Taip ji kalbėjo reaguodama į iniciatyvos „Skaidrinam“ organizatoriaus Andriaus Tapino keliamas abejones.

Nutarimo projektą dėl Modesto Gelbūdos atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų nepasitikėjimo pagrindu teikia 74 Seimo nariai iš 141. Seimas dėl šio klausimo balsuos vėliau ketvirtadienį.

„Na, chronologija įvykių rodo ką kitą“, – ketvirtadienį Seime sakė politikė.

Pasak jos, kanclerio atleidimas yra susijęs su neįvykdytais ar per lėtai vykdomais darbais.

Parlamentarai kancleriui išsakė priekaištus dėl nesutvarkytų Seimo prieigų, Nepriklausomybės aikštės ir fontano, valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo eigos, negebėjimo užtikrinti nepertraukiamos Seimo kavinės, medicinos punkto veiklos ir kitų stringančių darbų.

„Kuomet buvo kalbėta su M. Gelbūda apie jo galimybę būti teikiamam į kanclerius, vienas iš pagrindinių darbų buvo aplinkos aplink Seimą sutvarkymas, kai kurie praktiniai, ūkiniai dalykai. Priekaištų iš Seimo narių, iš (Seimo) valdybos atskirų narių kancleriui tikrai buvo nemažai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Sausio 29 kreipėsi „Skaidrinam“ į Seimą, tai akivaizdu, kad datos nesueina ir apie jokį kerštavimą ir apskritai susiejimą šių klausimų negali būti nė kalbos.

Anot jos, pirmą kartą apie priekaištus prabilta dar „praeitų metų vasarą“, o gruodį Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis pareiškė, kad kancleriui laiko duodama iki kovo.

„Sausio 29 kreipėsi „Skaidrinam“ į Seimą, tai akivaizdu, kad datos nesueina ir apie jokį kerštavimą ir apskritai susiejimą šių klausimų negali būti nė kalbos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, teikti duomenis žiniasklaidai įpareigoja įstatymas, nepaisant to, kas eina kanclerio pareigas.

„Tai tikrai nėra kažkokia kanclerio prerogatyva“, – kalbėjo Seimo vadovė.

Tuo metu A. Tapinas socialiniame tinkle teigė, jog Seime „deginamas kancleris“.

„Vieša paslaptis Seimo koridoriuose, kad parlamentarai yra įtūžę, jog Seimo kancleris neapgynė jų ir „neatstovėjo“ prieš „Skaidrinam“ atidavęs jų parlamentinių išlaidų čekius“, – rašė visuomenininkas.

Savo ruožtu pats M. Gelbūda sakė, kad jo atleidimo priežasčių „gali būti įvairių“ ir jas žadėjo pakomentuoti po sprendimo.

„Dabar tikrai nenoriu spekuliuoti, – sakė kancleris. – Kai aš pamačiau argumentus ir kritiką, pirma reakcija buvo šypsena.“

„Aš turiu atsakymus į Seimo narių klausimus ir aš juos pateiksiu“, – pridūrė jis.

Seimo kancleris teigė nesulaukęs tiesioginių priekaištų dėl kanceliarijos teiktos informacijos iniciatyvai „Skaidrinam“.

V. Čmilytė-Nielsen teigimu, jei Seimas atleis M. Gelbūdą, bus ieškoma galinčiųjų pakeisti, tačiau konkrečių kandidatų neįvardino.

„Pavesime kažkam laikinai vadovauti, kad būtų užtikrintas funkcijų vykdymas, darbų tęstinumas“, – sakė ji.

Pagal Seimo statutą, sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

„Pirmiausia noriu pakomentuoti priekaištus – jie nepagrįsti duomenimis ir faktais, aš labai norėčiau pamatyti, kurioj vietoj kancleris pablogino teisėkūros procesą“, – ketvirtadienį Seime pradėjus nepasitikėjimo procedūrą sakė M. Gelbūda.

Jis taip pat teigė, kad išsakyti priekaištai „smulkmeniški ir nepagrįsti faktais“, o dauguma jų nesusiję su kanclerio atsakomybe ir kertine Seimo veikla.

„Kai aš pamačiau argumentus ir kritiką, tai pirmoji reakcija buvo šypsena“, – žurnalistams Seime sakė M. Gelbūda.

„Pamačiau, kad tai yra vaiko kambarys“, – pridūrė jis, nesileisdamas į detales, kodėl net 74 parlamentarai pasirašė po iniciatyva jį atstatydinti.

Nutarimo projektą dėl M. Gelbūdos atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų nepasitikėjimo pagrindu pateikė 74 Seimo nariai iš 141. Vėliau ketvirtadienį slaptai bus balsuojama dėl kanclerio atleidimo nepasitikėjimo pagrindu.

Kai aš pamačiau argumentus ir kritiką, tai pirmoji reakcija buvo šypsena.

Pagal Seimo statutą, sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Seimo kancleris teigė gerbsiantis Seimo sprendimą, koks jis bebūtų, bet sakė besitikintis, kad nepasitikėjimo procedūra „paskatins diskusiją, koks turėtų būti santykis tarp politikų ir viešojo administravimo“.

M. Gelbūda taip pat sakė, jog atėjęs dirbti paveldėjo sudėtingą struktūrą, tvirtino turėjęs kelias dešimtimis sau tiesiogiai pavaldžių darbuotojų, ir pokyčiai buvo būtini.

„Jei tokioj struktūroj būtų dirbęs užsienietis, jis būtų išprotėjęs po dviejų dienų“, – sakė kancleris.

Demokratų atstovas Tomas Tomilinas klausė, ar tiesa, kad planuojama „išvalstybinti“ Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojus, kad šioje struktūroje dirbtų darbuotojai pagalcdarbo sutartis, o ne valstybės tarnautojai.

M. Gelbūda sakė negalintis atsakyti į šį klausimą „taip“ arba „ne“, nes procesui nesibaigus būtų nekorektiška patiekti galutinį atsakymą.

„Čia yra, kaip pasakyti, vakarietiški procedūriniai dalykai. Aš esu pasižiūrėjęs į struktūras ir posėdžių sekretoriatai Vakaruose yra valstybės tarnybos dalis, bet jūs  įsivaizduokite, kaip man būti skaidriam, kai dar nepradėjus dirbti aš pradėsiu kalbėti garsiai, kur kokie darbuotojai galėtų būti išvalstybinti“, – kalbėjo kancleris.

M. Gelbūda taip pat neigė priekaištus dėl blogo mikroklimato ir pristatė savo trečiadienį atliktą internetinę kanceliarijos darbuotojų apklausą, kurios duomenimis, anot kanclerio, darbuotojai pasisako, kad  jis liktų poste.

Šios apklausos duomenimis, 45 proc. darbuotojų pasisakė, kad jo kadencijos laikotarpiu mikroklimatas Seimo kanceliarijoje pagerėjo, 21 proc. teigė, kad labiau sutinka, o 12 proc. sakė visiškai nesutinkantys, septyni – labiau nesutinkantys.

Apklausoje dalyvavo 206 kanceliarijos darbuotojai iš 420, tačiau parlamentarai kritikavo, kad ji negalėjo būti anoniminė, kaip skelbiama, nes norėdami joje dalyvauti darbuotojai turėjo jungtis prie vidinio Seimo tinklo per asmenines paskyras.

Jei tokioj struktūroj būtų dirbęs užsienietis, jis būtų išprotėjęs po dviejų dienų.

74 parlamentarų teikimą dėl nepasitikėjimo pristatęs Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad atėjus M. Gelbūdai biurokratijos parlamento kanceliarijoje tik padaugėjo, tai sukėlė darbuotojų nepasitenkinimą.

„Įvestos įvairiausios naujos tvarkos, pagal kurias kanceliarijos darbuotojai šalia kasdienių funkcijų privalo pildyti įvairiausias ataskaitas, padidino betikslį darbo krūvį ir biurokratinius procesus, kur, man nuomone, efektyvus ir modernus kanceliarijos vadovas turėtų daryti priešingus žingsnius ir efektyvinti struktūrinių padalinių veiklą, o ne apkrauti betikslėmis funkcijomis“, – pažymėjo A. Mazuronis.

Anot parlamento vicepirmininko, dėl išaugusio biurokratizmo „kanceliarijoje atsirado labai daug demotyvacijos, kivirčų, labai daug įtampos, o pridėtinės vertės iš to nebuvo visiškai“.

Parlamentarai kancleriui taip pat išsakė priekaištus dėl nesutvarkytų Seimo prieigų, Nepriklausomybės aikštės ir fontano, valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo eigos, negebėjimo užtikrinti nepertraukiamos Seimo kavinės, medicinos punkto veiklos ir kitų stringančių darbų.

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen šią savaitę sakė, kad daugiau kaip pusės parlamentarų nepasitikėjimas Seimo kancleriu M. Gelbūda yra „labai rimtas signalas, kad ne visi darbai per tuos metus vyko taip, kaip buvo planuota“.

Praėjusią savaitę 74 parlamentarai, priklausantys tiek opozicinėms, tiek valdančiosioms frakcijoms, pasirašė po iniciatyva dėl nepasitikėjimo Seimo kancleriu.

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis tuomet BNS teigė, kad parlamentarai M. Gelbūdai turi priekaištų, nes stringa stringa valstybės tarnybos reformos įgyvendinimas, darbuotojų vertinimo sistema paremta subjektyviais faktoriais, nesprendžiamas darbo efektyvinimo biuruose klausimas.

Anot jo, kancleriui taip pat nepavyko sutvarkyti Seimo autoūkio, nuolat sulaukiama kanceliarijos darbuotojų skundų dėl M. Gelbūdos darbo metodų, darbo sąlygų neužtikrinimo, prasto mikroklimato.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertas M. Gelbūda Seimo kancleriu paskirtas 2021 metų balandį.

Seimo kanclerio kadencija – penkeri metai.

„Šiandien informuosiu Seimą, kad gautas nepasitikėjimas ir kiek parašų surinkta – daugiau negu pusė. Tai akivaizdu, kad tai yra labai rimtas signalas, ir ketvirtadienį bus balsavimas, nepasitikėjimo procedūra. Kancleris turės galimybę atsakyti į Seimo narių išdėstytus priekaištus ir bus balsavimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė teigė, kad daugiau nei pusės Seimo narių parašai dėl nepasitikėjimo rodo, kad „ne visi darbai per tuos metus vyko taip, kaip buvo planuota“.

Praėjusią savaitę daugiau nei pusė parlamentarų pasirašė po iniciatyva dėl nepasitikėjimo Seimo kancleriu.

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis tuomet BNS patvirtino, kad nepasitikėjimą teikia 74–75 parlamentarai.

Pasak A. Mazuronio, parlamentarai M. Gelbūdai turi priekaištų, nes stringa valstybės tarnybos reformos įgyvendinimas, taip pat turi žinių, kad darbuotojų vertinimo sistema paremta subjektyviais faktoriais, nesprendžiamas darbo efektyvinimo biuruose klausimas.

Tai akivaizdu, kad tai yra labai rimtas signalas.

Anot jo, kancleriui taip pat nepavyko sutvarkyti Seimo autoūkio, nuolat sulaukiama kanceliarijos darbuotojų skundų dėl M. Gelbūdos darbo metodų, darbo sąlygų neužtikrinimo, prasto mikroklimato.

Pagal Seimo statutą, sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertas M. Gelbūda Seimo kancleriu paskirtas 2021 metų balandį.

Seimo kanclerio kadencija – penkeri metai.

Pasak Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Andriaus Mazuronio, iniciatyvą dėl nepasitikėjimo pasirašė 74–75 parlamentarai. Jeigu kancleris pats nepasitrauks iš pareigų, kitą savaitę planuojama surengti nepasitikėjimo procedūrą.

„Nepasitikėjimas organizuojamas, nes stringa valstybės tarnybos reformos įgyvendinimas, darbuotojų vertinimo sistema paremta subjektyviais faktoriais, nesprendžiamas darbo efektyvinimo biuruose klausimas, o vietoj to žmonės apkraunami papildomų ataskaitų ir popierizmų pildymu“, – penktadienį BNS sakė A. Mazuronis.

Anot jo, kancleriui taip pat nepavyko sutvarkyti Seimo autoūkio, nuolat sulaukiama kanceliarijos darbuotojų skundų dėl M. Gelbūdos darbo metodų, darbo sąlygų neužtikrinimo, prasto mikroklimato.

„Keisti Seimo struktūros pokyčiai įsteigiant kažkokį Strateginį skyrių su neaiškiomis funkcijomis kitų struktūrinių padalinių sąskaita“, – priekaištus vardijo vicepirmininkas.

Nepasitikėjimo iniciatyvą parėmusi Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė BNS sakė, kad skiriant M. Gelbūdą kancleriu turėta didelių lūkesčių, tačiau jo darbas nuvylė.

„Su kancleriu sieti gana dideli lūkesčiai, ir tie lūkesčiai, aš bijau sakyti, bet jie tikrai nepasiteisino. Vienas dalykas, yra visos kanceliarijos darbo organizavimas, tikrai tikėtasi, kad jis pasikeis ir tvarka bus didesnė, deja, bet tos didesnės tvarkos kaip ir neišvydome“, – teigė parlamentarė.

Ji taip pat kritikavo valstybės tarnybos reformos įgyvendinimą Seimo kanceliarijoje, ypač dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo.

„To nusivylimo tikrai yra daug, jau nekalbu apie buitinius dalykus. Tarkime, Teisės ir teisėtvarkos komitete praktiškai atviri laidai buvo dvejus metu, kol posto neparašiau apie atvirus laidus, tol niekas nesurado ir nepataisė. Prie ankstesnių kanclerių taip nebūdavo“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Pasak A. Mazuronio, nepasitikėjimo iniciatyvą parėmė ir opozicijos, ir valdančiųjų atstovai, pasirašė visų Seimo frakcijų atstovai.

Su M. Gelbūda BNS penktadienį susisiekti nepavyko.

Pagal Seimo statutą, sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertas M. Gelbūda Seimo kancleriu paskirtas 2021 metų balandį.

Seimo kanclerio kadencija – penkeri metai.

„Per pastaruosius tris su trupučiu metų, kiek jis vadovauja, nematėme absoliučiai jokio proveržio jokioje srityje. Automobilių parkas – senas, IT sistemos – senos, vėdinimo sistemos – senos, niekas neveikia“, – Eltai teigė A. Mazuronis.

Visgi, pasak jo, pastarosiomis savaitėmis daugiausiai įtampų tarp Seimo kanceliarijos darbuotojų kilo dėl pertvarkytos atlyginimų sistemos.

„Atlyginimų sistema, kur turbūt daugiausiai diskusijų iššaukė ir iškėlė, tai vėlgi yra absoliuti, mano nuomone, nekompetencija ir nesuvokimas, kaip Seimas veikia, kaip atskiri Seimo padaliniai veikia ir funkcionuoja, kokias jie funkcijas atlikinėja, kokias jie atsakomybes turi. Pasikliaunama kažkokiais privačiais konsultantais, kurie neaišku iš kur ima kažkokias rekomendacijas, kurios yra tiesiog visiškai absurdiškos“, – M. Gelbūdą kritikavo A. Mazuronis.

„Tai dėl atlyginimų pastarąsias tris savaites kunkuliuoja ir visa kanceliarija, ir Seimo nariai, ir visi kiti. O visas kitas neveiklumas kitose srityse, tai matėsi nuo pat pirmos dienos, kai tik žmogus pradėjo dirbti“, – sakė jis.

Tai dėl atlyginimų pastarąsias tris savaites kunkuliuoja ir visa kanceliarija, ir Seimo nariai, ir visi kiti. O visas kitas neveiklumas kitose srityse, tai matėsi nuo pat pirmos dienos, kai tik žmogus pradėjo dirbti.

Todėl, anot „darbiečio“, Seimo valdyba sutarė kancleriui iki kovo mėnesio suteikti galimybę išspręsti kilusias problemas. Visgi, A. Mazuronis akcentuoja, kad jeigu situacija negerės, bus sutarta spręsti, ar M. Gelbūda toliau gali tęsti Seimo kanclerio darbą.

„Kadangi valdybos nariai vieningai pritaria, kad problemų yra labai daug ir buvo priimta tokia formuluotė kancleriui dabar per maksimaliai trumpą laiką atkreipti dėmesį į mūsų pastabas, duoti laiko pasitaisyti iki kovo mėnesio ir jeigu tai nebus padaryta, tai kovo mėnesį reikės grįžti dar kartą prie to, ką mes ir dabar siūlome – tai yra nepasitikėjimo klausimo“, – teigė politikas.

Savo ruožtu Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas pabrėžia, kad šiuo metu vyksta diskusija tarp Seimo valdybos ir M. Gelbūdos dėl Seimo kanceliarijoje nepasitenkinimą sukėlusių atlyginimų pokyčių: „Reikėtų tikrai kalbėti apie konkrečius dalykus, kas ir dėl ko yra nepatenkintas, kokie yra nusiskundimai, bet būtent atlyginimų viso modelio reformos tikrai matydami vieną ar kitą viziją vieni nori vienokio varianto, kiti kitokio, bet dėl to nežinau, ar reiktų apibūdinti kaip „nepatenkinti“.

„Pokalbis nėra pasibaigęs. Mes valdyboje atvėrėme diskusiją, diskutuosime toliau su kancleriu ir kanceliarija ir, matyt, rekomenduosime taip pat. Nes šiaip yra visiškai kanclerio prerogatyva, jis gali vienasmeniškai tai priimti kaip kanceliarijos vadovas. Bet mes – Seimo valdyba – nenorime būti visiškai pasitraukę nuo šito klausimo, nes mums rūpi Seimo darbas, todėl mes analizuojame ir teiksime savo rekomendacijas, teiksime savo siūlymus“, – sakė politikas.

Kol kas nuo detalesnio M. Gelbūdos darbo vertinimo konservatorius susilaiko.

„Kadangi pokalbis nėra pasibaigęs, negaliu vertinti pačio kanclerio ir kanceliarijos suskirstymo negaliu vertinti, kadangi mes neišbaigėme to modelio. Kai jis bus aiškus, kai bus priimti sprendimai, kai kancleris padės parašą, tada galėsime sakyti gerai ar blogai“, – sakė P. Saudargas.

M. Gelbūda Seimo kancleriu buvo paskirtas 2021 metų balandžio mėnesį. Anksčiau jis dirbo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesoriumi.

Prašymą penktadienį bendru sutarimu palaikė parlamentinis Europos reikalų komitetas (ERK).

„Pasiųskime stiprų signalą bendru sutarimu (...) Politikoje, kai veikia kairė ir dešinė kartu, daugiau pasiekiame“, – teigė ERK pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.

2023 metų biudžeto projekte Seimo narių komandiruotėms numatyta 475 tūkst. eurų.

Seimo kancleris Modestas Gelbūda teigė, kad tiek lėšų, kiek suplanuota, neužteks. 

„Atsižvelgiant į šių metų biudžetą, į geopolitinę situaciją ir parlamentinės diplomatijos svarbą,  paprašėme iš viso 650 tūkst. eurų kelionėms ir galvojame, kad tai turėtų patenkinti poreikius“, – sakė kancleris.     

Jo teigimu, šių metų biudžete komandiruotėms iš viso skirta apie pusę milijono eurų – 300 tūkst. eurų suplanuoti biudžete, o dar virš 200 tūkst. eurų paimta sutaupius kitų veiklų sąskaita.

Ta nuostata, kai mes dabar mažiname parlamentinei demokratijai skiriamas lėšas ERK kontekste atrodo keistai.

ERK priklausantis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas žadėjo, kad didesnis Seimo kanceliarijos finansavimas bus apsvarstytas ir jo vadovaujamame komitete.

„Nors per šešerius metus (M. Majauskas Seime dirba antrą kadenciją – BNS) pats buvau tik dviejose komandiruotėse, bet nuolatos girdžiu apie lėšų trūkumą. Štai ir Andrius Vyšniauskas (konservatorius – BNS) sako, kad gal nereikia papildomai, nors artimiausiu metu išvažiuoja į komandiruotę. Pas visus tų poreikių vis tiek atsiranda vystyti parlamentinę demokratiją ir tuos dalykus reikia fiksuoti“, – per ERK posėdį tvirtino M. Majauskas.

„Ta nuostata, kai mes dabar mažiname parlamentinei demokratijai skiriamas lėšas ERK kontekste atrodo keistai“, – pridūrė jis.

Šiemet parlamentinei diplomatijai numatytos lėšos išleistos dar rugsėjį.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas dėl 2023 metų biudžeto projekto ir prašymų papildomai numatyti lėšų įvairioms reikmėms balsuos pirmadienį, o Seime pirmas projekto svarstymas numatytas antradienį. Tada jis bus atiduotas įvertinti Vyriausybei.

Antradienį per slaptą balsavimą už šį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytą kandidatą balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 41, susilaikė 15  parlamentarų, 1 balsalapis buvo sugadintas.

Seimui  parlamento kancleriu paskyrus M.  Gelbūdą,  Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen palinkėjo jam sėkmės.

„Nuoširdžiai sveikinu ir linkiu sėkmės naujajam Seimo kancleriui. Kartu džiaugiuosi, kad tokios išskirtinės ir reikšmingos vadybos praktikos ir pasaulinės patirties turintis specialistas prisidės prie Seimo kanceliarijos darbo“, – sako Seimo pirmininkė.

Slapto balsavimo dėl Seimo kanclerio kandidatūros prašė Seimo opozicinės „valstiečių“ ir „darbiečių“ frakcijos.

Seime vykusioje diskusijoje Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas pažymėjo, kad Seimo kanceliarija yra labai sudėtinga institucija. Kandidatas, jo vertinimu, yra labai geras vadybininkas, tai žmogus, kuris galėtų parodyti tikrą lyderystę.

„Mums reikia lyderio, mums reikia gero vadybininko, todėl labai raginu palaikyti šį kandidatą“, – kvietė A. Vyšniauskas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas irgi gyrė kandidatą. „Esu maloniai nusiteikęs ir agituoju, raginu visus, nepolitizuojant šito klausimo, pasisakyti už šitą kandidatūrą. Jis tikrai nėra politiškai angažuotas žmogus ir ateina čia kaip vadybininkas, kuris turi užtikrinti šitos institucijos pokyčius“, – sakė E. Gentvilas.

Tuo tarpu Seimo narys „valstietis“ Giedrius Surplys pasigedo „aiškesnės kandidato vizijos ir strategijos, kaip jis įsivaizduoja Seimo kanclerio darbą.“

Mums reikia lyderio, mums reikia gero vadybininko, todėl labai raginu palaikyti šį kandidatą.

Cituodamas Seimo kanclerio pareigybės aprašymą, jis sakė, kad vienas iš reikalavimų yra išmanyti Konstituciją, Seimo statutą, Seimo kanceliarijos struktūrą, jos uždavinius ir funkcijas.

„Mano supratimu, šiandien kandidatas to reikalavimo neatitinka“, – sakė G. Surplys.

Kalbėdamas iš Seimo tribūnos kandidatas į Seimo kanclerio pareigas M. Gelbūda pabrėžė, kad nėra tobulas kandidatas, bet tikrai yra stipriai apsisprendęs, kad labai norėtų prisidėti prie „modernios, pažangios ir intelektualiai, ekspertiškai stiprios kanceliarijos, kuri padėtų Seimo nariams, komitetams priimti pačius svarbiausius sprendimus, kurie daro įtaką Lietuvos gyvenimui.“

Prof. M. Gelbūda apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją tarptautinio verslo ir vadybos srityje Alborgo universitete, Danijoje. Doktorantūros metu jis dirbo vizituojančiu doktorantu Stanfordo universitete (JAV) ir Upsalos universitete (Švedija). M. Gelbūda yra vienas iš Baltijos lyderystės ugdymo instituto įkūrėjų. Jis taip pat ėjo Žinių ekonomikos forumo tarybos nario, Personalų vadovų profesionalų asociacijos valdybos nario pareigas ir šiuo metu eina Nacionalinės moksleivių akademijos Ekonomikos ir vadybos sekcijos vadovo pareigas.

Seimo statute įtvirtinta, kad parlamento kancleris yra Seimui bei jo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – Seimo kanceliarijos vadovas. Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas.

„Norėčiau, kad galų gale būtų dvi žmonių grupės laimingos – kad būtų laimingi Seimo nariai, jaustųsi gerai dėl tų paslaugų, kurias gauna iš kanceliarijos, ir kad žmonės kanceliarijoje būtų laimingi dirbdami ir pirmadienį eidami į darbą jie džiaugtųsi, galvotų, kaip įdomu, gera dirbti ir mes suprantame, kodėl tą darbą darome“, – antradienį Seime sakė jis atsakydamas į parlamentarų klausimus, kaip atrodytų ideali Seimo kanceliarija.

Kandidatas save apibūdino kaip vadybos mokslininką ir vadybos praktiką, tvirtino į Seimo kanceliariją žiūrintis globaliai.

„Man tai nėra tik ūkinė veikla, tai yra labai svarbios institucijos tobulinimas“, – sakė jis.

Man tai nėra tik ūkinė veikla, tai yra labai svarbios institucijos tobulinimas.

Trylika metų studijavęs ir dirbęs užsienyje M. Gelbūda tvirtino sutikęs kandidatuoti į Seimo kanclerio pareigas, nes parlamentas ir jo kanceliarija yra ypač svarbi institucija šalyje.

„Tai nėra maža pieninė rajone. Jei galiu prisidėti prie sklandaus ir efektyvaus institucijos darbo, man atrodo, kad tai yra prasmingas dalykas“, – teigė jis.

Kandidatas neatsakė į klausimus, ką ketintų daryti su Seimo viešbučiu, garažu, autoūkiu. Jis tvirtino neturįs duomenų, jog galėtų spręsti apie jų ateitį, o sprendimus lems ekonominė logika ir ekonominis pagrindimas.

Kalbėdamas Seime M. Gelbūda akcentavo, kad nepriklauso jokiai partijai ir neturi su jomis jokių ryšių, tačiau patvirtino, kad yra patarinėjęs buvusiam Seimo nariui ir eksministrui Algiui Čaplikui bei buvusiam energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

„Tikiu, kad derindamas patirtį ir mokslines žinias, ir nepriklausomumą galėčiau užtikrinti sklandų kanceliarijos darbą“, – sakė kandidatas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parinktas kandidatas į kanclerius yra vienas iš Baltijos lyderystės ugdymo instituto įkūrėjų, ėjo Žinių ekonomikos forumo tarybos nario, Personalų vadovų profesionalų asociacijos valdybos nario ir šiuo metu eina Nacionalinės moksleivių akademijos Ekonomikos ir vadybos sekcijos vadovo pareigas.

Socialinių mokslų daktaro disertaciją tarptautinio verslo ir vadybos srityje jis apsigynė Alborgo universitete, Danijoje, doktorantūros metu jdirbo vizituojančiu doktorantu Stanfordo universitete (JAV) ir Upsalos universitete (Švedija).

Buvusios Seimo kanclerės Daivos Raudonienės penkerių metų kadencija baigėsi 2019 metų gruodžio 23 dieną.

Nuo to laiko laikinai parlamento kanceliarijai vadovauja kuris nors iš padalinių vadovų.

Pagal Seimo statutą, kanclerį Seimo pirmininko siūlymu penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas.