Rugpjūtį vidutinis vyrų atlygis siekė 2072 eurus iki mokesčių, moterų – 1848 eurus, rodo „Sodros“ pateikti 77 veiklos rūšių duomenys. Anot jų, vyrų atlyginimai buvo didesni 68-iose srityse.

Didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų toliau išlieka oro transporto (vyrų – 4850 eurų, moterų – 3145 eurų), finansų paslaugų (atitinkamai 4547 ir 3204 eurai), azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo (3052 ir 1767 eurai) bei pagrindinių buveinių ir konsultacijų įmonėse (3922 ir 2922 eurai).

Pasak „Creditinfo Lietuvos“, moterų atlyginimai šiemet augo 68-iose, o vyrų – 60-tyje sričių.

„Creditinfo Lietuvos“ vadovas Aurimas Kačinskas sako, kad norint detaliau įvertinti skirtumus būtina tirti kiekvieną įmonę atskirai.

„Vertinant kiekvienoje srityje mokamus vyrų ir moterų vidutinius atlyginimus būtina individualiai tirti kiekvienos įmonės situaciją – koks joje yra skirtingų lyčių darbuotojų santykis, kokiose pozicijoje jie dirba“, – pranešime sako A. Kačinskas.

Šiemet kovą atotrūkis tarp atlyginimų buvo 15 proc. (vyrų – 1897 eurai, moterų – 1649 eurai). 2021 metais, kai „Sodra“ pradėjo skelbti vyrų ir moterų darbo užmokestį, jis siekė 13 procentų.

Nuo 2021 metų gegužės „Sodra“ viešina tik tų įmonių, kuriose yra ne mažiau nei aštuoni darbuotojai, o iš jų yra ne mažiau negu po keturis vyrus ir moteris, atlyginimų skirtumus. Pateikiant duomenis nėra atsižvelgiama, kiek įmonėje dirba vyrų, o kiek moterų, ir kokias pareigas eina skirtingų lyčių darbuotojai.

Didžiausias atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 34,3 proc., informacijos ir ryšių – 29,3 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 27,5 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir siekė atitinkamai –5,8 ir –1,7 proc.

Statistikų teigimu, atotrūkiui įtakos turėjo vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Pernai atotrūkis mažėjo visose amžiaus grupėse. Didžiausias jis buvo 35–44 metų darbuotojų (16,8 proc.) grupėje, o mažiausias – vyresnių nei 65 metų darbuotojų (6,1 proc.) grupėje.

Atotrūkis Europos Sąjungoje 2020 metais siekė 13 proc. ir, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 0,7 punkto.

„Sodros“ paskelbtais duomenimis, šių metų balandį moterų atlyginimai vidutiniškai siekė 1649 Eur/mėn., vyrų – 1897 Eur/mėn., kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jie atitinkamai buvo 1391 Eur/mėn. ir 1581 Eur/mėn., о skirtumas siekė 190 Eur/mėn.

Labiausiai per metus – net 1167 Еur/mėn. – moterų atlyginimai išaugo programų rengimo ir transliavimo srityje: nuo 1992 Еur/mėn. iki 3159 Еur/mėn. Atitinkamai vyrų atlygis šioje srityje pakilo 661 Еur/mėn.: nuo 2562 Еur/mėn. iki 3223 Еur/mėn. Įspūdingas moterų atlygio pakilimas – 955 Еur/mėn. – užfiksuotas ir oro transporte: nuo 2217 Еur/mėn. pernai iki 3172 Еur/mėn. šiemet. Šiame sektoriuje dirbančių vyrų atlyginimai toliau išlieka didžiausi palyginti su kitais sektoriais ir per metus išaugo 848 Еur/mėn.: nuo 4200 Еur/mėn. pernai iki 5047 Еur/mėn. šį balandį.

Daugiau kaip 2 tūkst. Eur per mėnesį vyrai uždirba 33-ijose srityse, moterys – 16-oje

Be aukščiau išvardintų, yra dar 14 veiklos sričių, kuriuose moterys per mėnesį balandį uždirbo daugiau kaip 2 tūkst. Eur/mėn. Balandį aukščiausius atlyginimus jos gavo tabako gaminių gamyboje (3324 Еur), finansinėse paslaugose (2973 Еur), konsultavime ir valdyme (2865 Еur), kompiuterių programavime (2819 Еur), draudime (2789 Еur), informacinėse paslaugose (2594 Еur), reklamoje (2464 Еur), farmacijoje (2263 Еur), nuomos ir lizingo įmonėse (2210 Еur), teisinėse bendrovėse (2169 Еur), kompiuterių gamyboje (2056 Еur), administravime (2010 Еur) ir sandėliavime (2005 Еur).

Iš išvardintų veiklos sričių, kuriose moterys uždirba daugiau kaip 2000 Eur/mėn., tik vienoje – tabako gaminių gamyboje – moterys balandį uždirbo daugiau nei vyrai: atitinkamai, 3324 Еur ir 2889 Eur. Kitose srityse toliau daugiau mokama vyrams. Daugiau kaip tūkstančiu eurų daugiau nei moterys vyrai per mėnesį vidutiniškai gavo oro transporte (5047 Еur), finansinių paslaugų bendrovėse (4449 Еur), draudime (4186 Еur) ir farmacijoje (3350 Еur). Šiek tiek sumažėjo atotrūkis telekomunikacijose, kur vyrai balandį vidutiniškai uždirbo 2714 Eur, moterys – 1960 Eur, o skirtumas siekė 754 Eur. Iš 76 analizuotų veiklos sričių net 33-ijose vyrai gavo daugiau kaip 2000 Eur/mėn.

Vienuolikoje sričių daugiau uždirbo moterys, tačiau tik keturiose iš jų atlyginimų skirtumas buvo didesnis kaip 100 Eur – tai švietimas (1437 Eur ir 1152 Eur), globa (1473 Eur ir 1333 Eur) ir socialinė veikla (1384 Eur ir 1255 Eur).

„Darbuotojams mokami atlyginimai yra viena iš tų informacijos dalių, kuria aktyviai domisi gyventojai ir įmonės, tikrindami būsimus darbdavius ar verslo partnerius. Šiuo metu darbo rinka išgyvena darbuotojų trūkumą, todėl atlyginimai daugelyje sektorių per metus augo dviženkliais skaičiais. Tais atvejais, kai atlygio skirtumai įmonėje yra dideli, rekomenduotume turėti skaidrią politiką, nuo ko priklauso darbuotojų indėlio vertinimas“, – sako Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuvos“ vadovas.

Mažiausi atlyginimai – apsaugoje dirbančių vyrų ir pastatų priežiūroje dirbančių moterų

Mažiausius atlyginimus Lietuvoje gavo apsaugos, maitinimo ir gėrimų, taip pat pastatų ir aplinkos aptarnavime užimti darbuotojai – jų darbo užmokestis balandį neviršijo 1042 Eur/mėn. Vis dėlto tik moterų atlyginimai maitinimo bei pastatų priežiūros bendrovėse nesiekia nė tūkstančio eurų ir atitinkamai sudaro 991 Eur/mėn. bei 928 Eur/mėn. Vyrai mažiausius atlyginimus uždirbo apsaugos sektoriuje – 1025 Eur/mėn.

Anot Statistikos departamento, didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 36,3 proc., informacijos ir ryšių – 30,2 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,8 proc.

Informuojama, kad darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Pernai moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, mažėjo visose amžiaus grupėse, nuo 0,8 (25-34 metų amžiaus darbuotojų grupėje) iki 3,3 procentinio punkto (vyresnių nei 65 metų amžiaus darbuotojų grupėje).

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 35-44 metų amžiaus darbuotojų (16,9 proc.) grupėje, o mažiausias (9,5 proc.) 55-64 metų amžiaus darbuotojų grupėje, skelbiama departamento pranešime.

Darbo užmokesčio atotrūkis pernai sudarė 13,3 proc.: viešajame sektoriuje – 14 proc., privačiajame – 14,4 proc., ir, palyginti su 2018 metais, šalies ūkyje sumažėjo 0,7 procentinio punkto: viešajame sektoriuje – 0,1, o privačiajame padidėjo 0,2 procentinio punkto.

Įmonės atstovai įsitikinę, kad įvertinimai yra tik patvirtinimas, kad vykdoma atlygio politika ir vertybės, kuriomis vadovaujamasi, pasitvirtina. Ir pateikia tai pagrindžiančių faktų: darbuotojai – vieni lojaliausių rinkoje, jų įsitraukimas – didžiulis, darbo užmokestis nuolat peržiūrimas, o jo atotrūkis tarp tos pačios pareigybės specialistų – beveik nepastebimas.

„Baltic Salary Survey“ atlikto tyrimo metu vertinta, ar kompanijos moka vienodą atlygį tose pačiose pozicijose dirbantiems vyrams ir moterims, ar aukščiausiose įmonės pozicijose yra tolygiai tiek vienos, tiek kitos lyties atstovų, ir ar bendrai įmonės darbuotojams mokamas atlygis atitinka jų užimamų pozicijų vidutinius atlygius rinkoje.

Stengiasi ne dėl apdovanojimų, o dėl darbuotojų

Julija Gedrimė, „Švyturys-Utenos alus“ žmogiškųjų išteklių valdymo verslo partnerė Lietuvoje, sako, kad įmonė teisingo atlygio siekia ne dėl titulų.

„Jau daugelį metų įmonėje vykdome nuoseklią atlygio politiką, todėl įvertinimas mums yra ne sėkmė, o ilgamečio darbo rezultatas, esamos situacijos atspindys“, – sako J.Gedrimė.

Pasak jos, svarbiausios įmonės vertybės yra žmogiškosios: pagarba darbuotojui ir sąžiningumas. Ir, panašu, kad jų įgyvendinimo metodai pasiteisina – vidutinis darbo stažas įmonėje siekia net dvylika metų, o kai kurie darbuotojai čia jau sukaupę daugiau nei 40 metų patirties.

„Jei darbuotojas pajustų, kad už žinias, gebėjimus, iniciatyvą ir pastangas yra atlyginama nesąžiningai, jo motyvacija labai greitai sumažėtų, o sumažėjusi ne tik darytų įtaką darbo rezultatams, bet ir neigiamai veiktų kolegas“, – sako J.Gedrimė.

Siekia vidinio teisingumo

Šiais metais „Švyturys-Utenos alus“ „Lygiaverčio užmokesčio“ apdovanojimuose, lyginant su praėjusiais, pakilo iš ketvirtos vietos į antrą. Iš viso konkurse dalyvavo net 215 įmonių, veikiančių visoje Lietuvoje.

„Analitikai šį kartą vertino, ar tas pačias pareigas užimančiųjų atlyginimų skirtumai nėra pernelyg dideli: ar nėra taip, kad, pavyzdžiui, vienam pardavimo vadybininkui mokama gerokai mažiau ar daugiau nei kitam. Kadangi tokios praktikos nevykdome, tad mus išskyrė iš kitų įmonių“, – sako J.Gedrimė.

Anot jos, už tą patį darbą mokėti labai skirtingą atlygį būtų iš esmės nesąžininga ir labai pažeistų darbuotojų orumą. Normalu, kad kiekvieno darbuotojo įgūdžiai, kvalifikacija, patirtis ir asmeninės savybės skiriasi, todėl, net ir einant tas pačias pareigas, tam tikri atlyginimo skirtumai yra normalūs ir net reikalingi – tačiau labai svarbu, kad jų ribos būtų gana nedidelės.

„Be to, kalbant iš darbdavio perspektyvos, – tikėtis, kad darbuotojai savo atlygio neaptarinėja tarpusavyje, yra naivu. Ir jei sužino, kad dirbančiųjų tą patį darbą atlyginimai žymiai skiriasi, ar, dar blogiau, diskriminuoja, dingsta pasitikėjimas darbdaviu ir noras savo darbą atlikti kiek įmanoma geriau“, – dėsto J.Gedrimė.

Kai kurių darbuotojų atlyginimai istoriškai gali būti kiek didesni ar mažesni nei prisijungusiųjų pastaraisiais metais, tačiau darbo užmokestis įmonėje turėtų būti peržiūrimas kasmet ir tokie nuokrypiai sumažinami iki minimalių, kiekvienai pozicijai atnaujinant atlyginimo rėžius.

Darbo vieta, kurios nesinori palikti

Tam, kad darbuotojas norėtų likti savo darbo vietoje, gerintų darbo rezultatus, vien tik finansinės atlygio išraiškos nepakanka. Svarbus yra ir jo įsitraukimo skatinimas, atskleidžiantis darbdavio požiūrį – jei klausiama darbuotojo nuomonės, domimasi jo jausena darbo vietoje, žmogus tampa svaresne kompanijos dalimi.

Nuo pat pirmųjų darbo akimirkų „Švyturys-Utenos alus“ siekia kurti tokią darbo vietą, kurios nesinorėtų palikti: naujus darbuotojus pasitinka su naujoko gidu, vadovų integravimo programa, kelis kartus per metus buria į bendrus susitikimus. Nuolat vykdomi ir nuomonės tyrimai, atskleidžiantys darbuotojų pasitenkinimą kolegomis, vadovais, darbo sąlygomis ir pan.

„Mes labai stengiamės, kad darbuotojai suprastų, kodėl jie mums yra labai reikalingi. „Lygiaverčio užmokesčio“ apdovanojimai tarsi patvirtina, kad mūsų naudojamos priemonės ir vykdomi sprendimai yra veiksmingi. Tačiau iš esmės situacijos jokie įvertinimai nekeičia: mes visada jaučiame atsakomybę savo darbuotojams ir stengiamės jų nenuvilti“, – sako žmogiškųjų išteklių valdymo verslo partnerė Lietuvoje J.Gedrimė.

Pasak specialistės, tai, kad „Švyturys-Utenos alus“ jau vienuolika metų yra vienos didžiausių alaus gamybos kompanijų pasaulyje – danų „Carlsberg Group“ dalis, taip pat prisideda prie įmonės patrauklumo darbuotojams.

„Mūsų žmonės vertina teisingą atlygį ir tarptautines karjeros galimybes. Juk už atlygį ne mažiau svarbi tobulėjimo, augimo galimybė. Tai yra mūsų įmonės stipriosios pusės“, – teigia J.Gedrimė.

Vidutinės moterų pajamos antrąjį ketvirtį padidėjo 10 proc. iki 1156 eurų, o vyrų – 7,5 proc. iki 1348 eurų, praneša „Sodra“.

Pasak „Sodros“ vyriausiosios specialistės Kristinos Zitikytės, spartesnį moterų pajamų augimą galima sieti su tuo, kad sparčiau augo profesijų, kuriose dirbančių moterų dalis yra didelė, pajamos.

Pavyzdžiui, daugiausia moterų dirba parduotuvių pardavėjomis (54,2 tūkst.) ir jų pajamos didėjo 10 proc., taip pat sparčiai didėjo buhalterių (9 proc.), reklamos ir rinkodaros specialistų (10 proc.), mokytojų (13 proc.) vidutinės darbo pajamos.

„Tuos skirtumus turime, nes yra situacija, kai moterys dažniau pasirenka mažiau apmokamas profesijas. Tačiau kitas dalykas yra, kaip ir kokius skirtumus mes matytumėme, jei lygintumėm tų pačių profesijų atstovus“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė K. Zitikytė.

Vis dėlto vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas siekia 16,6 proc., nors pastaraisiais metais atotrūkis mažėjo.

Matome, kad pajamų atotrūkis daro didelę įtaką moterų pensijoms ir išmokoms.

Anot K. Zitikytės, didžiausi atlyginimų skirtumai – apie 40-70 proc. – yra tarp IT bei technologijų ir gamybos sektoriuose dirbančių vyrų ir moterų.

Tuo metu lyginant nekvalifikuotus darbus, pavyzdžiui, valytojus, kambarines, pagalbininkus, skirtumai tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio siekia vos 4-5 proc.

Taip pat, K. Zitikytė pastebi, kad reikšmingos įtakos vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų skirtumui turi motinystė ir šeimos narių globa – didžiausias vyrų ir moterų pajamų skirtumas pastebimas 30-39 metų amžiaus gyventojų grupėje, kai moterys dažniausiai grįžta į darbo rinką po vaikų priežiūros atostogų.

Pajamų skirtumai turi socialinių padarinių

Pasak K. Zitikytės, pajamų skirtumai tarp vyrų ir moterų sukelia iššūkių visuomenei ir turi socialinių padarinių. Pavyzdžiui, dėl skirtumo moterys gauna mažesnes socialinio draudimo išmokas, be to, didėja moterų skurdo rizika.

„Matome, kad pajamų atotrūkis daro didelę įtaką moterų pensijoms ir išmokoms. Tai didina moterų skurdo riziką“, – sakė K. Zitikytė.

Pavyzdžiui, sulaukus senatvės pensijos amžiaus vidutinė vyrų senatvės pensija turint būtinąjį stažą siekia 409 eurus ir yra penktadaliu didesnė nei moterų gaunama senatvės pensija, kuri vidutiniškai siekia 338 eurus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metais žemiau absoliučios skurdo ribos (245 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui) gyvenančių 65 metų ir vyresnio amžiaus moterų buvo 14 proc., o vyrų – 6 proc.

Be to, vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė išėjus į pensiją yra 7 metais ilgesnė nei vyrų, o tai reiškia, kad moterims ilgiau tenka verstis su mažesne pensija.

Anot K. Zitikytės, yra trys priemonės, kaip būtų galima spręsti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų.

„Jeigu ieškotume receptų, kaip šią problemą spręsti, tai pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad svarbu formuoti visuomenės požiūrį į lygias lyčių galimybes“, – sakė K. Zitikytė

„Antra – didesnis vyrų įsitraukimas į vaiko priežiūrą. Trečia – reikiamai ir tikslingai investuoti į infrastruktūrą, tinkamą vaikų priežiūrai, šeimos narių priežiūrai. Ji yra būtina, norint toliau stebėti atotrūkio mažėjimą“, – teigė ji.

– Ko iš valdžios Kovo 8-osios proga laukia moterys?

– Tą dieną – nieko. Mes, moterys, pačios nusprendėme Kovo 8-ąją surengti eitynes ir priminti apie savo teises. Jas numatėme per pietų pertrauką nuo 12 val., kad galėtų dalyvauti ir dirbančios moterys.

Primename Vyriausybei, jei ji galvoja, kad lyčių lygybės problema Lietuvoje išspręsta, taip tikrai nėra. Matome didelių skirtumų tarp vyrų ir moterų atlyginimų. Tyrimas aiškiai parodė skirtumus ir tarp pensijų. Tai reiškia, kad darbo rinkoje vyrų ir moterų galimybės nėra vienodos.

Manau, Vyriausybė gali ir privalo teikti tam didesnį dėmesį. Ne kartą jau sakėme, kad moterims, kurios išeina gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų, yra gana sudėtinga grįžti į darbo rinką. Senajame Darbo kodekse buvo nuostata, kad negalima atleisti darbuotojos, kol ji negrįžta. Tačiau šis Seimas pakeitė Darbo kodeksą, dabar jis numato, kad po 4 mėnesių galima ar moterį, ar vyrą (žiūrint, kuris yra išėjęs priežiūros atostogų) atleisti iš pareigų. Ta socialinė garantija jau yra gerokai sumažinta.

Dar labai svarbu, kad pas mus vertinama ateinančių darbintis moterų šeimos padėtis: turi ji ar neturi vaikų? Vyrų niekada to neklausiama.

Kitas dalykas: jei moteris pasirenka ne metų o dvejų atostogas vaikui auginti, antraisiais metais galėtų ir dirbti. Tačiau jai užsiimti darbu kaip ir nėra prasmės, nes iš jos socialinės išmokos yra išskaičiuojami mokesčiai. Išeitų, kad valstybė "suvalgo" dirbančiai moteriai skirtus pinigus, tad realiai lieka tik labai nedidelė uždirbto atlyginimo dalis. Tai visiškai neskatina antraisiais atostogų metais dirbti. Labai reikia pakeitimų.

– Viena iš akį rėžiančių nelygybių – atlyginimų skirtumas. Tačiau Seime atsiradę siūlymai, kad darbdaviai darbo skelbime viešai nurodytų ketinamą mokėti atlygį už šią pareigybę, iš karto buvo sumalti į miltus. Vargiai galima tikėtis, kad artimiausiu metu vienoda alga gali būti mokama už tą patį darbą ir kompetencijas. Jūs tikitės?

– Skelbimuose nurodomas siūlomas atlyginimas būtų gera prevencinė priemonė prieš diskriminaciją. Neretai būna, kad atėjusi darbintis moteris yra kuklesnė ir sutinka su mažesniu atlygiu, nors vyrui toje darbovietėje už tą patį darbą mokama daugiau. Jei iš anksto būtų žinoma, kiek pinigų už tai mokama vidutiniškai, kokios yra atlyginimo žirklės, ji jaustųsi drąsiau.

Priimant į darbą turi būti vertinama ne lytis, šeimos padėtis, ne tai, ar žmogus turi vaikų, ar neturi. Turi būti vertinamos kompetencijos ir už jas skiriamas atlyginimas. Daug diskutuojame, kad alga turėtų būti viešinama. Dabar skelbiamas tik vidutinis užmokestis.

Kai pamatai, kad ateina darbintis moteris, auginanti metų ar pusantrų vaiką, jai pasako, kad jos kompetencijos atitinka, bet mažylis, ko gero, sirgs, teks imti nedarbingumo pažymėjimą, ir vien dėl to jos priimti negali… Nelinkėčiau nė vienam žmogui pakliūti į tokią situaciją.

Dar viena problema: matome, kad moterys šiandien gauna mažesnes pensijas nei vyrai. Vadinasi, jos gimdė, prižiūrėjo (ir slaugė susirgusius) vaikus, todėl joms karjeros siekti Lietuvoje – sudėtinga. Aišku, dabar tendencijos keičiasi, matome ir tėvelius, kurie išeina priežiūros atostogų. Tačiau požiūris ir tradicijos keičiasi labai pamažu.

Jei iš tiesų mūsų visuomenė būtų skirstoma ne pagal lytį, o atlyginimai būtų absoliučiai vienodi, vyrų ir moterų biure ar kitoje darbo vietoje būtų maždaug po 50 proc.

– Dažnai kalbama, kad neteisinga, jog tam tikrus postus užima beveik tik vyrai, pasigirsta siūlymų net lyčių kvotas taikyti. Kaip tai vertinate?

– Normalioje visuomenėje neturėtų to būti. Akivaizdu, darbdavys neturėtų rinktis darbuotojų pagal lytį. Tačiau dabar prioritetas vis dėlto skiriamas vyrams. Nori nenori, ne tik Lietuvos, bet ir Europos lygiu yra nemažai vietų, kur nustatomos kvotos, kad darbdaviai atkreiptų dėmesį ir pamatytų, jog ir moterys gali atlikti darbą kompetentingai ir gerai.

– Ironiška, bet pažiūrėjus į Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos darbuotojų sąrašą, matomos beveik vien moterų pavardės. Įvedus kvotas tektų dalį jų atleisti ir priimti vyrų?

– Kodėl vyrų čia nėra? Ne paslaptis, kad šis darbas yra ganėtinai sunkus. Antra – jis nelabai gerai apmokamas. Tai ir parodo mūsų visuomenės situaciją. Vyras už tam tikrą atlyginimą net nesiekia pretenduoti į esamą darbo vietą. O moterys dažniau renkasi sunkius darbus ir už mažesnį uždarbį. Pagal savo būdą jos stipresnės, atsparesnės tokioms darbo vietoms. Tai ir yra ironiška.

Jei iš tiesų mūsų visuomenė būtų skirstoma ne pagal lytį, o atlyginimai būtų absoliučiai vienodi, vyrų ir moterų biure ar kitoje darbo vietoje būtų maždaug po 50 proc. Tačiau vyrauja nuostata, kad vyras turi uždirbti daugiau, o moterys gali dirbti ir mažiau apmokamą darbą.

– Kitoje barikadų pusėje prieš profsąjungas – Lietuvos pramonininkų konfederacija. Ten daugiausiai postų užima vyrai. Kodėl?

– Tai atspindi darbdavio požiūrį, kad aukštesnes ir geriau apmokamas pareigas turi užimti vyrai. Bet mes, profsąjungos, nesakome, kad moterims turi būti suteiktos išskirtinės teisės. Kalbame, kad neturi būti renkamasi nei pagal lytį, nei pagal tautybę, nei pagal odos spalvą ar būdo bruožus. Yra kompetencijos, išsilavinimas, tai – tie rodikliai, kurie turi būti svarbūs darbdaviui priimant darbuotoją.

– Itin keista situacija susiklostė paskutinį kartą keičiant Vyriausybės sudėtį, kai buvo atleisti trys ministrai, dvi iš jų moterys. Kultūros ministro postą užėmus Mindaugui Kvietkauskui, o švietimo, mokslo ir sporto – Algirdui Monkevičiui, prabilta, kad Vyriausybė pirmąkart liks apskritai be moterų. Į laisvą Aplinkos ministerijos vadovo postą desperatiškai imta siūlyti silpnosios lyties atstovė. Normalu, kad liko tai, kas liko po dalybų?

– Manau, pasakymas, kad nors vieną vietą reikia skirti moteriai, jau reiškia ne nelygybę, o žemina pačią moterį. Atėjus net pačiai kompetentingiausiai vadovei, niekas nežiūrės į jos sugebėjimus, bus vertinama tik tai, kaip užpildžiusi pagal kvotą skirtą vietą. Ir tiek. Na, tokie pasakymai, kaip apie Aplinkos ministerijos vadovės skyrimą, apskritai yra diskriminaciniai.

Į Vyriausybę turėtų būti siūlomi žmonės atsižvelgiant į jų sugebėjimus. Nesakome, kad tai turėtų būti vien moterys ar vien vyrai. Nesakome, kad būtų visi tos pačios religijos ar įsitikinimų. Turi būti platus asmenybių spektras.

Pasirinkimas – Prezidentės ir premjero. Ne taip svarbu, ar būtų pasirinkti vien vyrai, ar vien moterys, svarbu, kad tai nulemtų vien kompetencijos.

Kai buvo pasakyta, kad Aplinkos ministerijai būtinai turi vadovauti moteris, ir desperatiškai pasiūlyta kandidatė, man tiesiog pasidarė gaila. Lygiai taip pat atrodytų, jei Vyriausybėje visi postai iki paskutinio būtų išdalyti moterims, o tada paskelbta, kad reikia vieno vyro. Jam tai irgi būtų pažeminimas.

– Ši Vyriausybė formuojama ne pirmą dieną, per dvejus metus pamažu pakeista vos ne pusė ministrų. Dėl kiekvienos kandidatūros tiek Seimo valdančiosios koalicijos kuluaruose, tiek prezidentūros salėse sulaužyta nemažai iečių. Ar dėl to, kad dalies ministerijų vadovėmis nepasirinktos kompetentingos moterys, nekrenta kaltė ir ant šalies vadovės?

– Ko gero, ir premjero, ir Prezidentės kaltės esama. Turi būti suteikta teisė abiejų lyčių atstovams kandidatuoti į postus. O laimėti turi geriausi. XXI a. normalioje visuomenėje turėtų būti toks procesas.

Įmonės, turinčios daugiau nei 250 darbuotojų, turėjo nurodyti vidutinį moterų ir vyrų algų skirtumą. Paaiškėjo, kad vidutinis darbo užmokesčio skirtumas siekė 9,7 proc. Iš įmonių, kurios pateikė savo duomenis, 78 proc. daugiau mokėjo vyrams, 14 proc. – moterims, o 8 proc. nurodė, kad skirtumo tarp lyčių darbo užmokesčio nėra. 

Viena iš populiaresnių įmonių, kurioje juntamas didžiausias atlyginimų skirtumas,  – skrydžių bendrovė „Ryanair“: jų algų skirtumas tarp vyrų ir moterų – 71,8 proc. Tuo tarpu, vienose didžiausių įmonių, tokių kaip „KFC“, „Matalan“, „Starbucks“, „Costa“, „McDonal‘s“ ir „Primark“ darbo užmokesčio skirtumo tarp lyčių nėra.

Pastebėta, kad atlyginimų skirtumas egzistuoja visose darbo srityse, o didžiausias užmokesčio skirtumas rastas statybų, finansų, draudimo, švietimo, kasybos ir komunikacijos srityse. Taip pat pastebėta, kad skirtumas juntamas ne tik vertinant darbo užmokesčius, bet ir skiriamų premijų dydžius.

Iš įmonių, kurios pateikė savo duomenis, 78 proc. daugiau mokėjo vyrams, 14 proc. – moterims, o 8 proc. nurodė, kad skirtumo tarp lyčių darbo užmokesčio nėra.

Vis dėlto, labdaros organizacija „Fawcett Society“, kovojanti už lyčių lygybę, teigia, kad rasti rezultatai suteikia galimybę darbuotojams kalbėtis apie savo darbo užmokestį su kolegomis ir sužinoti, kiek uždirba jie. „Pagaliau moterys supranta, kad turi teisę kalbėtis apie užmokestį ir kad jų nutildyti niekas negali“, – sakė labdaros vadovė Sam Smethers. Jos teigimu, sužinojusios, kiek uždirba jų kolegos, moterys gali kovoti su algų nelygybe.

Britanijos pramonės konfederacijos (CBI) vadovė Carolyn Fairbairn teigė, kad tai yra puiki proga įmonėms vykdyti pokyčius. Vis dėlto, ji perspėjo, kad pačios įmonės negali panaikinti skirtumo: „Atlyginimų skirtumai dažniausiai priklauso ne nuo darbo vietos, tad ilgalaikiams pokyčiams būtinas įmonių ir vyriausybės bendradarbiavimas“.

Tyrimo, kurį atliko labdaros organizacija „Business in the Community“, metu nustatyta, kad 92 proc. dalyvavusių moterų naudotų duomenis apie užmokesčio skirtumus tarp lyčių, jei rinktųsi tarp dviejų potencialių įdarbinimo vietų. Taip pat nustatyta, jog daugiau nei pusė moterų rinktųsi įmonę su mažiausiu algų skirtumu arba tą, kuri labiausiai siekia tikslo skirtumą panaikinti.

Kovotoja už lyčių lygybę ir „Business in the Community“ narė Chloe Chambraud sakė, kad įmonių vadovai turi suprasti faktorius, kurie daro įtaką darbo užmokesčio skirtumui, o taip pat ir moterų grupes, kurios labiausiai nuo to kenčia. „Darbdaviai turi spręsti nelygybės priežastis: mažinti šališkumą, didinti įdarbinimo, įvertinimo ir paaukštinimo procesų skaidrumą, kad užtikrintų lankstų moterų ir vyrų darbą. Jos taip pat turi suteikti finansiškai perspektyvius tėvystės atostogų paketus, – teigė C. Chambraud. – Tik tada galėsime užtikrinti abiejų lygybę ir darbe, ir namuose.“

Paskutinėje šios komisijos ataskaitoje neužfiksuotas nė vienas skundas dėl diskriminacijos dėl darbo užmokesčio, kuris būtų mažesnis nei kitos lyties kolegos.

Ministrų taryba šiemet patvirtino Nacionalinę lygybės ir nediskriminavimo strategiją, kurią sieks įgyvendinti iki 2030 m.

Mažinama skola TVF

Praėjusią savaitę Portugalija Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) iš anksto grąžino 800 mln. eurų, todėl vyriausybė nemokės 300 bazinių punktų baudos, kurią TVF taikė Portugalijos skolai, nes ši buvo aukštesnė už leistiną kvotą.

Atlikus šį mokėjimą, Portugalijai teliks sumokėti apie 4,5 mlrd. eurų – tai suma, kuri jau įeina į TVF numatytą šaliai kvotą ir kurią šalis moka, kad priklausytų šiai institucijai. Tai sumažins paskolos spredą.

Šalis buvo priversta skolintis iš TVF prieš septynerius metus, kai ją ištiko finansų krizė.

Pernai Portugalija TVF iš anksto sumokėjo 10 mlrd. eurų, pasinaudojusi palankesnėmis finansavimo sąlygomis rinkoje ir šitaip siekdama sumažinti paskolą.

Šalis buvo priversta skolintis iš TVF prieš septynerius metus, kai ją ištiko finansų krizė. TVF komisija ne kartą bandė diktuoti sąlygas ir kritikavo dabartinės Portugalijos vyriausybės sprendimus, tokius kaip minimalaus darbo užmokesčio padidinimas ar kai kurių ankstesnės vyriausybės taupymo priemonių panaikinimas.

Skola vis dar per didelė, kad TVF griežtų vizitų šiemet nebeliktų, bet pagyrimų šaliai nestokojama.

Išmokos nukentėjusiems nuo gaisrų

Sausio viduryje buvo išmokėtos pirmosios išmokos pernai miškų gaisruose žuvusių aukų šeimoms. Vyriausybės kompensacija šeimai sudaro bent 70 tūkst. eurų.

Iš viso iki šiol gauta beveik 90 prašymų, susijusių su 46 aukomis. Prašymus galima pateikti iki vasario vidurio.

Dėl miškų gaisrų pernai žuvo per 100 žmonių (66 iš jų birželio mėnesį Pedrógão Grande ir 45 spalio mėnesį centriniame regione), apie 350 buvo sužeista. Gaisrai taip pat pridarė milijonus eurų nuostolių. Visuomenė pasmerkė vyriausybės ir tarnybų neveiksnumą.

Perkamos kokybiškesnės prekės

Laikraštis „Dinheiro vivo“ rašo, kad rinkodaros strategijos orientuojasi į tūkstantmečio kartą, bet daugiausia pinigų išleidžia brandaus amžiaus žmonės.

Portugalijoje per 40 proc. gyventojų yra vyresni nei 50 metų, bet įmonės susirūpinusios reklama, orientuota į jaunimą, kurio perkamoji galia yra nedidelė ir kurio, senstant populiacijai, nėra daug.

Portugalijoje tokia investicija, orientuota į jaunesnius nei 35 metų vartotojus, siekia 60 proc., bet šie atitinka tik 16 proc. perkamosios galios. Vyresni vartotojai yra atsakingi už 60 proc. pirkimų.

Tyrimas rodo, kad portugalai šiuo metu neperka daugiau ir renkasi kokybiškesnes prekes: augant atlyginimams, vartotojai įsigyja tai, ko negalėjo sau leisti per krizę, pvz., dabar pasilepina geresniu vynu ar šokoladu.