Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) taip pat planuoja laikytis savo plano nuo gegužės vidurio leisti maitinimo įstaigoms aptarnauti klientus lauke, taip pat atidaryti kino teatrus, teatrus ir muziejus, kontroliuojant lankytojų skaičių juose, sakė šaltinis.

Su maitinimu nesusijusios įmonės taip pat atsivers gegužės viduryje. Jos buvo uždarytos nuo balandžio 3 dienos, siekiant sustabdyti trečiąją pandemijos bangą, ligonines vėl užtvindžius pacientams.

E. Macronas taip pat nurodė balandį uždaryti mokyklas, tačiau vaikų darželių ir pradinių mokyklų auklėtiniai į ugdymo įstaigas sugrįš nuo pirmadienio, o vyresni moksleiviai – nuo gegužės 3 dienos.

Planas, kaip palaipsniui atsisakyti keturioms savaitėms įvestų suvaržymų, kurį praėjusį mėnesį E. Macronas pristatė per televiziją, „išlieka pagrindu“, sakė vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) po ministrų kabineto posėdžio dėl atsako į pandemiją.

Šiuo metu Prancūzijos gyventojai negali nuo savo namų nutolti toliau nei per 10 kilometrų, o nuo 19 val. šalyje įsigalioja komendanto valanda. Tačiau G. Attalis patvirtino, kad nuo gegužės 2 dienos nebereikės išsirašinėti pažymėjimų, pateisinančių jų judėjimą.

Pikas?

Restoranų, kavinių ir barų uždarymas nuo spalio 30 dienos kelia nerimą jų savininkams, nepaisant vyriausybės skiriamos didžiulės paramos prarastoms pajamoms kompensuoti ir sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičius.

Pasak šaltinio, planuojamas suvaržymų švelninimas rodo vyriausybės įsitikinimą, kad per mėnesį kas dieną registruojamų naujų COVID-19 atvejų skaičius sumažės iki maždaug 20 tūkstančių.

E, Macronas taip pat žada, kad iki gegužės vidurio Prancūzija pasieks savo tikslą vakcinuoti 20 mln. žmonių mažiausiai viena vakcinos nuo COVID-19 doze. Šiuo metu jau paskiepyta 13 mln. šalies suaugusių gyventojų.

Antradienį sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė, jog per praėjusią parą šalyje buvo patvirtinti 43 098 užsikrėtimo ir 375 mirties atvejai. Per visą pandemijos laikotarpį šalyje registruotos 101 597 su COVID-19 susijusios mirtys.

„Atrodo, kad mes išgyvename piką arba esame arti jo“,  – sakė G. Attalis. Jis taip pat perspėjo, kad pažanga mažinant spaudimą ligoninėms „išlieka nepakankama“.

Šių metų pradžioje E. Macronas sulaukė savo politinių oponentų kritikos, nusprendęs nesekti daugelio kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir neįvesti naujo karantino.

Savo sprendimą jis paaiškino tuo, kad taip Prancūzija ir jos ekonomika laimėjo „brangių laisvės savaičių“, nors balandį naujų COVID-19 atvejų šuolis privertė jį imtis suvaržymų, tačiau žmonės nebuvo uždaryti namuose ir galėjo su tam tikrais apribojimais bendrauti su kitais namų ūkiais.

Visų į Daniją norinčių atvykti žmonių toliau bus reikalaujama neigiamų koronaviruso testų, jie taip pat turės pateikti svarią kelionės priežastį.

Šalis taip pat ragina nevykti ir į verslo keliones. Vienintelė išimtis taikoma prekių judėjimui per valstybės sieną.

Vyriausybės pranešime teigiama, kad Danijoje padėtis šiuo metu geresnė nei kai kuriose kitose ES šalyse.

„Ekstremalūs kelionių apribojimai yra svarbi kovos su infekcijos plitimu dalis“, – sakoma pranešime.

Vyriausybė taip pat vysto elektroninį skiepų pasą, kuris veikiausiai bus užbaigtas gegužę. Tai vyksta lygiagrečiai su ES derybomis dėl bendro skiepų sertifikato, kuris leistų keliones tarp šalių narių.

Praėjus metams po to, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvardijo naujojo koronaviruso protrūkį pandemija, 69 iš 217 krypčių išlieka „visiškai uždarytos“, teigiama naujausioje UNTWO ataskaitoje.

Dar maždaug tiek pat krypčių yra „iš dalies uždarytos“, skaičiavo UNTWO.

38 iš 69 visiškai uždarytų krypčių yra tokios jau bent 40 savaičių, teigė UNTWO, pažymėdama, kad esama regioninių apribojimų taikymo skirtumų.

30 krypčių Azijos ir Ramiojo vandenyno regione yra visiškai uždarytos, jų dvigubai daugiau nei Europoje, kur žiemos mėnesiais pandemija sudavė itin smarkius smūgius.

Afrikoje šiuo metu visiškai uždaryta vienuolika krypčių, tokių krypčių dešimt Šiaurės ir Pietų Amerikoje ir trys Artimuosiuose Rytuose.

Pasak UNTWO, „naujų atmainų COVID-19 viruso aptikimas“ paskatino daugelį šalių vyriausybių „atsisakyti siekio sušvelninti kelionių apribojimus“, įvestus per pirmąją pandemijos bangą 2020 m. pradžioje.

Paragindamas „saugiai ir atsakingai atidaryti sektorių, nuo kurio priklauso milijonai įmonių ir darbo vietų“, UNWTO generalinis sekretorius Zurabas Polilikašvilis teigė, kad kelionių apribojimai turi būti „pagrįsti naujausiais duomenimis, analize ir turi būti nuolat peržiūrimi.“

Užsienio turistų skaičius 2020 m., palyginti su 2019-aisiais, nusmuko 74 proc., rodo UNWTO turimi duomenys. Tai sukėlė apie 1 trln. dolerių ekonominių nuostolių. Didžiausią smūgį patyrė Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos, kur skaičiai sumažėjo 84 proc.

„Šiuo metu vyriausybėje koordinuojame (veiksmus), siekiant uždrausti atvykstamąsias keliones iš teritorijų, kuriose buvo aptikta viruso mutacijų“, – sakė Horstas Seehoferis.

„Šiuos kelionių apribojimus sutelkiame į teritorijas, kur buvo aptikta viruso mutacijų, tai šiuo metu yra Didžioji Britanija, Portugalija, Pietų Afrika ir Brazilija“, – teigė ministras.

ES šalims įvedant suvaržymus kelionėms iš JK dėl Anglijoje aptikto naujos atmainos koronaviruso, Europos Komisija paragino valstybes nares koordinuoti veiksmus, bet netrukdyti JK ar Europoje esantiems žmonėms sugrįžti į savo namus.

Kaip sakė ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas, „valstybės narės turėtų imtis koordinuotų veiksmų, kad nevyktų nebūtinos kelionės tarp JK ir ES“.

„Tuo pačiu metu visiškas kelionių draudimas neturėtų trukdyti tūkstančiams ES ir JK piliečių grįžti į savo namus“, – pažymėjo komisaras.

Pasak EK, į savo šalį ar pagrindinę gyvenamąją vietą grįžti norintys žmonės turėtų turėti galimybes tai padaryti, jei pateikia neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba karantinuojasi.

Jokie kelionių draudimai neturėtų būti taikomi transporto darbuotojams, kertantiems sieną į laivą, kelių transporto priemonę, lėktuvą ar iš jų. Medicinos darbuotojai, kurių darbas laikomas būtinu kovojant su pandemija, turėtų keliauti laisvai be reikalavimų karantinuotis, jei per 72 val. prieš kelionę testais buvo patvirtinta, kad jie neužsikrėtę virusu.

„Biologinio saugumo laikotarpis, vadovaujantis 2015 metų biologinio saugumo įstatymu, bus pratęstas dar trims mėnesiams“, – teigiama ministro pranešime.

Draudimas Australijos gyventojams išvykti iš šalies turėjo baigtis gruodžio 17-ąją, tačiau šios ribojančios priemonės galiojimas pratęsiamas iki kovo 17-osios.

„Australija nebus visiškai saugi, kol nebus saugi tarptautinė bendruomenė. Rizikos užsienyje didžiulės. Jei mes nepalaikysime šių svarbių priemonių, mes neapsaugosime australų“, – pabrėžė G. Huntas.

27 ES šalių ministrai susitikimo Liuksemburge metu susitarė dėl naujų bendrų gairių – priimta bendra žemėlapių sudarymo sistema, kuri padės apibrėžti didelės rizikos šalis ES, nors konkrečios šalys galės pačios nuspręsti, ar vadovautis bendromis ES rekomendacijomis.

Pagal naująjį planą Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras kiekvieną savaitę skelbs ES žemėlapį, kuriame, pasitelkiant spalvų žymėjimą, bus nurodomas pavojaus kiekvienoje šalyje lygis.

Pavojaus lygį lems įvairūs epidemiologiniai faktoriai, tokie kaip naujų COVID-19 atvejų per pastarąsias dvi savaites, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius ir teigiamų testų skaičius. Dar viena, pilka, spalva bus žymimos tos šalys, kuriose grėsmės lygiui nustatyti nepakanka duomenų.

Keliautojai, atvykstantys iš raudona, oranžine arba pilka spalva pažymėtų šalių turės laikytis saviizoliacijos arba atlikti COVID-19 testus. Iš žalia spalva pažymėtų šalių atvykstantiems keliautojams tokios priemonės nebus taikomos.

ES šalys negalės atsisakyti įsileisti atvykėlių iš kitų valstybių narių, nors Vengrija šiuo metu taip daro, su išimtimis čekams, lenkams ir slovakams.

Plane taip pat numatytos išimtys būtiniausius darbus dirbantiems į kitas šalis vykstantiems darbuotojams, apibrėžta bendra keliautojų kontaktų sekimo programa.

Prancūzija džiaugėsi pastaruoju sprendimu, tačiau per balsavimą susilaikęs Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas teigė, kad susitarimo formuluotė dar nebuvo baigta.

Europoje bendras užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičius siekia 6,5 mln., nuo šios ligos regione mirė 240 tūkst. žmonių.

Daugiau ar mažiau griežti, skirtingos trukmės, priklausomai nuo valstybių, karantinai lėmė žmonių mirtis, verslų uždarymą, smuko atlyginimai, daugybė žmonių prarado darbą.

„Susitikimo metu užsienio reikalų ministrai pripažino sienų atidarymo svarbą, kad atskirti šeimos nariai galėtų ir vėl susitikti, taip pat rėmė priemonių, kurios leistų ekonomikai augti, priėmimą“, – teigiama bendrame G20 šalių pranešime.

Ministrai taip pat aptarė „atsargumo priemonių koordinavimo valstybėse svarbą, kad būtų apsaugoti gyvenimai ir gyvybės“, pabrėžiama po virtualaus susitikimo, kurį surengė Saudo Arabija, paskelbtame pranešime.

„Sienų atidarymas, laikantis visų apsaugos priemonių, leis mūsų ekonomikai augti, žmonėms klestėti, taip pat, žinoma, žmonijai atneš daugiau vilties“, – sakė Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad dėl šiuo metu galiojančių kelionių apribojimų krizė gali staigiai gilėti.

Jis paragino G20 šalių ministrus susitarti dėl bendrų kriterijų, pagal kuriuos, remiantis moksliniu požiūriu, būtų galima atšaukti kelionių draudimus.