šiais metais.

JAV delegacijos nariai sekmadienį susitiko su pagrindiniais Haičio vyriausybės veikėjais.

„Susitikau su JAV delegacija, ir mes kartu pasveikinome Senato rezoliuciją, kuria buvau išrinktas Respublikos laikinuoju prezidentu“, – sekmadienį vakare per „Twitter“ parašė Senato pirmininkas Josephas Lambert'as (Žozefas Lamberas).

Delegacija taip pat susitiko su laikinuoju premjeru Claude'u Josephu (Klodu Žozefu), tebetvirtinančiu, kad aukščiausioji valdžia priklauso jam.

JAV pareigūnai į prašymus pakomentuoti padėtį kol kas neatsakė.

Sulaikant numanomus samdinius kolumbiečius, iš kurių trys buvo nukauti, policijos pareigūnai nenukentėjo.

„Esu gyva, ačiū Dievui, – įrašytoje garso žinutėje, kuri buvo paskelbta jos oficialioje tviterio paskyroje, sakė moteris. – Esu gyva, tačiau netekau savo vyro Žovenelio.“

Šio pareiškimo kreolų kalba autentiškumą agentūrai AFP patvirtino Haičio kultūros ir ryšių ministras Pradelis Henriquezas (Pradelis Enrikesas).

Haičio pirmoji ponia po ankstų trečiadienio rytą surengtos atakos buvo nugabenta į vieną Haičio ligoninę, o vėliau gydymui buvo išskraidinta į Majamį.

Haičio valdžia skelbia, kad pirmosios šalies poros namus užpuolė 26 kolumbiečiai ir du iš Haičio kilę amerikiečiai. Iki šiol jau suimta 17 žmonių, o dar mažiausiai trys yra nukauti. Nedidelė dalis užpuolikų vis dar slapstosi, praneša policija.

Išpuolio motyvai vis dar nėra paviešinti.

„Per akimirką samdiniai įėjo į mano namus ir suvarpė mano vyrą kulkomis ... jam nespėjus pasakyti nė žodžio, – garso įraše sakė Martine Moise. – Aš verkiu, tai tiesa, tačiau negalime leisti šaliai pamesti savo kelio. Negalime leisti, kad jo kraujas ... būtų pralietas veltui.“

Prezidento nužudymas itin sunkioje padėtyje esantį Haitį – skurdžiausią Šiaurės ir Pietų Amerikų šalį – įstūmė į tikrą chaosą. Nepaisant išliekančio didelio netikrumo dėl šalies politinės ateities, tarptautinė bendruomenė šią Karibų valstybę paragino neatsisakyti planų vėliau surengti prezidento ir parlamento rinkimus.

„Aš jūsų nepaliksiu“, – sakė pirmoji ponia.

Du asmenys, nukauti Haičio policijos, ir dar 15 kitų įtariamųjų „galėjo priklausyti [Kolumbijos] nacionalinei kariuomenei ir paliko ją 2018–2020 metais, per spaudos konferenciją sakė generolas Jorge Luisas Vargasas (Chorchė Luisas Vargasas).

J. Moise'as buvo nušautas trečiadienį paryčiais, į jo rezidenciją įsiveržus 28 smogikų būriui, kurį sudarė 26 Kolumbijos ir du haitiečių kilmės JAV piliečiai, nurodė Port o Prensas. Prezidento žmona Martine (Marten) per ataką buvo sužeista.

Kolumbijos valdžia nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie įtariamų asmenų tarnybą kariuomenėje ir pasitraukimo iš jos priežastis.

Du iš įtariamųjų gegužės 6-ąją išskrido iš Bogotos į Panamą, o iš ten – į Santa Domingą, Dominikos Respublikos sostinę. Šiame mieste jie išbuvo keturias dienas ir išskrido į Haitį, sakė J. L. Vargasas.

Kiti kolumbiečiai į Dominikos Respubliką, kuri yra toje pačioje saloje kaip Haitis, atvyko birželio 4-ąją ir po dviejų dienų išvyko į Port o Prensą.

Kolumbija nurodė turinti informacijos apie keturių bendrovių ryšį su šiuo nusikaltimu, bet daugiau detalių nepateikė.

Kolumbijos prezidentas Ivanas Duque (Ivanas Dukė) anksčiau pranešė, kad Kolumbija pasiųs į Haitį žvalgybos misiją, turėsiančią padėti tirti.

Haičio policijos vadovas Leonas Charles'is (Leonas Šarlis) sakė, kad trys smogikų būrio nariai buvo nukauti policijos, dar 17 – suimti. Kiti aštuoni tebėra laisvėje.

Kolumbijos laikraštis „El Tiempo“ pranešė, kad tarp suimtųjų yra 40-metis Manuelis Antonio Grosso Guarinas (Manuelis Antonijus Grosas Garinas) – vienas labiausiai patyrusių kolumbiečių karių.

Kitas yra Francisco Eladio Uribe (Fransiskas Eladijas Uribė), pasak jo partnerės, 2019 metais pasitraukęs iš kariuomenės po 20 metų tarnybos.

Partnerė, vardu Yuli (Juli), vienam radijui sakė, kad F. E. Uribe buvo pasamdytas vienos apsaugos bendrovės, teikiančios asmens sargybinių paslaugas.

Prezidentą jo privačioje rezidencijoje sostinėje Port o Prense anksti trečiadienį nužudė ginkluoti asmenys, taip pat sužeidę jo žmoną Martine (Marten). Pastaroji buvo hospitalizuota.

Policija nepaskelbė įtariamųjų vardų ir nenurodė jų motyvų.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai planuojant skubų posėdį, turintį įvykti ketvirtadienį per pietus, Haičio laikinasis premjeras Claude'as Josephas (Klodas Žozefas) paskelbė šalyje „apsiausties padėtį“ ir sakė, kad dabar šaliai vadovauja jis.

Port o Prense buvo uždarytas oro uostas, bet liudininkai sakė, kad mieste ramu, gatvės tuščios, nepatruliuoja jokios papildomos saugumo pajėgos.

Vėlai trečiadienį policija paskelbė nuo pat prezidento nužudymo vykdanti paiešką sostinėje.

„Keturi samdiniai nukauti, du... sulaikėme. Trys policininkai, laikyti įkaitais, išvaduoti“, – sakė šalies policijos generalinis direktorius Leonas Charles'is (Leonas Šarlis).

Prezidentas buvo nužudytas maždaug 1 val. nakties (8 val. Lietuvos laiku). Gatvėje prie rezidencijos matėsi šovinių tūtų, teismo ekspertai ieškojo įrodymų. Netoliese stovėjo kulkų suvarpytas automobilis.

J. Moise'o žmona iš pradžių buvo nuvežta į vietos ligoninę, o paskui nuskraidinta į „Ryder“ traumatologijos centrą Majamyje.

C. Josephas sakė, kad pavojus jai nebegresia, ir vėliau pridūrė, kad jos būklė stabili.

Pasak laikinojo premjero, prezidentą „jo namuose nužudė užsieniečiai, kalbėję angliškai ir ispaniškai“.

„Už jo mirtį atsakingi asmenys neliks nenubausti“, – kreipdamasis į šalies gyventojus sakė C. Josephas.

Haičio ambasadorius Vašingtone Bocchitas Edmond'as (Bočitas Edmonas) sakė, kad žudikai yra samdiniai „profesionalai“, kurie buvo apsimetę Jungtinių Valstijų Kovos su narkotikais administracijos (DEA) agentais. 

„Turime vaizdo įrašą, ir manome, kad jie yra samdiniai“, – sakė jis.

Posėdis, kurio paprašė Jungtinės Valstijos ir Meksika, nenuolatinė Saugumo Tarybos narė, vyks už uždarų durų.

„Tai gerai organizuota ataka, ir jie [žudikai] buvo profesionalai“, – žurnalistams sakė ambasadorius Bocchitas Edmond'as (Bočitas Edmonas).

„Turime vaizdo įrašą, ir manome, kad jie yra samdiniai“, – pridūrė jis.

Kaip pranešė Haičio laikinasis ministras pirmininkas Claude'as Josephas (Klodas Žozefas), J. Moise'as buvo nužudytas anksti trečiadienį savo namuose.

Prezidentą nužudė grupė ginkluotų asmenų, taip pat sužeidusių jo žmoną. Pastaroji buvo hospitalizuota.

„Prezidentą jo namuose nužudė užsieniečiai, kalbėję angliškai ir ispaniškai“, – sakė C. Josephas.

J. Moise'as savo šalį – skurdžiausią Amerikos žemynuose – atidėjus rinkimus valdė įsakais. Parlamento rinkimai, turėję įvykti 2018 metais, buvo atidėti dėl ginčų, taip pat ir dėl to, kada baigiasi prezidento kadencija.

Be politinės krizės, šalyje pastaraisiais mėnesiais padaugėjo pagrobimų dėl išpirkos, atspindinčių augančią nusikaltėlių gaujų įtaką šioje Karibų valstybėje.

Haitis taip pat kenčia dėl chroniško skurdo ir stichinių nelaimių.

Prezidentas taip pat susidūrė su didelės gyventojų dalies, laikiusios jį neteisėtai užimant savo postą, pasipriešinimu. Be to, per ketverius metus jis pakeitė septynis vyriausybės vadovus. Šią savaitę turėjo būti pakeistas ir C. Josephas, premjero poste dirbęs vos tris mėnesius.

Be prezidento, parlamento ir vietos valdžios rinkimų Haityje rugsėjo mėnesį turėjo įvykti referendumas dėl konstitucijos, kuris buvo du kartus atidėtas dėl koronaviruso pandemijos.

Ispanakalbiai užpuolikai

B. Edmond'as nurodė, kad šalies pirmoji ponia Martine Moise (Marten Moiz) bus išskraidinta gydyti į ligoninę Majamyje.

„Galiu pasakyti jums, kad nuo šio ryto buvo atlikta būtinų pasiruošimų, kad ji būtų perkelta į vieną ligoninę Majamyje“, – aiškino ambasadorius.

Diplomatas pridūrė, kad šiuo metu siekiama išsiaiškinti žudikų buvimo vietą, jų motyvus ir kilmę. Pasak B. Edmond'o, užpuolikai tarpusavyje kalbėjosi ispaniškai.

Jis pridūrė, kad šie asmenys jau galbūt pasprukę iš Haičio – tikėtina, kad jie pasitraukė į kaimyninę ispanakalbę Dominikos Respubliką.

„Nežinome, ar jie išvyko, – pažymėjo diplomatas. – Jeigu šiuo metu jų šalyje nėra, jiems išvykti yra tik vienas kelias – per [sausumos] sienas, nes jokio lėktuvo nėra.“

Pasak B. Edmond'o, privataus lėktuvo skrydis būtų buvęs užfiksuotas civilinės aviacijos tarnybų, bet jeigu užpuolikai kirto sausumos sieną, jie galėjo likti nepastebėti.

Prezidentą nužudė grupė ginkluotų asmenų, sakė C. Josephas ir pranešė, kad dabar jis yra valstybės vadovas.

Pasak laikinojo premjero, sužeista J. Moise'o žmona paguldyta į ligoninę.

C. Josephas paragino visuomenę išlikti ramią ir patikino, kad policija bei kariuomenė užtikrins gyventojų saugumą.

„Prezidentą jo namuose nužudė užsieniečiai, kalbėję angliškai ir ispaniškai“, – sakė C. Josephas.

J. Moise'as savo šalį – skurdžiausią Amerikos žemynuose – atidėjus rinkimus valdė įsakais. Parlamento rinkimai, turėję įvykti 2018 metais, buvo atidėti dėl ginčų, taip pat ir dėl to, kada baigiasi prezidento kadencija.

Be politinės krizės, šalyje pastaraisiais mėnesiais padaugėjo pagrobimų dėl išpirkos, atspindinčių augančią nusikaltėlių gaujų įtaką šioje Karibų valstybėje.

Haitis taip pat kenčia dėl chroniško skurdo ir stichinių nelaimių.

Prezidentas taip pat susidūrė su didelės gyventojų dalies, laikiusios jį neteisėtai užimant savo postą, pasipriešinimu. Be to, per ketverius metus jis pakeitė septynis vyriausybės vadovus. Šią savaitę turėjo būti pakeistas ir C. Josephas, premjero poste dirbęs vos tris mėnesius.

Be prezidento, parlamento ir vietos valdžios rinkimų Haityje rugsėjo mėnesį turėjo įvykti referendumas dėl konstitucijos, kuris buvo du kartus atidėtas dėl koronaviruso pandemijos.

Daugybė krizių

Konstitucine reforma, kurią palaikė J. Moise'as, buvo siekiama sustiprinti vykdomąją valdžią. Opozicija ir daug pilietinės visuomenės organizacijų šiai reformai nepritarė.

Dabar šalyje galiojanti konstitucija įsigaliojo 1987 metais po Duvalier (Diuvaljė) šeimos diktatūros. Joje skelbiama, kad „bet kokios konsultacijos su visuomene, siekiant pakeisti Konstituciją referendumu, yra oficialiai uždraustos“.

Konstitucinės reformos kritikai taip pat sakė, kad tokiu metu, kai padėtis šalyje bendrai yra nesaugi, surengti balsavimą būtų neįmanoma.

J. Moise'as buvo kaltinamas neveiklumu, šaliai susidūrus su daugybe krizių, be to, daug gyventojų jo nepalaikė.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, Jungtinės Valstijos ir Europa ragino Haitį iki 2021 metų pabaigos surengti laisvus ir skaidrius parlamento bei prezidento rinkimus.

Vos prieš kelias dienas J. Moise'as naujuoju Haičio premjeru paskyrė Arielį Henry (Arielį Anri) – Prancūzijoje studijavusį neurochirurgą.

71 metų A. Henry dirbo Haičio atsaką į koronavirusinę pandemiją koordinavusioje ekspertų grupėje ir užėmė vidaus reikalų ministro bei socialinių reikalų bei darbo ministro postus vyriausybėje atitinkamai 2015 ir 2016 metais.

Nuo 2006 metų birželio iki 2008 metų rugsėjo jis dirbo tuometinio sveikatos apsaugos ministro komandoje, vėliau tapo administracijos vadovu ir šį postą užėmė nuo 2008 metų rugsėjo iki 2011 metų spalio.

J. Moise'as  pavedė A. Henry „sudaryti plačios sudėties vyriausybę“, kad ji „spręstų didelę nesaugumo problemą“ ir siektų „surengti visuotinius rinkimus ir referendumą“.

A. Henry yra artimas opozicijai, todėl jo paskyrimą pasveikino dauguma opozicijoje esančių partijų, toliau reikalavusių prezidento atsistatydinimo.

Baltieji rūmai: Haičio prezidento nužudymas – siaubingas įvykis

Baltieji rūmai trečiadienį Haičio prezidento Jovenelio Moise'o (Žovenelio Moizo) nužudymą pavadino „siaubingu“ ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios padėti atliekant tyrimą.

Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) šį kol kas neįvardintų užpuolikų įvykdytą nusikaltimą pavadino „siaubinga ataka, tragiška ataka“.

„Mes visais būdais padėsime Haičio žmonėms, Haičio vyriausybei, jeigu bus vykdomas tyrimas“, – sakė ji.

Prezidento atstovė pridūrė, jog Baltieji rūmai „teberenka informaciją“ ir netrukus prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) bus informuotas apie šį įvykį“.