Rūmai jau septintą kartą organizuoja kandidatų į merus ir verslo atstovų debatų ciklą. Pirmasis toks renginys vyko dar prieš 2011-ųjų  savivaldos rinkimus. Dabar verslininkai ir vėl kviečia visus kandidatus į Kauno miesto savivaldybės merus į debatus „Kaunas rytoj“. Tai bus proga ne tik išsakyti savo poziciją, kaip turi augti miestas, kaip pritraukti investicijas, bet ir galbūt atrasti naujų projektų ar idėjų, kur galėtų bendradarbiauti viešasis ir verslo sektoriai.

„Verslas tikisi geriausio sprendimo. Mūsų lūkesčiai aiškūs – norime ir skaidrumo, ir geresnio bendradarbiavimo, nes kartais to tikrai trūksta. Mums svarbus ir investicijų pritraukimas į Kauno miestą. Žinoma, pastaraisiais metais matome proveržį, bet čia negalime atskirti miesto nuo Kauno rajono, nes į Laisvąją ekonominę zoną abi savivaldybės deda daug pastangų. Norėtųsi, kad būtų investicijų tęstinumas.

Verslas tikisi geriausio sprendimo. Mūsų lūkesčiai aiškūs – norime ir skaidrumo, ir geresnio bendradarbiavimo.

Debatai yra gera proga pasižiūrėti ir išgirsti tai, ką apie verslą mąsto kandidatai į merus. Dabar tarp jų nėra bendros nuomonės, tad debatai tikrai padės apsispręsti, o gal ir patys kandidatai pasiūlys kokių nors naujų idėjų“, – ko tikisi iš verslo atstovų ir kandidatų į Kauno merus debatų, kalbėjo KPPAR generalinė direktorė Olga Grigienė.

Registracija į renginį vyks iki vasario 21 d. Norint užsiregistruoti ar kilus klausimų dėl debatų, galima susisiekti su KPPAR Verslo atstovavimo skyriaus vadove Daiva Vyšniauskiene e. paštu daiva.vysniauskiene@chamber.lt arba tel. +370 687 36 240.

Kandidatų į Kauno merus ir verslo atstovų debatai vyks 2023 m. vasario 23 d., ketvirtadienį, 16 val. Kauno savivaldybės posėdžių salėje (Laisvės al. 96, Kaunas).

Penktadienį partija pranešė surinkusi gyventojų parašus, būtinus dalyvauti savivaldos rinkimuose 15-oje savivaldybių, kur suformuoti partijos kandidatų sąrašai.

Laisvės partija savo kandidatus į merus kelia  Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Ukmergėje, Kėdainiuose, Šakiuose bei Elektrėnuose.

Lietuvoje yra 60 savivaldybių.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 5 dieną.

Laisvės partija įkurta 2019 metų birželio 1 dieną. Dalis jos narių ir lyderiai, tarp jų dabartinė partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, prieš tai paliko Liberalų sąjūdį.

Partija turi 11 Seimo narių frakciją, dalyvauja koalicinėje Vyriausybėje bei vadovauja Ekonomikos ir inovacijų, Teisingumo bei Susisiekimo ministerijoms.

„Dėl kalbos – tai aš kandidatuoju į merus regione, kuriame 80 proc. žmonių yra rusakalbiai. Kiti 2 proc. taip pat supranta rusiškai. Aš juk ne Šiauliuose kandidatuoju ar Kaune. O ten, kur mane puikiausiai supras“, – savo teisumu neabejoja  N. Rukosueva. 

Tačiau kandidatė šiek tiek moka ir lietuviškai. 

„Gerbiami visaginiečiai, aš norėtum tik rimtus teisingumo mieste ir viskas“, – nerišliai lietuviškai bandė kalbėti kandidatė.

Mums reikia viešo asmens, kuris važiuotų į Vilnių, į Seimą, kuris būtų pripažintas, suprastas.

Pasak Visagino Menų rezidencijos įkūrėjo ir vadovo Aleksejaus Urazovo, lietuviškai nekalbantis meras miestui netiktų. „Mes negalim turėti tokio mero, negalėtumėme niekada. Visgi, mero darbas yra ne Visagino. Mūsų savivaldybės direktorius ar savivaldybės nariai, išvis savivaldybė puikiai daro savo darbą išlaikydami Visaginą, sugalvodami, ieškodami projektų. Mums reikia viešo asmens, kuris važiuotų į Vilnių, į Seimą, kuris būtų pripažintas, suprastas“, – sakė Visagine žinomas žmogus. 

Jam paantrino ir politologė Rima Urbonaitė. „O kaip tu atstovausi visaginietį, interesus, kai negalėsi susikalbėti su tam tikromis institucijomis, kuriose vis dėlto reikės kalbėti lietuvių kalba“, – pažymėjo ji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

Tačiau tokia kandidatė A. Urazovo nestebina. Pasak jo, Visagine žmonės, ypač vyresni, yra užstrigę rusiškame burbule, čia gyvendamas lietuvių kalbos gali ir nemokėti.

„Pagrindinė problema, kad žmonės žiūri Rusijos televiziją, turi visą propagandą, išlietą ant jų, o jaunimas nežiūri, jaunimas žino, kokia situacija vyksta ir tai pažįsta kitaip“, – pasakojo Menų rezidencijos Visagine vadovas.

Gyventojai šią kandidatę pažįsta, bet už ją nebalsuos.

„Pirma, ji moteris, antra...na, nepasitikiu“, – nepasitikėjimo priežastis atvirai įvardijo Visagino gyventoja. 

Vis dėlto rusakalbiai Visagino gyventojai teigė, kad meras privalo gerai mokėti lietuviškai.

„Žinoma, Lietuvoje gyvenam, meras turi kalbėti lietuviškai be problemų“, – sakė kalbintas praeivis.

„Privaloma, jis turi trimis kalbomis kalbėti čia – rusiškai, lietuviškai, lenkiškai“, – antrino rusiškai kalbinta moteris.

„Žinoma, būtinai privalo kalbėti lietuviškai, nes čia – Lietuva. Iš pradžių nereikėjo kalbėti lietuviškai, po to reikėjo. Bet mes tada išėjom į pensiją ir  neišmokome. Lietuviškus užrašus suprantame, bet kalbėti nemokame“, – viena per kitą kalbėjo Visagine gyvenančios senjorės. 

„Tik lietuviškai kad kalbėtų. Jeigu aš moku, tai kodėl ne?“ – klausė Visagine gyvenantis vyras. 

Tačiau jaunam, mokslus Danijoje baigusiam visaginiečiui Maksimui atrodo, kad ne kalba yra silpnoji kandidatės vieta, o siūlymai.

„Ji yra labai vietinė ir žymi. Mano manymu, reikia kandidato, kuris arba kuri, daugiau mąstytų apie Visaginą Lietuvos ir Europos kontekste“, – svarstė Maksimas.

Tarp įdomesnių kandidatės siūlymų – išsaugoti ir naudoti Grigaliaus kalendorių. Ji pasipiktino dabartinės valdžios išspausdintu kalendoriumi, kur po balandžio eina liepos mėnesis. Taip pat kandidatė žada mažinti elektros ir šilumos kainas, nekilnojamo turto mokesčius, įrengti fontaną, antstolių biurą, pirtį.

„Mieste – 18 tūkst. gyventojų, o per 30 nepriklausomybės metų vis dar nėra pirties. Žmonės turi važiuoti į Zarasus, Ignaliną, nors miesteliai – perpus mažesni“, – aiškino N. Rukosueva.

Keisti siūlymai labiausiai užkliuvo ir politologams. „Jei kandidatė siūlo sumažinti elektros kainas arba nekilnojamo turto mokesčius, puikiai suprantame, kad čia yra ir nacionalinio lygmens klausimai. Man atrodo, kad tai rodo tam tikrą nepagarbą rinkėjui“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

N. Rukosueva šiuo metu yra Petro Gražulio vadovaujamos Tautos ir teisingumo sąjungos narė. 

Rinkimai bus skanesni?

Prasidėjęs pirmasis praktinis Rinkimų kodekso išbandymas jau sukėlė dilemų ir patiems jo autoriams – Seimo nariams. Apie 20 jų partijos jau patvirtino kandidatais į merus, tokių gali būti ir daugiau. Ankstesniuose rinkimuose į kovą panirdavo ne tik kandidatai, bet ir jų komandos – patarėjai ir padėjėjai, tam būdavo panaudojami ir frakcijų visokeriopi resursai.

Tačiau dabar Kodekse įrašyta: vykdant rinkimų agitaciją draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ir savivaldybių institucijose, pavesti tai daryti kitiems asmenims, naudotis tų institucijų finansiniais ar kitais resursais. Ką tai reiškia, skirtingai supranta net už šį teisės aktą balsavę Seimo nariai.

Maža to, jau prasidėjus rinkimų kampanijai galimos landos papiktnaudžiauti papildomos naujomis. Štai Seimo valdyba lapkričio 23-iąją nusprendė, kad parlamentarų gaunamus pinigus su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti bus galima panaudoti ir jų inicijuotų renginių dalyviams maitinti.

Tokį siūlymą Valdybai pateikė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Jos pirmininkė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė aiškina, kad pastaruoju metu Komisija buvo gavusi labai daug prašymų leisti tam panaudoti šias lėšas, mat dabar parlamentarai, priimdami svečius ar rengdami konferencijas, net vandens už jas negali nupirkti.

Pagunda: A. Norkienė kelia klausimą, ar kandidatuojantiems į merus parlamentarams nekils pagunda rinkimų kampanijoje panaudoti savo, kaip Seimo nario, patarėjus. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Vis dėlto gerokai keista, kad toks neatidėliotinas poreikis iškilo būtent jau prasidėjus savivaldybių ir merų rinkimų kampanijai, į kurią kaip reta aktyviai įsijungė ir patys Seimo nariai.

„Balsuojant dėl šios nuostatos susilaikiau, nes tai siaura riba tarp būtinų renginio organizavimo išlaidų ir galimo rinkėjų papirkimo. Seimo narys paskelbs kaip renginį susitikimą su rinkėjais, paskui pavaišins, ir tai bus rinkėjų pamaloninimas“, – mano Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma. Jis tikisi, kad parlamentarai šia galimybe nesinaudos rinkimų kampanijos metu. Vis dėlto negi Seimo nariai būtent dabar ją išsirūpino, kad ja nesinaudotų?

Dovanų neturėtų teikti

Parlamentarų nuomonė išsiskiria ir dėl to, kaip iš tų išmokų kandidatuojantys Seimo nariai rinkimų kampanijos metu apmokės kitas išlaidas. J. Razmos nuomone, Seimo nariai kandidatai į merus negalės už šiuos pinigus dovanoti gėlių, suvenyrų ir panašiai: „Akivaizdu, kad tai kitiems kandidatams traktuojama kaip galimas rinkėjų papirkimas, tad taip pat gali būti traktuojama ir Seimo nariams. Nesvarbu, kad jų statusas dvigubas: kaip Seimo nariams tai leidžiama, tačiau jei jie yra kandidatai į merus, turi paisyti kandidatams taikomų draudimų.“

A. Norkienė svarsto kitaip: „Jei tai tęstinė veikla, pavyzdžiui, Seimo narys kasmet sveikina tam tikromis progomis, neįžvelgiu, kodėl negalėtų to daryti ir būdamas kandidatu į merus.“

Tačiau, J. Razmos žodžiais, neįmanoma misija būtų nustatyti, kiek ir kur Seimo narys sunaudojo degalų automobiliui. „Čia kiekvieno kandidatuojančio Seimo nario apsisprendimas: jei norės rinkimų kovoje atrodyti labai skaidriai, sausio ir vasario mėnesiais galėtų deklaruoti nenaudosiantys su parlamentine veikla susijusių lėšų nei automobilių degalams, nei remontui. Būtų geras sprendimas, jei taip pasielgtų“, – mano jis.

Patarėjai susidvejina

A. Norkienė nemano, kad kiltų didelių problemų dėl šių lėšų panaudojimo rinkimų kampanijai, nes nustatyta labai konkreti tvarka, kaip jas galima panaudoti, o suma fiksuota. Tačiau jai kyla abejonių, ar kandidatuojantiems į merus parlamentarams nekils pagunda rinkimų kampanijai panaudoti savo, kaip Seimo nario, patarėjų. „Mano nuomone, jie turėtų atlikti tai, kas numatyta Seimo nario patarėjo funkcijose“, – sako A. Norkienė.

Pasak J. Razmos, neretai politikoje parlamentaras, jo partija, frakcija, visi politiniai patarėjai suprantami kaip viena visuma, tad jei rinkimuose yra partijos kandidatas, visi politiniai pareigūnai jam talkina. Jei partija buvo geriau palaikyta rinkimuose į Seimą, taip, ji turi pranašumų – didesnes valstybės dotacijas, o daugiau mandatų reiškia ir daugiau patarėjų etatų. Tačiau, primena konservatorius, tai pačių rinkėjų valios išraiška.

Mokesčių mokėtojai algą Seimo nario patarėjui moka, kad padėtų jam įstatymų leidybos darbe, o ne kandidatuojant į kitą valdžios šaką. Ar tai neprasilenkia su Rinkimų kodekse įteisintu draudimu vykdant rinkimų agitaciją pavesti tai daryti kitiems valstybės institucijos asmenims? Vis dėlto, pasak J. Razmos, sunku būtų kontroliuoti, kada Seimo nario patarėjas dirba jam kaip Seimo nariui, o kada kaip kandidatui, juolab neretai patarėjai dirba pagal laisvą grafiką.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika, praėjusią kadenciją jau išbandęs, kaip derinti Seimo nario ir kandidato į merus veiklą, dabar vėl bandys siekti Marijampolės mero regalijų. Pasak jo, dabar, būnant opozicijoje, tai bus galima daug lengviau suderinti, juolab apygardos, kurioje jis sieks tapti meru, dalis sutampa su ta, kurioje yra išrinktas Seimo nariu.

Reklama: pasak K. Mažeikos, valdantieji į rinkimų apygardas atsiveža ir ministrų, viceministrų, pristato projektus, o kartu sėdi kandidatuojantys jų patarėjai, vietos tarybos nariai, lyg tai būtų koks jų nuopelnas. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Tačiau kaip atskirti, kada susitinki su apygardos gyventojais, o kada agituoji kaip kandidatas? Jis tikina ir praėjusiuose rinkimuose į agitacines kovas neįtraukęs savo, kaip Seimo nario, patarėjų, šie nepadėdavo organizuoti susitikimų ir pan. Tačiau jis pripažįsta, kad sunkiai įmanoma viską aprašyti ir veiklas atskirti. Pavyzdžiui, trys patarėjai trijose į jo, kaip Seimo nario, apygardą patenkančiose trijose savivaldybėse, dirba po 0,75 etato, ir suskaičiuoti, kada kuris dirba tuo 0,75 etato, o kada jau ne, nepaprasta.

Vis dėlto, K. Mažeikos nuomone, didesnė problema kyla dabartiniams merams ir tarybų nariams, taip pat Seimo valdančiajai daugumai, nes jie turi visą administracinį resursą ir jį naudoja. „Rinkimų kampaniją jie vykdo ir darbo metu, pasitelkę ne tik kandidatuojančius seniūnus ir administracijos darbuotojus. Valdantieji į rinkimų apygardas atsiveža ir ministrų, viceministrų, pristato įvairių projektų, kartu sėdi, paskui fotografuojasi kandidatuojantys jų patarėjai, vietos tarybos nariai, lyg tai būtų koks jų nuopelnas, nors iš tikrųjų jie su tuo neturi nieko bendra. Liūdna matant apie tai skelbiančius įvairių savivaldybių pranešimus, nes rinkimams naudojami administraciniai resursai, nors tai draudžiama“, – sako K. Mažeika.

Dainuojamoji agitacija

Nebe pirmą kartą kyla neaiškumų, kaip traktuoti parlamentarų kūrybinį darbą – vienintelį, kuris Konstitucijos leidžiamas dirbti būnant Seimo nariu. Ne pirmą kartą kilo debatų ir dėl Seimo Kultūros komiteto pirmininko konservatoriaus Vytauto Juozapaičio. Štai pernai per vieną įtempčiausių laikotarpių Seime – biudžeto svarstymą paskelbta, kad jis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ėmėsi Žoržo Žermono vaidmens „Traviatoje“. Į klausimus, kaip spėja prieš premjerą repetuoti, kai reikia dirbti Seimo nario darbą, jis aiškino repetuojantis po darbo arba mintyse.

Anuomet Seimo etikos sargai nutarė, kad V. Juozapaičio kūrybinė veikla neperžengė konstitucinės normos ribų. Tačiau, pavyzdžiui, praėjusią kadenciją su LVŽS į parlamentą išrinktam Robertui Šarknickui jų verdiktas buvo priešingas – jam teko atsisakyti vaidmens savo paties režisuotame spektaklyje, vaidinamame kartą per mėnesį  Alytaus miesto teatre.

Šiuokart kilo papildomų klausimų, mat V. Juozapaitį konservatoriai kelia į Kauno miesto merus. Žodžiu, trys viename: vienu metu jis ne tik dirbs savo pagrindinį darbą Seime, dalyvaus rinkimų kampanijoje į merus, bet jau kviečiama pasiklausyti jo, jo žmonos ir dukros dainavimo.

„Etikos ir procedūrų komisija kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) išaiškinimo dėl V. Juozapaičio dalyvavimo koncertinėje veikloje politinės kampanijos metu: ar politinės kampanijos dalyvio meninė kūrybinė veikla ir jos anonsavimas, reklamavimas viešai – spaudos pranešimuose, plakatuose, afišose gali būti laikoma politine reklama ir žymima politinės reklamos ženklu“, – sako A. Norkienė. Į VRK kreipėsi ir pats V. Juozapaitis, prašydamas pateikti išvadą, ar rinkimų kampanijos metu Seimo narys turi teisę tęsti Konstitucijos leidžiamą kūrybinę veiklą.

Tačiau VRK nutarė savo posėdyje šio klausimo nesvarstyti, motyvuodama, kad ji, vadovaudamasi Rinkimų kodeksu, kontroliuoja, ar kandidatai ir politinės kampanijos dalyviai laikosi jame numatytų politinės reklamos skleidimo reikalavimų, ar nepažeidžia draudimo papirkti rinkėjus, tačiau VRK neturi pareigos spręsti klausimų dėl Seimo narių ar kitų politikų kūrybinės veiklos vykdymo, kūrybinės veiklos suderinamumo su politiko statusu ir pareigomis. Jei pasitaikytų politinės reklamos skleidimo pažeidimo ar rinkėjų papirkimo atvejų, VRK spręstų juos individualiai ir tik nustačiusi visas su tuo susijusias faktines aplinkybes.

Etikos ir procedūrų komisija kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) išaiškinimo dėl V. Juozapaičio dalyvavimo koncertinėje veikloje politinės kampanijos metu.

V. Juozapaitis visada pabrėžia už koncertus ar už atliktą vaidmenį operoje pinigų neimantis. Tačiau Konstitucija ne tik nedraudžia Seimo nariui dirbti kūrybinį darbą (tik jis negali tapti nuolatinis), bet ir už jį gauti atlygį. Nemokamas koncertas prieš rinkimus labai jau panašus į dovaną rinkėjui, nors įstatymas draudžia.

Beje, daliai parlamentarų kilo idėjų keisti Konstituciją, kad būtų leidžiama Seimo nariams užsiimti ir pedagogine veikla. Tačiau ar tikrai tiek nedaug darbo turi parlamentarai, kad ieško antraeilių pareigų?

Sostinės politikai nežavi

Galų gale, kiek produktyvus bus Seimo darbas rinkimų kampanijos įkarščiu, kai šitiek jo narių, tikėtina, ir jų bendrapartiečių, politinės komandos narių važinės į agitacines keliones?

Pasak J. Razmos, gerai, kad savivaldybių rinkimų kampanijos pikas kaip tik tada, kai Seime pertrauka tarp plenarinių posėdžių. Gali būti kokia trumpa neeilinė sesija, bet, tikisi Seimo vicepirmininkas, kandidatai prie to sugebės prisitaikyti. Seimo komitetų ir komisijų posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu, tad kandidatuojantys parlamentarai taip pat turi rasti, kaip juose dalyvauti. Pasak jo, „kandidatuojantys turi kandidatuoti taip, kad nepraleistų jokių Seimo posėdžių“.

Vis dėlto, ar sąžininga prieš rinkėjus, vos įpusėjus Seimo kadencijai veržtis jau į kitas valdžios institucijas? Juolab kad tarp kandidatuosiančių į merus parlamentarų nemažai išrinktų vienmandatėse apygardose, vadinasi, jei jie laimėtų rinkimus, mokesčių mokėtojams tektų gerokai pakratyti pinigines naujiems rinkimams.

„Negalėjome uždrausti skyriams kelti jiems tinkamiausiai atrodančių kandidatų. Jei tokiu jie mato Seimo narį, kodėl turėtume prievartauti kelti kitą? Kad kelia vienmandatininkus, logiška, nes apygardoje, kuri neretai bent dalimi sutampa su ta, kurioje jie jau laimėjo Seimo rinkimus, galima tikėtis gero rinkėjų palaikymo ir renkant merą“, – aiškina J. Razma.

Vis dėlto keista, kad tokia didelė partija kaip konservatoriai vietose neranda lyderių ir į merus kelia net šešis Seimo narius, keturi iš jų vienmandatininkai. Pavyzdžiui, socialdemokratai iš parlamento pasitelkė tik vieną ir tai pagal sąrašą išrinktą Rasą Budbergytę.

Jei tikėtume, kad konservatoriai rinkėjams siūlo tikrai konkurenciškus kandidatus iš Seimo, tai net keltų riziką netekti ir taip trapios daugumos, o gal net politinį virsmą. J. Razma sutinka: „Kandidatuojančių Seimo TS-LKD frakcijos narių sėkmės atveju koalicijoje tam tikrą laiką būtų sunki situacija, bet iš to džiaugsmo kaip nors išsiverstume. Vis dėlto būtų stebuklas, jei visi valdantiesiems atstovaujantys vienmandatininkai laimėtų, be to, gal laimėtų ir kas iš opozicijos. Kol kas nedramatizuokime.“

Vaišės: pasak J. Razmos, jis susilaikė balsuojant dėl siūlymo su parlamentine veikla susijusias lėšas leisti panaudoti maitinimo paslaugoms, nes tai siaura riba tarp būtinų renginio organizavimo išlaidų ir galimo rinkėjų papirkimo. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Baimintis gal ir nėra pagrindo, nes daugelis jų neturi iliuzijų laimėti, o tik siekia pasireklamuoti prieš kitus Seimo rinkimus. Sostinės politikams toli gražu nelengva sužavėti regionų rinkėjus. Štai 2019-aisiais kandidatavo keturiolika parlamentarų, ir tik du išrinkti merais, trys bent pateko į antrą turą, devyniems rinkimų kova baigėsi jau pirmame. Gal rinkėjai juos taip nubaudė už tai, kad šie negerbia jiems patikėto Seimo nario mandato?

Laisvės partijos kandidatų sąrašą į Elektrėnų savivaldybės tarybą ves pedagogė Justina Zaleckienė.

S. Lengvinienė į Seimą išrinkta Elektrėnų-Kaišiadorių rinkimų apygardoje.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

Į Biržų rajono merus partija kelia buvusio Seimo nario, LVŽS šio krašto skyriaus pirmininko Audrio Šimo kandidatūrą, į Joniškio rajono merus – šios savivaldybės tarybos narės Nijolės Valuckienės, į Kelmės rajono merus – šeimos gydytojos Ritos Kavaliauskaitės, į Kėdainių rajono merus – profesoriaus Daliaus Serafino kandidatūras.

Lazdijų rajone „valstiečiai“ nutarė į merus kelti žurnalistės Vilmos Danauskienės kandidatūrą, Mažeikių rajone – partijos skyriaus pirmininko Eimanto Salatkos, Radviliškio rajone – vicemero Vytauto Krikščiūno, Šilalės rajone – basų mamų atstovės, buvusios ekonomikos ir inovacijų viceministrės Vitalijos Jankauskaitės-Milčiuvienė, Vilkaviškio rajone – kūno kultūros dėstytojo Algido Karaliaus, Telšių rajone – tarybos nario Imanto Motiejūno kandidatūras.

Iš viso LVŽS turi pasitvirtinusi 48 kandidatus į merus.

Likusius planuojama tvirtinti artimiausiame LVŽS tarybos posėdyje.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kovo 5 dieną.

Į Panevėžio miesto merus partija kelia Lauro Jagmino, į Birštono – Jurgitos Šeržentienės, į Biržų rajono – Daliaus Trevinsko, į Pagėgių – Svetlanos Jašinskienės, į Raseinių rajono – Reginos Klevinskienės, į Varėnos rajono – Danguolės Miškinienės kandidatūras.

„Mūsų partijai šie rinkimai bus pirmieji, o augančios kandidatų gretos tik patvirtina, kad partija yra sėkmingai pradėjusi kovą su stagnacija savivaldų valdyme, pasirengusi kurti naujus miestų ir rajonų valdymo standartus bei formuoti naujos kartos savivaldos politiką“, – sako šiemet įkurtos partijos lyderis Saulius Skvernelis.

Jas balsų dauguma patvirtino nuotoliniu būdu posėdžiavusi partijos valdyba. Po trečiadienio posėdžio demokratų kandidatų į merus gretos išaugo iki 48.

Šiemet įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra patvirtinusi ir daugiau kandidatų į merus, tarp jų ir  dabartiniai merai – Neringos meras Darius Jasaitis, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, taip pat Seimo nariai Lukas Savickas ir Kęstutis Mažeika.

Didžiųjų Lietuvos miestų merų rinkimuose dalyvaus šie partijos atstovai:  Vilniaus miesto rinkimuose – partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Lukas Savickas, Kauno miesto – šio skyriaus pirmininkas Gintautas Labanauskas, Klaipėdos miesto – šio skyriaus pirmininkas, buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas.

Iš viso patvirtinti 42 kandidatai į merus, dar aštuonis planuojama tvirtinti kitą savaitę.

Demokratų lyderio, ekspremjero Sauliaus Skvernelio teigimu, maždaug 55 savivaldybėse partija rinkimuose ketina dalyvauti savarankiškai.

„Lūkesčiai yra, kad mes sugebėtume prisistatyti, kaip politinė jėga vietos bendruomenėms, kad įgautume ne tik tą kreditinį pasitikėjimą galbūt dar likusį iš Vyriausybės laikų ar kaip naujos politinės jėgos, bet kad įgautume kaip rinkimų dalyviai“, – penktadienį BNS sakė S. Skvernelis.

Šiuo metu „Vardan Lietuvos“ turi tris merus ir 79 tarybos narius.

„Jeigu patrigubintume merų ir tarybos narių skaičių, būtų labai geras rezultatas“, – teigė partijos lyderis.

Tarp kandidatų – žinomos pavardės

Didmiesčiuose daugiausiai keliami skyrių pirmininkai: Vilniuje – parlamentaras Lukas Savickas, Kaune – Gintautas Labanauskas, Klaipėdoje – buvęs administracijos direktorius Artūras Bogdanovas, Panevėžyje – Petras Nevulis.

Tik Šiauliuose keliamas ne skyriaus pirmininkas, o Šiaulių menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja Asta Lesauskienė.

Alytuje kandidatu siūlomas buvęs „Sodros“ Alytaus skyriaus vadovas Valerijus Vencius.

Druskininkuose keliama atsargos generolo, Vyčio paramos fondo vadovo Česlovo Jezersko kandidatūra, Vilniaus rajone kandidatu į merus siūlomas buvęs teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas.

Kelmės rajone demokratai siūlo buvusio šio rajono policijos komisariato viršininko Dainiaus Popovo kandidatūrą, Skuodo rajone į merus siūlomas advokatas ir buvęs leidėjas Algimantas Šideikis.

Be L. Savicko, į merus keliamas dar vienas parlamentaras, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, jis planuoja kandidatuoti Marijampolės savivaldybėje.

Kaip skelbta anksčiau, kandidatais Neringoje, Lazdijų ir Šilutės rajonuose keliami dabartiniai šių savivaldybių merai – atitinkamai Darius Jasaitis, Ausma Miškinienė ir Vytautas Laurinaitis.

Rokiškio rajone keliamas buvęs meras Antanas Vagonis, Ukmergėje – dabartinis savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas.

Raudonųjų linijų nebrėžia

S. Skvernelis neatmetė, kad ten, kur partija nekels savo kandidato, ji parems kurį nors kitą.

„Neatmetu, kad paremsime ne savo kandidatą. Galbūt mūsų žmonių dalis bus įtraukti į kitus sąrašus“, – BNS sakė politikas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Paklaustas apie politines, jėgas, su kuriomis jo vadovaujamos partijos atstovai neitų į koaliciją, demokratų lyderis tvirtino, kad tokių raudonųjų linijų nėra nubrėžta.

„Tokių linijų brėžti negalime, ypač savivaldoje. Partijos žmonės, kurie yra regionuose, turi kitokį požiūrį ir į kitus tikslus orientuojasi, į mažiau globalius“, – tvirtino S. Skvernelis.

„Tačiau nenorime bendradarbiauti su populistais ir demagogais, ir radikalais, kurių atsiranda vis daugiau ir daugiau. Ta radikali politika, manau, kad kelia grėsmę mūsų demokratijai taip pat, kaip vienpartinių blokų egzistavimas savivaldybėse“, – pridūrė jis.

Tačiau nenorime bendradarbiauti su populistais ir demagogais, ir radikalais, kurių atsiranda vis daugiau ir daugiau.

„Radikalizmo apraiškos šalies politikoje, atmieštos chamiškumu, pasirodo, turi didelę terpę. Dėl to yra didelis nerimas, nes istorijoje buvo pavyzdžių, kada nusivylusi visuomenė, kuri dabar yra, bijanti visuomenė – 74 proc. žmonių bijo reikšti nuomonę – ekonominės suirutės sąlygomis kartais demokratiniu būdu padaro žingsnius ir pasirenka radikalus, kurie po to būna nenuspėjami“, – teigė politikas.

Programos centre – žmogus

Demokratų sąjungos valdyba penktadienį taip pat patvirtino partijos veiklos viziją, kurią žadama taikyti savivaldai.

Pagrindinės idėjos – visapusiška kiekvieno savivaldybės gyventojo gerovė, saugios ir laimingos šeimos, patogi ir estetiška aplinka, galimybės ir vietos valdžios parama vystyti verslą, tobulinti profesinius įgūdžius, dirbti ir užsidirbti.

Pasak S. Skvernelio, Lietuvoje yra savivaldybių, kur susiformavo ar formuojasi griežta vienos politinės jėgos vertikalė ir kur paprastas žmogus nebegirdimas.

„Ta vertikalė apima viską – ir savivaldybės tarybą, ir pavaldžias įstaigas, savivaldybių įmones. Suformuojamas monolitas, į kurį patekti neina. Turime savivaldybių, kur demokratijos, deja, nėra, žmogus negirdimas, nematomas. Mūsų tikslas yra išties atsigręžti į žmogų, kad jo problemos būtų matomos, girdimos, sprendžiamos, kad jis nebūtų numestas į šalį“, – teigė S. Skvernelis, paprašytas nurodyti svarbiausias partijos rinkimų programos gaires.

Jis taip pat sakė, kad naujos partijos rinkimų programoje svarbią vietą užima viešųjų paslaugų garantavimas gyventojams.

Mūsų tikslas yra išties atsigręžti į žmogų, kad jo problemos būtų matomos, girdimos, sprendžiamos, kad jis nebūtų numestas į šalį.

„Viešosios paslaugos dabar nyksta iš regionų, ar tai būtų švietimas, ar sveikatos apsauga, ar teisėsauga. Mes norime, kad tos paslaugos būtų prieinamos ir prieinamos nuosekliai“, – tvirtino S. Skvernelis.

Anot jo, savivaldoje nepagrįstai mažai dėmesio skiriama bendradarbiavimui su verslu, investicijoms.

„Daug kur matome, kad požiūris į verslą, investuotojus yra neigiamas arba jo nėra, negalvojama apie tai, kad savivaldybės taip pat gali kurti darbo vietas ir sudaryti sąlygas toms darbo vietoms atsirasti“, – teigė demokratų vadovas.

Pasak jo, savivalda galėtų prisidėti ir prie emigracijos stabdymo.

„Dabar dažnai girdime: neapsimoka turėti mokyklų, darželių, neapsimoka turėti policijos nuovados, neapsimoka geležinkelio maršruto turėti, tiesiog pasakoma, kad neapsimoka Lietuvoje turėti miestelių ir kaimų. Taip neturi būti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Penktadienį patvirtintomis gairėmis kiekvienas kandidatas vadovausis pristatydamas ir savo atskirą rinkimų programą vietos bendruomenėms.

Didėjanti partija

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas pažymėjo, kad per mažiau nei metus nuo jos skaičius įsteigimo partijos narių skaičius auga.

„Ateiname tam, kad keistume stagnaciją, aroganciją, nesiskaitymą su gyventojais į darbą iš vien su jais, kartu kuriant naujus miestų valdymo standartus ir formuojant naujos kartos municipalinę politiką“, – teigė S. Skvernelis.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ teigia turinti skyrius 49 savivaldybėse. Partijai priklauso daugiau kaip 3 tūkst. žmonių.

Partija įkurta šių metų sausį. Jos iniciatoriais tapo anksčiau nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atskilę parlamentarai, vadovaujami ekspremjero Sauliaus Skvernelio.

Demokratų frakcija Seime turi 16 narių.

S. Jakeliūno kandidatūrą „valstiečiai“ kelia į Vilniaus miesto merus, A. Orlausko – į  Kauno rajono, J. Varžgalio – į Ukmergės rajono merus.

Druskininkuose kandidatuos Donatas Mizaras, Varėnos rajone – Edvinas Grikšas, Jonavos rajone – Gintaras Stašionis, Šakių rajone – Raimondas Januševičius, Vilkaviškio rajone – Kęstutis Smirnovas, Pasvalio rajone – Igoris Malinauskas, Rokiškio rajone – Mindaugas Petkevičius, Šiaulių mieste – Valerijus Simulikas, Šiaulių rajone – Česlovas Greičius, Zarasų rajone – Gediminas Gaidamavičius, Švenčionių rajone – Živilė Žižienė, pranešė partija.

24 kandidatus į merus LVŽS taryba patvirtino gegužę.

Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Savivaldos rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

LVŽS frakcija Seime turi 20 narių, tai didžiausia opozicinė frakcija.