„Orlaivyje yra 24 keleiviai, iš jų – vienas kūdikis“, – BNS penktadienio vakarą informavo Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Jurgis Norvaiša.

Keleivius į lėktuvą išlydėjo Lietuvos diplomatai, BNS patvirtino užsienio reikalų ministro atstove Paulina Levickytė.

Be Lietuvos piliečių lėktuve yra ir Juodkalnijos, Ukrainos, Šveicarijos ir Bulgarijos gyventojų.

Pasak majoro J. Norvaišo, lėktuvas pakilo 21.40 val., apie vidurnaktį leisis Turkijos mieste, Antalijoje.

„Spartan“ į Izraelį skrido jau trečią kartą.

Penktadienio naktį iš Izraelio į Turkiją atgabenti 42 žmonės, didžioji dalis jų – Lietuvos piliečiai. Pirmą evakuacinį skrydį „Spartan“ atliko trečiadienį, tąkart į Antaliją iš Tel Avivo atskraidinti 29 keleiviai.

„Spartan“ pasitelktas grupuotei „Hamas“ praėjusį savaitgalį netikėtai užpuolus Izraelį.

Kariuomenės orlaivis Turkijoje budės iki spalio 15 dienos.

„Hamas“ praėjusį savaitgalį įsiveržė į Izraelio teritoriją, vykdė raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo tūkstančiai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

Apie tai penktadienio naktį BNS patvirtino kariuomenės atstovas majoras Jurgis Norvaiša. Iš Turkijos evakuotieji grįš į Lietuvą kitais būdais.

„Spartan“ iš Tel Avivo Ben Guriono oro uosto pakilo kiek po 21 valandos vietos ir Lietuvos laiku, o Antalijoje nusileido po vidurnakčio.

Pasak J. Norvaišos, tarp keleivių buvo septyni vaikai ir vienas kūdikis. Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad „Spartan“ taip pat išgabeno ir Izraelio, Latvijos bei Prancūzijos piliečius.

Tai buvo antras „Spartan“ skrydis iš Izraelio evakuojant šios valstybės konflikto su „Hamas“ zonoje įstrigusius žmones.

Užsienio reikalų ministerija taip pat paragino registruotis būsimiems skrydžiams „Spartanu“ iš Izraelio kuo greičiau, nes saugumo situacija regione sparčiai kinta ir galimybių išvykti iš šalies lieka vis mažiau.

Pirmą evakuacinį skrydį „Spartan“ atliko trečiadienį, tąkart į Antaliją iš Tel Avivo atskraidinti 29 keleiviai.

Kariuomenės „Spartan“ Turkijoje budės iki spalio 15 dienos.

Lietuva kariuomenės lėktuvą į Turkiją Lietuvos piliečių evakuacijai iš Izraelio išsiuntė antradienį.

Grupuotė „Hamas“ praėjusį savaitgalį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo šimtai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

Kariuomenės orlaivis „Spartan“ iš Tel Avino į Antaliją Turkijoje atskraidino 29 keleivius, BNS informavo kariuomenės atstovas Jurgis Norvaiša.

Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk anksčiau trečiadienį skelbė, kad į šį skrydį registravosi 35 žmonės.

Kariuomenės „Spartan“ Turkijoje budės iki spalio 15 dienos, jeigu prireiktų evakuoti daugiau žmonių.

Kanclerės duomenimis, Izraelyje dar yra apie 7 tūkst. Lietuvos piliečių.

Trečiadienį po vidurdienio Vilniaus oro uoste nusileido privatus orlaivis su daugiau kaip 140 žmonių, grįžusių iš Izraelio. Tarp jų – beveik šimtas Lietuvos piliečių.

Šį skrydį organizavo „Avia Solutions Group“ įmonė „Skyllence“.

Lietuvos URM trečiadienį sugriežtino rekomendaciją dėl kelionių į Izraelį ir Palestiną – siūlo ten nevykti.

Grupuotė „Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo per 2 tūkst. žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo šio anklavo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių ir pačių palestiniečių galimybes palikti ar atvykti į šią teritoriją vandeniu, jūra ar oru, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Įstojusiųjų į šią aukštąją mokyklą skaičius pastaruosius porą metų auga – kasmet į Karo akademiją priimama beveik dvigubai daugiau jaunų žmonių, pasirinkusių karininko profesiją.

„Džiaugiamės jaunuolių motyvacija ir pasiryžimu tapti Lietuvos kariuomenės karininkais. Jau per motyvacinį pokalbį atrankos dalyviai pareiškė tvirtai apsisprendę rinktis studijas Karo akademijoje. Nebuvo abejojančių ar bandančių teisintis, kad taip pasielgė dėl to, „jog draugai stojo“ ir pan., – sako Atrankos centro viršininkas mjr. Jurgis Norvaiša. – Labai didelė dalis – beveik 90 proc. – pareiškusių norą studijuoti Karo akademijoje ją rinkosi pirmu numeriu, likusieji – kaip antrąjį arba trečiąjį pageidaujamą variantą. Tai tik patvirtino rimtą pasiryžimą – studijuoti šioje karininkus rengiančioje aukštojoje mokykloje.“

Į akademiją įstojo šiais metais dešimt „šimtukininkų“. Abiturientų aukšti stojamųjų ir išlaikytų egzaminų rezultatai rodo, kad studijoms visi kandidatai ruošėsi atsakingai – motyvuotai rinkosi universitetines bakalauro studijas ir karinį rengimą Karo akademijoje. Žemiausias kandidatų stojamasis balas buvo 6,14, t. y. viršijo reikalaujamą minimumą.

Karininko tarnyba negąsdino ir merginų. Šiais metais jos sudarys penktadalį gausaus pirmakursių būrio, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Kariūnais taip pat taps jaunieji šauliai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai ir atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Šiemet Karo akademijoje Gynybos technologijų vadybos studijų programą pasirinko daugiausia pirmakursių – 47, Nacionalinio saugumo ir gynybos – 45, Tarptautinių santykių – 34. Pagal Gynybos technologijų vadybos programą nusprendę studijuoti jaunuoliai galės rinktis ir karinio rengimo kryptį. Nutarę tapti karinių oro pajėgų karininkais, kartu mokysis Lietuvos karo akademijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute, pasirinkę karinių jūrų pajėgų karininko studijas – Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

Akademijos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiais metais, kaip niekada anksčiau, yra labai didelis stojančiųjų susidomėjimas Gynybos technologijų vadybos bakalauro studijų programa, todėl jai skirtos vietos iš karto buvo užimtos. Kariuomenė tampa modernesnė, tad jai reikia vis daugiau specialistų, gerai išmanančių moderniąsias technologijas. Karo akademija, bendradarbiaudama su partneriais – Antano Gustaičio aviacijos institutu ir Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, atsižvelgė į šį Lietuvos kariuomenės poreikį ir parengė į technologijas orientuotas studijas, kurias baigę kariūnai turės solidų šios srities žinių bagažą ir geriausiai jas galės pritaikyti tarnaudami Lietuvos kariuomenės Karinėse oro ir jūrų pajėgose.

Priimti jaunuoliai, aprūpinti uniformomis ir susipažinę su pagrindinėmis kario taisyklėmis, rugpjūčio 30 d. išvyks į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje. Ten jie išeis Bazinį kariūno kursą ir įgis individualaus rengimo pagrindus. Spalio mėnesį prisiekę Lietuvos Respublikai, kariūnai tęs studijas Lietuvos karo akademijoje.