2022 m. vasarį įsiveržusi Maskva užgrobė didelius pietų ir rytų Ukrainos plotus. JT žmogaus teisių biuro pranešime, grindžiamame daugiau nei 2 300 interviu, Maskva kaltinama „plačiai paplitusiais žmogaus teisių pažeidimais“. Okupuotose teritorijose Rusija primeta savo „kalbą, pilietybę, įstatymus, teismų sistemą ir švietimo programas“, slopina ukrainietišką tapatybę, sakoma JT pranešime.

„Nuo pat pradžių Rusijos ginkluotosios pajėgos veikia nebaudžiamos, įvykdė daugybę pažeidimų, įskaitant savavališką civilių sulaikymą, dažnai lydimą kankinimų ir netinkamo elgesio“, – sakoma jame.

Rusija mėgina užgniaužti ukrainietišką vaikų tapatybę, mokyklose keičia mokymo programą į rusišką, kad „pateisintų“ Maskvos invaziją.

Rusijos kariuomenė „jėga“ slopina taikius protestus, riboja saviraiškos laisvę ir grobia namus bei įmones, rašoma pranešime. Maskva taip pat blokuoja prieigą prie Ukrainos žiniasklaidos ir telefonų tinklų, siekdama kontroliuoti informaciją.

„Rusijos Federacijos veiksmai ardo socialinę bendruomenių struktūrą ir palieka individus izoliuotus, o tai turės esminių ir ilgalaikių padarinių visai Ukrainos visuomenei“, – pranešime cituojamas JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas.

Ukraina kaltina Maskvą okupuotuose regionuose vykdant karo nusikaltimus. Kremlius viską neigia ir Ukrainos teritorijų užėmimą vadina „išlaisvinimu“.

Bendrą pareiškimą Jungtinėse Tautose pasirašė 55 valstybių atstovai. Rusijos „rinkimus“ pasmerkė Europos Sąjungos narės, Argentina, Australija, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Moldova, Pietų Korėja, Sakartvelas, Ukraina ir Urugvajus

„Griežčiausiai smerkiame Rusijos Federacijos neteisėtus bandymus organizuoti Rusijos prezidento rinkimus laikinai okupuotose vietovėse, kurios tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorija. Rinkimų vykdymas kitos JT narės teritorijoje be jos sutikimo prieštarauja suverenumo ir teritorinio vientisumo principams. Vadovaujantis tarptautine teise, tokie rinkimai neturi jokios galios“, – sakoma pareiškime, kurį perskaitė Ukrainos nuolatinis atstovas JT Serhijus Kyslycia.

Šios valstybės taip pat paragino nepripažinti jokių pokyčių, kurių Rusija gali imtis Krymo, Sevastopolio, Donecko, Chersono, Luhansko ar Zaporižios sričių atžvilgiu.

Taip vadinami prezidento rinkimai Rusijoje vyksta tris dienas – kovo 15-17 d. Vladimiras Putinas siekia išlikti valdžioje mažiausiai iki 2030 m.

A. Guterresas primena, kad bandymas neteisėtai aneksuoti šiuos Ukrainos regionus pagal tarptautinę teisę negalioja, penktadienį Niujorke sakė jo atstovas Stéphanas Dujarricas. „Jungtinės Tautos toliau remia Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažįstamų sienų ribose“, – pažymėjo jis.

Ginčytini Rusijos prezidento rinkimai prasidėjo penktadienį ir truks iki sekmadienio. Okupuotose Ukrainos teritorijose Donecke, Luhanske, Zaporižioje ir Chersone, Maskvos duomenimis, balsavimo teisę turi 4,5 mln. rinkėjų. Balsavimas vyksta ir Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo jau 2014 m.

„2023 m. priešas surinko ir iš laikinai okupuotų teritorijų pasiėmė 4,8 mln. tonų grūdų. Lygiai, kaip prieš 100 metų, Rusija toliau plėšia okupuotus kraštus ir ima viską, kas papuola į jos rankas. Iš okupuotų teritorijų išvyksta ešelonai su priešo Ukrainos žemėse surinktais grūdais“, – nurodoma pranešime.

Tuo pat metu veikia sistema, pagal kurią ūkininkai privalo atiduoti grūdus okupantams už fiksuotą kainą, kuri yra keletą kartų mažesnė nei rinkos. Po to okupantai grūdus perparduoda už rinkos kainą, o skirtumą įsideda į savo kišenę. Šis kainų skirtumas – tai Kremliaus atlygis už „ištikimybę“.

„Niekas, susijęs su ukrainietiškų grūdų vagystėmis, neišsisuks nuo atsakomybės, tokie asmenys – teisėtas pasipriešinimo judėjimo taikinys“, – pabrėžė Nacionalinio pasipriešinimo centras.

Pranešama, kad pirmuoju 2023–2024 prekybos metų pusmečių (t. y. nuo 2023 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) Ukraina žemės ūkio produkcijos eksporto apimtis sumažino 17 proc.

Rugsėjo 10 dieną keliuose Rusijos regionuose vyks gubernatorių, vietos parlamentų ir savivaldybių tarybų rinkimai.

Tačiau okupacinė valdžia Donecke ir Zaporižioje jau nuo ketvirtadienio vykdo išankstinį balsavimą, o Chersone ir Luhanske jis prasidėjo šeštadienį.

Nors nustatyta, kad dalyvaus daugiau kaip tūkstantis kandidatų, kai kuriais duomenimis, trūksta kvalifikuotų, patyrusių ir noriai paraiškas teikiančių asmenų, pažymi britų žvalgyba.

Taip pat nėra nepriklausomų kandidatų, nepriklausančių Kremliaus remiamoms partijoms, o tai, anot žvalgybos, rodo, kad šie rinkimai nebus laisvi ir sąžiningi.

Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras (CNR) tvirtina, kad okupacinė administracija gerokai padidino rinkėjų skaičių registre.

Pranešime nurodoma, kad Kremliaus apklausos rodo, jog „Vieningoji Rusija“, dominuojanti Rusijos partija, keturiuose okupuotuose regionuose turėtų surinkti 80 proc. balsų.

Britų žvalgyba teigia, kad ši partija, siekdama užtikrinti Kremliaus įtaką okupuotuose regionuose, greičiausiai užims daugumą vietų.

Maskva kontroliuoja maždaug penktadalį kaimyninės Ukrainos teritorijos: 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį ir dalį Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių.

Kyjivas pabrėžė, kad nepripažįsta Rusijos rengiamų balsavimų okupuotose teritorijose rezultatų. Praėjusį mėnesį Aukščiausioji Rada priėmė rezoliuciją, kuria ragina užsienio valstybių parlamentus ir vyriausybes bei tarptautines organizacijas padaryti tą patį.

Ukrainos saugumo tarnyba aktyvų dalyvavimą šiuose rinkimuose okupuotose teritorijose laiko kolaboravimo ir išdavystės apraiška, pažymi transliuotojas „Deutsche Welle“.

Tuo metu Ukrainos CNR savo ketvirtadienį paskelbtame pranešime ragino žmones nebalsuoti ir, jei įmanoma, išvykti iš rusų okupuotų teritorijų.

„Rusai laikinai okupuotose teritorijose pradėjo rengti „rinkimus“ į miestų pseudotarybas ir „įstatymų leidžiamąsias institucijas“, – ketvirtadienį pareiškė Ukrainos CNR.

„Rusams reikia šios ilgos schemos, kad nuslėptų rinkėjų aktyvumą ir vietos gyventojų nesuinteresuotumą „valios išraiška“, – teigė CNR, kurį įsteigė Specialiųjų operacijų pajėgos, siekdamos mokyti, koordinuoti ir plėsti pasipriešinimo okupacijai judėjimą Ukrainoje.

„Raginame ukrainiečius neatverti durų okupantams ir, jei įmanoma, palikti regioną ar savo namus „išankstinio balsavimo“ laikotarpiu“, – sakoma centro pareiškime.

Pernai rudenį po referendumų, kuriuos Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai vadina apgaule, Rusija paskelbė aneksavusi Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionus, nors nė vieno iš jų niekada visiškai nekontroliavo.

Jungtinės Tautos pasmerkė bandymą neteisėtai aneksuoti Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų.

Kovos tose teritorijose tebesitęsia, Ukrainai vykdant birželį pradėtą kontrpuolimą beveik 1 tūkst. km fronte.