Apie tai savo nuomonę išsakė Vaidotas Beniušis, naujienų agentūros BNS redaktorius.

"Didžiausias panašumas, kad žmonės juos abu vertina kaip kompetetingus ekonomistus", - sako V.Beniušis.

Tačiau, pastebi jis, skirtumų esama.

"I.Šimonytė ir jos rėmėjai ryškina natūralumą. Ji gali pasielgti labiau spontaniškai, jos replikos gali būti aštrokos. G.Nausėda save pristato kaip solidų, santūrų, lėčiau kalbantį žmogų", - teigia V.Beniušis.

Ingrida Šimonytė įvardijo vieną sritį, kuriai, jos manymu, reikia pokyčių. Tuo tarpu, Gitanas Nausėda, atrado daugiau sričių, kuriose prezidentui reikėtų labiau pasistengti. Tarptautinėje politikoje, teigė G. Nausėda, intensyviau nei tai darė D. Grybauskaitė, vystytų dvišalį bendradarbiavimą ir ieškotų naujų rinkų.

„Mums reikėtų pasiekti daugiau rezultato dvišalių santykių formate. Mums reikėtų stipriau ir aktyviau reikštis naujų rinkų paieškos prasme, kad Prezidentas, valdžia kartu su verslu imtųsi atverti naujas rinkas Lietuvai. Todėl mums reikalingas aktyvesnis diplomatinis atstovavimas tose srityse arba tuose regionuose, kuriuose to atstovavimo šiuo metu nėra ir dažnai dėl biudžetinių apribojimų“, - sakė G. Nausėda.

Tapęs Prezidentu, G. Nausėda sakė daugiau konsultuotųsi ir su partijomis, ir atvertų Prezidentūrą žmonėms bei skatintų regionų politiką.

„Prezidentas turi būti arčiau partijų, konsultuotis su partijomis, taikyti įvairius tų konsultacijų formatus ir žinoma būti artimesnis nevyriausybinėms organizacijoms (...) ir regionų taryba, kuri būtų tikrai didelis postūmis regionų politikos aktyvinimo prasme“, - Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamų debatų metu sakė G. Nausėda.

Nereikalingas atsiribojimas nuo ištisų visuomenės interesų grupių.

Seimo narė Ingrida Šimonytė pripažino, kad dabartinė Prezidentė yra iškėlusi aukštą kartelę ir įvardijo tik tai, kad stengtųsi geriau derinti skirtingų visuomenės grupių interesus.

„Aš manau, kad Dalia Grybauskaitė palieka savo įpėdiniui pakankamai didelius batus. Daugeliu atžvilgių, teks tiesiog palaikyti tą aukštą kartelę, kurią Prezidentė iškėlė“, - kalbėjo ji. Visgi I. Šimonytė rado ir dėl ko sukritikuoti D. Grybauskaitę. Pasak jos, buvo pernelyg atsiribota nuo kai kurių visuomenės grupių.

„Nereikalingas atsiribojimas nuo ištisų visuomenės interesų grupių. Ar tai būtų politinės partijos, ar tai būtų verslas, ar tai būtų kažkokios kitos interesų grupės“, - komentavo I. Šimonytė.

Kokiais politikais pasitiki?

Kandidatai į Prezidentus įvardijo kokiais Lietuvos politikais pasitiki. Tiesa, užduotį apsunkino debatų vedėjo prašymas tarp jų neįvardinti Prezidentų Dalios Grybauskaitės, Valdo Adamkaus ir Vytauto Landsbergio.

Ekonomistas Gitanas Nausėda politikų, kuriais pasitiki, rado visur, tiek pas dabartinius valdančiuosius, tiek ir opozicijoje.

„Aš gerbiu ir Ingridą Šimonytę. Aš gerbiu ministrą Roką Masiulį, ekonomikos ir inovacijų Ministrą poną Sinkevičių (...) Vienas iš tokių partijų vadovų, kuris man yra įdomus ir kurį aš stebiu jo karjerą, yra Gintautas Paluckas“, - vyriausios rinkimų komisijos organizuojamuose debatuose sakė G. Nausėda.

Gerų žodžių G. Nausėda negalėjo ir Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Pasak jo, kadencijos metu premjeras stropiai ir sparčiai mokėsi.

„Premjeras Skvernelis, kaip premjeras, aš jam rinkimų debatų metu esu pasakęs nemažai komplimentų. Galbūt aš jį labiau jį įsivaizdavau premjero vaidmenyje, bet manau, kad tikrai padarė nemažą pažangą. Ypatingai kuomet aš palyginu jo pirmuosius mėnesius premjero poste, kuomet tikrai dar strigo patirties daugelyje sričių. Jis sparčiai mokėsi“, - sakė G. Nausėda.

Tuo tarpu, Ingrida Šimonytė kalbėjo abstrakčiai ir neatskleidė politikų, kuriais pasitiki, pavardžių.

„Aš pasitikiu tais politikais, kuriuos žinau politikoje esant ne dėl kažkokių užkulisinių interesų, o dėl nuoširdaus noro prisidėti prie valstybei svarbių klausimų sprendimo. Ir tokių politikų pažįstų išties ne vieną, ir savo frakcijoje, kurioje dabar esu Seime ir kitose frakcijose“, - sakė I. Šimonytė juokaudama, kad nenori įžeisti nepaminėtų, todėl ir neįvardijo nė vieno politiko.

Pasidalijo savo komandos vizijomis

Kandidatai į prezidentus išsakė savo vizijas dėl prezidento komandos bei įvardijo, kokių patarėjų jiems reikėtų labiausiai.

Nieko nebijau labiau nei žmonių, kurie viską žino.

Ekonomistas Gitanas Nausėda įvardijo vienintelį - savo štabo komunikacijos vadovą Aistį Zabarauską. Jis, anot G. Nausėdos, galėtų būti ir jo komunikacijos vadovas tapus prezidentu. Daugiau konkrečių pavardžių kandidatas nenorėjo atskleisti. Pasak jo, rinkimai dar nesibaigę, tad įvardinti visą komandą dar būtų per drąsu.

Kalbėdamas apie patarėjus, kuriuos norėtų matyti savo komandoje, G. Nausėda tikino, kad norėtų turėti labai stiprų ir gerbiamą visuomenėje žmogų užsienio politikos srityje. Pasak jo, jam būtų reikalingas ir konsultacinis organas, susidedantis iš diplomatų bei politologų. Kartu, pridūrė jis, nacionalinio saugumo, teisės ekspertai taip pat būtų labai reikalingi.

Konservatorių keliama kandidatė Ingrida Šimonytė neslepia, jog su kai kuriais žmonėmis ji jau yra kalbėjusi apie prisijungimą prie komandos, jei laimės rinkimus, tačiau konkrečių pavardžių neįvardijo.

„Mano komandos pagrindinis principas (...) yra tas, kad ta komanda būtų įvairi tiek lyties požiūriu, tiek amžiaus požiūriu, tiek ir patirties požiūriu.“, - pabrėžė Seimo narė, pridūrusi, kad įvairovė komandoje padeda pasiekti geriausių sprendimų.

Pasak I. Šimonytės, jai reikėtų patarėjų visose srityse, net ir tose srityse, kurias ji pati išmano, nes, kandidatės teigimu, ji mėgsta pasitikrinti savo įsitikinimus su kitais žmonėmis.

„Nieko nebijau labiau nei žmonių, kurie viską žino“ , - konstatavo politikė.

ELTA primena, kad pirmąjį rinkimų turą laimėjo I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc. balsų. Antrasis, nedaug nusileidęs laimėtojai, liko G. Nausėda su 30,94 proc. rinkėjų palaikymu. Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 d.

Pasisakė apie LGBT teises ir abortus

Vertindami LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) judėjimų visuomeninio pripažinimo siekį, abu kandidatai į prezidentus Vyriausiosios rinkimų komisijos ir LRT organizuotose debatuose sutaria, kad netradicinės orientacijos žmonės turi turėti galimybę gyventi taip, kaip nori. Nors, akcentuoja vienas iš pretendentų į prezidentus, sutarimo šiuo klausimu būtina ieškoti ir su katalikų bendruomene. Kartu, teigė kandidatai, aborto klausimas turėtų būti moters asmeninis apsisprendimas, prieš tai suteikiant jai visokeriopą psichologinę pagalbą.

Anot ekonomisto Gitano Nausėdos, pirmiausia reikia skatinti tinkamą diskusijų kultūrą šiuo klausimu ir kalbėti ne tik apie toleranciją LGBT atstovams, o, apskritai, - pagarbą visiems žmonėms.

„Tolerancija reiškia pakantumą – kažką blogo, ką reikia pakęsti. (Turi būti, - ELTA) pagarba kiekvienam žmogui, nepriklausomai, kokios seksualinės orientacijos jis būtų“, - aiškino savo poziciją kandidatas.

Vis dėlto, pridūrė jis, diskusija su katalikiška visuomenės dalimi yra būtina, siekiant išvengti dar didesnio konflikto užprogramavimo ateityje.

„Galime rasti konsensusą su visuomene, įtvirtindami bendro gyvenimo nuostatą Civiliniame kodekse ir tai padėtų išspręsti daug problemų, su kuriomis susiduria šie žmonės“, - deklaravo savo požiūrį ekonomistas. Tačiau, pridūrė jis, tai nebūtų laikoma santuoka ir šeima, kurios sampratą įtvirtina Lietuvos Konstitucija.

Konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė teigia, kad Civilinės partnerystės įstatymas turi būti priimtas.

„Nemažai žmonių gyvena kartu nesudarę santuokos, turi bendrus klausimus, kuriuos turi spręsti ir tam mes turime sudaryti tam sąlygas“, - teigė kandidatė, pabrėždama, jog pagarba turi būti tiek homoseksualams, tiek skirtingų lyčių poroms.

Abu kandidatai paminėjo svarbą tenkinti ir kitų socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius, tarp kurių yra neįgalieji ar krizinį nėštumą patiriančios moterys.

Tiek I. Šimonytė, tiek G. Nausėda pritarė, kad moteris aborto klausimu turi apsispręsti pati, tačiau profilaktinis darbas suteikiant moteriai psichologinę ir socialinę pagalbą, pasak jų, yra būtinas.

Kandidatai: asmenvardžių rašymas dokumentuose originalo kalba turi būti

Anot kandidatų į prezidentus, daug aistrų keliančią diskusiją dėl užsieniečių asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos pase reikėtų pagaliau baigti ir rasti būdą žmogaus vardą ir pavardę rašyti originalo kalba.

Kartą konservatorių jau atmestas pasiūlymas, pasak Seimo narės Ingridos Šimonytės, buvo labai bloga patirtis. Taip pat, dalinosi įžvalgomis kandidatė į prezidentus, šis klausimas yra svarbus ne tik Lenkijai, todėl asmenvardžių rašymui gimtąja kalba ji pritarianti.

„Vardas ir pavardė yra žmogaus tapatybės dalis“, - LRT debatuose konstatavo politikė pritardama asmenvardžių rašymui pase gimtąja žmogaus kalba.

Ekonomistas, Gitanas Nausėda, prieš atsakydamas į klausimą, įvardijo kylančias problemas. Pasak jo, tai originalių pavardžių lietuviškais rašmenimis rašymas Nekilnojamo turto registre, taip pat galimai sudėtingas tikslaus sąskambio originalios pavardės užrašymas valdininkams, valstybinės kalbos statusas. Tačiau, anot jo, šias problemas padėtų išspręsti originalios pavardės rašymas antrajame paso puslapyje, tad jis palaikąs būtent šią idėją.

Dėl Baltarusijos – skirtingos nuomonės

Debatuose Ingridos Šimonytės ir ekonomisto Gitano Nausėdos nuomonės Baltarusijos atžvilgiu išsiskyrė. Tiesioginiame LRT eteryje I. Šimonytė teigė nematanti pagrindo gerinti santykių su Baltarusija. Tuo tarpu, G. Nausėda kaimynės atžvilgiu siūlo vykdyti labiau pragmatišką politiką.

„Tai yra mūsų kaimynas. Mes suinteresuoti, kad šitas kaimynas netaptų bendros sąjunginės (su Rusija – ELTA) valstybės dalimi (...) Lietuvos interesas yra remti ir skatinti Baltarusijos pastangas išlikti nepriklausomai kiek tai yra įmanoma. Ir, žinoma, kad ir kaip sudėtingai, bet integruotis į Vakarų erdvę. Šiuo metu tos pastangos yra labai nenuoseklios, bet ir tas pastangas privalome remti ir palaikyti draugiškus ekonominius kultūrinius ryšius“, - sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu I. Šimonytė pabrėžė, kad sunku kalbėti apie Baltarusijos integraciją į Vakarus ir nepriklausomumą nuo Rusijos. Pasak jos, kariniu požiūriu, Rusija ir Baltarusija yra vienas junginys. Kandidatė į prezidentus akcentavo, kad ekonominis bendradarbiavimas su Baltarusija yra naudingas, bet nėra prielaidų šiltesniems dvišaliams santykiams.

„Tai kas šiuo metu vyksta, daug tokio techninio bendradarbiavimo ir daug verslo bendradarbiavimo, žinoma tai yra gerai. Baltarusiai moka skaičiuoti ir naudojasi Lietuvos uostais ir kita infrastruktūra. Tačiau manau, kad kalbėti apie kažkokius artimesnius santykius ar šiltesnius santykius tarpvalstybiniu lygiu būtų be galo sudėtinga“, - Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuotuose debatuose sakė I. Šimonytė.

I. Šimonytės pasisakymą pakomentavo G. Nausėda akcentuodamas, kad Lietuva turi būti pragmatiška santykių su Baltarusija atžvilgiu.

„Mes galime sakyti, kad šiltesniems santykiams nėra pagrindo, bet, kita vertus, turime ir patys būti pakankamai pragmatiški, nes mūsų kaimynai latviai yra pragmatiški ir jie tikrai konkuruoja dėl to baltarusiško prekių srauto“, - sakė G. Nausėda ir sulaukė I. Šimonytės replikos.

„Klausimas kokia yra pragmatizmo kaina. Jeigu pragmatizmo kaina yra pasiimti šiek tiek Astravo elektros, tada jūs suprantat...“, - į užmačias būti pragmatiškiems replikavo I. Šimonytė. Ji taip pat susilaukė G. Nausėdos komentaro, šį kartą jai pritariančio, kad negali būti jokių kalbų apie Astravo jėgainėje gaminamos elektros pirkimą.

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, Ukraina yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių Rytuose, kovojanti ir dėl savo šalies, ir dėl visos Europos ateities. Tad, tvirtino jis, lietuvių parama ukrainiečiams neturėtų apsiriboti žodžiais, ji turi būti įvairi, ir materialinė. Tiesa, jis pažymėjo, kad Ukraina iš savo pusės turi vykdyti reformas.

Konservatorių į prezidentus keliama Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad tokie reikalavimai, kaip reformų vykdymas, yra pagristi iš Europos Sąjungos, tačiau kartu, samprotavo politikė, tai atveda į užburtą ratą, kuomet nėra apdovanojančios garantijos. Jos teigimu, Ukraina turėtų turėti aiškų tikslą stoti į Europos Sąjungą, o Lietuva advokatauti kaimynei kariniame konflikte, taip pat prisidėti prie reformų.

Kad Ukrainos narystės ES galimybė pasistūmėjo būtent Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai, paminėjo Arvydas Juozaitis. Jis kartu pažymėjo, kad svarbu sulaukti Ukrainos prezidento rinkimų rezultatų, kurie lems santykių su Rusija toną. „Esam prieš tam tikrą tamsią dėžę“, - LRT televizijoje vykusiose debatuose sakė jis. Kandidatas į prezidentus taip pat paminėjo, kad Lietuva nemažai įtakos Ukrainos atžvilgiu turi ir dėl to, kad į šalį atvyksta migruojanti darbo jėga.

Į Ukrainos ateities klausimą ekonomistas Gitanas Nausėda pažvelgė per socioekonominį kontekstą. Jis pabrėžė, kad į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai jaučiasi gerai ir yra čia priimami. Taip pat jis teigė suprantantis, kad šalis, turinti ir vidinių problemų – korupcija, klanų valdymas, ir išorinių – karo veiksmai, negali lengvai vystytis. Bet kandidatas į prezidentus sako tikintis Ukrainos ateitimi, jei ši sugebės išsaugoti demokratines institucijas.

Tuo tarpu Ukrainos ateitimi suabejojo europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Jo teigimu, Ukrainos tolesnę eigą lemia šalies gyventojų mentalitetas, kuris, samprotavo europarlamentaras, yra panašus į Vidurio Azijos, kur korupcija turi gilias šaknis. „Perspektyvos nėra geros“, - sakė jis tikindamas, kad Ukrainai galima mesti lėšas kaip į „bačką“ be dugno. Pasak kandidato, iš šalies išvyko 5 milijonai gyventojų ir mano, kad gali išvažiuoti dar tiek pat.

Kandidatas į prezidentus Mindaugas Puidokas sako esąs tikintis Ukrainos ateitimi, tiesa, pasak jo, tam reikia pažaboti oligarchus. M. Puidoko teigimu, jam yra tekę kalbėti su Rados nariais, kurie teigė, kad po Prezidento Petro Porošenko išrinkimo korupcija tapo dar didesnė. Tad Ukraina „turi pasveikti nuo šios ligos“, antraip nebus galima įgyvendinti jokios realios reformos.

Eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad reformoms įgyvendinti Europos Sąjunga Ukrainai yra skyrusi virš milijardo eurų paramos ir kad rezultatas verčia daryti išvadas, jog šalis yra sudėtingoje situacijoje. Pasak socialdemokratų keliamo kandidato, Lietuva turi būti teisinga Ukrainos atžvilgiu ir aktyvi šalyje vykdomų reformų rėmėja.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis taip pat akcentavo, kad didžiausia problema Ukrainoje yra korupcija ir oligarchai, valdantys arba turintys didžiulę įtaką. Pasak kandidato, tai yra pagrindinė problema, kurią reikia spręsti šiai šaliai, antraip įgyvendinti reformas bus labai sudėtinga. Jis sutinka, kad Lietuva turi padėti ukrainiečiams, tačiau neužmerktomis akimis, o realiai vertindama situaciją.

Tuo metu Naglis Puteikis tikina, kad kuo mažiau Lietuva mokys Ukrainą, tuo bus geriau. Pasak jo, čia su korupcija kovojama prasčiau nei Ukrainoje – jo teigimu, ten skiriamos baudos yra didesnės, specialieji prokurorai yra atskirti nuo generalinio prokuroro ir parlamento. „Jeigu ukrainiečiai mokytųsi iš mūsų, jie privatizuotų komunalinius ūkius ir antstolius. Gerbiami ukrainiečiai, nedarykite taip, kaip daro Lietuvoje kovoje su korupcija“, - sakė jis.

Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius bei parlamentaras Petras Gražulis pripažino nesurinkę parašų, taip pat reikiamo skaičiaus nepristatė pretendentais užsiregistravę  Kazimieras Juraitis ir Alfonsas Butė.

Kandidatais bus registruojami surinkusieji ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų.

Iki termino pabaigos ketvirtadienį parašų lapus preliminariai su reikiamu jų skaičiumi VRK pateikė: ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, parlamentarai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentarai Valdemaras Tomaševskis, Valentinas Mazuronis, filosofas Arvydas Juozaitis.

Didžioji dalis jų pristatė gerokai daugiau parašų, nei reikalauja įstatymas, tačiau paskutinę akimirką parašų lapus atnešęs N. Puteikis jų surinko su nedideliu rezervu.

Kaip BNS informavo VRK vadovė Laura Matjošaitytė, N. Puteikis surinko 10 tūkst. 727 elektroninių parašų ir 10 tūkst. 585 popieriniuose lapuose surinktų parašų.

Paprastai dalis parašų būna išbrokuojami, nes nepateikti visi reikalingi duomenys, padaroma klaidų pildant duomenis, todėl ar N. Puteikis galės toliau dalyvauti rinkimuose, paaiškės vėliau.

„Reikėtų vertinti ir turbūt atliksime ir parašų lapų skenavimą, vizualiai tikrinsime, ar yra reikiamas skaičius“, – BNS sakė VRK pirmininkė.

Parašus pretendentai galėjo rinkti daugiau nei mėnesį popieriniuose parašų lapuose, taip pat buvo galima pasirašyti elektroniniu būdu rinkėjo puslapyje jungiantis per el. valdžios vartus.

Kaip yra sakiusi VRK vadovė L. Matjošaitytė, komisija netikrins visų pretendentų surinktų parašų: ties 20 tūkst. patikrintų galiojančių parašų riba bus konstatuojama, kad įstatymo reikalavimas įvykdytas.

Galutinį kandidatų į prezidentus sąrašą VRK skelbs balandžio 12 dieną.

Būtiną parašų kiekį vien elektroniniu būdu yra surinkę du pretendentai: konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė (per 40 tūkst. parašų) bei ekonomistas Gitanas Nausėda (per 24 tūkst. parašų).

G. Nausėda iš viso įteikė per 40 tūkst. parašų, I. Šimonytė – daugiau kaip 68 tūkstančius.

„Valstiečių“ kandidatas premjeras S. Skvernelis parašus popieriniuose lapuose surinko apie 30 tūkst. parašų. Elektroninėje erdvėje už S. Skvernelį pasirašė per 6 tūkst. žmonių.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis surinko apie 30 tūkst. parašų, apie 29 tūkst. parašų surinko eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis

Filosofas A. Juozaitis surinko apie 36 tūkst. parašų, europarlamentaras V. Mazuronis – apie 25 tūkst. parašų, Seimo narys Mindaugas Puidokas – apie 29 tūkst. parašų.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Kol kas geriausiai sekasi Ingridai Šimonytei, o štai Naglį Puteikį 12 eurų suma parėmė vos vienas žmogus.

Keturi kandidatai kol kas nesurinko nė cento, o premjeras Saulius Skvernelis iki šiol apskritai nėra registruotas politinės kampanijos dalyviu.

Ministras pirmininkas siekia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos paramos Prienuose vykstančiame suvažiavime.

„Tikrai nebijau pralaimėti, bet nenoriu būti apkaltintas bailumu, laikymusi premjero kėdės, noru ramiai užbaigti kadenciją. Suprantu, kad purvo būtų mažiau, kad dėmesys būtų visai kitiems asmenims, jei į rinkimus neičiau. Kartu suprantu, kad tokiu atveju rinkimų baigtį prognozuoti būtų labai lengva“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jis teigė, kad viešojoje erdvėje šiandien formuojama nuomonė apie du realius kandidatus rinkimuose – konservatorių siūlomą Ingridą Šimonytę ir ekonomistą Gitaną Nausėdą.

Ministras pirmininkas pareiškė save matantis kaip „realią alternatyvą konservatorių kandidatams“.

„Mačiau, kaip minėta politinė jėga darbavosi dvejus metus – kai visomis išgalėmis buvo siekiama sustabdyti biudžetą, mokesčių reformą, pensijų sistemos pertvarką“, – tvirtino premjeras.

„Matėme ir tai, kokios pajėgos buvo mestos prieš mus, kai buvo priimami stambiems verslininkams nepalankūs įstatymai“, – pridūrė jis.

„Dabar keista stebėti, kaip skiriasi dabartinės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė užimdami ankstesnes pareigas. Netikiu tokiomis kalbomis ir nemanau, kad būtų ginami Lietuvos, o ne vienos partijos ar stambių verslo grupių interesai. Būtent todėl ir dalyvauju rinkimuose“, – sakė S. Skvernelis.

Dabar keista stebėti, kaip skiriasi dabartinės kandidatų kalbos nuo to, ką jie sakė užimdami ankstesnes pareigas.

Jis taip pat atmetė kritiką, kad jo politinei veiklai trukdo buvusi karjera policijoje.

„Šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti“ yra ne tik policijos. Jis tinka ir mums, nes gynėme žmogų, saugojome valstybę, padėjome skriaudžiamajam“, – kalbėjo kandidatas.

„Kas bijo policininko? (…) Bijo tie, kurie buvo pripratę gyventi kaip erkės prisisiurbę prie valstybės, o tai yra mūsų visų pinigų, kurie parsidavinėjo verslo ir interesų grupėms, kurie lobo valstybės sąskaita, kurie sukosi valstybės įmonėse kaip savo asmeninėse ar partinėse šeryklose“, – teigė S. Skvernelis.

„Per daug intrigų ir baimių“

„Valstiečių“ paramos prezidento rinkimuose siekia ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, bet jo kandidatūrą parėmė tik du skyriai iš 58-ių.

Kur kas trumpesnėje kalboje jis pabrėžė, kad jo kandidatavimas reiškia „du kartus daugiau demokratijos“.

„Kaip ir slaptas balsavimas – tai didesnis pasirinkimas“, – sakė V. Pranckietis.

Jis tvirtino važiuojantis po regionus ir girdintis „nuovargį nuo įtampos ir chaoso“. Pasak politiko, dalį atsakomybės dėl to turi prisiimti ir „valstiečiai“.

„Neslėpkime, šiandien politiniame gyvenime yra per daug intrigų ir baimių, pykčio ir nusivylimo“, – kalbėjo parlamento vadovas.

V. Pranckietis tikino kaip Seimo pirmininkas važiavęs ir į užsienio šalis, kur su sąjungininkais siekė puoselėti strateginę partnerystę.

Jis pareiškė, kad politikai turi „jungti, ne skirti“.

„Jungtis ir vienyti viduje, bendruomenėje, partijoje ir visoje Lietuvoje. Vienyti Lietuvoje ir jungti išorėje yra aukščiausio šalies vadovo kasdienė veikla“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

„Kiekvienas partijos narys yra svarbus ir reikšmingas, kiekvienas iš jūsų gali lemti, kokią partiją, kokią Lietuvą, kokį moralinį autoritetą turėsime“, – teigė jis.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ragino partiečius balsuoti už premjero kandidatūrą. Pasak jo, V. Pranckiečio pasirinkimas „reikštų, kad mes prezidento rinkimų nelaimėtume“.

Šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbtoje „Vilmorus“ atliktoje gyventojų apklausoje matyti, kad premjeras kandidatų į prezidentus reitinguose nesmarkiai aplenkė I. Šimonytę ir pakilo į antrąją vietą su 16,9 proc. reitingu.

Pirmoje vietoje lieka G. Nausėda su 23,3 proc. reitingu.

Prezidento rinkimai vyks gegužę.

Šalies vadovo rinkimai vyks kitų metų gegužės 12 dieną, antrasis turas numatytas gegužės 26 dieną.

Prasidėjus kampanijai, kandidatais ketinantys keltis asmenys jau gali registruotis politinės kampanijos dalyviais.

Šis statusas pretendentams leis priimti aukas. Paremti kandidatus laikantis nustatytų limitų gali fiziniai asmenys bei politinės partijos, taip pat pats politinės kampanijos dalyvis gali naudoti asmenines lėšas.

Per prezidento rinkimus kandidatas daugiausiai galės išleisti 1,1 mln. eurų.

Kandidatais į prezidentus bus registruojami ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų surinkę politinės kampanijos dalyviai.

Šiuo metu apie dalyvavimą rinkimuose yra paskelbę ekonomistas Gitanas Nausėda, filosofas Arvydas Juozaitis, parlamentaras Naglis Puteikis, Seimo narė ekonomistė Aušra Maldeikienė, europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

Konservatorių partijos kandidate tapo parlamentarė ekonomistė Ingrida Šimonytė, pirminiuose rinkimuose aplenkusi diplomatą Vygaudą Ušacką. Liberalų sąjūdis rinkimuose yra patvirtinęs europarlamentaro Petro Auštrevičiaus kandidatūrą.

Dėl kandidato dar nėra apsisprendę valdantieji „valstiečiai“, kaip galimas kandidatas įvardijamas premjeras Saulius Skvernelis kol kas nėra pasakęs, ar dalyvaus rinkimuose.

„Mes laukiame kandidatų kėlimo pabaigos, kuri bus rugsėjo 14 d. Tuomet Prezidiumas kreipsis į partiečius - kandidatus, prašydamas jų pateikti labai aiškų atsakymą dėl to, ar jie ketintų dalyvauti rinkimuose, negavę Tėvynės sąjungos paramos, nes tai turbūt daugiausia dvejonių ir nesusipratimų keliantis klausimas“, - po antradienį vykusio Prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.

Prieš šį posėdį jis teigė nematantis dėl ko būtų galima bausti Prezidento rinkimuose ketinantį dalyvauti partijos narį V. Ušacką, o dėl jo partijoje kilusį šurmulį sieja su tuo, kad išankstiniai Prezidento rinkimai pačioje partijoje yra naujas reiškinys.

„Manau, kad daugiausia klausimų, kurie yra svarstomi, atsiranda dėl to, kad procesas yra naujas. Nei mes, nei kas nors Lietuvoje išankstinių rinkimų nėra turėję. (...) Manau, kad visi neaiškumai, nelygumai išsilygins ir viskas bus aišku, ir skaidru, teisinga, ir įdomu“,- antradienį prieš TS-LKD demokratų prezidiumo posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Partiečiai išklausė Mažeikių skyriaus pirmininkės Linos Rimkienės kaltinimus V. Ušackui, kad esą jis galimą dalyvavimą Prezidento rinkimuose derina su vietos verslininkais, apeidamas partijos skyrių.

„Mielas Vygaudai, atvykęs į Mažeikius prieš kelias savaites čia įsteigėte keistą darinį - rinkiminę „Vyčio kuopą“, kuri, mano žiniomis, dirbs kaip vietinis jūsų rinkimų štabas rinkimų kampanijos metu“, - teigiama L. Rimkienės laiške.

Prieš posėdį G. Landsbergis, paklaustas ar nereikėtų bausti V. Ušacko, atsakė: „nematyčiau dėl ko“.

„Kol kas daugiau ar mažiau klausimai yra atsakyti, daugiausia keblumų kyla mūsų skyriams, aš manau, kad mes diskusiją turėsime, kai galimi kandidatai galbūt bendradarbiauja su tais žmonėmis, kurie yra tiesioginiai oponentai savivaldybėje. Tai kelia šiokių tokių klausimų, bet nereikia pamiršti, kad išankstinis rinkimų procesas toks ir yra, kad žmonės balsuos. (...) Jeigu nepavyks įtikinti kokio nors skyriaus, tai galima ir pralaimėti, tai politinio proceso dalis“,- teigė G. Landsbergis.

Jeigu nepavyks įtikinti kokio nors skyriaus, tai galima ir pralaimėti, tai politinio proceso dalis.

Jis taip pat kritiškai vertintų tai, jeigu koks nors partijos kandidatas nuspręstų bičiuliautis su politiniais oponentais.

„Jeigu koks nors galimas kandidatas, nekalbu konkrečiai apie V. Ušacką, bet koks kandidatas nuspręstų bičiuliautis, pvz. su „valstiečiais“, tas turbūt keltų nemažą nepasitenkinimą Tėvynės sąjungos gretose. Aš tai vadinčiau neišmintinga rinkimų strategija“, - sakė G. Landsbergis.

Partijos lyderis teigė neturįs tokių žinių, kad esą V. Ušackas gali eiti į rinkimus ir nesulaukęs partijos palaikymo. Jeigu taip atsitiktų, jo teigimu, tokiu atveju partijos saitai su tokiu asmeniu nutrūktų.

„Partijos išankstinė rinkimų tvarka numato labai griežtą punktą, kad partija daugiau galimybių su tokiu žmogumi sietis nebemato apskritai. Saitai su tokiu asmeniu nutrūktų. Bet, kita vertus, nereikia pamiršti, kad pralaimėjus išankstinius rinkimus Tėvynės sąjungoje ir einant savarankiškai tai yra didelis antspaudas tokio galimo kandidato ateičiai“, - sakė G. Landsbergis prieš partijos prezidiumo posėdį.

Rugsėjo 3 d. TS-LKD partijos narys V. Ušackas pareiškė priėmęs sprendimą dėl kandidatavimo Prezidento rinkimuose, primena ELTA.

„Priėmiau galutinį sprendimą dėl dalyvavimo 2019 m. vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose. Jį skelbiant norėsiu ne tik atvirai paaiškinti savo motyvus, bet ir atskleisti aplinkybes, paskatinusias mane apsispręsti būtent taip“, - pranešime cituojamas politikas.

Sprendimas dėl jo dalyvavimo Prezidento rinkimuose bus paskelbtas trečiadienio vidudienį prie Kauno pilies, greta Laisvės kario.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas neslėpė, kad partiečiai jau aptarinėja Europos Komisijos (EK) nario Vytenio Andriukaičio, europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės ir užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kandidatūras.

Prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužę, kai baigsis antroji penkerių metų nepartinės Dalios Grybauskaitės kadencija. Neatmestina galimybė, kad tarp socialdemokratų gali atsirasti ir daugiau kandidatų, norinčių dalyvauti rinkimuose, tačiau bet kokiu atveju iš jų bus išrinktas vienas, suorganizavus rinkimus partijos viduje.

Teks paisyti aukštai iškeltų reikalavimų

Kaip LRT.lt teigė G. Paluckas, socialdemokratai, rinkdamiesi savo kandidatą, pirmiausia turėtų kreipti dėmesį, ar tas kandidatas geba sutelkti žmones bendram darbui, išmano aktualiausius šalies vidaus ir užsienio reikalus.

„Prezidentė D. Grybauskaitė savo darbo kokybei yra pakankamai aukštai iškėlusi kartelę, todėl bet kurios partijos kandidatas negalėtų to nepaisyti ir būti prasčiau pasirengęs šioms pareigoms“, – įsitikinęs socialdemokratų lyderis.

Europarlamentarei kol kas svarbesnis plaukimo čempionatas

„Kol kas neturiu komentarų. Dabar man labai svarbu, kaip Pasaulio plaukimo čempionate pasirodys Andrius Šidlauskas“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko V. Blinkevičiūtė, prezidento rinkimuose po apkaltos Rolandui Paksui dalyvavusi 2004 m.

Kalbėdama, į kokias sritis naujasis prezidentas privalėtų kreipti ypatingą dėmesį, Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vadovė teigė mananti, kad šalies vadovui turėtų būti svarbios ir pačios opiausios Lietuvos žmonių gyvenimo problemos, ir geri santykiai su kaimyninėmis valstybėmis bei Europos Sąjungos šalimis.

„Bet visa tai turėtų būti orientuota į patį svarbiausią tikslą – kad žmonės Lietuvoje norėtų gyventi, dirbti, kurti šeimas, auginti vaikus ir kad jie jaustųsi saugūs. Tokia, mano galva, yra pagrindinė šalies vadovo priedermė“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Savo šalies kritikuoti nenori

„Nieko negalvoju. Ne tas laikas“, – šyptelėjo V. Andriukaitis, vertindamas savo partijos bičiulių diskusijas apie jo kandidatavimą į prezidento postą, kurio jis jau yra siekęs 1997 ir 2002 m.

Paklaustas, kokias jis mato pačias aktualiausias šalies problemas, politikos veteranas prisipažino dabar šiuo klausimu norįs būti neutralus: „Iš Briuselio tos problemos, žinoma, matosi puikiai, tačiau nenorėčiau elgtis, kaip kažkada elgėsi D. Grybauskaitė, ir savo šalies nekritikuosiu.“

Vis dėlto V. Andriukaitis paminėjo, kad, pastaraisiais mėnesiais važinėdamas po Lietuvą ir pristatinėdamas neseniai išleistą savo knygą apie poetą Justiną Marcinkevičių, pamatė ir išgirdo, kad žmonės labai pasiilgę teisingo požiūrio ir įvertinimo to, kas Lietuvoje vyko istoriniais Atgimimo metais, ir to, kas vyksta dabar: „Daug žmonių jaučiasi pažeminti, nustumti arba kad neteisingai vertinama jų veikla.“

Neužtektų išmanyti užsienio politiką

„Šiuo metu apie tai dar negalvoju“, – atsakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, paklaustas, ar svarsto galimybę kandidatuoti į šalies prezidentus.

Kalbėdamas apie reikalavimus tiems kandidatams, kurie ryžtųsi siekti prezidento posto, jis pabrėžė, kad jie privalėtų išmanyti ne tik užsienio politikos reikalus, bet ir suprasti, ko labiausiai reikia šalies žmonėms.

L. Linkevičius neslėpė pastebįs, kad, nepaisant to, jog Lietuva neblogai vertinama tarptautiniu mastu, paprasti žmonės kol kas kasdieniame gyvenime to nejaučia: „Pesimizmo daugiau, nei jo turėtų būti. Nors šiuo metu mūsų pragyvenimo lygis mažiau atsilieka nuo Europos vidurkio, nei tuo metu, kai stojome į Europos Sąjungą (2004 m. siekė 52 proc., dabar – 74 proc.), vis tiek žmonės važiuoja į tas šalis, kur gali užsidirbti daugiau. Dar vis daugiau žmonių išvažiuoja, nei grįžta.“

Ministras įsitikinęs, kad auganti ekonomika ne tik sumažins emigraciją, bet ją ir visai sustabdys, nes lietuviai iš kitų europiečių išsiskiria tuo, kad juos traukia namai.

„Bet vien tik gražių kalbų ir lozungų nepakanka, turėtume dar atlikti nemažai namų darbų, kad tautiečiai nebeišvažiuotų arba sugrįžtų namo“, – pabrėžė L. Linkevičius.

Paklaustas, ar, jei taptų prezidentu, pirmajam užsienio vizitui pasirinktų kaimyninę Lenkiją, su kuria santykiai pastaraisiais metais stipriai atšalę, ministras nusijuokė: „Ir vėl – apie rinkimus. Su kolega Lenkijos užsienio reikalų ministru Witoldu Waszczykowskiu ir vizitų užsienyje metu pasikalbame, ir žinutėmis apsikeičiame, ir susiskambiname. Prezidento Andzejaus Dudos vyriausiasis patarėjas Krzysztofas Szczerskis nuolat lankosi mūsų „Sniego susitikimuose“, todėl negalima būtų sakyti, kad mūsų santykiai visiškai pašliję. Bet, žinoma, spręstinų problemų yra ir jos turėtų būti sprendžiamos. Viena iš jų – neleistinai ilgai užsitęsęs lenkiškų pavardžių rašymas nelietuviškos abėcėlės raidėmis.“

Diskusijos apie kandidatus – ne per ankstyvos

Vertindamas tarp socialdemokratų ir kitų partijų prasidėjusias diskusijas apie jų galimus kandidatus prezidento rinkimuose, politologas Kęstutis Girnius teigė manąs, kad tai – pagirtina, nes kandidatuodama antrajai kadencijai D. Grybauskaitė realaus konkurento neturėjo.

Kalbėdamas apie šiuo metu minimus socialdemokratų kandidatus, jis atkreipė dėmesį, kad du iš jų dirba Briuselyje, o L. Linkevičius praktiškai partijos veikloje nedalyvauja ir į ministro postą buvo paskirtas prezidentės D. Grybauskaitės prašymu.

K. Girniui antrino kolega politologas Raimundas Lopata. Jo pastebėjimu, L. Linkevičius nėra populiarus tarp kolegų socialdemokratų.

Jei rinkimuose ryžtųsi dalyvauti V. Andriukaitis, tai, politologo manymu, rinkėjai, be abejo, atkreips dėmesį į tai, kad jis jau du kartus nesėkmingai siekė prezidento posto, be to, būsimuose rinkimuose aktyviai dalyvauti jam gali sutrukdyti ir aukštos pareigos Briuselyje, ir sveikatos problemos.

V. Blinkevičiūtės galimybės ir norai dalyvauti prezidento rinkimuose, anot R. Lopatos, irgi kol kas migloti, nes kas galėtų paneigti, kad ji nenorės ir trečią kartą dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, kurie taip pat vyks 2019 m.: „Juk ji gali pakartoti Zigmanto Balčyčio dalyvavimo prezidento rinkimuose scenarijų, kai jis siekė ir europarlamentaro, ir prezidento posto.“

Politologas Mažvydas Jastramskis, vertindamas V. Andriukaičio, V. Blinkevičiūtės ir L. Linkevičiaus galimybes užimti šalies vadovo postą, didelės jų sėkmės neįžvelgė – jie galėtų tikėtis apie 10 proc. rinkėjų balsų ir daugiausiai už juos balsuotų patys socialdemokratai.