Siekė grįsti mokslu

– Gyvenimo įgūdžių programa sudaryta iš kelių kertinių dalių. Prie kurios kūrimo jūs prisidėjote?

– Programą sudaro keturios dalys. Tai yra savęs pažinimo, siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų (A dalis), tarpusavio santykių kūrimo ir mokymosi bendradarbiauti (B dalis), atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas (C dalis) bei asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas (D dalis). Aš daugiausiai prisidėjau prie pastarosios dalies, kuri susijusi su asmens sveikata. Daugiausiai dirbau ties skirsniais, kaip parengti vaikus suteikti pirmąją pagalbą, kaip rūpintis asmens ir bendruomenės sveikata. Darbavomės kartu su Daiva Šukyte, kuri buvo atsakinga už socialinę, emocinę ir psichologinę programos dalį (A, B). Už lytiškumo ugdymo programos rengimą buvau atsakinga ir aš, bet tai buvo bendras mūsų visos komandos kūrinys.

– Kiek laiko formavote šią programą?

– Apie šios programos poreikį buvo pradėta kalbėti dar 2001 metais. O intensyvus darbas vyko pastaruosius dvejus metus. Buvo labai daug diskusijų su įvairiausiomis organizacijomis, ir su tuo pačiu Tėvų forumu, ir įvairiomis tėvų bei šeimos asociacijomis. Jų atstovai dalyvavo procese ir teikė savo pastabas. Kalbant apie lytiškumo ugdymą, buvo maksimaliai stengtasi išlaikyti mokslu grįstą informaciją, nerodant simpatijų vienai ar kitai suinteresuotai pusei.

Rado terpę interpretacijoms

– Kai kas reiškia pretenzijas, kad programoje neliko sąvokos „šeima“. Kaip yra iš tikrųjų?

– Turinys tiesiog išplėšiamas iš konteksto ir interpretuojama, kad apie šeimą šioje programoje nėra nieko. Vis dėlto yra, bet ta prasme, kad šeimos gali būti skirtingos. Buvo atvejų, kai mokytojai sakydavo: jei vaikas yra ne iš pilnos šeimos, tai yra gyvena vien su mama ar vien su tėčiu, jų net nekviesdavo į mokykloje rengiamas Šeimos dienas. Mūsų siekis buvo paaiškinti, kad mes visi esame iš šeimų, bet mūsų šeimos gali būti skirtingos, ir nebuvo niekur parašyta, kad šeimą sudaro du tėčiai arba dvi mamos, todėl tai dabar interpretuoja kaip kas nori. Kažkas gal užsidirba taškų iš viso to. Tik man buvo labai gaila D. Šukytės ir Lino Slušnio, kurie turi didelį įdirbį ir labai nuoširdžiai dirbo prie šios programos socialinės-emocinės dalies, turi puikias kompetencijas ir žinias, ir tikrai yra labai aukšto lygio specialistai ir dabar jie yra absoliučiai nepagrįstai puolami. Matosi, kad tai turi politinį atspalvį. Ir tai labai neetiška.

Natalja Istomina / Vytauto Petriko nuotr.

– Bet pasirodžius jūsų interviu, neatmetama, kad puls ir jus.

– Aš to nebijau. Neturiu jokių politinių ambicijų, neketinu niekur balotiruotis, dirbu mokslinį darbą, dėstau studentams, ir nebijau pareikšti savo nuomonės, nes neturiu tikslo, kad mane rinkėjai kažkur išrinktų. Tiesiog neturiu jokio tikslo kam nors įtikti.

– Programa tarsi paprasta ir aiški. Kaip manote, kodėl visuomenėje, ne tik tarp politikų, kilo toks triukšmas?

– Gal žmonės tiesiog neturi laiko domėtis. Kažkas išplatino kažkokį raštelį, kur paryškintos raidės LGBT, kur parašyta, kad iš jūsų vaikų bus daromi gėjai ir lesbietės. Ir tai priimama kaip tiesa. Kilęs nepasitikėjimas šia programa, mano manymu, yra tam tikrų asmenų politinis žingsnis ir jų vykdomos manipuliacijos. Žinau, kad ir kai kuriose Klaipėdos mokyklose buvo platinama iškreipta informacija apie šią programą, žinau, kad kai kurie mokiniai boikotuoja šias gyvenimo įgūdžių pamokas.

– Ar buvo pagrindo tokiam nepasitikėjimui?

– Puolimas dėl šios programos susijęs su keliais aspektais. Vienas jų, kad yra mokyklų, kuriose mokytojai galbūt nepasiruošę šios programos dėstymui. Anksčiau lytiškumo ugdymo, rengimo šeimai ir sveikatos programos turinio dėstymas buvo patikėtas biologijos, etikos mokytojams, kiti klausimai būdavo aptariami per klasės valandėles. Buvo metas, kai mokyklos galėjo pasirinkti. O dabar, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė finansavimą, ir atsirado pamoka, kuri neturės būti statiška, bet aktyvi. Šios programos siekis yra sėkmingas, sveikas ir laimingas vaikas. Siekiama įdiegti tokias kompetencijas vaikui, kad jis atrastų save ir pasirinktų sveiką gyvenimo būdą, kurį skleistų ir savo šeimoje, savo bendruomenėje.

Tylėjimas dvelkia sovietizmu

– Kaip vertinate dabartinį lytiškumo ugdymą? Ar apskritai moksleiviams suteikiama visa būtina informacija šiais klausimais mokyklose?

– Ne paslaptis, nemažai vaikų neturi elementariausių žinių apie savo kūną. Beje, neseniai išgirdau vienos mokytojos nerimą dėl sūnaus aštuntoko, kuris klausė, ar pabučiavus merginą gali gimti vaikas. Tai parodo, koks yra tas lytiškumo ugdymas. Ir kai vaikai negauna apie tai žinių iš šeimos ar mokyklos, jie jas gauna iš kitų šaltinių ir nebūtinai tinkamas.

– Ar programoje bus dėstoma apie lytinius santykius?

– Apie lytinius santykius Gyvenimo įgūdžių programoje nėra nieko, nes mūsų nuostata yra ta, kad lytiniai santykiai prasideda nuo pilnametystės arba vėliau. Tai yra mūsų mokslininkų nuostata, bet realybė yra kita, todėl programoje neišvengiame kalbos apie kontracepciją, nes apie tai ne visi tėvai paaiškina. Toks jų tylėjimas kvepia sovietizmu, nes, kaip buvo tuomet įprasta teigti: „Sovietų Sąjungoje sekso nebuvo.“

Nebijau pareikšti savo nuomonės, nes neturiu tikslo, kad mane rinkėjai kažkur išrinktų.

– Kūrėjams buvo pretenzijų, kad programoje jie propaguoja ir reklamuoja LGBT, kaip yra iš tiesų?

– Tai yra visiška netiesa. Kaip tik sulaukėme pretenzijų iš LGBT atstovų, kad mūsų parengtoje programoje apie tai yra per mažai informacijos. Galbūt ji yra pateikta pernelyg abstrakčiai arba šiuo klausimu palikta per daug laisvės mokytojams patiems spręsti, kaip šią temą dėstyti vaikams. Niekur nėra jokio propagavimo. Ir ta manipuliacija kyla iš kažkokių politinių žaidimų, o tie žmonės, kurie moka skaityti, turbūt supranta, kad ta programa nėra blogis. Tie, kurie neskaito, bet mėgsta įvairias sąmokslo teorijas, jiems atrodo, kad viskas čia yra blogai.

Programa skirta vaikams

– Pasitaikė atvejis, kai pradinukas pareiškė esąs gėjus. Kaip reikėtų vertinti tokį pareiškimą? Nuo kada vaikas suvokia savo lytiškumą?

– Vaikai suvokia lytį 4–5 metų amžiaus. Jau darželyje jie žino, kad mergaitės turi viena organą, berniukai – kitą. Suvokimas, kad vaikas yra kitoks, gali pasireikšti po antrinio brendimo. Negalime atmesti sutrikimo atvejo, kai vyras arba moteris turi daugiau hormonų, kurie būdingi kitai lyčiai, tai yra sutrikimas bet kuriuo atveju. Būna įvairių ir kitokių sutrikimų. Tačiau nenoriu tvirtinti, kad tie žmonės visi turi sutrikimų, jie tiesiog yra kitokie, bet tas suvokimas, kad jie yra kitokie, tikrai neatsiranda pirmoje klasėje. Kol vaikams nėra jokių hormoninių sutrikimų, jie yra berniukai ir mergaitės. Kaip bebūtų, lyčių yra dvi – vyras ir moteris, o savęs suvokimas atsiranda vėliau.

– Tai iš kur kilo pagrindas priekaištams, kad programoje propaguojamas homoseksualumas?

– Šitoje programoje užsiminta, kad visi žmonės yra skirtingi. Tik tas jų skirtingumas yra tas, kad kai kas sėdi neįgaliojo vežimėlyje, o kai kas galbūt gali save priskirti kitai lyčiai, bet šiuo konkrečiu atveju programoje nekalbama apie vaikus, bet apie suaugusiuosius. Absoliučiai nesutinku, kad šioje programoje yra kažkas panašaus propaguojama.

– Tai kam vis dėlto reikėjo tos Gyvenimo įgūdžių programos?

– Ta programa orientuota į vaiką, ji skirta ne tėvams, o vaikams. Tėvai, jeigu jie paskaitys, supras, kad tai yra labai gražiai subalansuota programa.

Lūkestis – pagarba profesijai

Kaip teigia daugiau nei du dešimtmečius jaunuosius slaugos specialistus rengianti N. Istomina, slaugytojai – didžiausia sveikatos priežiūros jėga pasaulyje. Su jokiais kitais specialistais nepalaikome tokio artimo, nuoširdaus santykio. Nenuostabu, kad šis darbas iš žmogaus reikalauja labai specifinių gebėjimų ir asmenybės bruožų.

„Pati vertingiausia savybė yra aukštas empatiškumo, emocinio intelekto lygis. Labai svarbu ir pašaukimas. Be jo slaugos profesijos tiesiog nesirenkama. Žmogus, kuris neturi pašaukimo, tokioje srityje neužsibūna. Mūsų darbe labai svarbu gebėti suprasti ir atjausti žmogų, bet ir nepamesti savęs. Per didelis jautrumas gali tapti kliūtimi“, – perspėja pašnekovė.

Slaugytojas jau seniai nebėra tik sunkių ligonių reanimacijos ar geriatrijos skyriuose prižiūrėtojas. Tai specialistas, savo žiniomis ir kompetencija galintis padėti išvengti ligų ar jas laiku diagnozuoti. Juk būtent slaugytojai dažniausiai pirmi pastebi simptomus, kurių nematyti plika akimi. Todėl N. Istomina ragina jausti pasididžiavimą savo profesija. Pagarba savo darbui sugrįžta – kai gerbi save, tave gerbia ir visuomenė.

„Pagrindinė mano žinutė – pagarba profesijai. Apie tai daug kalbuosi ir su savo studentais. Svarbiausia neprarasti pasitikėjimo vieniems kitais, savo kolegomis. Vertinkime vieni kitus, mūsų gebėjimus savarankiškai priimti sprendimus. Mes juk tam esame visiškai pasiruošę“, – įsitikinusi Sveikatos mokslų instituto direktorė.

Natalja Istomina / Asmeninio archyvo nuotr.

Keičiasi supratimas

Anot N. Istominos, slaugytojų darbas tampa vis atsakingesnis ir reikalaujantis vis įvairesnių kompetencijų. Drauge ir patys šios srities profesionalai įgauna daugiau savarankiškumo, sprendimų priėmimo laisvės.

Seime netgi svarstomi Slaugos ir akušerijos įstatymo pakeitimai, kurie įgalintų bendrosios praktikos slaugytojus savarankiškai skirti tam tikrus vaistinius preparatus.

„Labai svarbu ir tai, kad keičiasi pats visuomenės supratimas. Slaugytoja (-as) nebėra tik kažkokia gailestingoji medicinos sesuo. Tai savarankiškas specialistas, priimantis medicininius, vadybinius sprendimus. Tai sveikatos sistemos narys, be kurio ji visiškai sugriūtų“, – sako prof. dr. N. Istomina.

Be abejo, didžiulė atsakomybė, kurią prisiima slaugytojai, sykiu iškelia ir specifinių iššūkių. Vienas tokių – atlyginimai. Palyginti su Skandinavija, mūsų šalyje jie tebėra gana menki. Tai daro neigiamą įtaką pačiam šios profesijos prestižui. Slaugytojus (-as) kai kurie žmonės vis dar tebevadina sesutėmis, seselėmis, gydytojo dešiniąja ranka, nors šie specialistai dirba savarankiškai, o gydytojai nėra jų viršininkai.

„Profesinis prestižas labai svarbus sprendžiant esminę problemą – slaugytojų trūkumą. Jis matomas visame pasaulyje. Lietuvoje situacija dar ne tokia tragiška, bet įtampa jaučiama. Vadinasi, specialistams vis didės darbo krūvis“, – perspėja pašnekovė.

Sveikas senėjimas – ne senatvės pratęsimas, o jaunystės pailginimas. Slaugytojai čia turi kompetencijų ir gali padėti savo konsultacijomis.

Laukia nauji iššūkiai

N. Istomina pabrėžia, kad slaugytojų darbo netolimoje ateityje laukia iššūkiai, kuriami technologijų progreso. Mobiliosios programėlės, išmanieji prietaisai jau tapo slaugytojų darbo priemonėmis, o artimoje ateityje prie jų prisijungs dar sofistikuotesni sprendimai – robotai ir dirbtinis intelektas.

Specialistams šis virsmas, anot VU mokslininkės, bus labai svarbus. Toli gražu ne visi noriai priima technologijas, bet tai padaryti teks, nes be jų bus sunku žengti į naują slaugos evoliucijos etapą – ilgaamžės visuomenės kūrimą.

„Slaugytojams čia teks svarbiausias vaidmuo. Jie jau dirba ne tik su ligoniais, bet ir su sveikais žmonėmis, o tai ypač svarbu sveiko senėjimo kontekste. Noriu pabrėžti, kad sveikas senėjimas – ne senatvės pratęsimas, o jaunystės pailginimas. Slaugytojai čia turi kompetencijų ir gali padėti savo konsultacijomis, nusiųsti į tinkamas institucijas – pas gydytojus, gyvensenos specialistus ir kt.“, – teigia ji.

Prisideda prie sveikatos raštingumo

Anot profesorės, slaugytojas tampa savotišku sveikatinimo komandos koordinatoriumi. Jis siunčia žmones į Visuomenės sveikatos centrą ar pas gyvensenos specialistą. Be to, jis gali suburti pacientus į tam tikras grupes ir suteikti joms specifinių žinių, pvz., kaip gyventi sergant cukriniu diabetu, išsėtine skleroze ir pan. Tokios paskaitos ne tik vertingos patiems pacientams, bet ir prisideda prie visuomenės sveikatos raštingumo.

Jo mums, deja, dar trūksta. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl lietuvių gyvenimo trukmė nusileidžia islandų ar japonų. Įpročių gyventi sveikiau diegimas visuomenėje ir tendencijų pakeitimas – ilgas procesas, tačiau gera naujiena, kad jis jau įsibėgėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiais metais startavo mokyklinė gyvenimo įgūdžių programa, prie kurios kūrimo prisidėjo ir pati prof. dr. N. Istomina.

„JAV atlikti longitudiniai tyrimai patvirtina, kad tie žmonės, kurie vaikystėje dalyvauja tokiose programose, palyginti su kontroline grupe, žymiai geriau rūpinasi savo sveikata, – teigia ji. – Lietuvoje mūsų sveikatos ugdymas istoriškai buvo labai fragmentinis, todėl visuomenėje turime labai didžiulių sveikatos žinių skirtumų. Prievartinis mechanizmas irgi neveikia, nes 50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvensenos. Norisi tikėti, kad vis daugiau žmonių įsitrauks į sveikatinimo procesą.“

Atvirose kolonijose ir socialinės reabilitacijos centruose esančius asmenis tam tikromis sąlygomis planuojama išleisti mokytis laisvėje esančiose švietimo įstaigose.

Taip pat tardymo izoliatoriuose laikomiems suimtiems, bet dar nenuteistiems asmenims iki 16 metų numatoma sudaryti galimybę mokytis. Iki šiol mokymas buvo organizuojamas tik nuteistiesiems.

Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina BNS sakė, kad tokie siūlymai rengiami kartu su Teisingumo ministerija. Anot jos, pakeitimams dar turi pritarti Vyriausybė, bet tikimasi, kad jie įsigalios jau nuo šio rugsėjo.

Viceministrės teigimu, pakeitimai turėtų paskatinti nuteistuosius ir suimtuosius mokytis, o tai lemtų geresnę jų integraciją į visuomenę, motyvaciją nebenusikalsti.

Anot jos, išeinantys mokytis į laisvę turėtų rinktis švietimo įstaigą pagal kalinimo vietą.

„Jie galėtų pagal laisvės atėmimo vietą tiesiog mokytis toje gyvenvietėje“, - sakė viceministrė.

Lietuvoje yra 11 laisvės atėmimo įstaigų. Visose jose yra suteikta galimybė mokytis. Įkalinimo įstaigose laikoma beveik 8000 asmenų. 6 proc. (436) iš jų turi aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, 19 proc. (1296) – tik pradinį, 1 proc. (74) – be išsilavinimo.

Iš viso mokosi 30 proc. nuteistųjų. 1600 asmenys – bendrojo ugdymo sistemoje, apie 1400 – profesinio mokymo. Laisvės atėmimo vietose jie gali įgyti suvirintojo, kompiuterių operatoriaus, kirpėjo, statybininko ar kitokią profesiją.

Penkiose laisvės atėmimo vietose kaliniams rengiamos ir neformaliojo ugdymo programos: lietuvių kalbos užsieniečiams, anglų kalbos, šachmatų, dailės, muzikos, krepšinio, sveikos gyvensenos ir kt.

Praėjusiais mokslo metais aukštosiose mokyklose savo iniciatyva ir lėšomis studijavo septyni nuteistieji iš Pravieniškių pataisos namų ir Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus.

Švėkšnos specialiojo ugdymo centre pirmadienį apsilankiusi švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina sako, kad šioje įstaigoje mokslo metus turėtų baigti dabar čia ugdomi 60 auklėtinių, bet naujus mokslo metus pradėti ne daugiau kaip 30 vaikų.

Ji taip pat teigė, kad sprendimo dėl nuobaudos skyrimo įstaigos vadovei ministerija dar nėra priėmusi.

Spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės centro direktorei taikymo yra pasiūliusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, ji įstaigos veikloje nustatė pažeidimų, susijusių su vaikų apsauga nuo smurto, švietimo pagalbos bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, saugios ir sveikos aplinkos, privatumo užtikrinimu, vaikų teisių gynimu baudžiamajame procese ir kt.

Į Švėkšnos centrą viceministrė vyko pasidomėti, kaip vyksta vaikų būklės vertinimas, kuris atliekamas siekiant patikslinti vaikų diagnozes.

„Norime pamatyti realią situaciją, ar buvo piktnaudžiaujama siunčiant vaikus į Švėkšną, ar yra vaikų, kurie atsiųsti ne pagal paskirtį į šitą įstaigą. Kol kas dar tų rezultatų neturime, aš tiesiog norėjau pasidomėti, kaip vyksta (...). Mes toje įstaigoje nepaliksime nuo rugsėjo 1 dienos daugiau kaip 30 vaikų, optimalus skaičius, manome, yra 20. 30 būtų maksimalus, nors įstaiga pajėgi priimti ir 100 vaikų. Dabar jų yra 60“, - BNS pasakojo viceministrė.

„Jeigu vaikų bus daugiau negu 30, mes turime atrasti tinkamą vietą, kur dalis vaikų pradės mokslo metus“, - taip pat sakė ji ir pabrėžė, kad didesnė pagalba probleminiams vaikams galėtų būti suteikiama jų gyvenamosiose vietovėse.

N.Istomina išreiškė viltį, kad bus pritarta siūlumui, jog savivaldybėse atsirastų koordinatoriai, kurie organizuotų vaikams tinkamą pagalbą vietose.

„Pakankamai vieningai Europos Komisijos ekspertai, psichologai ir psichiatrai pasisako už tai, kad vaikas su sutrikimais, jeigu tai nėra liga, neturėtų būti išimamas iš artimos aplinkos - kad visos paslaugos turėtų ateiti pas vaiką, o vaikas vis dėlto turėtų lankyti įprastą ugdymo įstaigą, kur tiesiog būtų jam sustiprinta pagalba“, - dėstė viceministrė.

Švėkšnos specialiojo ugdymo centro direktorės Laimos Navickienės atsakomybės klausimas, pasak viceministrės, dar neišspręstas, nes tebesiaiškinamos teisinės galimybės pagrįsti nuobaudos skyrimą.

„Dėl tos nuobaudos vadovui gilinamės į teisės aktus. Iki ministerijai perimant Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą, savivaldybės administracijos įsakymu buvo sudaryta atskira komisija, kuri tyrė direktorės veiksmus, ir, kaip supratau, pažeidimų nerado. Tai kol kas aš negaliu pasakyti, kad bus skirta nuobauda“, - pasakojo N.Istomina.

Pirmadienį centre apsilankiusi viceministrė sakė susidariusi ramios įstaigos įspūdį.

„Labai rami aplinka. Aišku, vaikų sumažėjęs skaičius yra teisingas sprendimas, tada lengviau tiems vaikas ir padėti, ir juos mylėti, ir visapusiškai ugdyti“, - teigė ji.

Metų pradžioje vaikų skaičius įstaigoje viršijo 70, dabar jų, kaip minėta, yra 60.

Be kita ko, įstaigą perimanti ministerija numato pakeisti jos pavadinimą atsisakydama vietovės įvardijimo.

„Norime, kad neliktų Švėkšnos šleifo“, - pabrėžė N.Istomina.

Vasarą įstaigoje vaikų turėtų nelikti - atostogų jie grįžta į šeimas arba pas globėjus.

Švėkšnos specialiojo ugdymo centras yra pagrindinės mokyklos tipo specialiojo ugdymo centras elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams. Padėtimi šiame centre susirūpinta, kai viešumon iškilo duomenys, jog vienos šios įstaigos auklėtinės galėjo užsiimti sąvadavimu ir pardavinėti kitas merginas. Po šio skandalo kilo įtarimų ir dėl netinkamo vaikų drausminimo, jų slopinimo vaistais. Tuomet nuspręsta, kad centrą savo žinion iš Šilutės rajono savivaldybės perima Švietimo ir mokslo ministerija.

Perskaičiavus balsus, kai rinkimų rezultatai uostamiestyje sukėlė abejonių, reikšmingų pažeidimų užfiksuota nebuvo. Tačiau paaiškėjo, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovę Aldoną Staponkienę Klaipėdos miesto taryboje pakeis kita šios partijos narė – Natalja Istomina.

Septynios uostamiesčio partijos ir du visuomeniniai komitetai suabejojo savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų skaidrumu Klaipėdoje, todėl pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ir Generalinei prokuratūrai.

VRK priėmė sprendimą perskaičiuoti dalį balsų šešiose – Dviračių treko, Žaliakalnio, Klaipėdos vandens, Gedminų, Versmės ir Kuršių apylinkėse.

Vakar balsų perskaičiavimo procese dalyvavo ir VRK atstovas Algis Urbonas, kuris teigė, kad esminių pažeidimų Klaipėdoje nepastebėta.

„Pati dalyvavau perskaičiavime. Visi pažeidimai – bendro pobūdžio. Yra paklaidos dėl kai kurių kandidatų balsų. Manyčiau, kad naikinti rinkimų rezultatų Klaipėdoje tikrai nereikėtų, bet būtina perskaičiuoti visų apylinkių biuletenius, kad nugalėtų teisingumas“, – įsitikinusi tarybos narė socialdemokratė Lilija Petraitienė.

„Perskaičiavus balsus „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto sąrašas nepakito. Rimantas Taraškevičius turi 1 251, Vytautas Čepas – 1 228, o Rimantas Cibauskas – 1 227 balsus. Vietoje partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovės A.Staponkienės tarybos mandatą gaus šios partijos narė N.Istomina, kolegę nurungusi trimis balsais“, – patvirtino Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas.

Esą tokios permainos po perskaičiavimo yra normalus dalykas. Paklaida paprastai atsiranda dėl žmogiškojo faktoriaus, nes komisijos nariai biuletenius skaičiuoja naktį, būna pervargę.

Vakar prasidėjo ir antrojo tiesioginių mero rinkimų turo išankstinis balsavimas Klaipėdos miesto savivaldybėje. Pirmąsias dvi valandas rinkėjų aktyvumas buvo labai mažas, jis nepakito ir dieną, o pavakare uostamiestyje iš anksto balsavo vos 200 rinkėjų. Pirmame ture jų buvo 800, o per dvi dienas iš anksto prieš dvi savaites savo valią išreiškė beveik 2 tūkst. balso teisę turinčių piliečių.

Spalio pabaigoje Atėnuose įvyko reikšmingas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) renginys – iškilmingai paminėtas Europos sveikų miestų tinklo 25-metis, vyko diskusijos sveiko urbanistinio planavimo, kovos su oro tarša, vaikų sveikatos stiprinimo ir kitomis aktualiomis temomis.

Ne mažiau svarbu tai, jog renginio metu pagaliau paskelbti miestai, dalyvausiantys naujajame šio tinklo veiklos etape. Aktyviausiems nariams taip pat buvo įteiktos padėkos ir diplomai sėkmingo penktosios fazės užbaigimo proga. Vieną jų uostamiesčio atstovai parsivežė ir į Klaipėdą.

Iš Atėnų su puikiomis naujienomis sugrįžusios savivaldybės tarybos narės bei LR švietimo ir mokslo viceministrės doc. dr. Nataljos Istominos teigimu, Lietuvos ir Klaipėdos įdirbis buvo pastebėtas, įvertintas bei paklojo solidų pamatą tolimesnei veiklai šioje tarptautinėje organizacijoje, atvers galimybes dalyvauti ir pritraukti investicijas naujuose tarptautiniuose projektuose.

„2011 metais prisijungusi prie PSO Europos sveikų miestų tinklo Klaipėda tikrai neužėmė pasyvios rolės – su entuziazmu semtasi kitų miestų patirties, tarptautinis bendradarbiavimas įgijo ir labai apčiuopiamas formas, kurias jau gali įvertinti klaipėdiečiai. Pavyzdžiui, dalyvavimo sveikam senėjimui skirtame projekte „Urbact II“ išdava – italų pavyzdžiu ir pas mus pradėjusios veikti senjorų vaikščiojimo grupės, drauge su Klaipėdos universitetu pradėtas kurti „amžiaus žemėlapis“, atskleisiantis vertingos informacijos apie demografinį gyventojų pasiskirstymą mieste. Tai, kad Sveiko miesto statusas aiškiai įrašytas Klaipėdos strategijoje – svarbus pasiekimas siekiant darbų tęstinumo“, – kalbėjo N. Istomina.

Kadangi PSO yra nustačiusi narystės kvotą (vienas miestas narys atstovauja iki 5 mln. gyventojų), Klaipėda tapo pirmąja ir kol kas vienintele Lietuvos atstove Europos sveikų miestų tinkle. Jis šiuo metu vienija 99 narius, tačiau galima sakyti, kad realiai iš narystės gaunančiųjų naudą miestų gretos yra gerokai didesnės – tiesiog šalių miestai jungiasi ir formuoja nacionalinius sveikų miestų tinklus.

„Tikimės, kad analogiška praktika bus perimta ir Lietuvoje. Mano žiniomis, latvių nacionaliniame sveikų miestų tinkle dalyvauja daugiau nei trys dešimtys miestų ir miestelių“, – sakė N. Istomina.

Klaipėdos atstovai Atėnuose pasirašė rezoliuciją dėl veiklos, apimančios šeštąją dalyvavimo Europos sveikų miestų tinklo fazę, bei atsiėmė specialų PSO diplomą. Pažymėtina, kad šias padėkas gavo ne visi miestai nariai, pakviesti į naująjį etapą, bet tik pademonstravusieji išskirtinį aktyvumą bei rezultatus.

Anot N. Istominos, naujojoje dalyvavimo PSO Europos sveikų miestų fazėje Klaipėdą pasieks visos naujovės, siūlomos siekiant užtikrinti žmonėms kuo geresnę gyvenimo kokybę.

„Klaipėdiečiai patys spręs, ką verta pritaikyti savo mieste, o ko ne. Esminis tikslas, kurio turime niekuomet nepamesti iš akiračio, – ne kažkokios formalios deklaracijos, o realiai geresnė žmonių sveikata“, – akcentavo pašnekovė.

Ugdant ir populiarinant deramus uostamiesčio gyventojų sveiko gyvenimo įpročius, įtvirtinant Sveiko miesto statusą kasdieniame lygmenyje, išskirtinis vaidmuo atitenka Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurui. Šios įstaigos iniciatyva gražia tradicija tapo Sveikiausios uostamiesčio moksleivių klasės, Sveikiausios įmonės rinkimai, kitos akcijos bei konkursai, nuolat pasiūloma naujų bendruomenės švietimo, fizinio aktyvumo propagavimo formų, plečiasi Sveiko miesto idėjas palaikančių partnerių tinklas.

Natalja Istomina nuo šio ketvirtadienio pradės darbą Švietimo ir mokslo ministerijoje bei užims vieną iš keturių viceministrų postų. Politikė žada suderinti abu darbus – veiklą Klaipėdos miesto taryboje ir ministerijoje.

"Jau esu paskirta, dokumentai – sutvarkyti. Nuo spalio 9-osios pradedu veiklą sostinėje", – patvirtino N.Istomina.

Šiandien – paskutinė diena, kai politikė Klaipėdos universitete eina Sveikatos mokslų fakulteto prodekanės tarptautiniams ryšiams ir plėtrai pareigas. Moteris pripažino, jog mėgstamą darbą jai palikti gaila.

Visos sritys, kurios priklauso Švietimo ir mokslo ministerijai, yra suskirstytos į keturias grupes: mokslas ir technologijos, studijos, mokyklos ir ikimokyklinis ugdymas bei neformalusis ugdymas.

Būtent pastaroji sritis ir atiteks naujai iškeptai viceministrei.
N.Istominai teks kuruoti neformalųjį ugdymą švietimo įstaigose, socialinėse, pedagoginėse bei psichologinėse tarnybose, rūpintis vaikų sveikatinimo ir sveikatos priežiūros problemomis mokyklose, užklasine švietimo bei neformaliojo ugdymo įstaigose organizuojama veikla, smurto prevencija bei koordinuoti ministerijai pavaldžias, minėtą problemą sprendžiančias įstaigas.

"Šios kryptys man yra pakankamai aiškios ir žinomos", – teigė politikė.

N.Istomina tikina paliekanti darbą tik Klaipėdos universitete, o iš miesto tarybos trauktis neketina. Moteris sieks suderinti viceministrės ir tarybos narės darbą, mat net ir įstatymiškai šios dvi veiklos viena su kita nesikerta.

"Kaip buvau klaipėdietė, taip ir liksiu. Vilniuje planuoju atstovauti visai Lietuvai, bet labiausiai – ir uostamiesčiui. Juk ten ne taip ir daug klaipėdiečių", – planus atskleidė pašnekovė.

Politikė užtikrino, jog šiuo metu jau yra numačiusi, kaip derins tarybos narės bei viceministrės pareigas. Be to, N.Istomina neplanuoja keisti gyvenamosios vietos ir persikelti į sostinę.

Kai kuriuos uostamiesčio klausimus ji imsis spręsti nuotoliniu būdu, o į posėdžius, kuriuose numatytas privalomas dalyvavimas, skubės iš Vilniaus.

N.Istomina užtikrino jau pasidomėjusi, jog tas valandas, kurias praleis spręsdama Klaipėdos problemas, ministerijoje galės atidirbti kitu laiku.

Klaipėdos noras toliau vadintis sveiku miestu veikiausiai kainuos beveik dvigubai daugiau nei iki šiol. Nepaisant to, politikai ne tik linkę pritarti uostamiesčio narystės sveikų miestų organizacijoje tąsai, bet ir pageidavo, jog Klaipėdoje vyktų grandiozinė konferencija.

Narystė sveikų miestų organizacijoje skirstoma į fazes. Penktoji, kurios metu į organizacijos gretas įsiliejo ir Klaipėda, jau eina pabaigos link, todėl uostamiesčio savivaldybė prašo politikų pritarimo tęsti narystę sveikų miesto organizacijoje – jau pereiti į šeštąją fazę.

Klaipėda Europos sveikų miestų tinklui priklauso nuo 2011 metų. Anot Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, narystės nauda yra didžiulė, todėl būtų tikslinga tęsti.

Problema tik tai, kad reikės mokėti didesnį nario mokestį. Iki šiol per merus narystė sveikų miestų organizacijoje kainavo 3,5 tūkst. dolerių (apie 8,7 tūkst. litų). „Kai pereisime į kitą fazę, narystės mokestis turėtų padidėti iki 6 tūkst. dolerių (apie 15 tūkst. litų) per metus. Mokestis kyla todėl, kad jau esame priskiriami prie išsivysčiusių šalių. Nors dar vyksta derybos, nelabai tikiu, kad mokestį pavyks sumažinti“, - teigė J.Asadauskienė.

Socialinių reikalų komiteto narių, kurių pirmųjų prašyta pritarti Klaipėdos narystės sveikų miestų organizacijoje tąsai, išaugęs mokestis neišgąsdino – esą tai nėra dideli pinigai.

Jie pasidžiaugė, jog tokia narystė duoda daug didesnės naudos, nes Klaipėdos vardas dažniau skamba užsienio šalyse, o ir pačiame uostamiestyje daugiau dėmesio skiriama sveikatinimosi veiklai.

„Pagrindinė nauda ta, jog dalyvavimas tokioje organizacijoje mus pačius privertė daryti intervencijas į kitas sritis. Sveikata mažiausiai priklauso nuo sveikatos priežiūros specialistų. Ji priklauso nuo požiūrio į sveikatą, kuris Klaipėdoje vis labiau tinkamai ugdomas“, – pabrėžė J.Asadauskienė.

Socialinių reikalų komiteto narė Natalja Istomina, neseniai dalyvavusi tarptautinėje Sveikų miestų tinklo konferencijoje, užsiminė, jog išgirdo pageidavimų, kad tokią surengtų ir Klaipėda.

Tačiau esą tai būtų sudėtinga, nes reikėtų konferencijų salės, kurioje tilptų mažiausiai 1,5 tūkst. žmonių.

„Reikia turėti didelių planų. Siūlykime, kad tokią konferenciją Klaipėdoje galime surengti 2015 metais. Jei ją mums patikės organizuoti, tada ir galvosime, kaip tai padaryti“, - vieningai sutarė komiteto nariai.

Ketvirtadienį Klaipėdos universitete (KU) Sveikatos mokslų fakultete studentams buvo atliekami greitieji anonimiški ŽIV tyrimai. Nemokama galimybe pasitikrinti dėl vis didesnę grėsmę Lietuvoje ir visame pasaulyje keliančios ligos susidomėjo daug jaunimo.

Akcijoje dalyvavo KU Slaugos katedros studentai ir asociacijos „Pozityvus gyvenimas”, dirbančių ŽIV ir AIDS prevencijos ir informavimo srityje, nariai.

Tyrimus atliko kelios trečiakursės slaugos specialybės studentės. Kaip teigė KU Sveikatos mokslų fakulteto Plėtros koordinatorė doc. dr. Natalja Istomina, merginoms tai bus puiki praktika.

Greitieji ŽIV nustatymo testai – unikalus būdas vos per 1 minutę sužinoti, ar esate infekuotas, ar ne. Iš piršto imamas lašelis kraujo, naudojamos vienkartinės priemonės.

„Norime paraginti jaunimą nebūti abejingais ir nemokamai pasitikrinti. ŽIV – pavojingas virusas, tačiau jo apraiškas pastebėjus laiku, gydymas būna sėkmingas“, – sakė N.Istomina.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kasdien ŽIV užsikrečia apie 14 tūkst. žmonių. Naujausiais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) duomenimis, šiemet Klaipėdos apskrityje užregistruota 19 naujų ŽIV atvejų. 11 ŽIV infekuotų asmenų nustatyta sveikatos priežiūros įstaigose jiems atliekant kraujo tyrimą, 4 – įkalinimo įstaigose, o dar keturiems – kraujo donorų centruose. Iš viso Klaipėdoje yra registruoti 498 ŽIV atvejai. Lietuvoje iš viso skaičiuojama per 2 000 ŽIV paliestų žmonių.

Akcija universitete tik įžanga į uostamiestyje artėjančius ŽIV testavimo renginius. Įvairių valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai jau sutarė sujungti jėgas organizuojant Klaipėdoje „Europos ŽIV testavimo savaitę" ir gruodžio 1 dieną minint Pasaulinę AIDS dieną.

Lapkričio 22–29 dienomis Kaune ir Klaipėdoje vyksiančios „Europos ŽIV testavimo savaitės“ metu bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros centrais, medicinos studentais, gyventojai, o ypač jaunimas, bus raginami pasitikrinti.