„Einame link to, kad procedūra bus paprasta, greita ir visiems labai aiškiai suprantama. Link to einame ir, manau, kad turime kompromisą“, – Eltai teigė K. Šetkus.

„Jei nori išsiimti leidimą kirsti mišką, turi atlikti procedūrą, užpildyti formą, gauti vertinimą. Šiuo metu žiūrima, kad kuo mažiau duomenų apimtų šitą formą ir duomenys būtų sukeliami automatiškai. Kurių trūksta galės sukelti ir institucijos“, – sakė jis.

Anot viceministro, miškų savininkai galės „vieno langelio principu“ pateikti reikiamus duomenis, kad gautų ūkio veiklos poveikio saugotinoms „Natura 2000“ tinklo buveinėms įvertinimą, pavyzdžiui, prieš kertant mišką. Daugiau duomenų prieš išduodant leidimą esą surinks ne pats savininkas, o atsakingos institucijos.

„Pats procesas yra apie reikšmingumo nustatymą „Natura 2000“ teritorijoje, t. y., ar galima vykdyti miško ūkio veiklą ir kokiu būdu, kad poveikis biologinei įvairovei būtų kuo mažesnis.

Sutarta, kad būtų vieno langelio principu – kad miško savininkas būtų kuo mažiau apkraunamas informacijos surinkimu. (Miško savininkas – ELTA) pateiktų pačią pažymą, formą užpildytą ir pačios institucijos, kurios vertina reikšmingumą, galėtų susirasti papildomus duomenis“, – kalbėjo K. Šetkus.

Pasak jo, taip siekiama, jog kuo labiau sutrumpinti poveikio „Natura 2000“ buveinėms vertinimo procesą, kad jis nebūtų ilgesnis nei 20 darbo dienų.

K. Šetkaus teigimu, Aplinkos ministerijos pasiūlymui pritaria ir Privačių miškų savininkų asociacija, organizavusi pirmadienio protesto akciją.

„Tad lieka techninis įgyvendinimas“, – teigė viceministras.

Poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas miškų savininkai turi gauti jei planuoja miškotvarkos veiklą „Natura 2000“ teritorijose ar joms artimoje aplinkoje. Tik jas gavus galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą (VMT), kad ji išduotų leidimą kirsti mišką.

Toks precedentas atsirado gruodžio 6 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus, jog Ignalinos raj. Valstybinei miškų urėdijai buvo neteisėtai išduotas leidimas kirsti mišką „Natura 2000“ tinklo teritorijoje, prieš tai neatlikus poveikio aplinkai ar strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.

Dabar pats savininkas turi pildyti ir tai sukelia tikrai sunkumų, naštos atsiranda.

 

Antradienį VMT paskelbė apie pirmuosius miškų savininkus, gavusius šias poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas.

Anot K. Šetkaus, toks naujas reikalavimas miškų savininkams sukūrė papildomą naštą, nes norint gauti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms vertinimą, būtina pateikti duomenis apie saugotinas buveines, kuriose numatoma ūkinė veikla.

„Dabar pats savininkas turi pildyti ir tai sukelia tikrai sunkumų, naštos atsiranda“, – sakė K. Šetkus.

Tariamasi su miškų savininkais

Kauno apskrityje pirmadienį vyko miškų savininkų protesto akcija, kurios metu keliasdešimt miškovežių priemonių važiavo nuo Batėgalos Jonavos rajone iki Kėdainių.

Akciją organizavo Privačių miškų savininkų asociacija, kuri solidarizavosi su praeitą savaitę protestavusiais ūkininkais. Miškų savininkai nėra patenkinti „Natura 2000“ teritorijų plėtra, kuri vykdoma ir privačiuose miškuose. Dėl to esą be miško savininko sutikimo apribojama ūkinė veikla.

Dar miškų savininkai reiškia nepasitenkinimą už šių teritorijų steigimą mokamomis, jų teigimu, per menkomis kompensacijoms, Lietuvoje taikomu 5 proc. mokesčių už parduotą žaliavinę medieną.

K. Šetkus sakė, kad Aplinkos ministerija derasi su kita miško savininkus vienijančia asociacija, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, su kuria buvo susitikusi penktadienį ir pirmadienį. Dar vienas susitikimas suplanuotas kitą pirmadienį.

„Diskusija vyksta tikrai nuolatos“, – teigė viceministras, dar patikinęs, kad ministerija miškų savininkų keliamus reikalavimus svarstys.

K. Šetkaus teigimu, „Natura 2000“ teritorijų steigimas vyksta nuo 2018 metų ir jau artėja prie pabaigos.

Šiuo metu europinių florai ir faunai svarbių buveinių tinklas „Natura 2000“ Lietuvoje laikomas nepakankamu, todėl siekiama į tinklą įtraukti naujas teritorijas, įgyvendinti konkrečias priemones joms apsaugoti.

Siekiant šio tikslo, 2018 m. parengta privačios žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų išpirkimo „Natura 2000“ teritorijose programa, pradėti atrinkinėti privačios žemės sklypai, derybos su jų savininkais dėl apsaugos sutarčių pasirašymo.

Tinklo plėtrai įgyvendinti planuojama valstybės nuosavybėn išpirkti bent 100 ha privačios ir žemės ūkio paskirties žemės „Natura 2000“ teritorijose, pasirašyti bent 50 apsaugos sutarčių su privačios žemės savininkais.

„Pripažįstame visuomenės nuogąstavimus, girdime juos, negalime plynų sanitarinių kirtimų vykdyti visose teritorijose, siekiant sunaikinti židinius pagal vieną formulę. Išgirdome ir planuojame pokyčius“, – LRT radijui sakė K. Šetkus.

„Vienas pokyčių – kenkėjai puola tik egles ir spygliuočius, tikrai nėra tikslo visuose socialiai jautriuose ir gamtiškai vertingose teritorijose taikyti plyną sanitarinį kirtimą, šiuo metu turime projektą, kur sumažinsime skalsumą“, – teigė jis.

Anot jo, numatyta, kad vertingi lapuočiai medžiai būtų išsaugomi – tai akcentuojama tiek Valstybinei miškų urėdijai, tiek privačių miškų savininkams.

„Kitas pokytis turi būti dėl paklotės, nes technika sunaikina paklotes. Turime susitarimą su Miškų urėdija, kad nuo kitų metų rudens į sanitarinius kirtimus važiuos mažesnio tipo technika ir Miškų urėdija vykdo pirkimą, tokio poveikio paklotei nebus“, – teigė viceministras.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigia, kad Verkių parko medžių kirtimo atvejis rodo, jog plyni sanitariniai kirtimai yra sisteminė problema, galbūt kylanti iš ministro pasirašomų ūkininkavimo taisyklių.

„Jei nueini į parką prie tavo gyvenamosios vietos, o ten buvo miškas – nebėra miško, iškirstos ne tik eglės, nes dėl tipografo turėtų būti iškirstos eglės. Iškertami ąžuolai, supranti, kad kažkas yra ne taip. Gilinantis matosi, kad tai yra sisteminės problemos“, – teigė ji.

Antradienį pranešta, kad įvertinę viešą informaciją dėl medžių kirtimo sostinės Verkių miške Vilniaus apygardos prokuratūra savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

Organizacijų ir žmonių sambūrio „Girių spiečius“ narys Mindaugas Potapovas anksčiau teigė, kad šalia Santariškių esančiame sklype iškirstos ne tik kinivarpų pažeistos eglės, bet ir brandūs bei pusamžiai ąžuolai, klevai, liepos, pušys, lazdynai ir kiti lapuočiai. Kirtimų leidimai išduoti ir kitiems sklypams.

Tuo metu Valstybinė miškų tarnyba nurodo, kad šiose vietovėse daugiausiai yra valstybinių miškų, kuriuose plynieji sanitariniai kirtimai galimi ir juose nėra privaloma palikti sveikus medžius, tarp jų – ir lapuočius.

„Turime sprendimą kitais metais, jeigu situacija nesikeis, bandyti purškimus, tam numatyti lėšų“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete, kur svarstyta šalies miškų sanitarinė būklė, teigė viceministras. 

Jam apgailestaujant, kad Lietuvoje nėra registruota cheminių preparatų, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė Zita Varanavičienė sako, kad jų yra nuo verpikų ir pjūklelių.  

„Lietuva labai maža rinka ir kol nėra žinios, kad gali būti purškimai, niekas jų neregistruoja“, – kalbėjo viceministras. 

Z. Varanavičienė posėdyje tvirtino, kad naikinti verpikui skirtas biologinis preparatas „Bacillus thuringiensis“, o  pjūkleliui –  cheminis produktas „Decis Mega“: „Jis („Bacillus thuringiensis“ – BNS) registruotas purkšti iš oro ir puikiai galėtų būti panaudotas“.

Ji pabrėžė, kad augalų purkšti dronais negalima, tačiau siūlė siekti išimties.

„Tokia galimybė panaudota Norvegijoje, nes į bulvių laukus nebuvo galima įvažiuoti“, – pabrėžė Z. Varanavičienė.  

Aplinkos ministerijos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė tvirtino, kad specialistai iki šiol nerekomendavo purkšti insekticidų iš oro. 

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovo Nerijaus Kupstaičio teigimu, labiausiai plinta žievėgraužis tipografas,  arba kinivarpa, kuri veisiasi ir naikina eglynus.    

Jis teigė, kad kol kas abi pareigas suderinti pavyksta, tačiau artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas, ieškant nuolatinio Geologijos tarnybos vadovo.

„Sudėtinga, bet įmanoma“, – BNS sakė K. Šetkus.

G. Giparas tarnybai vadovavo nuo 2019 metų, o birželio 9-oji buvo paskutinė jo darbo diena.

Geologijos ir Hidrometeorologijos tarnybos yra pavaldžios Aplinkos ministerijai.

Jį iš dviejų kandidatų pasirinko aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

„Du geriausiai komisijos įvertinti kandidatai turėjo finalinį pokalbį su ministru. Ministras vertino kandidatų vadovavimo patirtį, institucijos pateiktą viziją“, – BNS sakė ministro patarėjas Justas Jaskonis.

Jo teigimu, antra komisijos atrinkta kandidatė, kurią vertinto ministras, buvo Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyr. specialistė Judita Liukaitytė-Kukienė.

„Komisija vertino kandidatų vadovavimo patirtį, kompetencijas, kandidatų parengtą trejų metų įstaigos veiklos planą“, – teigė ministro patarėjas.

Jis pridūrė, kad komisiją sudarė trys Valstybės tarnybos departamento atstovai ir du atstovai iš Aplinkos ministerijos – aplinkos ministro patarėjai Ligita Valalytė ir Vytautas Černevičius.

Nugalėtojas – tik po antro konkurso

Aplinkos ministro patarėjas taip pat informavo BNS, kad K. Šetkus nugalėjo antrame į vadovus organizuotame konkurse.

Pirmas konkursas buvo surengtas pernai lapkričio 7 dieną, tačiau buvo paskelbtas neįvykusiu.

„Neįvyko, nes surinkęs komisijos praeinamą balą buvo tik vienas, o reikia dviejų kandidatų, kad konkursas įvyktų“, – tvirtino J. Jaskonis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai kelerius metus iki šiol vadovavo Saulius Balys – jo ketverių metų kadencija baigėsi pernai rugsėjį, tačiau dėl tarnybinės būtinybės, kol atsiras naujas vadovas, jis ir toliau vadovavo įstaigai.

Tarnyba informavo BNS, kad S. Balys nei pirmame, nei antrame konkurse dar vienos kadencijos pareigose nesiekė.

Vargu, ar kas prieš 500 metų galėjo įsivaizduoti, kad XVIII a. pabaigoje įvyks industrinė (r)evoliucija, kai Džeimso Wato išrasta garo mašina gamybos procesus pakeis 180 laipsnių kampu. O tai, kad visai neseniai viena iš Kinijos žiniasklaidos agentūrų į darbą priėmė pirmą pasaulyje virtualų naujienų pranešėją, pritaikant dirbtinio intelekto technologiją, dar prieš 5-etą metų  galėjo prilygti tik fantastinio filmo siužetui.

„Tie, kurie vis dar naiviai laukia ir svarsto kada ketvirtoji pramonės (r)evoliucija įvyks, daro didelę klaidą. Galima drąsiai teigti, kad šiandien pasaulis jau išgyvena šios (r)evoliucijos pradžią, todėl sėkmė nusišypsos tik tiems verslams, kurie jau dabar geba prisitaikyti ir įžvelgia potencialą moderniose technologijose“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Spartus technologinis proveržis ir platus moderniųjų technologijų pritaikomumas įvairiose mokslo bei pramonės šakose neaplenkia ir žemės ūkio verslo. Ar galite patikėti, kad žemės ūkis gali turėti ką nors bendrą su kosmosu ar blockchain technologija? Palydovinė vaizdų analizė padeda nustatyti būsimo derliaus apimtis ar dirvožemio derlingumą. Blockchain technologija, leidžianti saugiai saugoti ar dalintis duomenimis, gali būti efektyviai panaudojama agroversle kaupiant ir sisteminant milžinišką kiekį informacijos  apie pasėlius ir jų derlių, naudojamų trąšų kokybę ir efektyvumą tam, kad vėliau būtų galima nesunkiai atsekti, ar pasėti javai ar kita augalinė kultūra gavo pakankamai saulės ir vandens, o  trąšos buvo kokybiškos ir saugios.

Šiandien žmonija susiduria su maisto stygiaus problema, kurią per praėjusį šimtmetį  sukėlė dideliais tempais augęs gyventojų skaičius ir klimato kaita. Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, šiandien mūsų planetoje gyvena 7,7 mlrd. žmonių, o 2050 metais gyventojų skaičius gali pasiekti 9,7 mlrd. Kai kurių javų rūšių derlius gali sumažėti drastiškai dėl karščio ir sausrų bangų. Skaičiuojama, kad tokiu atveju maisto poreikis beveik visuose pasaulio teritorijose vidutiniškai išaugtų nuo 59% iki 98%. Neabejotinai, maisto stygius lems, o gal ir pradėjo lemti milžiniškus pokyčius žemės ūkio sektoriuje.

Nors Lietuvoje vis dar paplitęs ūkininkavimas kaimo teritorijose, pasaulyje jis persikelia į miestus. Pavyzdžiui, JAV didmiesčiuose (Čikagoje, Niujorke ir kt.) ekologiškos ir sultingos  daržovės ar šviežios salotos auginamos ant biurų pastatų stogų, mažuose kiemuose ar kitose neapgyvendintose didmiesčių teritorijose. Tokie „miesto ūkiai“ ne tik padeda aprūpinti maistu gerokai didesnį kiekį gyventojų, kurie dažniausiai susiduria su finansiniu nepritekliumi, tačiau ir skatina bendruomeniškumą, tausoja aplinką, papildomai izoliuoja pastatus, didina miestiečių užimtumą ar padeda sumažinti lietaus nuotekį miestuose.

Pasak blockchain pritaikymo ir tokenizacijos eksperto Dmitrij Radin, technologijų agroversle panaudojimas įgauna pagreitį. „Jau dabar galime pasidžiaugti lietuvių išrastais ir pasaulyje pripažintais inovatyviais sprendimais, kai blockchain, lazerių ir dirbtinio intelekto technologijų pagalba nustatoma valgomų maisto produktų kilmė. Šiandien technologijos atveria ūkininkaujantiems galimybę pasiekti įspūdingų rezultatų, net ir jei  stokojama pakankamai resursų“, – priduria Dmitrij Radin.

Hidroponikos ūkininkavimo metodas, kai augalai yra auginami be dirvožemio, suteikia galimybę ne vien gausėjančiam miesto gyventojų skaičiui užsiauginti šviežių daržovių derlių savo butuose ar garažuose, tačiau ir padidinti žemės ūkio našumą nederlingose teritorijose, kur trūksta gėlo vandens. Vis daugiau dėmesio susilaukia ir akvaponika, kuri yra hidroponikos atmaina, nes drauge vienu metu auginami augalai ir žuvys. Žuvų gyvybinės veiklos atliekos tampa trąša be grunto auginamiems augalams. Tuo tarpu, augalai pasisavindami būtinas medžiagas, žuvims išvalo vandenį. 

„Skirtingų sektorių diskusijos apie inovacijas agroversle, kai įtraukiami verslo, mokslo, finansų ir valdžios institucijų atstovai yra itin reikalingos. Jose gali „gimti“ racionalūs sprendimai, kai tiek vienos, tiek kitos pusės lūkesčiai, poreikiai ar realios galimybės, yra išgirsti bei įvertinti“, – teigia žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Tai, kad dialogas tarp agroverslo ir mokslo bei potencialių užsienio investuotų ar partnerių yra būtinas siekiant dar spartesnio technologijų proveržio žemės ūkyje, sutinka ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Kęstutis Šetkus. Jis taip pat džiaugiasi ir šiuo metu Lietuvoje vyraujančiomis tendencijomis, kai žemės ūkio bendrovės domisi ir noriai diegia modernias technologijas savo versle.

Lietuva turi milžinišką potencialą ir jau dabar gali pasidžiaugti inovatyviais projektais agroinovacijų ir maisto technologijų srityje.

„Lietuva turi milžinišką potencialą ir jau dabar gali pasidžiaugti inovatyviais projektais agroinovacijų ir maisto technologijų srityje. Tačiau siekiant, kad šalyje įvyktų dar ryškesnis inovacijų proveržis žemės ūkyje, verslas privalo glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkais. Be to, reikia kurti ir dar palankesnę investicinę aplinką startuoliams, kurie vysto inovatyvius projektus agroversle“, – sako Kęstutis Šetkus.

Apie inovacijų ir naujųjų technologijų svarbą bei ateities iššūkius agroversle bus kalbama ir antrąkart Lietuvos verslo konfederacijos ir Žemės ūkio ministerijos organizuojame „Agroververslo forume 2018“. Pranešimus skaitys žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Europos komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato ekonomikos reikalų direktorius Tassos Haniotis, apie inovacijas agroversle pasakos jų kūrėjas agroverslo sprendimų bendrovės ART21 vadovas Augustas Alešiūnas, o apie ateities tendencijas funkcinių produktų rinkoje - „Birštono mineralinių vandenų“ rinkodaros vadovė  Aistė Pranckuvienė. Antrojoje dalyje vyks diskusija „Blockchain agroversle – madingas žodis ar reali galimybė?“.

Nemokamas renginys, subursiantis mokslo, agroverslo, ūkininkų bendruomenės ir valdžios atstovus,  vyks lapkričio 30 d. Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete. Daugiau apie renginį: www.agroversloforumas.lt

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) vadovauja buvęs Lietuvos inovacijų centro vadovas Kęstutis Šetkus.

Agentūra pranešė, kad K.Šetkus MITA direktoriumi paskirtas pirmadienį, jis šiose pareigose pakeitė Arūną Karloną.

Inovacijų vadybos ir technologijų perdavimo išsilavinimą turintis K.Šetkus nuo 2015 metų birželio ėjo direktoriaus pareigas Lietuvos inovacijų centre. 2011–2015 metais jis dirbo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje Inovacijų paramos ir technologijų perdavimo skyriaus vedėju.

K.Šetkus taip pat yra dirbęs Ūkio ministerijoje, Valstybiniame turizmo departamente ir kitose įstaigose.