Tokį sprendimą komisija priėmė trečiadienį vykusio posėdžio metu.

„Komisija pripažino, kad nepažeistas Valstybės politiko elgesio kodeksas. Išvadų rengėjai pažeidimų nerado ir komisija patvirtino tas išvadas bendru sutarimu“, – Eltai sakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.

ELTA primena, kad tyrimą dėl buvusio ministro elgesio parlamento etikos sargai pradėjo dar vasario mėnesį, gavus Generalinės prokuratūros kreipimąsi. Teisėsaugai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl A. Anušausko galimai paviešintos įslaptintos informacijos apie vokiškų tankų pirkimą, komisijos paprašyta įvertinti, ar nepaisydamas VGT narių susitarimo buvęs ministras nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimų.

Komisija pripažino, kad nepažeistas Valstybės politiko elgesio kodeksas.

Sausį panašų sprendimą priėmė Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija (PAKK), nusprendusi, jog A. Anušauskas, publikuodamas socialiniame tinkle medžiagą apie tankų įsigijimus, nepaviešino Lietuvai perduotos užsienio valstybių įslaptintos informacijos. Visgi, toks sprendimas priimtas nevieningai – Prezidentūros deleguoti komisijos nariai pateikė atskirąsias nuomones.

Prezidentas G. Nausėda ne kartą patikino – VGT svarstyta informacija buvo slapta ir sutarta ja nesidalinti. Vėliau pranešta, kad teisiškai šį aspektą turėtų įvertinti KAM.

Ir nors ministerija patikino, kad A. Anušausko paskelbta informacija apie tankų pirkimą neturi įslaptintos informacijos požymių, šalies vadovas nuo savo pozicijos neatsitraukė.

„Įėjimas į, sakykime, tam tikrą artimesnį ryšį grupėje valstybių, ir čia eina kalba apie ketinimų protokolo pasirašymą, dar nėra įsipareigojimas ir jau įsigyti, nes dar tiktai prasidėtų tada pokalbiai, kokios tai galėtų būti sąlygos, kokios galėtų būti kainos, kitas dalyvavimas ir panašiai“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po pirmadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio nurodė, kad ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo su šios šalies gamintojais Lietuva planuoja pasirašyti šią savaitę.

„Jeigu žinote, kiek gamina leopardų kitose šalyse, tai pasidalinkit“, – tuomet kalbėjo ministras, paklaustas, ar susitarimą planuojama pasirašyti su viena gamintojų grupe.

Jis taip pat teigė, kad kol kas detalių negalintis komentuoti, nes „tai yra ketinimų protokolas“.

Paklaustas, kodėl pasirinktas vokiečių gamintojas, ministras sakė nedetalizuosiantis, nes „karinis patarimas seka prieš politinį sprendimą“.

„Valstybės gynimo tarybos nariai paprašė kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos papildomai pateikti politinį, ekonominį, pramoninį ir finansinį alternatyvų vertinimą. Mes suprantame, ne tik operaciniai reikalavimai yra, bet ir daug kitų elementų, atsižvelgiant į tai, kad tai bus vienas didžiausių (...) Lietuvos įsigijimų. Eina kalba apie du milijardus eurų“, – kalbėjo K. Budrys.

„Tačiau sprendimų, kad yra vienas ar kitas modelis pasirinktas, nebuvo. Dėl to ir komunikacija buvo, kad mes esame procese vertinimo“, – pažymėjo patarėjas.

Jo teigimu, tikėtina, jog sulaukus papildomų vertinimų prie šio klausimo bus grįžtama artimiausiame VGT posėdyje ankstyvą rudenį.

Lietuva tankų įsigyja siekdama sukurti šalies kariuomenėje diviziją.

Su tuo susiję teisės aktų pakeitimai turėjo būti pristatyti dar birželį, tačiau tai planuojama padaryti rugsėjį, Seimui susirinkus į rudens sesiją.

Šią savaitę įvyko daug gerų poslinkių Ukrainos naudai, priimta keletas svarbių sprendimų pagalbos prasme. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė tai šeštadienio vakaro pranešime, kuriuo pasidalijo feisbuke.

„Man malonu užbaigti šią savaitę su gerais rezultatais šaliai: ginklai, pasaulio parama, mezgami ryšiai su kitomis valstybėmis, mūsų kelionė link NATO“, – sakė ukrainiečių lyderis.

Pasak V. Zelenskio, pats svarbiausias šių dienų įvykis buvo jo vizitas į Lenkiją ir sutarimai su lenkų lyderiais.

Lietuvių Seimas suprato būtinybę pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO. Pakviesti dar šiais metais, per suvažiavimą Vilniuje.

„Lenkija išpildė visus su tankais susijusius pažadus: jie jau Ukrainoje, jeigu tiksliau – Leopardai. Buvo sudaryti nauji susitarimai dėl pėstininkų kovos mašinų, daugiau nei šimto vienetų. Taip pat sutarta dėl šarvuotų transporto priemonių, Rosomak, 200 vienetų. Šimtas dabar, dar šimtas vėliau. Dar bus savaeigių minosvaidžių, papildomų raketų“, – džiaugėsi Ukrainos prezidentas.

Taip pat paminėtas ir 35-as gynybinis paketas iš JAV.

„Raketos, skirtos Himars, raketos oro gynybai, sviediniai artilerijai, gynyba prieš šarvuotą techniką ir kiti svarbūs elementai“, – sakė V. Zelenskis.

Prezidentas priminė, kad Vokietijos pagalba padidės 200 mln. eurų, investicijų prasme. Šie vokiečių kompanijų projektai padės Ukrainai stabilizuoti ekonominę padėtį ir užtikrinti socialinį stabilumą.

Ukrainos lyderis pasidalijo, kad Nyderlandai paskelbė apie naują pagalbos paketą, kurio vertė siekia daugiau nei 270 mln. eurų.

„Tai pagalba, skirta padėti atstatyti šalį, padėti humanitarine prasme, skirta nemirtinoms gynybos priemonėms ir – tai labai svarbu – užtikrinti teisingumą“, – teigė vyras.

Pasak prezidento, Danija ir Norvegija dirba kartu dėl sviedinių, skirtų Ukrainos artilerijai, paketo.

„Yra ir naujų sprendimų dėl sankcijų iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Ačiū jiems už tai!“ – dėkojo V. Zelenskis.

Paminėtas ir Lietuvos Parlamentas.

„Šią savaitę Lietuvoje buvo priimtas labai svarbus sprendimas, susijęs su pagrindiniais klausimais per NATO suvažiavimą Vilniuje. Lietuvių Seimas suprato būtinybę pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO. Pakviesti dar šiais metais, per suvažiavimą Vilniuje“, – teigė prezidentas.

V. Zelenskio vizitas Lenkijoje

Per susitikimą Lenkijoje, kur V. Zelenskis susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir lenkų ministru pirmininku Mateusz Morawieckiu, buvo pasirašyti svarbūs dokumentai, užtikrinantys tolimesnę paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Pasak V. Zelenskio, susitikimas nebuvo skirtas vien aptarti paramai, tačiau ir aptarti dvišaliam bendradarbiavimui, ypač – viešuosiems pirkimams.

Varšuva sutiko teikti Kyjivui lenkiškas Rosomak šarvuotas transporto priemones, Rak savaeigius minosvaidžius, oro gynybos sistemas, ypatingai efektyvias Piorun MANPADS bei kitus ginklus.

Šalia to, valstybių lyderiai aptarė tolimesnę ginklų ir amunicijos gamybą. Tą pačią dieną tapo aišku, kad Lenkijoje bus ruošiami tankai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Žinoma ir tai, kad Ukroboronprom ir Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ SA) grupės susitarė dėl tankų sviedinių gamybos, specifiškai dėl 125 mm kalibro.

„Kalbame apie sunkiųjų tankų batalioną, kuris Lenkijos atveju jau pristatytas, o mūsų sąjungininkų atveju jie bus pristatyti Ukrainai labai greitai“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas).

Varšuva pažadėjo Kyjivui atsiųsti iš viso 14 Vokietijoje pagamintų sunkiųjų tankų „Leopard 2“.

Pirmieji keturi buvo pristatyti vasario pabaigoje, per pirmąsias Rusijos puolimo Ukrainoje metines.

M. Blaszczakas sakė, kad iš sąjungininkių šalių turi atvykti aštuoni tankai iš Kanados, aštuoni iš Norvegijos ir mažiausiai šeši iš Ispanijos.

„Kalbėjausi su Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles. Gali būti, kad bus dar keturi“, – sakė M. Blaszczakas.

Lenkija stovi iniciatyvos siųsti modernius tankus „Leopard 2“ į Ukrainą priešakyje.

Iš pradžių Vokietija priešinosi sąjungininkių spaudimui uždegti žalią šviesą šiam žingsniui, tačiau šių metų pradžioje Berlynas sutiko atsiųsti savo „Leopardų“ ir pritarė tankų tiekimui iš kitų šalių.

M. Blaszczakas taip pat sakė, kad Lenkija įsteigs Ukrainoje naudojamų kovinių tankų techninės priežiūros centrą.

„Pradedame kurti centrą, kuris bus atsakingas už tankų, jau pristatytų į Ukrainą arba netrukus pristatysimų, techninę priežiūrą ir remontą“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad šį klausimą iškėlė derybose su savo kolega iš Vokietijos Borisu Pistorius (Borisu Pistorijumi).

„Iššūkis – atsarginės dalys šiems tankams. Prieš dvidešimt metų jie nustojo gaminti šias dalis, bet mes esame pasirengę atnaujinti jų gamybą, žinoma, bendradarbiaudami su vokiečiais“, – sakė jis.

„Lenkija jau šią savaitę pristatys Ukrainai 10 tankų „Leopard 2A4“, – prieš išskrisdamas į Stokholmą, kur vyks Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimas, Varšuvoje žurnalistams sakė Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas).

Lenkija pažadėjo Kyjivui atsiųsti iš viso 14 Vokietijoje pagamintų sunkiųjų tankų „Leopard 2“, o pirmieji keturi jau buvo pristatyti vasario pabaigoje, per pirmąsias Rusijos puolimo Ukrainoje metines.

M. Blaszczakas taip pat teigė, kad Lenkija įsteigs Ukrainoje naudojamų kovinių tankų aptarnavimo centrą.

„Esame pasirengę Lenkijoje įkurti aptarnavimo centrą, kuriame bus remontuojami ir aptarnaujami Ukrainai pristatyti tankai „Leopard“, – sakė M. Blaszczakas ir pridūrė, kad šį klausimą iškels derybose su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius (Borisu Pistorijumi).

„Esminis klausimas, kurį aptarsime, yra menkas „Leopard“ tankų atsarginių dalių prieinamumas“, – teigė M. Blaszczakas.

„Tikiuosi, kad ministras B. Pistorius paveiks Vokietijos pramonę, kad būtų tiekiamos „Leopard“ atsarginės dalys“, – pridūrė lenkų ministras.

Lenkija vadovavo pastangoms siųsti modernius tankus „Leopard 2“ į Ukrainą, o Vokietija iš pradžių priešinosi sąjungininkių spaudimui duoti leidimą šiam perdavimui.

Šių metų pradžioje Berlynas sutiko siųsti savo tankus „Leopard“ ir pritarė jų tiekimui iš kitų šalių, tarp jų Lenkijos, Švedijos, Suomijos ir Portugalijos.

„Kanada solidarizuojasi su Ukraina nuo pat konflikto pradžios“, – spaudos konferencijoje, surengtoje per Rusijos invazijos į Ukrainą metines, sakė J. Trudeau.

„Ir toliau tai darysime“, – sakė ministras pirmininkas.

Naujosios sankcijos yra nukreiptos prieš Rusijos įstatymų leidėjus, parėmusius invaziją į Ukrainą, vicepremjerus, ministrus, kitus prezidento Vladimiro Putino pareigūnus, karinį sektorių, jau anksčiau į sankcijų sąrašus įtrauktų asmenų šeimos narius.

J. Trudeau biuras nurodė, kad anksčiau Ukrainai išsiųsti keturi vokiečių gamybos tankai „Leopard 2“, jau pristatyti į Lenkiją, kur ukrainiečių kariai mokosi jais naudotis.

Be naujai pažadėtų keturių tankų „Leopard 2“ Kanada taip pat siunčia vieną šarvuotąją transporto priemonę ir šaudmenų.

Šie šeši tankai šiuo metu remontuojami, o Ispanija galėtų nusiųsti daugiau „Leopardų“ į Ukrainą, „jei to prireiktų“ ir jei „to paprašytų mūsų sąjungininkai“, pridūrė ji kalbėdama parlamente.

„Dirbame visiškai koordinuodami veiksmus su savo sąjungininkais“, – sakė ji, nenurodydama, kada tankai bus išsiųsti.

M. Robles praėjusį mėnesį sakė, kad Ispanija yra pasirengusi nusiųsti Ukrainai keletą savo tankų „Leopard“, tačiau nenurodė, kiek jų bus.

Apie tai, kad Ispanija atsiųs šešis savo tankus, paskelbta po to, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) penktadienį pareiškė, kad sąjungininkės, turinčios kovinių tankų, turėtų juos nusiųsti dabar.

Šis O. Scholzo raginimas žymi kardinalų požiūrio pasikeitimą, nes iš pradžių jis priešinosi sąjungininkų spaudimui leisti tiekti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“.

Sausį Vokietija nusileido ir pareiškė, kad pati atsiųs 14 tankų „Leopard 2 A6“ tankų, kad kartu su sąjungininkais surinktų du tankų batalionus Ukrainai.

Neseniai Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) atliktoje analizėje daroma išvada, kad jei Kyjivas gautų apie 100 tokių tankų, poveikis galėtų būti reikšmingas.

Norvegijos kariuomenėje šiuo metu naudojami 36 tankai „Leopard 2“.

„Norvegija Ukrainai padovanos aštuonis tankus ir iki keturių pagalbinių transporto priemonių. Be to, skiriame lėšų šaudmenims ir atsarginėms dalims“, – sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

Norvegijos žiniasklaidai jis teigė, kad tai įvyks netrukus.

B. A. Gramas sakė, kad 250 mln. Norvegijos kronų (22,9 mln. eurų) bus skirta amunicijai ir „Leopardų“ atsarginėms dalims per Europos taikos priemonę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti.

„Padėtis Ukrainoje artėja prie kritinės fazės, todėl jai reikia skubios ir visapusiškos Vakarų paramos“, – sakė ministras.

B. A. Gramas sakė, kad Norvegija „taip pat prisidės prie Ukrainos tankų įgulų mokymo Lenkijoje kartu su kitomis sąjungininkėmis šalimis“.

Po nenuilstamos Kyjivo ir kitų šalių kampanijos Vokietija neseniai uždegė žalią šviesą modernių vokiečių gamybos tankų siuntimui į Ukrainą.

Berlynas sutiko atsiųsti 14 „Leopard 2“ vienetų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą.

Lenkija taip pat pažadėjo atsiųsti 14 tankų, Kanada atsiųs keturis, o Suomija, Ispanija ir Portugalija nurodė, kad irgi dalyvaus šioje iniciatyvoje, tačiau konkretaus kovinių mašinų skaičiaus nepateikė.

Praėjusį trečiadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) pareiškė, kad Berlynas ir jo sąjungininkai siekia pristatyti pirmąjį tankų batalioną iki balandžio mėnesio, o kiti bus pristatyti vėliau šiais ir kitais metais.

Danija, Vokietija ir Nyderlandai taip pat pažadėjo, kad Ukraina artimiausiais mėnesiais gaus bent 100 senesnių tankų „Leopard 1“.

Vyriausybė taip pat leis ir kitoms šalims siųsti tankus Ukrainai.

Artimiausiu metu Vokietijoje prasidės Ukrainos karių mokymai. Be mokymų, paketą taip pat sudarys logistikos, amunicijos ir sistemos priežiūros paslaugos.

Pirmiausia Vokietija nori pristatyti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2 A6“ iš Bundesvero atsargų. Apie tai pranešime spaudai sakė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas).

„Siekiama greitai surinkti du tankų batalionus su „Leopard 2“ tankais Ukrainai“, – sakė jis.

„Šiuo sprendimu laikomės gerai žinomos linijos pagal galimybes remti Ukrainą. Mes veikiame tarptautiniu mastu glaudžiai koordinuodami savo veiksmus“, – pareiškime cituojamas kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

Šiuo sprendimu laikomės gerai žinomos linijos pagal galimybes remti Ukrainą. Mes veikiame tarptautiniu mastu glaudžiai koordinuodami savo veiksmus.

Prieš priimant sprendimą kelis mėnesius vyko diskusijos.

Pastarosiomis savaitėmis Vakarų šalys žadėjo ukrainiečiams padėti atremti Rusijos invaziją vis sudėtingesne karine technika, o Kyjivas labiausiai nori kovinių tankų.

Vašingtonas taip pat linksta link sprendimo nusiųsti Ukrainai nemažai tankų „Abrams M1“, laikraščiui „The Wall Street Journal“ teigė JAV pareigūnai.

Kyjivas ir kelios jo sąjungininkės jau kelias savaites ragino Berlyną leisti pristatyti „Leopard“, tačiau praėjusią savaitę Vokietijoje vykusiame, JAV vadovautame Ukrainos sąjungininkių susitikime sprendimas nebuvo priimtas.

Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) sakė, kad jis „aiškiai paragino šalis partneres, kurios turi parengtų dislokavimui tankų „Leopard“, apmokyti Ukrainos pajėgas dirbti su šiais tankais“.

„Privalome aprūpinti Ukrainą sunkesnėmis ir pažangesnėmis sistemomis ir turime tai padaryti greičiau“, – teigė B. Pistorius.

Kremlius pateikė įvairių reakcijų į Kyjivo sąjungininkų planus paremti Ukrainos karius „Leopard“ tankais.

Trečiadienį Kremlius pareiškė, kad jei Vakarų šalys tieks Ukrainai sunkiuosius tankus, jie bus sunaikinti mūšio lauke.

„Technologiniu požiūriu tai yra nevykęs planas. Tai pervertinimas potencialo, kurį tai suteiks Ukrainos kariuomenei“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Šie tankai dega kaip ir visi kiti. Jie tiesiog labai brangūs“, – kalbėjo jis.

Išvakarėse D. Peskovas perspėjo, kad tankų pristatymas „neatneš nieko gero būsimiems santykiams“ tarp Berlyno ir Maskvos.

„Jie paliks ilgalaikę žymę“, – sakė jis.

Pagal Berlyno karo ginklų kontrolės taisykles, šalys, naudojančios Vokietijoje pagamintą ginkluotę, privalo prašyti Berlyno leidimo, jei nori ją perduoti trečiajai šaliai.

Varšuva, viena iš šalių, aktyviausiai raginusių leisti perduoti Ukrainai „Leopard“, šio mėnesio pradžioje pareiškė, kad yra pasirengusi pristatyti Kyjivui 14 tokių tankų kaip tarptautinės koalicijos narė.

Be kita ko, ispanų dienraštis „El Pais“ trečiadienį pranešė, kad Ispanijos vyriausybė nusprendė prisijungti prie Europos sąjungininkų plano tiekti Ukrainai tankus „Leopard“.

Ukraina ir kitos šalys sveikina Berlyno sprendimą

Kyjivas trečiadienį pasveikino Vokietijos sprendimą atsiųsti tankų „Leopard“ Ukrainai ir leisti tiekti juos kitoms valstybėms.

„Pirmas žingsnis dėl tankų jau žengtas. Toliau – „tankų koalicija“. Mums reikia daug „Leopardų“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, turėdamas omenyje kitas šalis, kurios sakė, kad Berlynui pritarus taip pat atsiųs tankų.

Pirmas žingsnis dėl tankų jau žengtas. Toliau – „tankų koalicija“.

Prancūzija taip pat gyrė Vokietijos sprendimą tiekti savo tankus „Leopard 2“ Ukrainai ir sakė, kad taip „išplečiama ir sustiprinama“ parama Kyjivui.

„Prancūzija sveikina šį Vokietijos sprendimą, kuriuo išplečiama ir sustiprinama parama, kurią suteikėme AMX-10 RC pristatymu“, – sakė prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) atstovas, paminėdamas Paryžiaus sausio pradžioje Kyjivui pažadėtus lengvuosius tankus.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) irgi padėkojo Vokietijai.

„Ačiū, @Bundeskanzler (Vokietijos kancleri) O. Scholzai Sprendimas nusiųsti „Leopard“ Ukrainai yra didelis žingsnis siekiant sustabdyti Rusiją. Drauge mes stipresni“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Morawieckis.

Šiuo klausimu pasisakė ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas).

„Kartu su (britų) „Challenger 2“ jie sustiprins Ukrainos gynybinės ugnies pajėgas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė R. Sunakas.