Skulptūrėle „Sraigė“ šiemet bus apdovanotas Gamtos tyrimų centro mokslininkas Valerijus Rašomavičius, Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyriaus pirmininkė Vida Ragauskienė, lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė Solveiga Stankevičiūtė bei Kauno technologijos universiteto leidyklos „Technologija“ redaktorė Eglė Dumskytė.

Jie įvertinti už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą, pranešė VLKK.

V. Rašomavičiui apdovanojimas skirtas už reikšmingą indėlį kuriant ir puoselėjant gamtos mokslų srities lietuvišką terminiją. Mokslininkas ypatingą dėmesį skiria lietuviškiems augalijos pasaulio struktūrų pavadinimams. Jis yra pasiūlęs augalijos sintaksonų (klasių, eilių, sąjungų, asociacijų ir subordinuotų vienetų) lietuviškąją nomenklatūrą, įdiegęs į vartoseną gamtinių buveinių lietuviškų pavadinimų, daug prisidėjo prie augalų lietuviškų vardų tarptautinės sklaidos.

V. Ragauskienė – bibliotekininkė, kraštotyrininkė, Kuršėnų krašto kultūrinių iniciatyvų skatintoja ir puoselėtoja. Dirbdama Kuršėnų bibliotekoje, ji nuolat palaikė ryšius su kalbininku Vytautu Vitkausku (1935–2012), buvo viena iš knygos „Atsiminimai apie Vytautą Vitkauską“ iniciatorių, daug prisidėjo prie medžiagos jai rinkimo, informacijos apie šį leidinį sklaidos. V. Ragauskienė daug metų Šiaulių rajone ir Kuršėnų mieste rengia dviračių žygius po vietoves, kur gyveno ir dirbo įžymūs žmonės, puoselėję lietuvių kalbą ir kultūrą.

S. Stankevičiūtė įsteigė ir vadovauja lituanistinei mokyklai Barselonoje, rūpinasi visomis Ispanijoje veikiančiomis lituanistinėmis mokyklomis: aktyviai bendradarbiauja su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengia renginius, skirtus lituanistinių mokyklų mokytojams ir vadovams, rašo projektus, skirtus lituanistiniam švietimui gerinti ir plėsti.  Jos, kaip mokyklos vadovės, organizuojamose Kalėdų šventėse kasmet dalyvauja apie 100–150 žmonių.

E. Dumskytė jau 20 metų redaguoja fizinių, socialinių ir humanitarinių mokslo sričių, ekonomikos, sociologijos, vadybos ir administravimo, chemijos, fizikos, informatikos ir kitų mokslo krypčių leidinius – mokslo monografijas, mokslo studijas, tų krypčių vadovėlius ir mokomąsias knygas, taip pat mokslo žurnalus, konferencijų medžiagą. 

Šiais metais dailininko Roko Dovydėno skulptūrėlės „Sraigės“ ir diplomai, kaip skelbia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, iškeliavo į vienuolikos lietuvių kalbai nusipelniusių žmonių rankas. Net aštuoni iš jų – pirmojo daugiakalbio mechanikos žodyno „Mechanikos terminų žodynas“ autoriai, aukščiausius mokslo laipsnius įgiję technikos ir mechanikos inžinieriai, Kauno technologijos universiteto dėstytojai. Pernai dienos šviesą išvydęs mechanikos žodynas yra išsamus jų ilgamečio kruopštaus darbo vaisius. Žodyne pateikiama beveik 50 tūkst. lietuviškų terminų su jų atitikmenimis vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbomis.

Apdovanojimus gavo daugiakalbio „Mechanikos terminų žodyno“ autoriai: prof. habil. dr. Antanas Žiliukas, doc. dr. Antanas Juozas Bražiūnas, prof. dr. Alvydas Kondratas, doc. dr. Donatas Markšaitis, prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius, doc. dr. Albinas Palionis, prof. dr. Rymantas Tadas Toločka, prof. dr. Pranas Žiliukas.

Apdovanojimas už lietuvių kalbos puoselėjimą, tautinių mažumų kalbinį švietimą šiemet įteiktas Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos įkūrėjui ir buvusiam direktoriui Mišai Jakobui. Jo įkurta žydų mokykla buvo pirmoji iš tautinių mažumų mokyklų, kurioje moksleiviai mokėsi lietuviškai. Per visą savo pedagoginę veiklą jis nenuilstamai gynė, puoselėjo ir aukštino lietuvių kalbą. M. Jakobą galima vadinti tikru lietuvių kalbos patriotu, sakoma VLKK pranešime.

Dar dvi „Sraigės“ iškeliavo į Lietuvių kalbos draugijos narės, kalbos ugdymo ir kalbininkų atminimo renginių iniciatorės bei organizatorės jurbarkiškės Aldonos Pauliukaitienės ir kultūros ir visuomenės veikėjo, leidėjo, poeto, „užkietėjusio“ dzūko Juozo Žitkausko namus, skelbia Kalbos komisija.

Laureatai, kaip skelbia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pagerbti penktadienį šios komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame Lietuvių kalbos dienų renginyje Mokslų akademijoje.

M. Žalakevičiui ir I. Žalakevičienei apdovanojimai įteikti už žodyno „Paukščių pavadinimų žodynas“ sudarymą, A. Gedaminskienei - už lietuvių kalbos puoselėjimą, tautinių mažumų kalbinį švietimą ir pagalbą įvairių tautybių Lietuvos gyventojams integruojantis į visuomeninį gyvenimą, o B. Goberienei - už lietuvių kalbos puoselėjimą, šviečiamųjų kalbos ir kultūros renginių organizavimą, kalbos leidinių rengimą ir redagavimą.

„Tai yra vienas iš aukščiausių apdovanojimų už mūsų kalbos puoselėjimą. Įvertintas šių žmonių daugelio metų darbas. Pavyzdžiui, paukščių pavadinimų žodynas buvo rengiamas ne vienerius metus. Šie žmonės, nebūtinai būdami lituanistai, kalbininkai rūpinasi valstybinės kalbos puoselėjimu. Ir tas rūpestis yra aktyvus. Iš patriotiškai, pilietiškai nusiteikusių žmonių kasmet atrenkami keli“, - sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimo laureatai gavo simbolinę skulptūrėlę „Sraigė“, sukurtą Roko Dovydėno.

Nuo 2016 metų šie apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.

Kalbos puoselėtojų apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo Mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas A. Antanaitis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, Lietuvių kalbos instituto direktorė Albina Auksoriūtė.