„Manau, kad čia yra teisingas sprendimas, nes tikrai manau, kad žmones piktina tai, jog, svarstant kartais ir svarbius klausimus, Seimo narių salėje tarsi nebūna tiek, kiek jų turėtų būti“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

„Žinoma, kartais tam būna labai aiškios priežastys, nes yra Vyriausybės nariai, yra komandiruotės, ypač COVID-19 laikinai pasitraukus. Tikrai nebus taip, kad visi Seimo nariai sėdės savo suoluose kaip kokioje mokykloje, bet manau, kad Seimo narys turi įvertinti savo darbą, kurį ateina dirbti. Ir kada yra plenariniai posėdžiai ir ypač komitetų posėdžiai, kur yra pagrindinis Seimo narių darbas, manau, kad galėtų būti „neigiama paskata“ posėdžius lankyti tvarkingai“, – teigė I. Šimonytė.

Seime svarstomame projekte dėl parlamentarų darbo sąlygų siūloma, kad Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.

Įstatyme numatyta reglamentuoti Seimo narių darbo sąlygas, aprūpinimą būstu, darbo ir poilsio laiką, su parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, kūrybinę veiklą ir netgi kratos atlikimo tvarką.

Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė parengė įstatymo pataisą, pagal kurią parlamentaras, be pateisinamos priežasties praleidęs iš anksto paskelbtą plenarinį, komiteto, komisijos ar kitų struktūrinių padalinių posėdį, atlyginimo už tą dieną negautų.

„Per dieną būna du plenariniai posėdžiai – rytinis ir vakarinis. Jei be priežasties nedalyvauji viename jų, negauni 50 proc. algos, jei visą dieną – netenki viso atlyginimo. Viskas paprasta ir aišku“, - „Lietuvos žinioms“ sakė R. Baškienė.

Duomenis apie parlamentarų lankomumą sisteminančios Etikos ir procedūrų komisijos skaičiavimu, sausį buvo sušaukti trys plenariniai posėdžiai, per kuriuos vyko iš anksto numatyti balsavimai. Juose nedalyvavo nuo 12 iki 32 Seimo narių, vidutiniškai - 19 parlamentarų.

Tai siūlančią Statuto pataisą įregistravo Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.

Pagal siūlomą projektą, „jeigu Seimo narys daugiau nei savaitę nedalyvauja Seimo, komitetų, komisijų posėdžiuose be pateisinamos priežasties ir jeigu neinformavo Seimo vadovų apie tokio elgesio priežastį, jeigu turi nedarbingumo pažymėjimą, tačiau akivaizdžiai vengia gydytis, remiantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, Seimo valdyba priima sprendimą nemokėti Seimo nariui viso atlyginimo ir neskirti lėšų parlamentiniai veiklai“.

Šią Statuto pataisą B. Matelis sako parengęs „atsižvelgdamas į neigiamą Seimo narių veiklos patirtį ir Konstitucijos išaiškinimą“.

Jis primena, kad 2012 m. išrinkta į Seimą Neringa Venckienė dėl jai inicijuotos apkaltos nuo 2013 metų balandžio mėnesio nelankė Seimo posėdžių bei nedalyvavo kitoje Seimo veikloje. Nuo 2013 metų gegužės iki 2014 metų birželio mėnesio Seimo valdybos sprendimu jai nebuvo mokamas Seimo nario atlyginimas ir panaikintas Seimo nario mandatas. Sprendimą dėl atlyginimo nemokėjimo ji apskundė Konstituciniam Teismui.

Konstitucinis Teismas atmetė šį jos skundą, konstatuodamas, kad nelankant Seimo posėdžių „mokėti atlyginimą - vertinamas kaip konstituciškai nepateisinama privilegija“, bei įpareigojo Seimą „nustatyti finansinius padarinius posėdžių be pateisinamos priežasties nelankantiems parlamentarams ir aiškiai įvertinti galimybę taikyti maksimalų (visišką) Seimo nario atlyginimo sumažinimą (jo nemokėti) už nuolatinį nedalyvavimą Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas, posėdžiuose“.

„Priėmus siūlomą Seimo statuto pataisą, būtų aiški atlyginimų mokėjimo (nemokėjimo) tvarka tiems Seimo nariams, kurie be pateisinamų priežasčių nelanko Seimo, komitetų, komisijų posėdžių“, - sako Seimo narys B. Matelis.

Jis pastebi, kad šiuo metu Seimo statute nėra konkrečiai numatyta, kaip tokiais atvejais elgtis.

Vis dėlto kone kas mėnesį pasitaikė po kelis parlamentarus, praleidusius vieną ar du posėdžius. Už tai jokios sankcijos nenumatytos.

Tačiau naujajam Seimui teks tai ištaisyti, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad už praleistus be pateisinamos priežasties Seimo posėdžius parlamentarams turėtų būti nemokama.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia, kad ši kadencija dėl posėdžių lankymo nebuvo išskirtinė – tekdavo net darbą organizuoti taip, kad priimant svarbius įstatymus būtų pakankamai balsuojančiųjų.

„Pirmą dienos pusę visi dirba tvarkingai, į pavakarę, be abejo, gretos praretėja“, – pripažino Seimo pirmininkė.

Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, per ketverius metus nė vienam parlamentarui neteko nurėžti viso atlyginimo, sumažintas buvo tik Darbo partijos nariui Gintarui Tamošiūnui.

Parlamentarų, per mėnesį praleidusių po vieną ar du posėdžius, skaičiuojama dešimtimis. Tarp tokių Seimo narių etikos ir procedūrų komisija mini Roką Žilinską, Gintarą Steponavičių, Vitaliją Vonžutaitę, Agnę Bilotaitę ir kitus.

Pirmą dienos pusę visi dirba tvarkingai, į pavakarę, be abejo, gretos praretėja.

Konstitucinis Teismas prieš mėnesį yra išaiškinęs, kad už praleistus Seimo posėdžius be pateisinamos priežasties parlamentarams turėtų būti išvis nemokama.

Trečiadienį šis klausimas iš darbotvarkės išbrauktas. Tad greičiausiai dėl posėdžių nelankymo teks apsispręsti naujajam seimui.

„Dabartinis įstatymas numato, kad už nebuvimą posėdyje, kurio metu balsuojama už įstatymo priėmimą, trečdalis atlyginimo yra nemokamas. Bendrai susumavus – jei visą mėnesį nelankei nei plenarinių posėdžių, nei komitetų, tai atlyginimo negausi“, – skaičiuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Etikos ir procedūrų komisija teigia, kad šiemet parlamentarai nepavyzdingiausi buvo spalį. Į posėdžius susirinkdavo kartais vos pusė Seimo narių.

Už Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko pasiūlytą projektą po pateikimo balsavo 52 politikai, prieš nebuvo nė vieno, keturi susilaikė. Toliau jį svarstys parlamento komitetai.

Seimo statuto pataisos projekte numatyta, kad parlamentarui už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą Seimo plenarinį ar komiteto, komisijos, kurios nariu jis yra, posėdį, atlyginimas būtų mažinamas 5 procentais.

Pasak J.Sabatausko, pritaikius tokį skaičiavimo modelį Seimo narys, per mėnesį praleidęs visus posėdžius, atlyginimo išvis negautų.

Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad keisti dabartinę atlyginimų mokėjimo Seimo nariams tvarką verčia Konstitucinis Teismas. Jis pripažino, kad galimas algos sumažinimas tik trečdaliu prieštarauja Konstitucijai.

„Dabartinį reguliavimą Konstitucinis Teismas nustatė kaip pernelyg privilegijuotą, kitaip sakant, pripažino privilegija“, – sakė J.Sabatauskas.

Iki šiol Seimo statute buvo numatyta, kad be pateisinamos priežasties posėdžių nelankančiam parlamentarui atlyginimas gali būti sumažintas ne daugiau kaip trečdaliu. Kadangi Konstitucinis Teismas šią normą pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui, ji nustojo galioti. Pasak J.Sabatausko, tai reiškia, kad dabar posėdžių nelankantiems parlamentarams išvis jokios sankcijos netaikomos.

Politikas ragino kuo greičiau užtaisyti šią spragą, priimant statuto pataisas.

Dėl minėtos Seimo statuto normos į Konstitucinį Teismą buvo kreipęsis Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis per apkaltą už posėdžių nelankymą iš Seimo pašalintos Neringos Venckienės prašymą priteisti jai nesumokėtą algos dalį. Seimo valdybos sprendimu parlamentarei nuo 2013 metų gegužės mėnesio iki 2014 metų birželio mėnesio išvis nemokėtas atlyginimas, nes ji tuo metu nesirodė Seime, nelankė nei plenarinių, nei komiteto posėdžių.

2014 metų birželį Seimas per apkaltą panaikino N.Venckienės mandatą. Prieš tai buvusi teisėja dingo iš Lietuvos, buvo paskelbta jos paieška. Manoma, kad ji slapstosi JAV. Šios šalies Teisingumo departamentas yra priėmęs Lietuvos prašymą dėl eksparlamentarės ekstradicijos.

„Siūlau kuo skubiau, dar šios kadencijos Seime pataisyti statutą, kad atitiktų KT nutarimą. Konstitucija skelbia, jei KT pripažino įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, nuo nutarimo įsigaliojimo jis nebetaikomas, tai reiškia, ta Statuto vieta, numatanti sankcijas už posėdžių nelankymą be pateisinamos priežasties, nebegali būti taikoma, ir kol mes nepataisysime, Seimo narys gali išvis nelankyti, ir nebus jokių sankcijų, todėl ir reikia šitą Statuto pataisą ypatingai skubiai svarstyti, kadangi šio Seimo posėdžių dar yra iki lapkričio 15 dienos“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė J.Sabatauskas.

J.Sabatauskas dar iki KT nutarimo buvo įregistravęs Seimo statuto pataisas, kad parlamentarui už kiekvieną praleistą Seimo plenarinį ar komiteto, komisijos, kurios nariu jis yra, posėdį, atlyginimas būtų mažinamas 5 procentais. Pasak J.Sabatausko, pritaikius tokį skaičiavimo modelį Seimo narys, per mėnesį praleidęs visus posėdžius, atlyginimo išvis negautų.

Pasak komiteto pirmininko, pataisas galima spėti priimti iki šios kadencijos pabaigos: „Pateikimo stadija gali būti kitą savaitę, jei Seimo pirmininkė pasiūlys įtraukti į darbotvarkę ir seniūnų sueiga tam pritars“.

Per spaudos konferenciją J.Sabatauskas taip pat išsakė mintį, jog nedrausmingiems Seimo nariams galima būtų mažinti ir parlamentinei veiklai skiriamas lėšas. „Tai svarstytinas variantas, tai gali taip pat būti kaip sankcija nedrausmingam Seimo nariui“, – sakė komiteto vadovas.

KT trečiadienį paskelbė nutarimą, kad Seimo statuto nuostata, be pateisinamos priežasties posėdžių nelankančiam parlamentarui atlyginimą leidžianti sumažinti tik trečdaliu, prieštarauja Konstitucijai. Kaip teigiama nutarime, atlyginimo mokėjimas Seimo nariui, nuolat be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvaujančiam Seimo bei komitetų posėdžiuose, vertintinas kaip konstituciškai nepateisinama privilegija.

Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Seimo statuto nuostata numato, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje parlamento posėdžių, kuriuose buvo priimami teisės aktai, to mėnesio atlyginimas mažinamas trečdaliu.

Pasak KT, Seimas privalo nustatyti finansinius padarinius posėdžių be pateisinamos priežasties nelankantiems parlamentarams ir aiškiai įtvirtinti galimybę „taikyti maksimalų (visišką) Seimo nario atlyginimo sumažinimą (jo nemokėjimą) už nuolatinį nedalyvavimą Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas, posėdžiuose“.

Dėl minimos Seimo statuto normos į KT kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis per apkaltą už posėdžių nelankymą iš Seimo pašalintos Neringos Venckienės prašymą priteisti jai nesumokėtą algos dalį. Seimo valdybos sprendimu parlamentarei nuo 2013 metų gegužės mėnesio iki 2014 metų birželio mėnesio išvis nemokėtas atlyginimas, nes ji tuo metu nesirodė Seime, nelankė nei plenarinių, nei komiteto posėdžių.

2014 metų birželį Seimas per apkaltą panaikino N.Venckienės mandatą. Prieš tai buvusi teisėja dingo iš Lietuvos, buvo paskelbta jos paieška. Manoma, kad jis slapstosi JAV. Šios šalies Teisingumo departamentas yra priėmęs Lietuvos prašymą dėl eksparlamentarės ekstradicijos.

Seimo vadovai tikina nerandantys būdų, kaip iš parlamento pašalinti penkis mėnesius posėdžių nelankančią Neringą Venckienę, nors teisininkai teigia, kad parlamentarai turi visas galimybes atsisveikinti su savo pareigas ignoruojančia politike, antradienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Parlamento vadovas "darbietis" Vydas Gedvilas ir jo pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad pašalinti N.Venckienės iš parlamento negalima, kol jis pati negrįš ar nebus paskelbtas nuosprendis.

Anot konstitucinės teisės žinovo profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus, Konstitucija numato tris pagrindus pradėti apkaltos procesą Seimo nariui - šiurkščiai pažeidus Konstituciją, sulaužius priesaiką ir paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas.

"Viena iš Seimo nario konstitucinių pareigų - dalyvauti plenariniuose posėdžiuose. Jei asmuo ilgą laiką be pateisinamos priežasties nevykdo šios pareigos, yra pagrindas teigti, kad jis pažeidžia Konstituciją ir laužo priesaiką", - "Lietuvos žinioms" sakė profesorius.