Pavyzdžiui, baigus aštuntą klasę matematikos pamokose – iškart dešimtos klasės dalykai. Maža to – nėra vadovėlių. Švietimo ministras sako, kad jie ir nebūtini. Mokytojai turi patys sugalvoti iš ko mokyti vaikus pagal naują programą. Ministras pripažįsta – pokyčiai netinkami, bet nieko padaryti esą nebegalima.

„Iš kokio medžio jie iškritę, ar iš kokių stebuklingų šaltinių jie parėmė išvadą, kad reikia perdėlioti taip“, – piktinosi vilnietis Liutauras Ulevičius.

Tai dar švelnios pastabos, kurias LNK Žinios išgirdo iš moksleivių tėvų, pasipiktinusių Lietuvos švietimo formuotojais.

„Turiu didelių abejonių dėl jų sveiko proto, sugebėjimo mąstyti“, – sakė L. Ulevičius.

Anot tėvų, dabar, pavyzdžiui, matematikos pamokose po aštuntos klasės iškart tenka mokytis to, kas iki šiol buvo dešimtoje klasėje. „Prašokta“ visa devinta klasė.

Arba su fizika susipažįstantys septintokai pradeda nuo to, kas iki šiol būdavo net dvejais ar trejais metas vėliau.

„Pirmą kartą vaikai susiduria su tuo mokslu, ir jie pradeda nuo bangų teorijos“, – stebėjosi L. Ulevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Prieš kameras kalbėti nenorėję tėvai iš kitos mokyklos pasakojo, kad devintokams duodamos spręsti pirmą kartą matomos lygtys. Iki šiol gerai mokęsi vaikai tapo dvejetukininkais. Mokslo metams įpusėjant jau rimtai nerimaujama, kad gali nepavykti pereiti į aukštesnę klasę.

„Kai kuriais atvejais matematikoje jie mokosi tą patį dalyką – septintokas, devintokas ir dešimtokas“, –  tvirtino L. Ulevičius.

Ne tik vaikams stresas. Bet ir tėvams papildomos išlaidos. Samdo korepetitorius.

Iš kokio medžio jie iškritę, ar iš kokių stebuklingų šaltinių jie parėmė išvadą, kad reikia perdėlioti taip.

„Tikrai yra ne tik matematikos dalyke, ir ne tik ties 9 klase, turinys perkeltas iš vienų metų į kitus“, – sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.

Švietimo ministras sako, kad priekaištų neteko girdėti.

„Neteko girdėti tokių signalų, kad būtų koks turinys per sunkus. Suprantame, kad atnaujinus programas jos kaip tik suderintos tarpusavyje. Ką turėdavome anksčiau, pavyzdžiui, fizikoje reikia taikyti formules, kurias matematikoje išmoksti vėliau“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Problemą dar gilina, kad švietimą prioritetu paskelbusi Vyriausybė atnaujino mokymo programas, bet neparūpino vadovėlių.

„Kalbant apie matematiką, devintokai jau turi vadovėlį, o vienuoliktokai – ne. Šiandien dienai jis nėra parengtas. Nėra. Vienuoliktokai neturi mokymo priemonių“, – teigė Vilniaus S. Nėries gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė.

Mokslo metams įpusėjus, aprūpinimas vadovėliais dar tik įsivažiuoja.

„Šiandien norime pasidžiaugti, kad skirtas finansavimas papildomiems vadovėliams įsigyti ir tie skaičiai, kurie rodo, kiek jau vadovėlių įsigyta, tikrai leidžia kalbėti apie įsivažiuojantį procesą“, – kalbėjo A. Ranonytė.

Ministras sako, kad vadovėliai ir nėra privalomi.

„Vadovėliai nėra privaloma priemonė, kokias priemones pasirenka yra sprendimas pačios mokyklos“, – nurodė G. Jakštas.

Mokyklose dabar įvairiai. Vienose – turinys pagal naują programą, bet vadovėliai – vis dar senieji. Kitose – dar didesnė mišrainė.

„Dalis iš seno kokio vadovėlio, dalis iš „YouTube“ filmuko anglų kalba. Dalis iš neaišku kokios aplikacijos“, – kalbėjo L. Ulevičius.

Dėl darbo sąlygų ir taip streikuojantiems mokytojams nuo šių metų reikia patiems sugalvoti iš ko mokyti vaikus.

„Mokytojams tai tikrai yra labai didelis krūvis. Ypač mokyti trečiokus, tai yra vienuoliktokus“, – tvirtino Vilniaus S. Nėries gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė.

Nors streikuose profsąjungos nekėlė priekaištų dėl atnaujintų mokymo programų. „Nuo mokytojo priklauso, ar jis pristato privalumus, kodėl jam geriau mokytis to 9 klasėje, ar piešia truputį dramatį paveikslą“, – sakė A. Ranonytė.

Sprendimas dėl programų atnaujinimo priimtas prieš penkerius metus. Pusę metų dirbantis švietimo ministras sako, kad tai, kaip greitai programos atnaujintos – klaida.

„Toks atnaujinimas nėra tinkamas, kad atnaujinant daug programų vienu metu, per grubiai per vienus metus“, – įsitikinęs ministras.

Bet dabar jau nieko geriau esą padaryti negalima.

„Daugelis mokyklų prie to prisitaikė. Aišku, tai nėra paprasta. Bet minėjau, kad neįmanoma padaryti geriau, su tokiu procesu, kuris buvo suplanuotas dar 2018 metais“, – nurodė G. Jakštas.

„Noriu pabrėžti, kad tai yra rekomenduojami autoriai. Mokytojas gali nesirinkti ir apskritai neanalizuoti rusų autorių, čia yra laisvas mokytojų pasirinkimas. Apskritai toje programoje rusų autoriai sudaro vos 5 proc. ir nė vienas iš jų nėra privalomas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Jurgita Šiugždinienė.

Anot jos, literatūros programoje turi būti sudarytos galimybės susipažinti su klasikos aukso fondu.

„Noriu pabrėžti, ką pasakė rengėjai – ekspertai rengė lietuvių kalbos ir literatūros programą, – jog laisvam pačių mokytojų pasirinkimui siūlomi tik aštuoni rusų rašytojai iš beveik 200. Pusė programoje minimų neprivalomų rusų rašytojų patenka į XIX amžiaus pasaulio literatūros klasikos aukso fondą. Iš XX amžiaus autorių minimi tik sovietinio režimo brutalumą demaskavę kritikai tokie, kaip Michailas Bulgakovas, Aleksandras Solženycinas, Ana Achmatova“, – teigė ministrė.

Noriu pabrėžti, kad tai yra rekomenduojami autoriai. Mokytojas gali nesirinkti ir apskritai neanalizuoti rusų autorių, čia yra laisvas mokytojų pasirinkimas.

Ji pabrėžė, kad daug diskusijų sukėlęs prie lietuvių kalbos ir literatūros programos pasiūlytas išplėstinis rekomenduojamų kūrinių sąrašas nėra ir niekada nebuvo lietuvių kalbos ir literatūros programos dalis.

„Sąrašo tikslas, ką ne kartą minėjo Nacionalinė švietimo agentūra, buvo pateikti mokytojams dalykininkams visuminį vaizdą, kas yra susisteminta, parengta virtualioje prieigoje, kokia literatūra suskaitmeninta“, – tvirtino J. Šiugždinienė.

„Manau, čia buvo sąrašo komunikacijos problema, kaip jis buvo pristatytas, nebuvo visiškai aišku, mano nuomone. Reikėjo palydinčios tam tikros informacijos, kad sąrašas nėra tolygu bendrojo ugdymo programai“, – sakė ji.

Sulaukusi kritikos dėl rusų autorių lietuvių literatūros programoje, Nacionalinė švietimo agentūra praėjusią paskelbė atsisakanti mokiniams rekomenduojamų kūrinių sąrašo. Agentūra teigė, kad jis „nepateisino švietimo bendruomenės ir kitų vartotojų lūkesčių“.

„Nacionalinė švietimo agentūra prašo naudotis atnaujintoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje pateikta informacija apie autorius ir kūrinius. Būtent atnaujinta programa ir yra pagrindinis šaltinis mokytojams surasti autorius ir kūrinius, kuriuos rekomenduoja programos atnaujintojai“, – skelbiama jos pranešime.

Praėjusią savaitę naujienų portaluose pasirodė vaikų literatūros eksperto Kęstučio Urbos kritika rekomenduojamų knygų sąrašui, kuriame, anot jo, „neregėtas dėmesys rusų literatūrai“. Sausį paskelbtame sąraše jis nurodė radęs rusų rašytojų Fiodoro Dostojevskio, Michailo Lermontovo knygas. Ekspertas taip pat kėlė klausimą, ar tam tikri kūriniai atitinka vaikų amžių.

„Eilinį kartą lipama ant to paties grėblio. Programas rengs daktaro mokslinį laipsnį turintys asmenys, kurie gal net nėra dirbę mokykloje, o pagal jas turės dirbti mokytojai. Tačiau mokytojai vėl palikti už borto“, – pirmadienį išplatintame pranešime cituojamas profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

Nacionalinė švietimo agentūra praėjusios savaitės pabaigoje paskelbė konkursą rengti atnaujintas mokomųjų dalykų bendrąsias programas. Konkursas skirtas mokslininkams, kurie turi ne žemesnį nei daktaro laipsnį. Bendrosios programos turi būti parengtos pirmų-dešimtų klasių mokiniams.

Pasak E. Milešino, Nacionalinėje švietimo agentūroje dirba apie 600 specialistų, todėl programas galėtų rengti pati agentūra, konsultuodamasi ir su mokslininkais, ir su pačiais mokytojais.

„Yra didelė agentūra, kyla rimtas klausimas, ar jie irgi negalėtų dirbti savo tiesioginio darbo, prisidėdami prie ugdymo tyrinio atnaujinimo. Vien tik mokslininkai kokybiškų programų neparengs“, – BNS trečiadienį sakė LŠMPS pirmininkas.

Eilinį kartą lipama ant to paties grėblio. Programas rengs daktaro mokslinį laipsnį turintys asmenys, kurie gal net nėra dirbę mokykloje.

Tuo metu ministerija tikina, kad konkursuose dėl bendrųjų programų rengimo galės dalyvauti ir mokytojai.

„Rengiant naują ugdymo turinį į pagalbą bus pasitelkiami ne tik mokslininkai, bet ir mokytojai praktikai. Iki šio mėnesio pabaigos skelbiami konkursai mokslininkams, po to – kovo pirmą savaitę – bus skelbiami konkursai mokytojams praktikams“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Kęstutis Butvydas.

Profsąjunga taip pat prašo ministerijos paviešinti ir pateikti 2019 metų gruodžio mėnesį Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktų tyrimų rezultatus apie mokytojų darbo užmokestį bei mokytojų realų poreikį ir trūkumą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose.

„Kol ministerija tyrimus laiko stalčiuose, įvairios aukštosios mokyklos, kovodamos tarpusavyje viešina su realybe nieko bendro neturinčius tyrimus. Ministras pagaliau turi rimtai imtis lyderystės, nes švietimą ir toliau vairuos aukštųjų mokyklų rektoriai, kurių interesai ir kova dėl studentų bet kokia kaina, sunkiai pateisinami“, – sako E. Milešinas.

Taip profsąjungos pirmininkas reaguoja į pirmadienį Vytauto Didžiojo universiteto paviešinto tyrimo rezultatus, kuriuose teigiama, kad dviejose iš dešimties mokyklų trūksta privalomų dalykų mokytojų, o per ateinančius kelerius metus šis poreikis gali augti penkis kartus.

Pasak jo, ministerijai atskleidus STRATA tyrimo rezultatus, nebeliktų abejonių, ar VDU tyrimas nėra „tendencingas“.

„Kai uždarė Lietuvos edukologijos universitetą, tai vienas iš universitetų, kuris ruoš mokytojus bus VDU. Mes matome šiokį tokį suinteresuotumą. Galbūt tyrimas atliktas tendencingai“, – sakė E. Milešinas.

„Klausimas, ar paskelbdamas tyrimą VDU nebando pritraukti didesnio finansavimo, kad galėtų turėti daugiau krepšelių mokytojams rengti“, – pridūrė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad STRATA tyrimas jau šio mėnesio pradžioje viešai paskelbtas įstaigos internetinėje svetainėje.

Pasak profsąjungos pirmininko, mokomųjų dalykų bendrųjų programų rengimo tvarkos tobulinimas – vienas iš šių metų Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties derybinių punktų, parengtų LŠMPS vizijoje 2025 metams.

Šiemet pirmą kartą priėmimas į profesines mokyklas rengiamas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Prašymai bendroje informacinėje sistemoje dar priimami iki rugpjūčio 18 dienos.

Nuo prašymų priėmimo pradžios birželį iki šiol pageidavimus pateikė per 16 tūkst. stojančiųjų. Populiariausios yra didžiųjų Lietuvos miestų profesinės mokyklos: daugiausia prašymų sulaukė Kauno, kiek mažiau Vilniaus ir Klaipėdos profesinės mokyklos, BNS nurodė LAMA BPO.

Kaip sakė asociacijos vyriausiasis konsultantas Paulius Baltokas, nerentabilios bus apie 100 profesinių mokyklų programų.

„Nerentabilių yra mažiau negu aukštosiose, bet lyginti tuos du sektorius nėra teisinga, nes aukštoji vis dėlto nežaidžia tiek regione – profesinės mokyklos miestuose tarpusavyje konkuruoja, tačiau jeigu pavažiuojame toliau į regioną, į Kaišiadoris, Joniškėlį ar kažkur kitur, tai jų po vieną būna mieste ir jos veikia pagal tai, kiek yra vaikų aplinkiniuose rajonuose“, – aiškino P. Baltokas.

LAMA BPO duomenimis, daugiausia stojantieji renkasi inžinerines profesijas (22 proc.), paslaugas asmenims (21 proc.), taip pat populiari verslo ir administravimo sritis, ją kol kas pasirinko 16 proc. stojančiųjų.

Dėl stojimo etapo vienareikšmiškai galima sakyti, kad priėmimo į profesines mokyklas procesas skaidresnis, visiems aiškesnis, viešesnis ir labiau matomas.

„Atskirų mokymo programų populiarumas labai netolygus. Daugiausia stojančiųjų pageidauja mokytis paramediko ir masažuotojo studijų programose Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Higieninės kosmetikos studijų programą pageidauja mokytis panašus skaičius tiek Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, tiek Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre. Taip pat populiarios Java programuotojo Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, statybos verslo paslaugų teikėjo Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre ir masažuotojo Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre studijų programos“, – nurodo asociacija.

P. Baltoko aiškinimu, bendras priėmimas į profesines mokyklas stojantiesiems leidžia paprasčiau teikti pageidavimus, priėmimas tampa skaidresnis, tuo metu paties ugdymo kokybė ir kontrolė, kad diplomai nebūtų dalijami tik formaliai studentų sąrašuose esantiems asmenims, yra klausimas kitoms institucijoms.

„Yra du skirtingi dalykai – vienas yra stojimo etapas, kitas yra mokymosi etapas. Dėl stojimo etapo vienareikšmiškai galima sakyti, kad priėmimo į profesines mokyklas procesas skaidresnis, visiems aiškesnis, viešesnis ir labiau matomas. Tikrai mes priimame tik tuos asmenis, kurie visų pirma siekia pirmosios kvalifikacijos, paskui žiūrėsime dėl antrosios kvalifikacijos, kaip viskas ir parašyta ministrės įsakymuose. Kalbant apie mokymo procesą, deja, mes užtikrinti (skaidrumo) negalime, čia jau turėtų būti ministerijos, kokybės vertinimo institucijų reikalas užtikrinti, kad asmuo, atėjęs vos vieną kartą į mokyklą, negautų diplomo“, – sakė P.Baltokas.

Bendrajame priėmime dalyvauja daugiau kaip 70 profesinio mokymo įstaigų.

Pernai į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių – 8 proc. daugiau nei 2015 metais.