P. Gražulis kaltinamas, kad 2022 metų gegužės 26 dieną po Seimo plenarinio posėdžio, kuriame svarstytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, viešai išsakė teiginius, kurie vertintini kaip žmonių grupės niekinimas dėl jų seksualinės orientacijos.

Tą dieną Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės, sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Prokurorų teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis tai darė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami bei skelbiami internetinėje žiniasklaidoje.

Posėdžio metu parodytas vaizdo įrašas su buvusio Seimo nario pasisakymais, kurie tapo kaltinimo pagrindu.

„Esu teisiamas, kad citavau Šventąjį Raštą“, – teismo posėdyje sakė P. Gražulis.

Nukentėjusiais šiame tyrime pripažinti penki asmenys.

Neplanavo bendrauti su P. Gražuliu

Vienas iš nukentėjusiųjų Mantas Mackevičius pasakojo, kad P. Gražulis Seimo koridoriuje „pradėjo kabinėtis, provokuoti mūsų bendruomenę“. M. Mackevičius buvo vienas iš asmenų, kuriuos P. Gražulis įžeidinėjo konflikto metu.

„Aš nesitikėjau tokios Petro reakcijos, buvau išprovokuotas, neplanavau, kad taip baigsis“, – sakė M. Mackevičius.

Nukentėjusysis pasakojo, kad eidamas į Seimą neplanavo bendrauti su P. Gražuliu.

„Niekada nenorėčiau bendrauti su Petru, (...) bet sureagavau, taip gavosi“, – sakė M. Mackevičius.

Anot jo, P. Gražuliui pasidalinus įrašu apie konfliktą, politiko sekėjai socialiniuose tinkluose ėmė siųsti žinutes M. Mackevičiui, komentuoti jo verslo paskyros įrašus. M. Mackevičius tikino, kad sulaukė komentarų su epitetais „išsigimėliai“, „narkomanai“, „pedofilai“, kaltinimų, kad prievartauja vaikus, zoofilija.

Jis teigė, kad po incidento ne kartą lankėsi pas psichologą, kiekvieną kartą žiniasklaidai skelbiant apie šį incidentą ir vykstantį tyrimą dėl jo, tikina sulaukdavęs įžeidžiančių žinučių, neapykantos.

M. Mackevičius prašo jam atlyginti žalą 4 tūkst. eurų.

Prašė P. Gražulio gerbti Seimą

Kitas nukentėjusysis Mantas Meškerys teisme pasakojo esantis visuomeniškas žmogus, jam rūpi žmogaus teisės, tad sužinojęs, kad galima dalyvauti posėdyje, kur bus svarstomas Civilinės sąjungos įstatymas, nusprendė į jį atvykti..

Kai eini į Seimą, kuris yra aukščiausias mūsų valdymo organas, negalvoji, kad būsi užpultas Seimo nario.

M. Meškerys sakė, kad P. Gražulis vaikščiojo koridoriais, laidė replikas apie homoseksualius asmenis. Anot nukentėjusiojo, jis priėjo prie P. Gražulio ir paprašė gerbti instituciją, kurioje dirba. Vėliau M. Mešekerys pamatė, kaip P. Gražulis užsipuolė M. Mackevičių.

„Kai eini į Seimą, kuris yra aukščiausias mūsų valdymo organas, negalvoji, kad būsi užpultas Seimo nario“, – teigė jis.

M. Meškerys tikino, kad iki incidento nebuvo pažįstamas su M. Mackevičiumi.

Jis taip pat sakė, kad po šio konflikto sulaukė įvairių žinučių, neigiamo dėmesio.

„Visos žinios, visos laidos, visos medijos parodė mūsų veidus, vardus ir pavardes“, – pasakojo M. Meškerys.

Vyro teigimu, nors nėra homoseksualus, šis įvykis neigiamai paveikė jo gyvenimą.

Jis prašo neturtinę žalą atlyginti 2 tūkst. eurų. M. Meškerys teigė, kad po incidento turėjo problemų su miegu, jautė nerimą ir prastą psichologinę būseną.

Klausė, ar nelaiko P. Gražulio drąsiu

Nukentėjusioji aktorė Elžbieta Latėnaitė nuotoliu prisijungusi prie teismo posėdžio pasakojo, kad tą dieną buvo Seime, stebėjo Civilinės sąjungos įstatymo nagrinėjimą Seime iš posėdžių salėje esančio balkono.

Aktorė teigė mačiusi tik incidento pradžią. Su kitais nukentėjusiaisiais E. Latėnaitė buvo sutarusi po Seimo posėdžio susitikti kavinėje, pasikalbėti apie balsavimo rezultatus ir aptarti, ką toliau būtų galima daryti, kad Civilinės sąjungos įstatymas būtų priimtas.

E. Latėnaitės teigimu, kavinėje kiti nukentėjusieji jai parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas visas incidentas.

„Pamačiau, kokie jie sukrėsti ir pati likau sukrėsta, kaip galima valstybės institucijoje reikšti tokią neapykantą“, – sakė E. Latėnaitė.

Ji teigė, kad patyrė psichologinį smurtą ir žalą, nes vėliau sulaukė įžeidžiančių žinučių, jos nuotrauka, pavarde su žeidžiančiais įrašais buvo dalijamasi socialiniuose tinkle.

„Aš esu viena auginanti vaiką, man baisu, kad mano vaikas auga visuomenėje, kur galiu būti taip įžeidinėjama Seimo nario“, – kalbėjo E. Latėnaitė.

P. Gražulio advokatė Loreta Guižauskienė klausė aktorės, ar ji nelaiko buvusio Seimo nario drąsiu, ginančiu savo įsitikinimus.

„P. Gražulis gina savo orumą įžeidinėdamas mane ir LGBT bendruomenę. Tai nėra pagarbos verta pozicija“, – sakė nukentėjusioji.

P. Gražulis teigė, kad E. Latėnaitę mato pirmą kartą.

„Sukilo nerimas, net supykino“

Kita nukentėjusioji Rasa Račienė pasakojo, kad taip pat dalyvavo Seimo posėdyje, matė incidentą tarp P. Gražulio ir kitų asmenų.

R. Račienė tvirtino save laikanti viešu asmeniu, turinčiu LGBTIQ bendruomenei priklausantį vaiką, viešai pasisakančiu ir kovojančiu už bendruomenės teises. Ji teigė taip pat gavusi žeidžiančių žinučių, sakė, kad asmeniškai priima įžeidimus LGBTIQ bendruomenei.

Teisėjui Audriui Cininui pasiteiravus, kodėl R. Račienė prašo neturtinę žalą atlyginti 284 eurais, nukentėjusioji atsakė, kad tiesiog pasižiūrėjo, kiek kainavo poilsis Druskininkuose su viena nakvyne.

Labai staigiai sukilo nerimas, net supykino, buvo labai nemalonu.

P. Gražulis klausė R. Račienės, kodėl iš LGBTIQ bendruomenės į teismą kreipėsi tik keli asmenys. Ji į tai atsakė, kad dauguma bijo viešumos ir reiškiamos neapykantos.

Nukentėjęs Denis Zubrickas pasakojo incidentą Seime stebėjęs iš arti.

„Labai staigiai sukilo nerimas, net supykino, buvo labai nemalonu“, – dalijosi D. Zubrickas.

Parodymuose D. Zubrickas tvirtino, kad P. Gražulio išsakyti įžeidimai buvo skirti ne konkretiems asmenims, o visai bendruomenei.

Kitas teismo posėdis turėtų vykti balandžio 8 dieną, jame parodymus duos liudytojai.

Teismas jau du kartus bandė atversti šią bylą. Vasario pradžioje P. Gražulio prašymu teismas nepradėjo nagrinėti bylos, paskelbė pertrauką, kad kaltinamasis galėtų susirasti advokatą.

Politikas atsisakė dalyvauti sausio 15 dieną suplanuotame teismo posėdyje. Jis buvo atvykęs į teismo pastatą, atsakė į žurnalistų klausimus ir tada išėjo. Už tai jam skirta 250 eurų bauda.

Seimas pernai lapkritį šioje byloje panaikino P. Gražulio teisinę neliečiamybę, kad jam būtų galima pateikti įtarimus, o gruodį per apkaltos procedūrą dėl priesaikos sulaužymo panaikino jo mandatą.

Ministrų kabinetas į KT kreipėsi praėjusią savaitę. Toks sprendimas priimtas reaguojant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Vyriausybė pernai siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas lapkritį iniciatyvą atmetė.

Kaip BNS anksčiau sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, jei būtų pripažinta, kad minėta nuostata prieštarauja Konstitucijai, ji būtų laikoma negaliojančia ir negalėtų būti taikoma.

Anot jos, daugiau aiškumo teisinėje sistemoje galėtų atsirasti net ir tuo atveju, jei KT nuspręstų, kad įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai – tokiu atveju būtų pateiktas išaiškinimas, kuriuo institucijos ir vadovautųsi priimdamos sprendimus.

Pernai priimtoje nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu – minėta įstatymo nuostata.

Ministrų kabinetas pritarė tokiam Teisingumo ministerijos siūlymui, kuriuo reaguojama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Vyriausybė pernai siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas lapkritį iniciatyvą atmetė.

„Jei būtų pripažinta, kad ši nuostata prieštarauja Konstitucijai, tai ji būtų laikoma negaliojančia ir negalėtų būti taikoma“, – prieš posėdį BNS sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Jos teigimu, daugiau aiškumo teisinėje sistemoje galėtų atsirasti net ir tuo atveju, jei KT nuspręstų, kad įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Anot jos, tokiu atveju būtų pateiktas išaiškinimas, kuriuo institucijos ir vadovautųsi priimdamos sprendimus.

Pernai priimtoje nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu – minėta įstatymo nuostata.

„Šiandien Teisingumo ministerija pateiks institucijoms derinti Vyriausybės nutarimo projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą“, – BNS trečiadienį sakė ministrė Ewelina Dobrowolska.

Šitaip ministerija reaguoja į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2023-iųjų pradžioje paskelbtą sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Vyriausybė siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas lapkritį iniciatyvą atmetė.

E. Dobrowolska viliasi, kad Vyriausybė dėl šio kreipimosi į KT apsispręs dar sausį.

„Kadangi yra įstatymo projektas, kuris buvo teiktas Seimui, jis buvo derintas su institucijomis, kritinių pastabų nebuvo gauta. Tikimės, kad institucijos taip pat pritars, kad Vyriausybė galėtų kreiptis į KT ir pasiklaustų, ar šiuo metu galiojanti nuostata neprieštarauja Konstitucijai“, – kalbėjo ministrė.

„Tikimės, kad sausio pabaigoje, vasario pradžioje šitas klausimas atsidurs Vyriausybės posėdyje“, – pridūrė ji.

Nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.

Dalis teisininkų sako, kad dėl tebegaliojančio teisinio reglamentavimo galima kreiptis į KT, jog šis išaiškintų, ar minėta įstatymo nuostata nediskriminuoja dalies visuomenės.

Tuo metu įstatymo keitimo oponentai tikina, kad dabartinė nuostata draudžia niekinti šeimos vertybes ir skatinti LGBTIQ šeimos sampratą, tačiau nedraudžia apie tai informuoti, todėl jos keisti ir nereikėjo.

E. Dobrowolskos teigimu, daugiau aiškumo teisinėje sistemoje galėtų atsirasti net ir tuo atveju, jei KT nuspręstų, kad įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Anot jos, tokiu atveju būtų pateiktas išaiškinimas, kuriuo institucijos ir vadovautųsi priimdamos sprendimus.

„Teismas gali tiek išaiškinti, kaip ji (įstatymo nuostata – BNS) turėtų būti taikoma, jei neprieštarauja Konstitucijai, jeigu prieštarauja – atitinkamai turėtų būti keičiama“, – kalbėjo teisingumo ministrė.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.

P. Gražulis kaltinamas tuo, kad pernai gegužės 26 dieną po Seimo plenarinio posėdžio, kuriame buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, viešai išsakė teiginius, kurie vertintini kaip žmonių grupės niekinimas dėl jų seksualinės orientacijos.

Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis tai darė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami bei talpinami internetinėje žiniasklaidoje, nurodo prokurorai.

Nukentėjusiais šiame tyrime yra pripažinti penki asmenys.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorė, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Seimas lapkritį šioje byloje panaikino P. Gražulio teisinę neliečiamybę, kad jam būtų galima pareikšti įtarimus dėl seksualinėms mažumoms priklausančių žmonių niekinimo.

Tyrimas pradėtas po praėjusių metų gegužės 26 dienos po P. Gražulio apsižodžiavimo Seimo koridoriuje su LGBTIQ atstovais.

Tą dieną Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės, sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Parlamentaras teigia tik išsakęs krikščionišką poziciją, ją grindė Šventuoju Raštu, kur, anot jo, net griežčiau rašoma apie homoseksualius asmenis.

Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos ar kitais pagrindais, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Seimo nariui P. Gražuliui taip pat Seime yra pradėti du apkaltos procesai: dėl priesaikos sulaužymo, kai balsavo už šalia sėdintį Seimo narį, ir įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio pradžioje paskelbė nuosprendį, kad politikas 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą ir tokiu būdu piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

„Skaitysiu Šventąjį raštą, jeigu leis. Iš Kunigų knygos, iš apaštalo Pauliaus laiško romiečiams. Man atrodo, kad visi Seimo nariai, kada davė priesaiką, pasakė: tepadeda man Dievas. Aš noriu, kad jie laikytųsi Šventojo Rašto“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė parlamentarams.

„Tai, ką aš pasakiau homoseksualams, čia daug žiauriau ir griežčiau pasakyta, ypač apaštalo Pauliaus laiške korintiečiams“, – sakė jis, rankose laikydamas Šventąjį Raštą.

Seimo narys jį antradienį jau citavo generalinei prokurorei Nidai Grunskienei, kai ši lankėsi Mišrioje Seimo narių grupėje dėl prokurorų algų didinimo.

Anot P. Gražulio, tuomet prokurorė jo cituojamų žodžių „nelabai girdėjo“, todėl jis pakartosiąs iš Seimo tribūnos.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar panaikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo.

Seimo nutarimo projekte numatoma sutikti, kad Seimo narys P. Gražulis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar būtų kitaip suvaržyta jo laisvė.

Tam, kad nutarimas dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo būtų priimtas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Su prašymu panaikinti P. Gražulio teisinį imunitetą prieš keletą savaičių į Seimą kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Prokurorai siekia politikui pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos.

Tyrimą prokuratūra pradėjo po praėjusių metų gegužės 26 dienos P. Gražulio pareiškimų Seimo koridoriuje.

Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės Seime sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Parlamentaras sako esąs kaltinamas už tai, kad išsakė krikščionišką poziciją.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal Konstituciją, Seimas narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali kitaip suvaržoma jo laisvė.

Generalinė prokurorė jau antrą kartą šioje kadencijoje prašė panaikinti Mišrios Seimo narių grupės parlamentaro P. Gražulio teisinį imunitetą.

2020 metų gruodį jis panaikintas, kad būtų galima politikui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praėjusią savaitę galutiniu sprendimu už piktnaudžiavimą nuteistam Seimo nariui  P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Už tai Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį politikui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų.

Įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui, P. Gražuliui, pagal Seimo statutą, turi būti pradėta apkalta, be to, Konstitucinis Teismas jau nagrinėja apkaltos P. Gražuliui bylą už tai, kad tyčia balsavo už kitą Seimo narį.

Vyriausybė siūlė naikinti įstatymo nuostatas, draudžiančias nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, nes jomis vadovaujantis ir buvo sustabdytas knygos leidimas.

Vis dėlto Seimas tokiam siūlymui nepritarė.

„Šiuo metu yra analizuojama, kokios yra galimybės spręsti šitą klausimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Dalis teisininkų sako, kad dėl esamo teisinio reglamentavimo galima kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog šis išaiškintų, ar minėta įstatymo nuostata nediskriminuoja dalies visuomenės.

Vis tik ministrė nedetalizavo, ar tokia alternatyva yra svarstoma.

„Šiai dienai negaliu atsakyti“, – pridūrė E. Dobrowolska.

Tuo metu įstatymo keitimo oponentai tikina, kad dabartinė nuostata draudžia niekinti šeimos vertybes ir skatinti LGBTIQ šeimos sampratą, tačiau nedraudžia apie tai informuoti, todėl jos keisti ir nereikėjo. Jie taip pat atkreipia dėmesį, jog siekta išbraukti iš įstatymo punktą, draudžiantį niekinti šeimos vertybes.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Šiuo metu yra analizuojama, kokios yra galimybės spręsti šitą klausimą.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.

Sprendimą palikti draudimą skatinti LGBTIQ šeimos sampratą G. Landsbergis vadina apmaudžiu

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimo antradienį priimtą sprendimą palikti įstatymuose numatytą draudimą skatinti LGBTIQ šeimos sampratą vadina apmaudžiu.

„Aš suprantu ir svarbus klausimas koalicijos partneriams, apmaudus balsavimas man asmeniškai vakarykštis“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Anot G. Landsbergio, Seimui nepaisius EŽTT pozicijos, vertėtų įvertinti savo pasisakymus, „kaip raginame kitus laikytis teisės viršenybės principų“.

„Bet tą klausimą reikėtų užduoti ne man – mano nuomonę jūs žinote, ji yra labai nepaslėpta. Bet reikia užduoti tą klausimą žmonėms, kurie tokius komentarus sako, tie, kurie atstovauja Lietuvai aukščiausiuose postuose  ir apie teisės viršenybę pasako labai dažnai“, – tvirtino G. Landsbergis.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dar prieš Seimui priimant sprendimą dėl minėtų pataisų pareiškė, kad yra prieš „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.

Už pataisą balsavo 50 parlamentarų, 56 buvo prieš, 19 susilaikė. Tarp balsavusiųjų prieš bei susilaikiusiųjų buvo ir valdančiosios daugumos atstovų – konservatorių, Liberalų sąjūdžio narių.

G. Landsbergis taip pat tvirtino, kad šis Seimas ne kartą parodė, jog svarbiems projektams geba sutelkti reikiamą balsų skaičių.

„Manau, kad kaip ir daugelį kitų klausimų, jei atmestume rinkiminį faktorių, galima kalbėtis ir ieškoti sprendimų toliau kaip judėti į priekį. Reikia suprasti, kad yra tokios menamos ir nemenamos ribos, tam tikri, kaip pavadinti, slenksčiai, – sakė užsienio reikalų ministras. – Reikia įsivaizduoti, ar galime tikėtis geresnės situacijos ateityje, jei kalbėtume apie Seimą ir ten sutelktus balsus. Man atrodo, kad šitas Seimas vis dėlto parodė, kad geba sutelkti nemažą būrį balsų svarbiems projektams“.

Protestuodamas prieš tokią Seimo valią Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius prie parlamento sudegino tris homoseksualius santykius aprašančias knygas.

Jis taip pat kėlė klausimą, ar Vyriausybė, premjerė Ingrida Šimonytė tebeturi šios Seimo daugumos palaikymą, kai eina kalba apie vertybinius ir žmogaus teisių klausimus.

Valdančiąją koaliciją Lietuvoje sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

Už tokias Teisingumo ministerijos parengtas pataisas balsavo 50 parlamentarų, tačiau 56 buvo prieš, 19 susilaikė.

Įstatymo projektui daugiausia nepritarė opozicija, išskyrus keturis socialdemokratus: Algirdą Sysą, Orintą Leiputę, Liną Jonauską ir Gintautą Palucką.

Už pataisą vieningai balsavo Laisvės partijos frakcija. Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos gretose balsai pasidalijo – Jonas Varkalys, Ričardas Juška, Juozas Baublys buvo prieš Vyriausybės siūlymą, Viktoras Pranckietis ir Romualdas Vaitkus susilaikė, kiti pataisą palaikė.

Projekto nepalaikė konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Valdas Rakutis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, dėl jo susilaikė Kazys Starkevičius, Arvydas Pocius, Antanas Čepononis, Algis Strelčiūnas, Irena Haase, Antanas Matulas, Dainius Kreivys, Vilius Semeška, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Andrius Kupčinskas, Mindaugas Skritulskas, Mindaugas Urbanavičius.

Seimo atmestose pataisose siūlyta atsisakyti dabar įstatyme įrašytos nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija yra tokia, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

„Šiuo metu panašų reguliavimą turi Vengrija, kur Europos Komisija yra ne tik konstatavusi pažeidimą, bet ir padavusi ieškinį“, – pristatydama įstatymo projektą sakė Ewelina Dobrowolska.

Pataisos teiktos po Lietuvos pralaimėto bylinėjimosi Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl sustabdytos knygos „Gintarinė širdis“ leidybos. Joje aprašomi tos pačios lyties asmenų santykiai, leidybos.

Ką dabar daro ministrė, išbraukdama šitą ribojimą, ji iš esmės leidžia vaikų akivaizdoje niekinti šeimos vertybes, skatinti vaikus sudaryti kitokias santuokas, homoseksualias santuokas.

Bylą Strasbūro teisme iškėlė dabar jau mirusi rašytoja Neringa Macatė. EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė prieš balsavimą teigė, kad klausant ministrės argumentų, susidaro įspūdis, jog Seime vyksta „melų ir melagių vakarėlis“.

„Įstatymo projekto priėmimas nėra būtinas EŽTT sprendimo įgyvendinimui“, – kalbėjo politikė.

Pasak parlamentarės, įstatymas draudžia šeimos vertybių niekinimą ir LGBTIQ šeimos sampratos skatinimą, o ne informacijos teikimą.

„Nei niekinimas, nei skatinimas nėra paprastas informacijos pateikimas. Ką dabar daro ministrė, išbraukdama šitą ribojimą, ji iš esmės leidžia vaikų akivaizdoje niekinti šeimos vertybes, skatinti vaikus sudaryti kitokias santuokas, homoseksualias santuokas“, – sakė A. Širinskienė.

Savo ruožtu opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis taip pat teigė, kad EŽTT sprendimą galima įgyvendinti nekeičiant įstatymo.

„Man atrodo, teisėkūroje galioje labai paprasta praktika: jei gali įstatymo nekeisti, jeigu jo nuostatos nekelia praktinių sunkumų įgyvendinant, tai tiesiog jų nereikia keisti“, – sakė politikas.

Po balsavimo E. Dobrowolska feisbuke rašė, kad „Seimas šiandien nuvylė labai daug žmonių, nes tokio plataus palaikymo kaip šiandien šitas projektas neturėjo niekada“.

„Rašytojai ir vertėjai išreiškė nerimą dėl teisės į saviraišką, psichologai – dėl visuomenės emocinės būklės ir toliau kurstomų patyčių ir, be abejonės, LGBTQ+ bendruomenės nariai, kurie tik siekia lygiateisiškumo. Nestebina tai, kad namuose Seimas drovisi garsiai deklaruoti tą, kam Lietuva nuolat pritaria visuose ES formatuose, jog homoseksualūs piliečiai yra lygūs, jų šeimos yra šeimos, o jų meilė yra meilė“, – sakė ministrė.

„Tačiau labai nuvilia tai, kad šiandienos Seimui pateiktas sprendimas būtų įgyvendinęs EŽTT sprendimą byloje Macaitė prieš Lietuvą. Sprendimą, kuriuo didžioji EŽTT kolegija pripažino tokią šiandien Lietuvoje galiojančią „nepilnamečių apsaugą“ nesuderinamą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija“, – pridūrė ji.

E. Dobrowolska teigė, kad Seimas neišlaikė teisinės valstybės egzamino ir „pasodino Lietuvą ant ES atsarginių suolelio“.

„Seimo komisija siūlo Seimui tenkinti generalinės prokurorės teikimą dėl sutikimo Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – sakė komisijos išvadą pristačiusi jos pirmininkė konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Komisija, kurią sudarė valdantieji ir opozicinių socialdemokratų atstovas, tokią išvadą priėmė penkiais valdančiųjų balsais „už“ ir socialdemokratui Kęstučiui Vilkauskui susilaikius. Kitos opozicinės frakcijos savo atstovų į komisiją nedelegavo sakydamos, kad prašyme panaikinti P. Gražulio imunitetą mato politinę potekstę.

Toliau nutarimo projektą dėl P. Gražulio imuniteto panaikinimo planuojama svarstyti ketvirtadienį. Tam, kad nutarimas dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės būtų panaikintas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Pristatydama išvadą Seimo komisijos vadovė pažymėjo, kad prokurorai nori patraukti P. Gražulį atsakomybėn dėl tyčiojimosi iš žmonių grupės, LGBTQI bendruomenės, atstovų, o pasiekus esamą ikiteisminio tyrimo stadiją proceso tęsti nepanaikinus parlamentaro imuniteto nebeįmanoma.

„Politikas kaip ir eilinis Lietuvos pilietis, turi atsakyti už savo veiksmus ir poelgius. (...) Nuomonių įvairovė niekada negali būti patyčios dėl kito žmogaus orientacijos, religijos, rasės ar įsitikinimų“, – sakė D. Asanavičiūtė.

Nuomonių įvairovė niekada negali būti patyčios dėl kito žmogaus orientacijos, religijos, rasės ar įsitikinimų.

Seimo narių Mišrios grupės atstovas Aidas Gedvilas savo pasisakyme teigė, kad P. Gražulis galėjo būti išprovokuotas, ir kėlė klausimą, kas LGBTQI bendruomenės atstovus įleido į Seimą.

„Seimo narys P. Gažulis išvadino į Seimą atėjusius homoseksualus iškrypėliais, kas iš tiesų nėra pozityvu, o kodėl niekas nekalba apie aplinkybes, kad žmogus galimai buvo išprovokuotas?“ – sakė A. Gedvilas.

P. Gražulis tvirtino Seime taikant skirtingus standartus valdantiesiems bei jų šalininkams ir opozicijos atstovams, priminė buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasisakymą apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų akcijos vadovą Waldemarą Tomaszewskį (Valdemarą Tomaševskį), kad tokius kaip jis reikėtų šaudyti. Prokuratūra prieš kelerius metus buvo pradėjusi tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo, bet jį nutraukė.

„Jūs girdėjot, kada ponas Valinskas, buvęs Seimo pirmininkas, pasiūlė šaudyti išgamas, pradedant nuo lenkų partijos pirmininko V. Tomaszewsio, kaip žinote, sprendimas priimtas – nekaltas. Jūs matėte Šurajevo siautėjimą ir visokiais žodžiais keikiant Seimo narius, jūs girdėjote, kai ministrė Armonaitė išvadino š... gabalais Seimo narį Šimą, viskas yra gerai“, – sakė P. Gražulis.

Praėjusią kadenciją A. Armonaitė tokiu pasisakymu reagavo į „valstiečio“ Audrio Šimo gestą, kurį opoziciją sakė buvus nacių saliutavimu, balsuojant per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį. A. Šimas tai neigė.

Generalinė prokurorė prieš porą savaičių kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio imunitetą, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos.

Pagal Seimo statutą, išklausius prokuroro kreipimąsi sudaroma tyrimo komisija dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti Generalinės prokuratūros prašymą, nutarimui priimti reikia, kad už imuniteto panaikinimą balsuotų daugiau kaip pusė visų Seimo narių, t. y. ne mažiau kaip 71.

Praėjusių metų gegužės 26 dieną, Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės Seime sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal Konstituciją, Seimas narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali kitaip suvaržoma jo laisvė.

Generalinė prokurorė jau antrą kartą šioje kadencijoje prašė panaikinti Mišrios Seimo narių grupės parlamentaro P. Gražulio teisinį imunitetą.

2020 metų gruodį jis panaikintas, kad būtų galima politikui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį galutiniu sprendimu už piktnaudžiavimą nuteistam Seimo nariui  P.Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Už tai Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį politikui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų.

Be to, P. Gražuliui pradėta apkalta už tai, kad tyčia balsavo už kitą Seimo narį.