Pasak jos, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės 8-ą, birželio 13-ą, birželio 14-ą ir birželio 15-ą dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę, viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams“, – nurodo prokuratūra.

Anot jos, R. Žemaitaitis įtariamas neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Kaip BNS informavo prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, įtarimai politikui buvo pareikšti kovo 7 dieną.

Už tai numatyta atsakomybė – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė taip pat informavo, kad įtariamasis ar jo gynėjai iki balandžio 30 dienos gali teikti prašymus ir skundus, jei jų nebus sulaukta, byla su kaltinamuoju aktu keliaus į teismą.

Seimas dar vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

Prokurorai tyrimą atliko dėl pernai gegužę skelbtų R. Žemaitaičio įrašų socialiniame tinkle „Facebook“.

„Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSĄ, MIELI IZRAELIO ŽYDAI, ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE. Ir pasikartosiu: „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – viename įrašų feisbuke teigė Seimo narys.

Parlamentarui dėl šių įrašų taip pat yra inicijuota apkaltos procedūra, Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, jog R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Po KT sprendimo jis pats paskelbė ketinantis atsisakyti mandato dar iki apkaltos procedūros, kuri numatyta gegužės pradžioje.

R. Žemaitaitis tvirtina nemanantis, kad jo pareiškimai yra antisemitiniai, o jo apkaltos procesą sieja su prezidento rinkimais, kuriuose pats dalyvauja.

Jis parodymus davė, cituodamas Šventąjį Raštą.

P. Gražulis kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužę parlamente, Seimui svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, bendraudamas su į Seimą atvykusiais asmenimis, žinodamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami, vartojo tokias frazes, kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.

Teisėjas Audrius Cininas klausė P. Gražulio, kurie jo pasakyti žodžiai yra Šventajame Rašte.

„Ar Biblijoje yra žodis pederastas?“, – klausė teisėjas.

„Aš galėčiau paieškoti“, – atsakė P. Gražulis.

„O kas kalbame Šventajame Rašte apie venerinių ligų platinimą?“, – teiravosi teisėjas.

P. Gražulis tikina, kad Seime pasisakęs ne iš blogos valios – jis tiesiog gaili homoseksualių asmenų.

„Komunistiniais laikais esu persekiojamas, dabar genderistiniais- landsbergistiniais laikais esu persekiojamas už savo tikėjimą. Aš jų gailiu, kad žiniasklaida ir dabartinė visuomenė suklaidino ir jie tapo homoseksualais, nes homoseksualu negimstama, nerasta homoseksualaus geno, jais tampama. Aš normaliai (Seime – ELTA) pasisakiau, jokio agresyvumo, kadangi mane užsipuolė, aš atsakiau tai, ką kalba Šventas Raštas“, – po posėdžio Eltai teigė P. Gražulis.

O kas kalbame Šventajame Rašte apie venerinių ligų platinimą?

Pasak prokuratūros, politikas įžeidinėjo, niekino LGBTQ bendruomenės narius ir esą padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalyje. Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

P. Gražulis teisme teigė suvokiantis, kuo yra kaltinamas, tačiau neslėpė su kaltinimu nesutinkantis.

„Teisiamas esu už tai, kad citavau Šventąjį Raštą“, – sakė P. Gražulis.

Viena iš nevyriausybinės organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus steigėjų Lina Plieniūtė teismui sakė, kad Seime tąkart buvo tėvų, kurie augina LGBTQ+ vaikus.

„P. Gražulis kalbėjo negražiais žodžiais, lygino LGBTQ + su pederastais, alkoholikais, narkomanais, sakė, kad reikia juos gydyti, kad platina venerines ligas. Mes auginantys vaikus, jautriai reaguojame į tokius pasisakymus“, – teismui sakė liudytoja.

Praėjusių metų gruodį Seimas panaikino šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir Seimo nario priesaiką sulaužiusio P. Gražulio mandatą.

Mandato netekusiam parlamentarui 10 metų uždrausta kandidatuoti į Seimą. Šį sprendimą parlamentas priėmė, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo verdiktą, kuriuo buvo nuspręsta, kad P. Gražulis, balsuodamas už socialdemokratą Liną Jonauską, pažeidė Konstituciją.

P. Gražulis kaltinamas tuo, kad 2022 metų gegužės 26 dieną po Seimo plenarinio posėdžio, kuriame buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, viešai išsakė teiginius, kurie vertintini kaip žmonių grupės niekinimas dėl jų seksualinės orientacijos.

Prokurorų teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis tai darė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami bei skelbiami internetinėje žiniasklaidoje.

Nukentėjusiais šiame tyrime yra pripažinti penki asmenys.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Seimas pernai lapkritį šioje byloje panaikino P. Gražulio teisinę neliečiamybę, kad jam būtų galima pareikšti įtarimus dėl seksualinėms mažumoms priklausančių žmonių niekinimo.

Tyrimas pradėtas po 2022 metų gegužės 26 dienos po P. Gražulio apsižodžiavimo Seimo koridoriuje su LGBTIQ atstovais.

Tą dieną Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės, sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Parlamentaras teigia tik išsakęs krikščionišką poziciją, ją grindė Šventuoju Raštu, kur, anot jo, net griežčiau rašoma apie homoseksualius asmenis.

Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos ar kitais pagrindais, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai lapkričio pradžioje paskelbė nuosprendį, kad politikas 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą ir tokiu būdu piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

Seimas gruodį dėl priesaikos sulaužymo panaikino P. Gražulio mandatą ir taip užkirto kelią jam dešimt metų kandidatuoti į parlamentą ar prezidentus.

Ketvirtadienį jis policijoje apklaustas kaip įtariamasis, BNS patvirtino pats parlamentaras.

„Taip, pateikė įtarimus. Dėl Šventojo Rašto skaitymo“, – teigė P. Gražulis.

Jis sakė nežinąs tikslaus Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį sulaukė įtarimų.

„Pagrindinis dalykas, kad negaliu skaityti Šventojo Rašto viešoje vietoje“, – kartojo Seimo narys.

Jis teigė, kad jokių kardomųjų priemonių jam neskirta.

„Sakiau, kad advokato neimsiu“, – akcentavo jis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja Eltai patvirtino, kad P. Gražulis ketvirtadienį buvo apklaustas ir kad jam buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalį – kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

„Asmeniui pareikšti įtarimai“, – sakė policijos atstovė.

Kodeksas numato, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Galimybę apklausti Seimo narį įtariamuoju teisėsauga įgijo praėjusią savaitę, kai parlamentas panaikino Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio teisinę neliečiamybę.

Dėl to į Seimą prieš keletą savaičių besikreipusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė sakė, kad prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos ir nori jame P. Gražulį apklausti įtariamuoju.

Taip, pateikė įtarimus. Dėl Šventojo Rašto skaitymo.

Tyrimas pradėtas praėjusių metų gegužės 26 dienos po P. Gražulio apsižodžiavimo Seimo koridoriuje su LGBTIQ atstovais.

Tą dieną Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Parlamentaras teigia tik išsakęs krikščionišką poziciją, ją grindė Šventuoju Raštu, kur, anot jo, net griežčiau rašoma apie homoseksualius asmenis.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be parlamento sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali kitaip suvaržoma jo laisvė.

Teisinis imunitetas P. Gražuliui šioje kadencijoje panaikintas jau antrą kartą. 2020 metų gruodį jis panaikintas, kad būtų galima politikui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šių metų lapkritį galutiniu sprendimu už piktnaudžiavimą nuteistam Seimo nariui P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Dėl šio nuosprendžio P. Gražuliui pradėta apkalta. Be to, Konstitucinis Teismas  nagrinėja kitos apkaltos P. Gražuliui bylą – už tai, kad jis tyčia balsavo už kitą Seimo narį.

Policijos departamentas praneša, kad vandalizmo padarinius pastebėjo ketvirtadienį ryte, apie 9.25 val. ant paminklo, kuris stovi kapinėse, V. Kudirkos gatvėje.

Dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, išpuolių prieš sovietų kariams skirtus paminklus padaugėjo visoje Lietuvoje.

Du neblaivūs vyrai nenustojo „darbuotis“ ir į įvykio vietą Gedvydžių gatvėje atvykusių policijos pareigūnų akivaizdoje. Vienas jų, primynęs koja, bandė nuplėšti valstybės vėliavą nuo koto.

Pasak Policijos departamento pranešimo, įtariamieji neblaivūs (g. 1986 m.) (1,69 prom.) ir (g. 1984 m.) (1,78 prom.) uždaryti į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.