Klaipėdos apygardos prokuratūra ketvirtadienį pranešė baigusi didelės apimties ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą. Kaltinimai dėl finansinių nusikaltimų pareikšti bendrovei bei jai vadovaujančiam direktoriui.

Dėl šių nusikalstamų veikų valstybei nebuvo sumokėta daugiau nei 147 tūkst. eurų mokesčių.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Tyrimo duomenimis, Klaipėdoje registruota bendrovė ir jai atstovaujantis direktorius galėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą.

Įtariama, kad įmonės vadovas, galbūt siekdamas nuslėpti realiai įvykusius pardavimus ir išvengti mokesčių mokėjimo, savo darbuotojams, kurie nesuvokė, kad daroma nusikalstama veika, nurodė kasos aparatu fiksuoti ne visus papuošalų pardavimus.

Taip pat, manoma, kad dalis už juvelyrinius dirbinius gautų pinigų buvo nuslepiami, kasos aparate registruojant mažesnes parduotų papuošalų sumas, nei jos buvo gautos realiai.

Manoma, kad tokiu būdu bendrovė ir jos direktorius nuo 2015 metų sausio iki 2018 metų gegužės galėjo neapskaityti beveik pusės milijono eurų pajamų.

„Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad minėtosios bendrovės vadovas apskaitos dokumentais taip pat galimai nepagrindė ir dvidešimčiai įmonės darbuotojų iš neapskaitytų pajamų išmokėto atlyginimo. Per trejus metus jiems, įtariama, neteisėtai išmokėta daugiau nei 36 tūkst. eurų“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Manoma, kad kaltinamasis informacijos apie realiai parduotuvėse įvykusias ūkines ir finansines operacijas bei darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį neperdavė bendrovės buhalteriui. Jis vėliau deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis.

Šioje byloje daugiau nei 127 tūkst. eurų civilinį ieškinį yra pateikusi Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, o Valstybinio socialinio draudimo ir fondo valdybos pateikto ieškinio suma siekia per 20 tūkst. eurų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Anot prokuratūros, didelės apimties byloje kaltinimai iš viso yra pateikti septyniems asmenims – ne tik pačiai įmonei, bet ir mėsą iš jos pirkusiems bei ja prekiavusiems asmenims.

Manoma, kad įmonė pardavė produkcijos už beveik 130 tūkst. eurų ir išvengė daugiau nei 34 tūkst. eurų mokesčių.

Ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingai tvarkomos apskaitos buvo pradėtas užpernai kovą. Tyrimo metu buvo atlikta daugiau nei 20 kratų, jų metu paimti įmonės buhalteriniai dokumentai ir kompiuteriai, o įmonės vadovui ir buhalterei pareikšti įtarimai.

Iš kratų metu paimtų užrašų pareigūnai nustatė, kad įmonė per metus ir keturis mėnesius įvairiose mugėse, miesto šventėse ir kitose prekybos vietose prekiavo mėsa, kurios pardavimų neįtraukė į buhalterinę apskaitą.

Taip pat nustatyta, kad į buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos ir septynios tonos iš Lenkijos įvežtos kiaulienos.

Įmonės vadovui pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Kaltinimai įmonės buhalterei buvo panaikinti, ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat išaiškinti ir trys verslo liudijimus turėję vienos šeimos nariai, kurie per metus įsigijo, tačiau į buhalterinę apskaitą neįtraukė mėsos gaminių už beveik 50 tūkst. eurų ir taip nuslėpė apie 6,5 tūkst. eurų mokesčių.

Perkamos mėsos neapskaitydavo ir Kauno turguje prekiavęs, tačiau verslo liudijimo neturėjęs vyras.

Nustatyta, kad nuo 2017 iki 2018 metų jis per 53 kartus nusipirko daugiau nei keturias tonas rūkytų mėsos gaminių ir juos pardavė. Kadangi savo kaltę vyras pripažino, jis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas.

Pareigūnai taip pat nustatė ir Telšių turguje mėsa prekiavusį vyrą, kuris produkciją laikė savo namuose antisanitarinėmis sąlygomis. Kratos metu pas jį taip pat rasta apie 40 litrų naminės degtinės ir devyni paketėliai su kanapėmis. Šių metų gegužę teismas jam už nusižengimus skyrė 3,3 tūkst. eurų baudą.

Anot prokuratūros, iš viso bylą sudaro daugiau nei 30 tomų medžiagos.

Pasak tarnybos, šiuo metu jau baigto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonės direktorius laidojimo paslaugas užsisakiusiems klientams išrašydavo sąskaitas faktūras, kuriose būdavo nurodyta mažesnė, nei iš tikrųjų mokama, suma arba jų išvis neišrašydavo ir grynaisiais pinigais gauto apmokėjimo visai neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą.

Manoma, kad per tris mėnesius jis galėjo nuslėpti beveik 38 tūkst. eurų gautų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėti per 6,5 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Įmonės vadovui pateikti kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Baudžiamoji byla perduota Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Kaip pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tai stambiausia suma, atskleista šiais metais transporto sektoriaus šešėlyje. Daugiausia iš Ispanijos, Olandijos, Belgijos ir Lenkijos krovinius į trečiąsias šalis vežanti bendrovė per pusantrų veiklos metų galėjo nesumokėti daugiau kaip 300 tūkst. eurų pelno mokesčio.

FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai įtarimus dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų mokesčių administratoriui pateikimo pareiškė penkiems asmenims – krovinius gabenančios bendrovės vadovui, buhalterei ir dar trims atsakingiems bendrovės darbuotojams.

Kratų metu FNTT tyrėjai rado juodąją bendrovės buhalteriją su ikiteisminiam tyrimui svarbiais užrašais.

Šiame ikiteisminiame tyrime laikinai pritaikytas apribojimas turtui, kurio vertė didesnė nei 1 mln. eurų.

Apie 30 vilkikų turinčios bendrovės vairuotojai gabendavo iš Europos valstybių greitai gendančius produktus – vaisius ir daržoves. Įtariama, kad ne visos gautos pajamos už suteiktas paslaugas buvo įtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitą. Įtariama, kad užsienyje dirbantys vairuotojai gabendavo ne tik krovinius, bet ir grynuosius pinigus, gautus už suteiktas paslaugas, kurių dalis nebuvo apskaityta bendrovės buhalterijoje.

FNTT duomenimis, iš vienos valstybės į kitą gabenami šešėliniai kroviniai kainuodavo nuo 1,6 tūkst. iki 4 tūkst. eurų. Sostinės transporto bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksuotų gabenamų krovinių kaina priklausydavo nuo sezono ar gabenamo krovinio specifikos. Įprastai krovinių vežimo kainos padidėdavo prieš šventes – Velykas ar Kalėdas, prireikus skubiai pervežti didelius kiekius greitai gendančių vaisių.

Pasak FNTT, transporto sektoriaus bendrovių patikrinimus paskatino gauti duomenys, taip pat FNTT ir kitas institucijas pasiekę šio sektoriaus darbuotojų skundai.

Per šių metų vienuolika mėnesių FNTT kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir Valstybine darbo inspekcija (VDI) atliko keturiasdešimties transporto sektoriaus bendrovių patikrinimus.

Po rugsėjo mėnesį atlikto uostamiesčio krovinių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės patikrinimo FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai ir VMI specialistai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Aiškėja, kad bendrovės vairuotojai realiai niekur neišvykdavo iš Klaipėdos, tačiau, remiantis buhalterijoje aptiktais dokumentais, jiems buvo sumokami komandiruotpinigiai. Pirminiais duomenimis, tokius nepagrįstus komandiruotpinigius galėjo gauti apie 60 vairuotojų.

Be to, išaiškinta, kad ne tik vairuotojai „važiavo“ į fiktyvias komandiruotes: į užsienio komandiruotes vienam mėnesiui neva buvo išvažiavę ir bendrovės buhalteriai, mechanikai ir vadybininkai, tačiau tokios komandiruotės egzistavimas kelia pagrįstų abejonių, nes, pasak FNTT, visiems darbuotojams išvykus tą patį mėnesį į mokymus, logistikos bendrovė negalėtų vykdyti savo veiklos.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas ir daugiau kaip 40 darbuotojų turinčioje Šiaulių transporto bendrovėje. Pastaroji įtariama perpylinėjusi iš trečiųjų šalių grįžusių vilkikų kurą į transporto priemones, kurios išvyksta į Europą.

Įtariama, kad naudojantis šiuo kuru galėjo būti nesumokėti akcizo, pridėtinės vertės ir muito mokesčiai.

Dar vienas ikiteisminis tyrimas, susijęs su transporto pervežimo paslaugas teikiančia bendrove, atliekamas Panevėžyje. Jame tiriamos aplinkybės dėl realybėje galbūt nevykdytų įvairių automobilių detalių pirkimo sandorių.

Įtariama, kad kuro siurbliai, oro pagalvės, sankabos ir kitos detalės buvo fiktyviai įsigytos iš šešių jokios veiklos nevykdančių įmonių. Skaičiuojama, kad transporto bendrovė galėjo išvengti sumokėti beveik 500 tūkst. eurų PVM.

Pasak FNTT, 75 procentai patikrinimų užbaigti nustačius įvairių pažeidimų.

FNTT pradėjo trylika ikiteisminių tyrimų, šešiolikoje įmonių nustatyti Administracinių nusižengimų kodekso pažeidimai, kelių patikrinimų duomenis analizuoja VMI, ir tik dešimt transporto įmonių pažeidimų nepadarė.

Per projektą „Atsakinga statyba“ Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sankcijų sulaukė trys Kauno įmonės. Jos, parduodamos nekilnojamąjį turtą, nuslėpė beveik 2 mln. litų pajamų, nedeklaravo pardavimo PVM ir dėl to privalės į biudžetą papildomai sumokėti 600 tūkst. litų.

Pasak VMI pranešimo, statybų bendrovių pažeidimus mokesčių inspektoriai narplioja tarsi suraizgytą siūlų kamuolį – nustačius vieną įmonę, paaiškėja ir susijusių įmonių pažeidimai - pardavus pastatytus namų kompleksus „pamirštas“ laiku deklaruoti pardavimo PVM, žemės sklypai statyboms įsigyjami beveik dešimt kartų mažesnėmis nei rinkos kainomis, sudarant galimybę kitiems išvengti mokesčių.

Į inspektorių akiratį pakliuvo Palangoje poilsio namus ir butus stačiusi Kauno bendrovė, nuslėpusi beveik 900 tūkst. litų pardavimo pajamų.

Patikrinimo metu paaiškėjo, kad ši statybų bendrovė laiku PVM nedeklaravo pardavusi butus beveik už pusę milijono litų. Taip pat ši bendrovė PVM nedeklaravo ir savo akcininkės sūnaus bendrovei pardavusi mažaaukščių gyvenamųjų namų paskirties milijoninės vertės žemės sklypą Palangoje.

Pro Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų akis nepraslydo tai, kad minėtus butų ir sklypo pardavimo sandorius bendrovė vykdė ir pelną per pusę dalijosi kartu su kita kauniečių bendrove. Patikrinus ir šią bendrovę paaiškėjo, kad ji nedeklaravo ne tik milijoninės vertės sklypo pardavimo PVM, bet taip pat elgėsi parduodama ir kitą pastatytą nekilnojamąjį turtą Palangoje. Iš viso ši bendrovė nedeklaravo beveik 320 tūkst. litų pajamų.

„Abiem bendrovėms buvo leista ištaisyti trūkumus ir pateikti papildomas deklaracijas, tačiau pirmoji įmonė ir toliau lieka inspektorių akiratyje. Kauno rajone blokuotų ir vienbučių gyvenamųjų namų kvartalą statanti bendrovė mokestinio tyrimo metu yra nurodžiusi, jog sklypą statyboms įsigijo iš gyventojų už 15 tūkst. litų, kai reali vidutinė rinkos vertė per 140 tūkst. litų, t.y. sklypas įsigytas 9,5 karto mažesne, nei vidutinė rinkos vertė. Kyla pagrįstų įtarimų, kad įmonė „padėjo“ gyventojams išvengti mokesčių, dokumentuose nurodant mažesnę sklypo kainą.“, – teigia VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas, projekto „Atsakinga statyba“ vadovas Rolandas Puncevičius.

Trečioji Kauno statybų bendrovė dėl nustatytų PVM deklaracijų pildymo trūkumų ir dėl to, jog vengė laiku deklaruoti beveik 370 tūkst. litų avanso, papildomai į biudžetą turės sumokėti beveik 117 tūkst. litų PVM ir pelno mokesčių. Iš viso ši bendrovė nedeklaravo per 0,5 mln. litų pajamų.

„Projekto metu jau patikrintos 56 bendrovės. Papildomai nustatyta 4,1 mln. litų pardavimo pajamų, į biudžetą papildomai paskaičiuota 1,2 mln. litų mokesčių ir mokestinis nuostolis sumažintas 91 tūkst. Lt“, – sako R.Puncevičius.

Jis sako, kad įmonių stebėsena ir kontrolės veiksmai neapsiribos tik šių metų laikotarpiu, projektas yra tęstinis, todėl statybos sektorius VMI akiratyje išliks ir kitąmet.

VMI primena, kad apie įvairius statybų sektoriuje pastebėtus mokestinius pažeidimus (neapskaitomas pajamas, mokamus „vokelius“ ir pan.) pranešti galima VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) išaiškino atvejį, kai Klaipėdos apskrityje sklypų prisipirkęs gyventojas užsiėmė nekilnojamojo turto pardavimu ir vykdė individualių namų statybos montavimo veiklą, tačiau siekdamas išvengti mokesčių jos neregistravo.

Daugiau nei 5,7 mln. litų pajamų už statybų organizavimą gavęs klaipėdietis bandė įrodinėti statybų tarpininku dirbęs be atlygio. Mokestinio patikrinimo metu jam priskaičiuota sumokėti per 1,4 mln. litų papildomų sumų, iš jų – apie 0,8 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM).  

Patikrinimo metu nustatyta, kad gyventojas Klaipėdos apskrityje įsigijo įvairaus dydžio žemės ūkio paskirties sklypus, rengė detaliuosius planus, keitė jų paskirtį, dalijo į individualiai statybai pritaikytus atskirus sklypus ir juos pardavinėjo.

Taip iš viso buvo parduoti 37 gyvenamosios paskirties žemės sklypai, kuriuose netrukus iškilo individualūs namai.

Minėtų žemės sklypų savininkai už gyvenamųjų namų statybos montavimo darbų organizavimą 2007 – 2008 m. ankstesniam jų savininkui iš viso sumokėjo per 5,7 mln. litų.

Dalis lėšų buvo sunaudota statybinėms medžiagoms, technikos nuomai bei atsikaitymams už darbus, o dalis nusėdo statybų organizatoriaus kišenėje. 

„Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad gyventojas savo vardu išiminėjo statybos leidimus, rengė gyvenamųjų namų projektus. Statybos leidimai sklypų pirkėjų vardu buvo perrašomi iškart po notarinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, o po mėnesio ar trumpesnio laikotarpio naujieji žemės sklypų savininkai jau įregistruodavo pusiau pastatytus ar bebaigiamus statyti statinius. Pirkėjų paaiškinimais, pasirašant notarines sutartis sklypuose jau buvo vykdomi statybos dabai, kuriuos vykdė pardavėjo samdyti statybininkai. Vekselius pasirašę pirkėjai pardavėjui vėliau padengdavo skolas už statybas“, - sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.

Patikrinimo metu paaiškėjo, kad sumokėjus pagal vekselį, dokumentai turėjo būti sunaikinami, o pirkėjui atsisakius mokėti už statybas, pavyzdžiui, dėl neužbaigtų darbų, suderėta suma buvo išieškoma per antstolius, papildomai reikalaujant mokėti nemažas palūkanas.

Pirkėjai teigė neturintys nei statybos žurnalų, nei statybos išlaidų patvirtinančių dokumentų, nes pardavėjas jų nedavė.

Pastarasis aiškino jų taip pat neturintis, nes esą atidavęs savininkams. Jis taip pat gynėsi statybomis neužsiiminėjęs, o tik esant poreikiui ir be atlygio už paslaugą rekomenduodavęs statybininkus, pirkdavęs statybines medžiagas.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad gyventojas vykdė individualią veiklą, tačiau nebuvo pateikęs prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą.

Už parduotus žemės sklypus bei už gyvenamųjų namų statybos – montavimo darbų organizavimą jis gavo per 5,7 mln. litų pajamų, iš jų – apie 2,4 mln. litų apmokestinamųjų pajamų, tačiau jų nedeklaravo ir mokesčių nemokėjo, tuo padarydamas žalos valstybei.

Patikrinimo metu apskaičiuota papildomai į biudžetą mokėtino per 0,4 mln. litų PVM, apie 0,4 mln. litų GPM bei per 9 tūkst. litų valstybinio socialinio draudimo įmokų, taip pat - per 0,6 mln. litų delspinigių bei baudų. 

Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) kad nustatė, kad viena iš konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas teikiančių Tauragės bendrovių nedeklaravo beveik 140 tūkst. litų pajamų.

Tauragės AVMI specialistai nustatė, kad bendrovė 2012 metų rugpjūtį privalėjo tapti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoja ir skaičiuoti bei mokėti į biudžetą PVM, nes bendra apyvarta per pastaruosius 12 mėnesių viršijo 155 tūkst. litų ribą.

Be to, bendrovė nevykdė ir kitų mokestinių prievolių – neteikė pajamų ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčių deklaracijų, pranešė Tauragės AVMI.

"Minėtas deklaracijas, kuriose deklaravo išmokėtas išmokas ir nuo jų apskaičiuotą beveik 15 tūkst. litų mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, bendrovės vadovė pateikė tik operatyvaus patikrinimo metu",- teigia Tauragės AVMI viršininkė Laimutė Mačernienė.

Pasak viršininkės, atliekant patikrinimą, bendrovė įsiregistravo ir PVM mokėtoju bei papildomai deklaravo 80,5 tūkst. litų mokėtino PVM mokesčio ir 113 tūkst. litų sumažino mokestinį nuostolį, deklaravo 58 tūkst. litų pelno ir sumokėjo 2,9 tūkst. litų peno mokesčio.

Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) nustatė du Mažeikių rajono gyventojus, kurie už atlygį rašydavo kursinius, diplominius darbus bei teikė kitas konsultavimo ir švietimo paslaugas, neįregistravę tokios veiklos. Per keletą metų iš nelegalios veiklos šie ,,verslininkai“ gavo per 50 tūkst. litų pajamų, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių.

Mažeikių rajono gyventojas M.B. teikė konsultavimo ir švietimo paslaugas, rašė kursinius ir diplominius darbus neįregistravęs šios veiklos, tačiau už tai gaudamas piniginį atlygį. Telšių AVMI, atlikusi trečiųjų šalių pateiktos informacijos ir duomenų apie asmens gautą atlygį analizę, nustatė, jog šia veikla M.B. vertėsi jau nuo 2010 metų ir  nedeklaravo daugiau kaip 25 tūkst. litų pajamų, o į valstybės biudžetą nesumokėjo beveik 3 tūkst. litų.

Kitas Mažeikių rajono gyventojas A.M. panašia veikla užsiėmė nuo 2012 metų. Jis nedeklaravo beveik 28 tūkst. litų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo taip pat apie 3 tūkst. litų.

Telšių AVMI nurodymu abu gyventojai privalėjo atgaline data įregistruoti savo veiklą, deklaruoti pajamas, sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokesčius ir delspinigius. Be to už neregistruotos veiklos vykdymą abiems asmenims buvo surašyti Administracinės teisės pažeidimo protokolai.

Kaip teigia Telšių AVMI viršininkė Sigita Žudienė, pastaruoju metu mokesčių administratorius panašaus pobūdžio neregistruotą veiklą Mažeikių r. savivaldybėje nustato jau ne pirmą kartą, todėl atkreipia gyventojų dėmesį, kad bet kokia veikla, kuria siekiama gauti piniginės naudos, turi būti įteisinta, o valstybei mokami mokesčiai.

Gyventojai apie neapskaitomas pajamas ar kitus mokestinius pažeidimus gali pranešti paskambinę pasitikėjimo telefonu 1882, pasinaudodami išmaniųjų telefonų programėle „Pranešk“, užpildę anketą interneto svetainėje www.vmi.lt arba apsilankę Mokesčių inspekcijoje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nustatė statybos bendrovę, kaip įtariama, neapskaičiusią pusės milijono vertės pajamų už statybos darbus viename populiariausių sostinės prekybos centrų, praneša Vilniaus apskrities VMI.

Statybų bendrove susidomėta po mokestinio tyrimo dėl galbūt nepagrįsto pelno mokesčio mažinimo. Tyrimas atliktas, kai prekybos centrą statęs Turkijos įmonės filialas pateikė prašymą grąžinti 2009 metais susidariusią pelno mokesčio permoką.

Filialas pagal generalinę rangos sutartį įsipareigojo pastatyti Vilniaus prekybos ir pramogų centrą ir statybos darbams atlikti samdė subrangovus. Viena iš didžiausių subrangovių ir buvo minėta statybos įmonė, įsipareigojusi nuvalyti cemento dulkes nuo cementinio pagrindo ir paruošti jį automobilių aikštelių grindiniui montuoti. Ši bendrovė 2009 metais filialui pardavė paslaugų už beveik 2,5 mln. litų.

Vilniaus apskrities VMI specialistai patikrino statybų bendrovės tiekėjus ir buhalterinės apskaitos dokumentus. Pagal atliktų darbų pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) sąskaitas faktūras nustatyta, kad bendrovė tiriamuoju laikotarpiu neapskaitė ir nedeklaravo daugiau nei 542 tūkst. litų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo beveik 138 tūkst. litų pardavimo PVM.

VMI nurodymu, bendrovė nustatytus trūkumus ir prieštaravimus pašalino, pateikė patikslintas PVM deklaracijas ir sumokėjo 138 tūkst. Lt PVM.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), vykdydama projektą „Elektroninė prekyba", pastebi, kad bendrovės, siekdamos išvengti mokesčių mokėjimo, dalį pajamų slepia naudodamosi transakcijų tarpininkų paslaugomis (PayPal, Moneybookers, Mokėjimai.lt ir t.t.) arba imituoja vienkartinius pardavimus elektroniniuose aukcionuose.

„Analizei pasirinkti prekybą elektroninėje erdvėje vykdantys asmenys, kurie atsiskaitymams priimti naudojasi transakcijų tarpininkų paslaugomis, nes sisteminant informaciją apie komercinę veiklą elektroninėje erdvėje, nustatyta, kad minėti atsiskaitymai, kurie yra labai populiarūs tarp užsienio valstybių internetinių parduotuvių ir paslaugų teikėjų, populiarėja ir Lietuvoje", – sakė projekto vadovas Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.

Projekto metu patikrinus ne vieną pažinčių svetainę, tarp jų ir pažinčių portalą, pažymėtą ženklu „suaugusiems", valdančią įmonę, nustatyta, kad iš lankytojų buvo renkamos įmokos, kurios pervedamos JAV ir Latvijoje registruotoms įmonėms. Įmokų pervedimai nebuvo apskaitomi transakcijų tarpininko sistemos sąskaitoje, atidarytoje užsienio kliento vardu. Per 2010-2012 metus iš paslaugų gavėjų, daugiausia Lietuvos gyventojų, įmonė surinko apie 720 tūkst. litų, kurių neapskaitė ir nedeklaravo bei nuo jų neapskaičiavo per 200 tūkst. litų mokesčių.

Kitoje bendrovėje, vykdančioje prekybą per elektroninį aukcioną ebay.com, VMI atliko mokestinį tyrimą, kurio metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė gavo pajamų, tačiau jų neapskaitė, o nuo gautų 243 tūkst. litų pajamų nebuvo apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo pridėtinės vertės mokestis.

„Atkreipiame dėmesį, kad asmenys, kurie turi transakcijų tarpininkų, tokių kaip Paypal, Skrill ir pan. sąskaitas, prilygintini tiems, kurie atsidarė sąskaitas užsienio valstybės kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigoje", – teigė R. Puncevičius.

VMI pažymi, kad bet kuris asmuo, gaunantis pajamas internete, jei tai nėra atsitiktinė veikla, vykdo komercinę ūkinę veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai. Asmenims, elektroninėje erdvėje vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, galioja tos pačios taisyklės, kaip ir vykdantiems veiklą kitur. Jiems privalu įregistruoti šią veiklą ir priklausomai nuo asmens (fizinio ar juridinio), vykdysiančio ją, sumokėti numatytus mokesčius.

VMI atkreipia dėmesį, kad vykdydamas nuolatinę veiklą internetu ir gaudamas pajamas asmuo turi būti įregistravęs individualią veiklą ar įsteigęs įmonę, o su verslo liudijimu šios veiklos vykdyti negalima. Gyventojui, vykdančiam internetinę prekybą ir jos neįregistravus, taikoma administracinė atsakomybė ir skiriama bauda iki 1000 Lt.