„Rytų partnerystė ir toliau užima svarbią vietą ES darbotvarkėje “, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Mūsų darbo pagrindas bus demokratijos, gero valdymo ir teisinės valstybės skatinimas, nes tai labai svarbu siekiant teigiamų, konkrečių mūsų bendradarbiavimo rezultatų. Tai apima ir Baltarusiją – tautą, kurią mes norime toliau remti pagal Rytų partnerystės programą“, – nurodė jis.

2009 metais ES paskelbė Rytų partnerystės iniciatyvą ir pasiūlė šešioms buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms – Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Sakartvelui – geresnius ekonominius ir politinius ryšius, jeigu šios valstybės imsis reformų. Per visą tą laiką šalių įsitraukimas į šią programą buvo nevienodas. Sakartvelas, Moldova ir Ukraina pasirašė su ES asociacijos sutartis.

Naują darbotvarkę papildys ekonominis ir investicijų planas, kuriame numatyta skirti 2,3 mlrd. eurų dotacijų, numatyta galimybė mobilizuoti 17 mlrd. eurų valstybinių ir privačių investicijų.

Šis pasiūlymas bus aptartas Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime, vyksiančiame šių metų gruodį.

Darbotvarkės tikslas – didinti prekybą, spartinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, investuoti į tarpusavio ryšius, stiprinti demokratines institucijas ir teisinę valstybę, remti perėjimą prie „žaliųjų“ ir skaitmeninių technologijų ir skatinti sąžiningą, lyčių lygybės principu pagrįstą ir visiems atvirą visuomenę.

Išskirta dešimt svarbiausių tikslų 2025-iesiems metams: papildoma parama pusei milijono mažų ir vidutinių įmonių, 3 tūkst. kilometrų prioritetinių kelių ir geležinkelio linijų tiesimas arba modernizavimas pagal ES standartus, kova su hibridinėmis ir kibernetinėmis grėsmėmis bei korupcija.

Taip pat numatoma mažiausiai 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą 250 tūkstančių namų ūkių, gerinti prieigą prie saugaus vandens tiekimo ir gerinti oro kokybę, užtikrinti prieigą prie greitojo interneto 80 proc. namų ūkių, padėti skiepyti sveikatos priežiūros darbuotojus, teikti papildomą paramą pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai, galimybę stažuotis 70 tūkstančių studentų, mokslininkų, o jaunimui – keliauti.

Tačiau praeitą mėnesį Europos Sąjunga, JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada išplėtė sankcijas Baltarusijai, reaguodamos į gegužės 27 dieną įvykusį incidentą, kai „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo priverstinai nutupdytas Minske. Tuomet Baltarusijos saugumo tarnybos sulaikė tuo lėktuvu skridusį baltarusių opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių ir jo draugę – Vilniuje studijuojančią Rusijos pilietę Sofiją Sapegą.

Naujausi suvaržymai, įskaitant taikomus svarbiems ekonomikos sektoriams, papildė virtinę kitų sankcijų Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui, paskelbtų po pernai rugpjūtį įvykusių rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai nepertraukiamai vadovaujantis lyderis. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais, o jų išprovokuotus kelis mėnesius trukusius beprecedenčius protestus Minsko režimas brutaliai malšino.

„Vyriausybė pagaliau po ilgo dvejojimo priėmė sprendimą padėti trims Rytų partnerystės šalims – Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui, dovanojant vakcinas. Labai gražus gestas, labai gerai, kad jis įvyko. Žinoma, kiekiai yra simboliniai, tačiau ir tie simboliniai kiekiai yra gerai toms šalims, kurios vakcinų neturi“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Lietuva Rytų partnerystės šalims skirs 200 tūkst. vakcinų dozių.

Žinoma, kiekiai yra simboliniai, tačiau ir tie simboliniai kiekiai yra gerai toms šalims, kurios vakcinų neturi.

Iki spalio Lietuva Ukrainai skirs 100 tūkst., Sakartvelui – 15 tūkst., Moldovai – 11 tūkst. vakcinų dozių. Kaip bus paskirstyta likusi vakcinų dalis, bus sprendžiama artimiausiu metu.

Paklausta apie Moldovos narystę Europos Sąjungoje, prezidento patarėja sakė, kad šioje šalyje dar turi įvykti daug reformų.

„Turi įvykti dar labai daug reformų pačioje Moldovoje, kad ji galėtų kvalifikuotis įstoti į ES. Dabar Moldova turi asociacijos susitarimą. Galima sutelkti visas jėgas, kad jis būtų įvykdytas, nes suteikia galimybes labai glaudžiai su ES šalimis bendrauti ir ekonomikos srityje, ir vykdant reformas – administracines, teismų reformas, teisės viršenybės. Visa tai dar Moldovai reikia pasiekti“, – sakė A. Skaisgirytė.

Kaip bus paskirstytos likusios dovanojamos vakcinos, turėtų būti nuspręsta artimiausiu metu.

Valstybės, kurioms, Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, Vyriausybė penktadienį numatė skirti vakcinų, bendradarbiaudamos su ES pažengė kur kas toliau nei likusios trys Rytų partnerystei priklausančios šalys – Armėnija, Azerbaidžanas ir Baltarusija. 

Apie tokią iniciatyvą anksčiau ne kartą viešai kalbėjęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Vyriausybės posėdyje pažymėjo, kad Lietuva yra pasiruošusi dalintis. Pasak jo, nedelsiant bus pradedamos derinti techninės detalės, kad pirmosios vakcinos kuo skubiau pasiektų partnerius Rytuose.

G. Landsbergis: tikrasis solidarumas yra veiksmai

Pasak G. Landsbergio, kol kas tik vienintelė Rumunija žengė realius žingsnius teikdama pagalbą vakcinomis Rytų partneriams. Jo teigimu, Rumunija suteikė paramą Moldovai.

Ministro teigimu, Lietuva šiuo metu turi visas galimybes savo anksčiau deklaruotus pažadus dėl pagalbos partneriams Rytuose paversti darbais.

Anot G. Landsbergio, Rytų valstybėms tekusios skiepų dozių apimtys paskirstytos vadovaujantis ES kriterijumi – pro rata principu.

Dovanos „Vaxzevria“ vakcinas

Po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje ministras pažymėjo, kad Lietuva Rytų partnerėms dovanos „Vaxzevria“ (AstraZeneca) vakcinas, o žurnalistų paklaustas, ar už tai valstybė tikisi kažkokio atsidėkojimo, G. Landsbergis tikino, kad tai tiesiog parama.

„Nesitikime, kad kažkuo atsidėkos. Parama ir pagalba yra skiriama tiesiog draugams ir bičiuliams, kuriuos palaikome jiems ne pačiu lengviausiu metu“, – sakė ministras.

Nesitikime, kad kažkuo atsidėkos. Parama ir pagalba yra skiriama tiesiog draugams ir bičiuliams, kuriuos palaikome jiems ne pačiu lengviausiu metu.

„Pagal mūsų galimybes bei gyventojų skaičių valstybėse“, – sakė G. Landsbergis.

„Suprantame, kad tai nėra tie skaičiai, kurie išgelbės valstybes nuo situacijos, kuriose jos yra. Kita vertus, neužtenka vien tik kalbėti apie solidarumą. Mes turime žengti pirmąjį žingsnį ir parodyti, ką reiškia tikrasis solidarumas. Solidarumas nėra tik žodžiai, tai yra veiksmai“, – Vyriausybės posėdyje sakė G. Landsbergis.

Pagalbą siūlo tie, iš kurių jos pagalbos nenori

Ministras teigė tikįs, kad ilgainiui ir daugiau ES valstybių paseks Lietuvos pavyzdžiu.

„Tikiuosi, kad po šio mūsų sprendimo prisijungs ir kitos valstybės, kurios mus parėmė, ir kad jos, turėdamos panašių galimybių, kaip Lietuva, padės tiems, kuriems padėti kartais siūlosi tik tie, iš kurių pagalbos jie imti nenori. Kalbu apie draugą Vladimirą į Rytus arba dar tolimesnį draugą į dar tolimesnius Rytus“, – sakė ministras.

„Tikrasis solidarumas yra veiksmai‘, – dar kartą pažymėjo G. Landsbergis.

Viceministrė patikino, kad Lietuva gali skirti paramą

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė patikino, kad Lietuva trečio šių metų ketvirčio pabaigoje gali tikėtis gauti vakcinų tiek, kad galėtų paskiepyti 3,5 mln. gyventojų.

„Tai yra daugiau nei pakankamai“, – posėdyje sakė viceministrė, pažymėdama, kad dėl to Lietuva gali sau leisti suteikti paramą kitoms šalims.

„Be abejo, turime rizikų, kad į šiuos skaičius yra įskaičiuotos ir tam tikros vakcinos, kurios dar nėra patvirtintos Europos vaistų agentūros. Tad natūralu, kad įvertinę tas rizikas negalime apie kažkokius labai didelius skaičius kalbėti. Tačiau iki 200 tūkst. tikrai galime kalbėti. Be to, didžiausi tiekimai ir yra numatyti trečią ketvirtį“, – teigė viceministrė.  

Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis anksčiau yra užsiminęs, kad Lietuva svarstys galimybes prisidėti prie COVID-19 vakcinos skyrimo Rytų partnerystės šalims, kai išspręs vakcinų tiekimo trukdžius savo piliečiams.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą pirma skiepo doze Lietuvoje paskiepyta 15 293 žmonės, antra – 12 360. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 424 719 žmonių, panaudotos 1 268 762 vakcinos.

EK pirmininkė padėkojo Lietuvai

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sveikina Lietuvą, penktadienį nutarusią Rytų partnerystės šalims padovanoti 200 tūkst. vakcinų nuo COVID-19.

Netrukus po šio Lietuvos Vyriausybės sprendimo U. von der Leyen savo socialinio tinklo tviterio paskyroje, reaguodama į kiek ankstesnį užsienio reikalų ministro G. Landsbergio tviterio įrašą, padėkojo Lietuvai.

„Europos Sąjunga palaiko savo draugus ir partnerius iš Rytų partnerystės“, – rašė EK pirmininkė, kartu savo įraše nurodydama ir prezidentą Gitaną Nausėdą.

„Kaip Vakarų Balkanų, taip ir Rytų partnerystės šalims būtina parama, siekiant politinių ir ekonominių bei sektorinių reformų. Turime siekti Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių bendrystę stiprinančių iniciatyvų bendrosios rinkos, saugumo ir teisės viršenybės įgyvendinimo srityse“, – trečiadienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Prezidentas trečiadienį dalyvavo ES ir Vakarų Balkanų valstybių viršūnių konferencijoje, organizuotoje nuotoliniu būdu. Konferencinis skambutis tarp šalių lyderių surengtas vietoje gegužės septintąją planuoto viršūnių susitikimo Zagrebe.

Konferencijoje, kaip praneša Prezidentūra, aptarti ES ir Vakarų Balkanų santykių prioritetai ir perspektyvos, kartu patvirtintos ES priemonės, kuriomis siekiama padėti Vakarų Balkanų šalims įgyvendinti reformas, taip pat programos, skirtos kovai su koronaviruso krizės padariniais.

G. Nausėda išreiškė politinį ir ekonominį solidarumą su Vakarų Balkanų valstybėmis ir pabrėžė, kad viena pagrindinių tolesnės sėkmingos eurointegracijos sąlygų yra visiškas ir nuoseklus ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos pozicijų laikymasis.

Pasak G. Nausėdos, Lietuva remia siekį toliau stiprinti ES santykius su Vakarų Balkanų valstybėmis bei intensyviau padėti šioms šalims politinės, ekonominės ir socialinės transformacijos kelyje. Prezidentas sako tikįs, kad Vakarų Balkanų valstybės laikysis strateginio apsisprendimo puoselėti europietiškas vertybes ir principus, aktyviai ir operatyviai įgyvendins reformas.

„Tai ypač svarbu šiais sudėtingais laikais, kai trečiosios šalys siekia didinti įtaką Vakarų Balkanuose, pasinaudodamos pandemijos sukelta ekonomine ir socialine situacija. Turime bendradarbiauti ir drauge atsakyti į kylančias dezinformacijos, hibridines ir kibernetines grėsmes“, – teigė G. Nausėda.

Derybose dėl narystės ES labiausiai pažengusios yra Juodkalnija ir Serbija. Anksčiausia galima jų prisijungimo data laikomi 2025 metai.

Už jų rikiuojasi Šiaurės Makedonija ir Albanija, kurioms kovą po ilgų atidėliojimų galiausiai buvo uždegta žalia šviesa pradėti derybas dėl narystės Bendrijoje.

Kosovas bei Bosnija ir Hercegovina – šalys, kurioms dar nesuteiktas kandidačių statusas.

Rytų partnerystės 10 metų gyvavimo proga ES pirmadienį gyrė vykstantį bendradarbiavimą, tačiau nedavė jokių užuominų dėl narystės perspektyvos.

ES užsienio politikos įgaliotinės Federicos Mogherini paskelbtame pareiškime yra tik tokie sakiniai, kaip: „Tokie mūsų pasiekimai, kaip prekybos didinimas ir politinio bendradarbiavimo stiprinimas (...) bus įkvėpimas tolesnei pažangai“.

Rytų partnerystės projektas 2009-aisiais buvo pradėtas buvusioms sovietinėms respublikoms paremti ir demokratizuoti. Į jubiliejines iškilmes Briuselyje susirinko Rytų partnerystė šalių užsienio reikalų ministrai. Tarp šių šalių be Armėnijos ir Azerbaidžano yra Ukraina, Gruzija, Moldova bei Baltarusija. Ypač Ukraina ir Gruzija jau senokai tikisi narystės ES perspektyvos.

Ministrų susitikimą aptemdė įstrigęs konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Armėnijos ir Azerbaidžano ginčas užkirto kelią susitarimui dėl bendro baigiamojo pareiškimo. Todėl pareiškimą paskelbė tik ES vyriausioji diplomatė F. Mogherini.

„Manau, kad tą (programą) turime išlaikyti ir iš tikrųjų dar labiau stiprinti, pavyzdžiui, parodant, kuo rytinės partnerės galėtų būti naudingos Europai, nes iki šiol atrodydavo toks ryšys, kad tik rytų partneriai kažko prašo“, – Žinių radijui sakė vyriausiasis šalies vadovės patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas.

Pasak patarėjo, Rytų partnerystės šalys yra stiprios kovojant su kibernetiniais išpuoliais, propaganda, jos taip pat galėtų pagelbėti dorojantis su migracijos, ES išorės sienos apsaugos, kovos su terorizmu iššūkiais.

„Šios šalys turi tokios patirties, kur Europa šiuo metu tik atranda“, – kalbėjo diplomatas.

Integruoti į ES šešias Rytų Europoje esančias šalis skirta Rytų partnerystės programa veikia dešimtmetį. Jai priklauso Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

„Lietuva nuosekliai remia Rytų partnerystės šalis, pasirašiusias asocijuotos narystės sutartis su ES –Sakartvelą, Ukrainą ir Moldovą. Mums labai svarbu pritraukti papildomą Jungtinių Amerikos Valstijų dėmesį šio regiono problemoms spręsti”, – pranešime spaudai cituojamas parlamento vadovas.

Šiame susitikime taip pat dalyvavo Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos parlamentų pirmininkai Andrijus Parubijus, Iraklis Kobakidzė, Andrianas Kandu bei Lenkijos Senato pirmininko pavaduotojas Adamas Bielanas.

Anot pranešimo, per susitikimą V. Pranckietis pabrėžė transatlantinių santykių svarbą, Lietuvos ilgametę ir nuoseklią poziciją dėl poreikio stiprinti regiono saugumą, bendras pastangas reaguojant į naujus saugumo iššūkius.

Seimo pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į poreikį stiprinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą, į  svarbą plėtoti prekybinius ryšius.

Per susitikimą diskutuota energetinio saugumo ir regiono ekonomikų atsparumo stiprinimo klausimais vystant Baltijos ir Vidurio Europos šalių transporto, energetikos infrastruktūrą. V. Pranciekitis pakvietė išnaudoti Klaipėdos SGD galimybes eksportuojant JAV dujas į Baltijos jūros regiono šalis.

Birželio 25-28 dienomis Seimo pirmininkas su Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos parlamentų vadovais vieši JAV. Vizito tikslas – atkreipti papildomą dėmesį sprendžiant saugumo problemas ES ir NATO kaimyninėse šalyse.

Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalys išsigando Rusijos, todėl praėjusią savaitę Rygoje vykusio viršūnių susitikimo deklaracijos tekstas nebuvo toks griežtas, koks galėjo būti esant kitai situacijai.

Tai antradienį Latvijos televizijos laidoje „Ryto panorama“ pripažino Latvijos prezidento patarėjas ekonomikos ir ES klausimais Andris Piebalgas.

Jo nuomone, po 2013 metais Vilniuje vykusio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo organizuoti tokį patį renginį Rygoje buvo beveik neįmanoma.

„Tiesiog surinkti tas šalis Rygoje ir tuo pat metu surinkti Rygoje ES valstybes, kai pietuose migracijos problema - Latvijos požiūriu, tai didžiulis pasiekimas“, - sakė A.Piebalgas.

Jis pažymėjo, kad kalbant apie viršūnių susitikime priimtą Rygos deklaraciją, svarbiausia, jog toks dokumentas apskritai buvo priimtas.

„Aš visgi manau, kad pareiškimas tikslus“, - pridūrė jis.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai per ketvirtadienį vakare Rygoje įvykusį susitikimą su šešiomis buvusiomis sovietinėmis šalimis atmetė Rusijos „bauginimo taktiką“, kurios ji griebėsi po ankstesnio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, prieš pusantrų metų vykusio Vilniuje ir išprovokavusio konfliktą Ukrainoje.

„Europos Sąjunga tęsia savo kursą nepaisydama bauginimo, agresijos ir net karo praėjusiais metais“, – sakė ES ir Rytų partnerystės programos, kurioje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, viršūnių susitikimui Latvijos sostinėje pirmininkaujantis Donaldas Tuskas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas taip pat atmetė Maskvos būgštavimus, jog ES mėgina patraukti į savo pusę jos buvusius vasalus, ir pareiškė, kad Rusija bando savo kaimynes „įbauginti“, nes neįstengia tapti jiems patrauklia sąjungininke.

Tačiau Europos didžiųjų galių nenoras provokuoti prezidentą Vladimirą Putiną pažabojo Briuselio ambicijas, todėl provakarietiškų Rytų partnerystės šalių lyderiai negalėjo visiškai nuslėpti savo nusivylimo, kad jiems nebuvo duota tvirtesnių pažadų dėl narystės Bendrijoje ateityje.

Pareigūnai vis dar rengia bendrą komunikatą, kuris turėtų būti paskelbtas penktadienį ir kurio formuluotės turėtų patenkinti visas 34 delegacijas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tvirtino nesąs nusivylęs bendro komunikato projektu, kuriame tėra patvirtinimos Kijevo ir kitų Rytų partnerystės šalių „europinės aspiracijos ir europinis pasirinkimas“. Bet jis pažymėjo, kad tikslas vis vien tebėra prisijungimo prie ES „perspektyva“.

Kai kurie ES naujieji nariai iš Rytų reiškė apgailestavimą dėl tokio atsargumo. Bet Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri pati augo komunistinėje Rytų Vokietijoje, prieš išvykdama į Rygą parlamentarams Berlyne nedviprasmiškai pareiškė, kad Rytų partnerystės projektas nėra ES plėtros „įrankis“ ir kad „dėl to neturėtume skatinti klaidingų lūkesčių, kurių vėliau negalėsime išpildyti“.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) irgi pareiškė, kad Rytų partnerystės programoje dalyvaujančios šalys kol kas nėra pasirengusios, kad Bendrija suteiktų joms narystės perspektyvą.

„Dėl narystės ES turime aiškiai pažymėti, jog europietiška perspektyva neegzistuoja nei vienai iš šių (Rytų partnerystės programos) šalių. Jos nepasirengusios, mes nepasirengę“, – sakė J.-C.Junckeris žurnalistams Rygoje.

Jis pažymėjo, kad Rygos viršūnių susitikimas nėra skirtas ES plėtros ar galimos šių rytinių ES partnerių narystės ES klausimui, bet pridūrė, kad šis „procesas tebevyksta“.

Komunikato projekte vėl išsakomas pažadas Ukrainas ir Gruzijai dėl bevizio režimo su ES, koks praėjusiais metais jau buvo suteiktas Moldovai. Bet, kaip pažymima dokumente, kad tai būtų galima įgyvendinti, Kijevas ir Tbilisis pirma turi įvykdyti daugiau būtinų reformų.

Jame taip pat išsakomas raginimas Armėnijai ir Azerbaidžanui, kurios nuo Sovietų Sąjungos laikų yra įsivėlusios į įšaldytą konfliktą dėl Kalnų Karabacho, diplomatiniu keliu išspręsti savo nesutarimus.

Nors Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir buvo giriamas dėl savo vaidmens tarpininkaujant tarp Rusijos ir Ukrainos, jis pats nesiryžo atvykti į Rygą, kur jis, kaip ir kitas nedalyvaujantis lyderis, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas), veikiausiai būtų susilaukę griežtų pastabų dėl padėties žmogaus teisių srityje savo šalyse.

Demonstruodami ES lingvistinės gimnastikos subtilumus viršūnių susitikimo dalyviai taip pat gali pareikšti, kad smerkia Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, tuo pat metu paminėdami Maskvai palankią Armėnijos ir Baltarusijos poziciją, kurią jos deklaravo per Jungtinėse Tautose šiuo klausimu pernai kovą vykusį balsavimą.

Tačiau D.Tuskas, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas, be užuolankų rėžė Maskvos atžvilgiu, kad „Rytų partnerystė nėra grožio konkursas tarp Rusijos ir ES“.

„Bet leiskite tarti atvirai, grožis nėra nesvarbus dalykas. Jeigu Rusija būtų kiek švelnesnė, žavingesnė ir patrauklesnė, galbūt jai nereikėtų savo trūkumų kompensuoti destruktyvia agresija ir savo kaimynių bauginimo taktika“, – pridūrė jis.

A.Merkel antrindama D.Tuskui savo ruožtu pareiškė, kad „tarp ES ir Rusijos skirtumas yra skaidrus kaip krištolas. Mes pripažįstame, kad skirtingos Rytų partnerystės šalys gali eiti savo keliu, ir mes pripažįstame šiuos skirtingus kelius“.

D.Tuskas pridūrė, kad jis atvyko į Rygą su trimis paprastomis ir aiškiomis žiniomis.

„Pirma, nepaisydama praėjusių metų bauginimo, agresijos ir karo, ES yra kaip visada nusiteikusi remti savo Rytų partneres, o 28 ES narių dalyvavimas Rytų partnerystės viršūnių susitikime tai dar kartą įrodo“, – sakė D.Tuskas.

„Antra, ES nori skatinti savo santykius su Rytų partnerystės šalimis. O tai reškia, kad mes koreguosime savo bendradarbiavimą su suverenių šalių poreikiais ir pasirinkimais“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

„Trečia, ES – tai ilgalaikis patikimas partneris. Aš gerai žinau, kad mes visi norime permainų. Bet mes taip pat turime panaudoti strateginę kantrybę. Rygos viršūnių susitikimas nėra skirtas dideliems žingsniams. Mūsų partnerystė be vyks žingsnis po žingsnio, taip kaip buvo kuriama ES. Tai geriausiai atitinka mūsų partnerių ir visos Europos interesus“, – sakė jis.

Armėnija pakrikštyta daugiau nei prieš 1 700 metų, o Azerbaidžanas ypač daug lėšų skiria išsilavinimui, sako šių šalių atstovai.

Kuo dar didžiuojasi ir kas svarbu šioms ir likusioms Rytų partnerystės šalims, pasidomėjo LRT radijo laida „Ryto garsai“.

Armėnija – pirmoji pasaulyje pakrikštyta valstybė

Armėnų kilmės dainininkė Justina Arutiunian gieda armėnišką XII a. giesmę „Faraonas su savo vežimais“. Ji apie hebrajams ir krikščionims be galo svarbų įvykį iš Senojo Testamento: žydų tauta bėga iš Egipto, jiems įkandin seka faraono kariuomenė. Kuo viskas baigėsi, žino visi – Mozės vedami izraelitai stebuklingai ir saugiai pereina Raudonąją jūrą, o egiptiečių kariuomenė nuskęsta.

Armėniškos giesmės – vienos seniausių pasaulyje. J. Arutiunian sako, kad Armėnija – pirmoji pasaulyje pakrikštyta valstybė. Tai įvyko 301 m., o krikštijo, anot dainininkės, Tadas ir Baltramiejus – du iš dvylikos apaštalų.

„V a. jau buvo sukurta natų sistema. Tai pačios seniausios natos, jas sukūrė šv. Mesropas Maštocas, gyvenęs IV–V a. Jis – labai svarbus armėnams šventasis, nes sukūrė ir abėcėlę“, – pasakoja J. Arutiunian. Taip pat ji sako, kad labiausiai mėgsta giedoti Mesropo Maštoco atgailos giesmę: „Begalinis tavo gailestingumas nesuskaičiuojamoms mano nuodėmėms, išvaduok mane, Dieve, gelbėtojau mano.“

Anot dainininkės, armėnų giesmės labai įvairios ir melodingos, o lietuviams skamba egzotiškai, nes mūsų dainoms tos dermės nebūdingos.

Ypač remiami azerbaidžaniečiai studentai

Kol viena tauta giria tai, ką per amžius sukūrė jų žmonės, kiti didžiuojasi tuo, kas yra po žeme. Azerbaidžanas – turtingiausia Rytų partnerystės valstybė. Azerbaidžanietis Samiras Musajevas pasakoja, kad jo tauta gyvena labai gerai, o šalies sostinė Baku savo grožiu ir modernumu nenusileidžia Vakarų sostinėms. Viso to nebūtų be naftos ir dujų, kurias šiemet Azerbaidžanas pradėjo tiekti ir naujoms valstybėms, tarp jų ir europiečiams.

„1994 m. rugsėjo 20 d. buvo pasirašyta sutartis, vadinama amžiaus kontraktu. Ją pasirašė šešios valstybės, kurios neseniai išsivadavo iš Sovietų Sąjungos. Tos šalys bendram darbui pasitelkė 11 verslo kompanijų ir pradėjo dalytis bei iš Azerbaidžano eksportuoti naftą ir dujas“, – kalba S. Musajevas.

Tačiau ar ilgai tai tęsis? Juk ne paslaptis, kad nafta ir dujos – neamžini ir vieną dieną jų tiesiog neliks. Tačiau S. Musajevas tikina, kad azerbaidžaniečiai jau apie tai mąsto ir vis daugiau dėmesio skiria žemės ūkiui, kurio produkciją į užsienį veža taip pat sėkmingai, kaip ir dujas bei naftą.

Beje, labai daug dėmesio valstybė skiria jaunimui. S. Musajevas sako, kad daugybė azerbaidžaniečių studijuoja geriausiuose Europos universitetuose studijuoja. O kiekvienas ten besimokantis studentas gauna Azerbaidžano vyriausybės fondo bei Valstybinio naftos fondo finansinę paramą. „Valdžia ir korporacijos remia jaunų azerbaidžaniečių mokslinius tyrimus užsienyje, o po kelerių metų tie studentai grįš atgal į Azerbaidžaną, kur panaudos savo žinias ir įgūdžius“, – pastebi S. Musajevas.

Baltarusijos simbolis – dranikai

Dranikai – savotiškas Baltarusijos prekės ženklas. Valentinas Stechas, baltarusių klubo „Siabryna“ prezidentas, sako, kad juos pasigaminti labai lengva. Tam reikia miltingesnių bulvių, o jei tokių nėra, sultis galima nuspausti. „Be to, įberiame druskos, įpilame aliejaus. Labai paprasta, bet ne visiems pavyksta“, – aiškina V. Stechas.

Taigi dranikai – savotiški bulviniai blynai – nacionalinis Baltarusijos patiekalas. Tiesa, jei nuvyksite į Baltarusiją ir apsilankysite pas vietos gyventojus, dranikų iškart negausite, nes, pasak V. Stecho, šis patiekalas toks paprastas, kasdienis ir būriškas, kad per kuklu juo vaišinti užsieniečius. Tad patarimas – paprašykite šių blynų patys.

Baltarusių kulinarinio paveldo sąraše galima rasti ir kitokių gėrybių, pavyzdžiui, lietinių blynų „mačanka“, padažo „veraščaka“ su mėsa, dešra ir prieskoniais, sako V. Stechas.

Geriant gruzinišką vyną, būtini tostai

Vieni didžiuojasi valgiais, kiti – gėrimais. Gruziniškas vynas – vienas seniausių pasaulyje.

„Gruzija turi išties seną kultūros istoriją, kuri prasideda dar prieš Kristų. O gruziniško vyno istorija prasideda maždaug prieš 8 tūkst. metų. Daugybė archeologų yra radę molinių butelių, kurie ir šiandien naudojami gaminant vyną“, – sako menininkas Georgijus Papalašvilis.

Jo teigimu, lietuviams būtų įdomu sužinoti, kad per Rytų partnerystės susitikimo oficialius renginius svečiams buvo siūlomas gruziniškas vynas. Ir gruzinų valdžia tuo labai džiaugiasi.

Nė vienas pokylis Gruzijoje neapsieina be vietos vyno, o jo gėrimas neįsivaizduojamas be tostų. „Tradicijas saugo ne tik seni žmonės, bet ir jaunoji karta. Tai vadiname supra – pokyliu. Mums ypač svarbūs tostai“, – aiškina Gruzijos menininkas.

Pasak jo, pirmiausia išrenkamas tostų meistras, kuris pasako tostą. Tada po savąją versiją turi išsakyti likusieji. Kartais jie deklamuoja eilėraščius, o kartais dainuoja. „Kiek pamenu, pirmas tostas turi būti už Dievą, kuris sukūrė pasaulį. Bet visa tai nėra iš anksto surašyta, – pastebi G. Papalašvilis. – Kiekvienas, sakydamas tostą, turi improvizuoti.“ 

Draugiškiausi žmonės – Moldovoje

Jeigu Jūsų nepriėmė į gruzinišką suprą ar šiaip kas nors įskaudino ar pasišaipė – galite drąsiai keliauti į Moldovą, nes šios šalies žmonės išskirtinai draugiški, malonūs ir tolerantiški. Bent jau taip teigia moldavų kilmės Denisas Ivanovas. Pasak jo, nesvarbu, kokios tautybės, rasės ar įsitikinimų esi – moldavai tave visada priims ir džiaugsis galėdami pabendrauti.

„Moldovoje labai svarbu pabendrauti su žmogumi ir sužinoti viską apie jo praeitį, šeimą, kultūrą. Mes nematome jokių barjerų – nei kalbos, nei kultūros. Mes mėgstame, netgi mylime tą žmogų, kuris ateina į svečius“, – pabrėžia D. Ivanovas.

Jo teigimu, Moldovoje žmonės kalba apie pinigus, nes jų neužtenka, mažiau – apie politiką ir daugiau apie buitį, kasdienį gyvenimą, maistą. Be to, moldavai mėgsta dainuoti ir šokti. Šokti moka absoliučiai visi.

„Mūsų šalis labai maža ir žmonės gyvena skurdžiai. Kadangi gyvename panašiai, išnyksta diskriminacija, atsiranda tolerancija, – tikina D. Ivanovas. – Esame labai maži, todėl išmokome bendrauti tarpusavyje ir Moldovoje iš tikrųjų labai mažai tarpetninių konfliktų. Į savo kaimynus žiūrime labai pozityviai ir mums kito žmogaus tautybė nieko nereiškia.“

Nelaimingiausi – Ukrainos futbolininkai

Pernai Lenkijoje ir Ukrainoje vyko Europos futbolo čempionatas. Jame ukrainiečiai D grupėje užėmė trečią vietą ir kitą etapą nepateko. Ukraina turėjo galimybę pirmąkart patekti į pasaulio čempionatą. Pirmąsias atrankos rungtynes su prancūzais ukrainiečiai netikėtai laimėjo 2:0. Tačiau antrame susitikime „mėlynieji“ atsirevanšavo 3:0.

„Ukrainos rinktinė nelaimingiausia Europoje, nes žaidė penkis kartus, įskaitant ir pralaimėjimą paskutinėje lemiamoje atrankoje, ir vis nepateko. Galima pasakyti, kad futbolas Ukrainoje tapo geru verslu“, – prisimena žurnalistas Aleksas Matvejevas.

Anot jo, daug vadinamųjų oligarchų investuoja į futbolą: pastatyti nuostabūs stadionai, atsirado daugiau futbolo klubų, todėl didėja konkurencija. „Dabartinis čempionatas visai neprognozuojamas, penki šeši klubai pretenduoja į medalius. Taigi auga intriga, žmonių skaičius tribūnose, ir manau, kad perspektyvos geros. Lietuvoje, tikėkimės, jų taip pat atsiras“, – svarsto žurnalistas.