Jeigu Seimas jas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą. 

Pataisų iniciatorius, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, jog taip siekiama, kad iš Rusijos ir Baltarusijos grūdai nepatektų į Lietuvąir Lenkiją.

„Kad neplūstų grūdai čia – ir į Lenkiją, ir į Lietuvą. Kad nenumušinėtų kainų, kad mūsų ūkininkams būtų geriau nei iki šiol“, – teigė parlamentaras.

Anot jo, dabar nežinoma, kiek šių grūdų įvežama į Lietuvą.

„Neformaliai žinome, kad tie grūdai važinėja. Todėl siūlome drausti ne tik iš Rusijos ar Baltarusijos atvežamus grūdus, bet ir tuos, kurių kilmė bus iš šių šalių. Pavyzdžiui, gali būti, kad latvis atveš rusiškus grūdus, tai kad tokie irgi nepatektų į Lietuvos rinką ir tuo pačiu į Lenkiją. Čia yra ir žinia lenkams, kad mes imamės priemonių, kad bent iš šios pusės grūdai nekaitintų rinkos“, – BNS kalbėjo V. Pranckietis.  

Pataisas siūlo beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų – jie jas parėmė parašais.

Latvija praėjusią savaitę laikinai jau uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą.

Žemės ūkio ministerija šį pirmadienį pranešė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.

Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai. 

Rusija su niekuo nesiskaito

Atlikti tokį tyrimą paskatino oficialus Ukrainos ambasados Osle kreipimasis į Norvegijos vyriausybę.

Iškelta įtarimų, kad Rusija į Norvegiją siunčia pašarų priedus, kurie užauginti Rusijos okupuotose Ukrainos Chersono, Zaporožės, Donecko ir Luhansko srityse. Šiose srityse anksčiau Ukraina augino daugiausiai saulėgrąžų ir sojų, iš kurių buvo gaminamas aliejus.

Paaiškėjo, kad Rusija Norvegijos lašišų augintojams siunčia baltymų koncentratą iš sojos pupelių, taip pat sėmenų, sojų ir rapsų aliejų. Aiškėja, kad Rusija yra vienintelė Europoje baltymų koncentrato gamintoja iš sojų pupelių.

Tyrimas Norvegijoje atskleidė, kad pašarų priedai lašišų augintojams Norvegijoje nėra siunčiami iš okupuotos Ukrainos teritorijos.

Nepaisant to, Rusija karo veiksmais eliminavusi pagrindinius Ukrainos saulėgrąžų ir sojų augintojus ir aliejaus iš jų gamintojus iš rinkos, pati į ją įsiliejo taip „maitindama“ savo karo mašiną.

Panašiai yra ir su Ukrainos grūdais. Rusija raketomis daužo Ukrainos grūdų eksporto įrangą šios šalies uostuose tam, kad užimtų jos grūdų rinkas pasaulyje.

Rusija nesiskaito su niekuo, netgi su savo sąjungininke Baltarusija, nes įtraukusi šią į karo sūkurį su Ukraina, dėl ko Baltarusija gavo sankcijas, užėmė jos kalio trąšų eksporto rinkas kitose pasaulio šalyse.

Vertė: Norvegija į pasaulio rinkas pateikia apie pusę išaugintos lašišų produkcijos. / „Aquaculture.com“ nuotr.

Rusiškų pašarų mažėjo

Norvegija yra unikali valstybė ir tuo, kad ji užaugina apie pusę visų pasaulio lašišų.

Prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, Norvegija pirkdavo lašišų maisto žaliavas tiek iš Rusijos, tiek iš Ukrainos. Rusija buvo vienas iš pagrindinių lašišų pašaro tiekėjų. Žaliavos iš Rusijos Norvegijos lašišų pašarų racione 2021 m. sudarė apie 22 proc. žaliavų kiekio. Prasidėjus karui, nemaža dalis Norvegijos lašišų maisto žaliavų pirkėjų atsisakė Rusijos rinkos. 2022 m. lašišų pašarų importo iš Rusijos dalis sudarė 15 proc. Manoma, kad 2023 m. jis vis dar sieks apie 8 proc.

Pagal piniginę išraišką, 2021 m. lašišų auginimo pašarų priedų importas iš Rusijos siekė 3,3 mlrd. Norvegijos kronų (apie 285 mln. eurų), 2022 m. nukrito iki 2,9 mlrd. Norvegijos kronų (apie 250 mln. eurų), o šiais metais sumažėjo iki 560 mln. Norvegijos kronų (apie 48 mln. eurų).

Norvegijos Vyriausybė nustatė, kad du dideli lašišų maisto žaliavų tiekėjai vis dar importuoja lašišų pašarų priedus iš Rusijos. Jų atstovai aiškino, kad tai daroma vien todėl, kad žuvų pašarų priedams, kurie gaminami Rusijoje, nėra taikomos sankcijos.

Žuvų pašarų rinka yra specifinė, itin siaura, jų gamintojų pasaulyje nėra daug. Rusija buvo vienas iš pagrindinių žuvų pašarų, daugiausia baltymų koncentrato iš sojų gamintojų. Be jų vienas iš šių pašarų gamybos lyderių yra ir Brazilija. Norvegijos žuvų auginimo pašarų importuotojai aiškino, kad pašarus lašišoms pirkdavo iš įvairių šalių, taip tarsi subalansuodami rinką, kad joje niekas nesumanytų kelti žuvų pašarų kainų. Taip pat norvegai neva siekiantys išlaikyti su Rusija žuvų pašarų tiekimo grandines.

Eliminuodama kitas slavų kilmės valstybes iš pasaulinės rinkos Rusija užima arba taikosi į jų vietą.

Norvegai baiminasi rusų

Šiaip Norvegija, nors nėra ES šalis, laikosi bendrų sankcijų prieš agresyvią Rusiją susitarimų.

Ji kaip ir Baltijos šalys, Lenkija, kitos Skandinavijos šalys įvedė draudimus įvažiuoti į savo šalies teritoriją Rusijos piliečiams su automobiliais rusiškais numeriais.

Norvegija, o ypač jos šiaurinė dalis, daugiausia Kirkeneso miestas ir regionas itin glaudžiai buvo susietas su Rusijos ekonomika. Rusijos žvejai šiame regione laikydavo ir aptarnaudavo savo laivus. Dabar to neliko. Tai lėmė, kad Kirkeneso miestas atsidūrė palyginti sunkioje ekonominėje duobėje.

Norvegijoje buvo kilusi nepasitenkinimų banga ir dėl to, kad Rusijos žvejų laivams pernelyg daug buvo išduota leidimų lankytis Norvegijos uostuose. Taip Rusija, prisidengdama žvejų laivais, neva galinti vykdyti žvalgybą įvairiuose Norvegijos regionuose. Buvo nuspręsta apsiriboti leidimų išdavimu rusų laivams lankytis tik keliuose žvejybos uostuose tam, kad Norvegijoje galėtų atiduoti sugautą žuvį.

Dabar kai Ukrainos laikinasis ambasadorius Osle Igoris Holovčenko kreipėsi į Norvegijos valdžią su prašymu nutraukti prekybą su Rusija, lašišų pašarų priedų importo iš Rusijos gali nelikti.

Yra ir moralinis Norvegijos lašišų auginimo rusiškais pašarais aspektas. Norvegijos lašišos daugiausia parduodamos Vakarų Europos šalyse. Kai pasklis informacija, kad Norvegijos lašišos vis dar šeriamos pašarais iš karą sukėlusios agresyvios Rusijos, žmonės gali atsisakyti pirkti lašišas su rusiškos karo mašinos šešėliu. Todėl Norvegijos Vyriausybė itin noriai ėmėsi vykdyti tyrimą dėl lašišų pašarų. Greičiausiai Norvegijos politikai sieks, kad būtų uždaryti paskutiniai pašarų importo iš Rusijos keliai į Norvegijos lašišų fermas.

Siekiant išsaugoti kiaulininkystės sektoriaus veiklos gyvybingumą, Žemės ūkio ministerijos sprendimu, krizę išgyvenančiam kiaulininkystės sektoriui skirta finansinė parama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Kiaulininkystės įmonės pateikė 35 paraiškas dėl finansinės paramos pabrangusių pašarų kainų skirtumui padengti. Finansavimas skirtas 33 pareiškėjams. Augintojai gavo po 10,7 euro už kiekvieną kiaulę.

Pagalba skirta už 2022 m. kovo – gegužės mėnesiais laikytas kiaules pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre registruotų kiaulių skaičių.

Praėjusių metų pabaigoje kiaulių laikytojai taip pat gavo laikinosios valstybės pagalbos išmokas – beveik 3,6 mln. eurų nuostoliams dėl COVID-19 sukeltos situacijos kompensuoti. Tuomet išmokos skirtos 55 pareiškėjams – po 30 eurų už vieną kiaulę.

Tos pačios problemos

Pasak Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alvydo Rimdeikos, Kauno rajone labai stambių gyvulininkystės ūkių mažai, juos galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų: tai žemės ūkio bendrovė "Lytagra" (Raudondvario seniūnija), Romualdo Majero ūkis ir bendrovė, Juragių žemės ūkio bendrovė, VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis, o visi kiti – smulkūs.

Tačiau visus – tiek stambiuosius, tiek smulkiuosius – kamuoja ta pati problema: dėl sausros nukentėjusios pievos ir ganyklos. "Dauguma laikytojų neturi kur ganyti galvijų, laiko juos tvartuose, šeria šiųmečiais pašarais, nes retas turi pernykščių. Dar yra vilties, kad po lietaus atsigaus kukurūzai, kad jie papildys pašarų bazę žiemai. Per karščius mažesnis gyvulių produktyvumas mažesnis, kartu – ir pajamos", – sakė A.Rimdeika.

A. Rimdeika (dešinėje) ir Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Petras Mikelionis karčiai juokavo: "Galminų pievoje šieną ravime".

Žemės ūkio skyriaus vedėjas teigė, kad į Kauno rajono savivaldybę kreipėsi nemažai nukentėjusių ūkininkų. Vienų viltis gauti gerą derlių sužlugdė pavasarinės šalnos, kita skundų banga susijusi su sausros padariniais.

Tūkstančius išgarino sausra

Krivėnų dvare (Babtų seniūnija) gyvenantys Genovaitė ir Alfridas Galminai ūkininkauja talkinami vaikų: dukros Reginos ir sūnus Antano bei jų antrųjų pusių.). Šiuo metu jie turi 70 gyvulių, iš jų 55 – melžiamos karvės, deklaruoja 77 ha, iš jų 8,5 ha užima kukurūzai, o likusią dalį – pievos.

"Kas treji metai atnaujiname pievas ir šiemet balandžio 23 d. naujai apsėjome beveik pusę ploto – 32 ha. Iki šiol viename – 25 ha – plote beveik niekas nesudygo. Kviesiuosi mokslininkus, kad jie patartų, ką daryti: ar tą lauką užarti, ar dar bandyti laukti. Kitame, 7 ha, plote, kur buvo sėta liucerna su baltaisiais dobiliukais ir motiejukais, po praėjusios savaitės lietaus pagaliau išlindo daigelių, tačiau piktžolės veši labiau", – guodėsi A.Galminas.

Paklaustas apie nuostolius, ūkininkas neslėpė: vien sėkla kainavo 5 tūkst. eurų. "O kur dar darbas: arimas rudenį ir pavasarį, volavimas, sėja ir vėl volavimas, tręšimas. Pirmą kartą per 25 metus šitaip nepasisekė. Ne tik šiemet negalėsime pasiruošti reikiamo kiekio pašarų, ne geresni bus ir kiti metai", – sakė ūkio savininkas.

Dauguma laikytojų neturi kur ganyti galvijų, laiko juos tvartuose, šeria šiųmečiais pašarais, nes retas turi pernykščių.

Karves paliko tvarte

Paprastai Galminai vasarą karves išgindavo į ganyklas, tačiau šiemet jas šeria tvarte, nes taupomi pašarai: pjaunant žolės paimama daugiau nei ganant. "Mąstau, ar tik neverta pjauti pieninės brandos žiemkenčių ir juos taip pat suvynioti į ritinius galvijų pašarui. Vieninteliai kukurūzai atrodo gražiai, nors dygo labai sunkiai. Tačiau kukurūzai tesudaro šiek tiek daugiau kaip trečdalį viso galvijų raciono. Gal dar turėsime šiek tiek šiaudų, tačiau šiemet su pašarais bus striuka", – nerimo neslėpė A.Galminas.

Ankstesniais metais Krivėnų ūkininkai tokiu laiku jau būdavo nuėmę vieną žolės derlių ir pasigaminę apie 600 ritinių šienainio, o šiemet kol kas tėra susukę 230 ritinių, iš kurių jau 30 sušėrė. "Tikiuosi, kad iš pirmos žolės gaminto šienainio žiemai liks apie 150 ritinių, dar kažkiek paruošime iš antrojo pjovimo", – gero nežadančius skaičius vardijo pašnekovas.

Iki šios savaitės, kol dar turėjo pernykčių kukurūzų, karvių produktyvumas buvo stabilus. Šiuo metu kas antrą dieną iš ūkio iškeliauja 2–2,5 t pieno. "Tačiau dabar primelžiamo pieno kiekis kris, o ir kaina yra sumažėjusi. Pieno gamintojai yra suskirstyti į dešimt grupių – ši sistema yra diskriminacinė, tačiau dveji metai jos niekas nesugeba atšaukti", – piktinosi ūkininkas. Jo žodžiais, kalbos, kad gyvulininkystė yra prioritetinė šaka, tėra tuščia deklaracija.

Gelbsti liucerna

Panašiai kalba ir vieno didžiausių Kauno rajone gyvulininkystės ūkio savininkas Romualdas Majeras. "Svarbiausia tema – iškelti ar ne iš Vilniaus ministeriją. Jeigu nutarta iškelti, tai turėtų iškelti ir baigti tą turgų. Visas ministerijos darbas – plepalai ir chaoso kėlimas", – piktinosi ūkininkas.

Žemės ūkio bendrovėje "Daugėliškiai" (Vilkijos seniūnija) laikomos 953 karvės, iš jų 815 – melžiamos, kasdien primelžiama apie 21 toną pieno. Antra tiek sudaro prieauglis. Skirtingai nei Galminai, Rita ir Romualdas Majerai galvijų ir ankstesniais metais negindavo į ganyklas, laikydavo ir tebelaiko juos palaidus fermose ir šiuo metu šeria praėjusiais metais pagamintais pašarais.

"Nė vienais metais neturėjome tiek daug pievų, 480 ha, tačiau bėda ta, kad jose – mažai žolės. Šiemet sėtose pievose (100 ha) žolės dar nepjovėme, matyt, ir neteks jos pjauti, panašiau, kad plotą rudenį reikės atsėti. Mus gelbsti pernai sėta liucerna, o varpinių žolių tesurinkome gal trečdalį: pavyzdžiui, iš 34 ha motiejukų lauko tesusukome 160 ritinių šieno. Pernai iš šio ploto gavome apie 500 ritinių pašaro", – pasakojo ŽŪB "Daugėliškiai" vyriausiasis veterinarijos gydytojas Marius Paplauskas.

Paprastai šis ūkis kasmet pasiruošdavo 16 tūkst. t stambiųjų pašarų, apie 2 tūkst. t būdavo rezervas. "Tačiau pernai teturėjome 13,5 tūkst. t, ir likučiai šiuo metu praktiškai jau iššluoti. Prastai pernai buvo ir su šiaudais, jų gaudavo tik užtrūkusios karvės, stebuklingai pasisekė su kukurūzų silosu, jis buvo labai krakmolingas, tad grūdų nereikėjo. Daug vilčių M.Paplauskas į kukurūzų derlių deda ir šiemet.

Dabar, kai pernykštis silosas baigiasi, ūkyje jau gaminami kombinuotieji pašarai, per 20 dienų jų sušeriame 150–160 tonų. Papildomai perkame sojų ir rapsų, cukrinių runkelių granulių", – galvijų racioną vardijo veterinarijos gydytojas. Pirktiniai pašarai gaminant kombinuotuosius pašarus sudaro didesniąją dalį. Iš viso per metus sunaudojama apie 3 tūkst. t kombinuotųjų pašarų.

Plėtros planai – stalčiuose

Tiek G. ir A.Galminai, tiek R. ir R.Majerai jau kuris laikas galvoja apie plėtrą.

"Melžimą sutvarkėme, tačiau reikia rekonstruoti tvartus, nes esamuose didesnio produktyvumo išgauti neįmanoma, viską riboja gyvulių laikymo sąlygos", – planais dalijosi R.Majeras. Jis ketina griauti seną fermą ir statyti naują. "Tačiau nepalankios meteorologinės sąlygos, aiškios gyvulininkystės strategijos nebuvimas stabdo ryžtą imtis didesnių investicijų. Pavasarį planus vis ištraukiame iš stalčiaus, tačiau sulaukę pirmos žolės vėl padedame atgal", – prisipažino ūkio šeimininkas.

R.Majeras (dešinėje) ir M.Paplauskas vienbalsiai tvirtino: kol kas pašarų pasigaminta labai mažai.

A.Galminas nori didinti fermą, tačiau šešeri metai negauna leidimo statyboms. "Su paveldosaugininkais kariavome pustrečių metų, užstatymo planą parengti užtruko metus, tiek pat laiko truko geodeziniai matavimai. Dabar užkliuvome higienos centrui, nežinau, kuo viskas pasibaigs. Patyriau nemažai nuostolių – vieni projektuotojai mirė, kiti bankrutavo. Lėšų statyboms taip pat nepavyksta sukaupti, nes ūkis per mažas, iš skolų per 25 metus neišlipame, išsimokame vieną paskolą, imame kitą, visa technika įsigyta pasinaudojant paramos lėšomis, rengtume projektą ir fermų statybai. Tačiau derinimai užsitęsė, ir klausimas, kiek laiko parama dar bus teikiama – kol susitvarkysime, jos galbūt ir neliks", – nuogąstavo ūkininkas.

Naujoje, erdvesnėje vietoje daugiau nei pusmetį kiekvieną savaitgalį vykstančio turgaus rengėjai pastaruoju metu sulaukė daug ūkininkų užklausų ir prašymų prekiauti augalais.

„Poreikis prekiauti augalais buvo jau seniai. Juos parduoti norėjo Bagažinių turguje apsilankantys ūkininkai ir nuolat čia daiktais prekiaujantys žmonės, kurie turi atliekamų sodinukų iš savo asmeninių ūkių. Nusprendėme idėjai pritarti, nes Bagažinių turgaus aikštelė yra didelė, tad tilps visi norintys prekiauti“, – sako prekybos miestelio „Urmas“, organizuojančio Bagažinių turgų, rinkodaros vadovas Jonas Plenta.

Prekyba augalais, pašarais ir naminiais paukščiais vyks kiekvieną savaitgalį, o norintys prekiauti tai galės padaryti nemokamai specialiai tam išskirtoje Bagažinių turgaus aikštelės dalyje.

Kaunietė Rita Šliūpienė, į Bagažinių turgų atsivežusi keletą jos auginamų viksvų sodinukų, sako, kad susidomėjimas jos auginamais dekoratyviais žolynais auga, o Bagažinių turgus – gera vieta juos parduoti, taip pat rasti naujų rūšių augalų.

„Viksvas auginu daugiau nei 30 metų, o pardavinėti sugalvojau vos prieš aštuonerius metus. Kuo daugiau vietų prekiauti augalais – tuo geriau. Bagažinių turguje lankausi ne pirmą kartą, o atsiradus galimybei parduoti čia ne tik daiktus, bet ir augalus, apsilankysiu dažniau, atsivešiu daugiau augalų“, – sako aleksotiškė R.Šliūpienė.

Nors geriausias laikas sodinti yra ankstyvas pavasaris pasibaigus šalnoms, tačiau prekyba augalais vyksta ištisus metus. Dažniausiai parduodami medeliai, vaiskrūmiai, skiepai, gėlės, o jais prekiaujantys ūkininkai ne tik ieško pirkėjų, bet ir domisi naujomis rūšimis bei naujais auginimo būdais. „Augalų auginimas – daugelio pomėgis. Nuolat išvedamos naujos augalų rūšys, keičiasi ir jų priežiūra. Todėl turgus – geriausia vieta pirkti sodinukus, kitus augalus, nes čia juos parduoda jų augintojai, kurie pasidalys patarimais, kaip tinkamai sodinti ir prižiūrėti. Iš susidomėjimo matome, kad Bagažinių turguje turėtų vykti ir aktyvi prekyba pašarais ir naminiais paukščiais, kurių auginimu užsiima vis daugiau žmonių“, – sako J.Plenta.

Bagažinių turgaus organizatoriai primena, kad ūkininkai, norintys nemokamai prekiauti augalais, pašarais ir naminiais paukščiais, laukiami kiekvieną savaitgalį Elektrėnų g. 1F, Kaune. Atvykti rekomenduojama anksti ryte.

Remdamasis Olandijos sveikatos apsaugos tarnybų informacija, leidinys nurodė, kad nuo balandžio iki birželio Lenkijoje, Italijoje ir Nyderlanduose buvo parduota 80 proc. vitamino B2 (riboflavino) turinčio pašarų papildo, pagaminto naudojant genetiškai modifikuotas bakterijas Bacillus subtilis.

Šis priedas skirtas praturtinti galvijų, kiaulių ir naminių paukščių pašarus.

Kadangi į pašarą pakanka įmaišyti nedidelį kiekį šios medžiagos, bendras užterštų pašarų kiekis gali būti nuo 800 tūkst. iki 1,6 mln. tonų, „Le Monde“ citavo olandų tarnybas.

Laikraščio pranešime sakoma, kad šį priedą, pagamintą Kinijos bendrovės „Shandong“, platino Nyderlandų įmonė „Trouw Nutrition“, valdanti gyvulių ir paukščių pašarų pasaulinę lyderę „Nutreco“.

„Le Monde“ pridūrė, kad apie 2,5 tūkst. kg šių pašarų jau yra suvartota Lenkijos ūkiuose.

Europos Komisija prieš du mėnesius atšaukė leidimą naudoti šį vitaminų papildą ir nurodė iki lapkričio 10 dienos išimti jį iš prekybos, Europos maisto saugos tarnybai paskelbus, kad šis produktas kelia pavojų gyvūnų ir žmonių sveikatai.

Tarnyba pažymėjo, kad papildas „kelia pavojų tikslinėms rūšių, vartotojams, naudotojams ir aplinkai“ dėl jame išliekančių genetiškai modifikuotų genų, lemiančių atsparumą „žmonėms ir veterinarijai svarbiems“ antibiotikams.

Viena Europos Komisijos atstovė sakė naujienų agentūrai AFP, kad buvo pasinaudota skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų sistema, bet nenurodė, kurioms šalims tai taikoma ir kokį kiekį pavojingo priedo pavyko atsekti.

Ji pabrėžė, kad ES narės turi pareigą „užtikrinti, kad neleistini produktai nebūtų aptinkami rinkoje“, taip pat bausti draudimo nepaisančius pažeidėjus.

Valstybių narių maisto saugos tarnybos stengėsi išsiaiškinti, kur buvo išplatintas minėtas papildas, kai ES uždraudė jį naudoti.

Spalį Belgijos tarnybos rado 60 kg šios medžiagos siuntą iš Kinijos, gautą vienos Olandijoje įsikūrusios bendrovės, rašo „Le Monde“.

Laikraštis citavo olandų pareigūnus, sakiusius, kad draudžiamo priedo taip pat galėjo būti išsiųsta į Prancūziją, Vokietiją, Norvegiją, Rusiją, Suomiją ir Islandiją.

„Kurį laiką stengėmės visais įmanomais būdais nedidinti produktų kainų, tam padėjo centralizuoti pakavimo medžiagų pirkimai ir alternatyvių pakuočių gamintojų paieška, be to, prisidėjo ir gamybos sąnaudų mažinimas. Tačiau jei ir toliau pakavimo medžiagos brangs, amortizuoti pabrangimo nebegalėsime, tai atsilieps ir galutinio produkto kainai“, - sako „Kauno grūdų“ kombinuotųjų pašarų ir premiksų verslo vadovas Šarūnas Valys.

Bendrovės teigimu, šaltuoju sezonu sąnaudas didina ir šildymo išlaidos, pabrangusios dujos. Be to, didėja darbo užmokestis, brangsta logistikos paslaugos.

ES ir JAV derasi dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties. Pasipriešinimas dviejų galingų rinkų suartinimui labai didelis. Vieni aktyviausių – saugaus maisto gynėjai. Jie skelbia, kad sutartis atvertų kelią iš Jungtinių Valstijų į Europą nesaugiems maisto produktams, GMO – genetiškai modifikuotiems organizmams, t.y., ant mūsų stalų rastųsi tokių organizmų poveikį patyrusi mėsa, žuvis, paukštiena.

Lietuvoje tokios linijos laikosi žalieji ir jų atstovas Europos Parlamente, perspėjantys apie GMO ir chemikalų žalą vartotojams. Jų oponentai sako, kad per bene 40 metų niekas neįrodė kenksmingo GMO poveikio žmogui. Kita vertus, tvirtinama, kad maisto saugos klausimai net nėra ES ir JAV derybų objektas, ES savo taisyklių keisti neketina. Dar įdomiau, kad įnirtingi kovotojai už švarų maistą, pasirodo, ir patys nelabai išsiverčia be to, su kuo kovoja.

Pernai įvežta beveik 3 mln. t modifikuotų pašarų 

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai baiminasi, kad šiuo metu vykstančios transatlantinės  derybos tarp ES ir JAV dėl laisvosios prekybos sutarties atvers Europos rinką genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO) ir produktams. Savo peticijoje jie rašo, kad GMO kuriančios korporacijos suinteresuotos visais įmanomais būdais platinti savo produkciją ir skverbtis į naujas rinkas ES šalyse, todėl ragina užtikrinti deramą Lietuvos vartotojų apsaugą.

Šios politinės partijos lyderis, ūkininkas Ramūnas Karbauskis pripažįsta, kad savo galvijų bandą šėrė pašarais, kurių sudėtyje buvo genetiškai modifikuotos sojos, nes apie tai esą nežinojęs.

„Aš pats prieš ketverius ar kiek tai metų sužinojau, kad jie genetiškai modifikuoti. Anksčiau nežymėdavo, netgi mes, ūkininkai, nežinome, kai mums parduodavo soją, kad ji yra genetiškai modifikuota. Kai sužinojome, aš savo ūkiuose uždraudžiau naudoti šitą soją“, – pasakoja R. Karbauskis.

Lieka stebėtis, kad diplomuotas agronomas nepareikalavo pardavėjų pateikti, kokia parduodamo produkto sudėtis. ES dar 2003 metais patvirtino reglamentą dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų žymėjimo tvarkos. Kaip šios tvarkos paisoma Lietuvoje, akylai stebi valstybinė institucija.

„Iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką 2014 m. buvo įvežta 3 mln. 960 tūkst. tonų, iš kurių apie 3 mln. tonų buvo genetiškai modifikuoti pašarai. Mes griežtai stebime tokių pašarų ženklinimą ir imamės priemonių nustačius pažeidimus“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos inspektorius Ernestas Griška.

Žalieji baiminasi, kad su GMO pašarais į gyvulio organizmą patenkanti transgeninė DNR nėra visiškai suskaidoma, todėl aptinkama mėsoje, kiaušiniuose ir net piene, tačiau apie tai pirkėjai esą neįspėjami.

„Mes šnekėjome, kad reikėtų žymėti mėsą, pieną, kiaušinius, kad juose yra GMO, bet Europos Komisija prieštarauja. Tai beliko džiaugtis, kad atsirado verslininkų, kurie pradėjo žymėti, kad nėra GMO“, – teigia R. Karbauskis.

„Jokio augalo DNR piene neaptiksime“

Ekspertai aiškina, kad augalų DNR negali pereiti gyvuliui, maisto produktuose nelieka augalų DNR pėdsako, tad nėra ką ir žymėti.

„Pėdsako tikrai nebus jokio, kadangi karvė valgo, vartoja daug augalinės kilmės maisto ir jokio augalo DNR nei jos piene, nei jokiame jos organizmo audinyje neaptiksime“, – tikina Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ekspertas Mindaugas Morkūnas.

Kovotojai su GMO įžvelgia dar vieną grėsmę: neva pašarai su genetiškai modifikuotais produktais gali būti užteršti veikliosiomis herbicidų dalimis – glifosatu. Su maistu patekęs į žmogaus organizmą glifosatas kelia grėsmę jo sveikatai.

„Galbūt ne tiek pati genetiškai modifikuota soja yra baisus dalykas, kiek tie glifosatai, kurie naudojami auginant genetiškai modifikuotus augalus, šiuo atveju soją, nes augalų vegetacijos metu yra naudojami herbicidai. Per mėsą, per kiaušinius, per pieną glifosatas patenka į žmonių organizmą“, – aiškina R. Karbauskis.

Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovai tikina, kad tokia galimybė vargu ar įmanoma.

„Netgi jeigu pašaruose glifosato norma 10 kartų viršytų leistiną normą, jeigu įvyktų toks nemalonus faktas, tai gyvulinės kilmės maisto produktuose, jei kalbėtume apie pieną, mėsą, kiaušinius, normos neviršytų ES patvirtintų žmogui leistinų normų“, – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas.

Maisto produktų su GMO sumažėjo 10 kartų

Tiesiogiai ES ir JAV derybose dalyvaujantis eurokomisaras Vytenis Andriukaitis pabrėžia, kad šiuo metu GMO pašarus naudoja visos 28 ES valstybės, maisto saugos standartai vienodi visoje ES, jų paisyti reikalaujama griežtai.

„Jeigu būtų mažiausias mokslinis įtarimas, kad genetiškai modifikuotų pašarų naudojimas kenkia sveikatai, seniai viskas būtų uždrausta“, – tvirtina V. Andriukaitis.

Nors, pasak komisaro, GMO kenksmingumas nėra įrodytas, maisto kokybę Lietuvoje kontroliuojančios valstybinės institucijos inspektoriai pastebi, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra GMO, nyksta nuo prekystalių.

„Maisto produktų, kurie turi GMO, buvo apie 300, o šiandien turime tik apie 30. Minėti maisto produktai daugiausiai parduodami mažesniuose prekybos centruose, t.y., daugiausiai rajonuose, nes jau treti metai, kai didieji prekybos centrai atsisakė prekiauti maisto produktais, kurie turi GMO“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyr. specialistė Vida Jarošienė.

Dar neaišku, ar pasiteisins, bet galbūt Lietuvos žemės ūkyje bręsta lūžis – 24 tūkst. ha žemės plotą valdantis „Agrowill“ žada iki 2017 m. tapti vienu iš didžiausių Europoje ekologinių ūkių ir jau dabar ūkininkauja pagal ekologijos taisykles. Tokius planus maždaug 30 tūkst. ha valdantis R. Karbauskis vertina skeptiškai.

Be chemikalų visi bankrutuotų?

„Be chemijos, visiškai ekologiniu ūkininkavimu šiandien Lietuvoje negalėtų užsiimti tikriausiai nė vienas iš ūkininkų, kurie moka ir bendrovių mokesčius, ir t.t. Kol nebus išlygintos ES išmokos, jis Lietuvoje sunkiai įmanomas“, – teigia R. Karbauskis.

„Agrowill“ atstovai atkerta, kad ekologiškai dirbant žemę tikrai bankrotas negresia.

„Žinoma, lengviau yra chemizuotame ūkyje, nes galima pramiegoti, galima bet kada atvažiuoti vėliau ir nudeginti chemikalais visas žoles ir viską, kas gyva. Ūkininkaujant ekologiškai, reikia turėti tam priemonių, stebėti, kada tos pirmosios žolytės išlindo, reikia jas iš karto išravėti“, – pasakoja  „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.

Jis pastebi, kad ekologinės žemdirbystės atėjimu labiausiai nesuinteresuoti cheminių trąšų tiekėjai, kurių Lietuvoje yra ne vienas: „Tai yra pinigų kalimo mašina. [...] Iš esmės žemės ūkis sėdi ant chemijos adatos.“

Šioje vietoje vertėtų pridurti, kad R. Karbauskio valdomas „Agrokoncernas“ siūlo platų Rusijoje pagamintų trąšų asortimentą. Ir šiandien vienas aktyviausių kovotojų su chemija ir GMO, atrodo, be jų išgyventi yra nepajėgus.

„Kita vertus, aš pats norėčiau užsiimti ekologišku ūkininkavimu, jeigu tai būtų įmanoma ekonomine prasme. Bet tikriausiai visi ūkiai šiandien bankrutuotų“, – mano R. Karbauskis.

Jokie maisto saugos standartai nėra, nebuvo ir nebus derybų objektas, ES ir JAV tariantis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties, tikina Lietuvos eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. O modifikuoti pašarai, pasak eurokomisaro, į Lietuvą importuojami ir dabar.

Derybos dėl ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties buvo pradėtos 2013 metų liepą. Tokios sutarties būtinybė buvo susijusi su Kinija. Kitaip tariant, ES su JAV užsibrėžė užbėgti vis didesnę įtaką pasaulyje įgaunančiai Kinijai už akių ir patvirtinti prekybos taisykles pasaulyje. Tačiau po Rusijos agresijos Ukrainoje atsirado dar vienas argumentas – sutartis didintų Europos energetinę nepriklausomybę.

Apskritai šituo transatlantiniu susitarimu būtų suvienodintos JAV ir ES prekybos reglamentavimo procedūros, standartai, panaikinti mokesčių tarifai. Skaičiuojama, kad pasirašius Transatlantinę prekybos ir investicijų sutartį, ES BVP išaugtų 0,5 proc., arba 120 mlrd. eurų, per metus, būtų sukurta iki 400 tūkst. naujų darbo vietų.

Bet egzistuoja ir šios sutarties priešininkų, tokių yra ir Lietuvoje. Kai prieš kelias savaites Europos Parlamente buvo balsuojama dėl eilinio derybų raundo, kai kurie Lietuvos europarlamentarai arba nebalsavo, arba balsavo prieš.

Pasikalbėti apie Transatlantinę prekybos ir investicijų sutartį „Savaitė“ pasikvietė Lietuvos eurokomisarą V. Andriukaitį, atsakingą už sveikatos apsaugą ir maisto saugą.

– Genetiškai modifikuoti produktai, hormonų prišvirkšta jautiena, viščiukai, išmaudyti chloro diokside, – šituo labiausiai bauginami vartotojai, neva visa tai atsiras ant mūsų stalo čia, Lietuvoje, ir visoje ES, jeigu bus pasirašyta šita sutartis. Kažkaip sunku patikėti, kad, jeigu dabar ES tai yra neleidžiama, tai po sutarties pasirašymo bus leidžiama.

– Iš karto galima pasakyti taip, kaip jūs ir apibendrinote – išties jokie maisto saugos standartai nėra, nebuvo ir nebus derybų objektas. Jokie. Abi šalys griežtai pripažįsta, kad maisto saugos standartai kiekvienoje šalyje yra skirtingi ir tai yra ne derybų objektas.

– Pone komisare, bet 2014 metų rugsėjį viename iš savo interviu Jūs esate minėjęs, kad ES su JAV gana sunkiai sekasi įveikti nesutarimus būtent dėl maisto saugos standartų ir todėl nepavyksta gana greitai pasirašyti tos sutarties. Ką Jūs turėjote galvoje?

– ES ir JAV nesiseka susitarti dėl kertinio klausimo, dėl šios sutarties vadinamosios fitosanitarinių priemonių dalies ir jos pagrindinių dalykų. Pirmas dalykas – sutariant, kad dėl standartų nesiginčijame, jie yra skirtingi, ES siekia, kad JAV pripažintų visą ES kaip vieną subjektą, kaip vieną bendriją, o ne kaip 28 valstybių rinkinį. Tai – kertinis dalykas.

Antras – vadinamoji regionalizacija. Jeigu ES kažkur yra problemų, pavyzdžiui, šiandien Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija kovoja su kiaulių maro problemomis, mes esame įvedę regionines apsaugos taisykles, neleidžiame iš šio regiono eksportuoti kiaulienos produktų, bet, pavyzdžiui, iš tos dalies, kuri nepaliesta kiaulių maro, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje eksportuoti galima. JAV nepripažįsta šio regionalizacijos principo iki šiol, ir tai irgi yra kertinis punktas.

Taip pat labai svarbu pasakyti, kad ES ir JAV susitarimai dėl konkrečių produktų turi turėti lygsvarą. Jeigu mes susitariame, kad ES gali eksportuoti į JAV kriaušes, obuolius, kiaušinius, avieną, jautieną, vadinasi, turi būti lygybė. Nes šiuo metu JAV eksportuoja į ES tuos produktus, o ES į JAV – ne. Yra disbalansas tarp konkrečių gaminių. Tai štai dėl to turime tartis. Tai yra labai sunkūs klausimai.

– Dabar dėl genetiškai modifikuotų produktų. Europos Parlamentas (EP) jau yra pritaręs, kad valstybės pačios sprendžia, ar auginti tuos produktus pas save, ar ne. Tai prašau pasakyti, ar šiuo metu sprendimas jau galioja – jau Lietuva pati sprendžia?

– Dėl kultūrinių augalų auginimo žemės ūkyje – taip. Ta teisė jau yra suteikta nuo balandžio mėnesio. Dėl pašarų, dėl genetiškai modifikuotų augalų naudojimo pašarams kol kas vyksta diskusijos. Mes, EK, siūlome, kad, jeigu mes aprobavome, kad tie pašarai nekenksmingi sveikatai, bet yra kažkokių priežasčių šalyje nenaudoti tų pašarų, prašome, tai bus jūsų teisė nuspręsti. Šis pasiūlymas dabar yra karštas taškas diskusijose su EP ir Europos Taryba.

– O tai šiuo metu Lietuvoje gyvuliai nėra šeriami tokiais pašarais?

– Aišku, kad šeriami.

– Tai apie ką tada ES ir JAV sutarties priešininkai šneka?

– Dažnai naudoja argumentus arba neturėdami visos informacijos, arba nutylėdami. Tikrai Lietuva importuoja genetiškai modifikuotus pašarus ir naudoja juos žuvų fermose, paukštidėse ir gaminant visą galvijieną. Naudoja genetiškai modifikuotą soją vos ne iki milijono tonų – virš 800 tūkst. per metus. Tai klausimas, kas atsitiktų, jeigu dabar staiga Lietuva nuspręstų sustabdyti importą? Įsivaizduokite, kas tada įvyktų. Kita vertus, jeigu keisi brangesniais pašarais, gausi brangesnę produkciją. Ką pasakys vartotojai? Čia būtų ekonominė katastrofa.

– Tai ko tada siekiama tokiu riksmu?

– Transatlantinė prekybos sutartis yra vienas iš naujų kertinių akmenų stiprinant ES ir JAV ryšius, kadangi ji atveria galimybes užtikrinti dviejų galingų rinkų harmoningesnę plėtrą, dviejų galingų rinkų bendradarbiavimą ir kooperaciją. Ir, be to, atveria galimybes mokslui, investicijoms, darbo vietoms, naujiems produktams. Tai iš tiesų būtų lūžis geopolitiniame kontekste.

Ir, aišku, kad yra pakankamai daug jėgų, kurios tam priešinasi, kurios nesuinteresuotos stipresne ES ir JAV ateitimi. Ir čia prisigalvojama pačių įvairiausių motyvų, bet pagrindiniai, patikėkite, yra geostrateginiai.

– Lietuvoje ryškiausiai besipriešinantys šitai sutarčiai yra žalieji, jų atstovas EP Bronis Ropė netgi atvirai balsuoja prieš šitą sutartį. Jūs buvote su juo susitikęs, Jūs kalbėjotės, išdėstėte savo argumentus?

– Taip, mes su juo kalbamės. Aš į jo visus argumentus pateikiu atsakymus.

– Panašu, neįtikinote.

– EP aš stebiu dalykus, kurie nukreipti ne į ES lygmenį. Dažnai siunčiami signalai vietinių valstybių politinėms rinkoms. Ir čia ne išimtis Didžiosios Britanijos UKIP ar Prancūzijos Nacionalinis frontas, siunčiantis signalus ir ypač eksploatuojantis fitosanitarijos temą. Bet jie siunčia signalus savo rinkoms, nes bus rinkimai, bus žmonės, jie balsuos už kai kurias politines partijas. O rinkimų kalendorius visiems yra akivaizdus. Lietuvoje – kiti metai. Aš čia nekomentuoju. Neturiu teisės. Palieku be atsakymo.

Europos Komisijos (EK) nori, kad ES narės, kurios jau pačios sprendžia, ar auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), pačios nutartų ir tai, ar importuoti tokius pašarus, sako už sveikatos apsaugą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras.

„Mes manome, pačios šalys turi nuspręsti, ar jos iš tikrųjų rimtai ir moksliškai bei su ekonominiais ir socialiniais paskaičiavimais žiūri į tas problemas, ar vadovaujasi populistiniais šūkiais, kurių šioje srityje netrūksta“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė Vytenis Povilas Andriukaitis.

Anot jo, ES narėms nepareiškus savo nuomonės, sprendimą turėtų priimti EK.

„Auginant gyvulius ir paukščius, naudojami genetiškai modifikuoti pašarai, kurie turtingi baltymais, o čia dabartinis reguliavimas yra toks, kad šalys narės neišreiškė savo nuomonės, ir Europos Komisija turi viena pati patvirtinti sprendimą, o tada labai lengva kaltinti Europos Komisiją, kad ji neatsižvelgia į visuomenės skeptišką poziciją dėl genetiškai modifikuotų pašarų“, - kalbėjo komisaras.

V.P.Andriukaičio žodžiais, sprendimas leisti kiekvienai šaliai narei spręsti, ar įsivežti genetiškai modifikuotus pašarus, galėtų sutrikdyti kai kurių šalių maisto pramonę. Šiuo metu 25 ES narės importuoja apie 32 mln. tonų tokių pašarų per metus. 

Europos Parlamentas (EP) sausį priėmė naują direktyvą, leidžiančią kiekvienai ES narei pačiai spręsti, ar auginti GMO. Tuomet V.P.Andriukaitis tvirtino, kad GMO auginančios valstybės turės užtikrinti, kad jie nebūtų pasienyje perkelti į kaimyninę šalį, o ES institucijos turės užtikrinti moksliniais tyrimais pagrįstą GMO auginimo rizikos vertinimą.

Šiuo metu ES leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus - jie auginami penkiose ES valstybėse - Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. 

Lietuvoje GMO nėra auginami. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atnaujina ir tikslina Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą.