Pastarųjų atstovų teigimu, nepaisant skambiai pristatytų pokyčių išmokant darbo užmokestį, Agnės Bilotaitės vadovaujama VRM anksčiau duotų įsipareigojimų nevykdo. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas pažymi – algų didinimas nepasiveja nei metinės infliacijos šalyje, nei vidutinio darbo užmokesčio augimo tempų.

Savo ruožtu Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė neslepia, jog didžioji dalis teigiamų pokyčių nesulaukusių pensinio amžiaus pareigūnų jau svarsto pasitraukti iš tarnybos.

„Policijos bendruomenė yra labai nusivylusi. Pareigūnai tikrai yra nusiteikę piktai, demotyvuotai ir yra dar didesnis netikėjimas nei vadovybe, nei politiniais vadovais“, – Eltai teigė R. Katinienė.

„Daugiau kaip 40 proc. policijos pareigūnų jau yra sulaukę amžiaus, kada gali palikti tarnybą, ir jie tikrai svarsto, ar reikėtų pasitraukti, nes tų geresnių dienų, kad darbo užmokestis būtų pakankamai motyvuojantis ir orus, jie nesulaukia“, – kalbėjo policijos profesinės sąjungos vadovė.

Pasak jos, sudėtinga tikėti ir ministerijos argumentais atlyginimus didinti pirmiausia naujai ateinantiems pareigūnams, esą taip siekiant pritraukti naujų tarnautojų. Anot R. Katinienės, tokia priemonė neveiks, mat darbo sąlygos policijoje jauniems žmonėms išlieka nepatrauklios.

„Infliacija, darbo krūviai, statutas buvo priimtas atsisakant kai kurių socialinių garantijų. Tai jei ministrės įsitikinimu tuo 20–40 eurų didėjimu pareigūnai turėtų labai džiaugtis, reikia būti arba visiškai nekompetentingam, arba neprotingam. (...) Galime kabutėse padėkoti ministrei, kad dar labiau sujaukė ir demotyvavo policijos sistemą“, – teigė R. Katinienė.

„Policijos sistema – tai rizika, nervai, dideli darbo krūviai, pavojus, dėl klaidų gali lėkti iš darbo ar užsidirbti baudžiamąją bylą ir likti be darbo. Tai lyginant tarnybą ir darbo užmokestį – ji visiškai nepatraukli. Šiai dienai prekybos centrų kasininkės ir kurjerių tarnybų vairuotojai uždirba daugiau nei policijos pareigūnai“, – sakė policijos darbuotojų atstovė.

S. Džiautas: ministerija savo įsipareigojimų neįvykdė

Tuo metu NPPSS vadovas S. Džiautas pabrėžia, kad šiems metams numatytas pareigūnų atlyginimų kėlimas neatitinka ministerijos duotų įsipareigojimų.

„Įsipareigojimai nėra įvykdyti. Gintarės Skaistės pažadas, kurį atkartojo ir vidaus reikalų ministrė, buvo, kad atlyginimai kils vidutiniškai 108 eurais į rankas. (...) Mūsų profsąjungos prašymas buvo skirti papildomai 10 proc. atlyginimams ir kad tai sudarytų 55 mln. eurų. Gavome tik 37 mln. eurų. Tad nei vienas departamentas negalėjo įgyvendinti duoto pažado, kad atlyginimai kils 108 eurais“, – Eltai teigė S. Džiautas.

„Šiuo geopolitiniu momentu jėgos struktūros turi būti finansuojamos šimtu procentų. Negalime numesti Lietuvos saugumo, pasienio, kuris, reikalui esant, pereina į krašto apsaugos gynybines pajėgas, į šoną. Tikrai negalime mažinti ir neatliepti tarnybų poreikių“, – kalbėjo pareigūnų atstovas.

Pasak jo, atlyginimai, profsąjungos skaičiavimais, kils tik 6,7 proc. vietoje žadėtų dešimties procentų.

„Tai nepasieks infliacijos, kuri yra 9,1 proc. metinė Lietuvoje, taip pat nesiekia vidutinio darbo užmokesčio (VDU) kėlimo, kuris pakilo 11 proc. (...) Tai lūkesčiai nėra patenkinti – kai kurie pareigūnai išvis jaučiasi apgauti. Faktas, kad atlyginimas kils 10 eurų, jų netenkina“ – pažymi pareigūnų atstovas.

Todėl, pasak S. Džiauto, pareigūnai savo reikalavimus kitų metų finansavimui šiemet ketina išsakyti kur kas anksčiau nei tai padarė pernai.

„Stengsimės jau nuo pat pavasario pabaigos, kada bus pradedamas formuoti kitų metų biudžetas, versti ministeriją prašyti realių skaičių pagal poreikį. Nes ministerija pati šiemet Vyriausybės paprašė mažesnių skaičių nei pateikė įstaigų vadovai“, – sako S. Džiautas.

Šįmet darbo užmokestis padidėjo beveik 60 proc. statutinių pareigūnų

Kaip trečiadienį paskelbė VRM, atlyginimai nuo šių metų sausio padidėjo bene 60 proc. statutinių pareigūnų. Iš viso jų apmokėjimui šiais metais skiriama daugiau kaip 500 mln. eurų. Tai sudarys beveik pusę vidaus reikalų sistemos biudžeto, sako ministrė A. Bilotaitė.

Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla ketvirtadienį ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje nurodė, jog nuo sausio 1 d. dėl padidėjusios skaičiavimo bazės ir nuo jos kitų priedų, priemokų ir apmokėjimo skaičiavimo bei dėl pareiginės algos koeficiento apvalinimo, visiems pareigūnams darbo užmokestis didėja vidutiniškai 29 eurais „į rankas“.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų atlyginimas vidutiniškai augs 130 eurų „į rankas“, atlyginimai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) šiemet nuo 12 iki kelių šimtų eurų pareigūnui „į rankas“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai „į rankas“ gaus vidutiniškai 92 eurais daugiau, karjeros valstybės tarnautojai – maždaug 19 eurų daugiau, o dirbantys pagal sutartį – 43 eurais daugiau. Tuo metu Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnams atlyginimai vidutiniškai kilo 100 eurų „į rankas“.

Kaip skelbia VRM, atlygio didėjimą pareigūnams lėmė Vidaus tarnybos statuto pakeitimai ir patvirtintos naujos statutinių įstaigų darbo apmokėjimo sistemos.

Vidaus tarnybos statutas priimtas nepaisant pareigūnų prieštaravimų

ELTA primena, jog Vidaus tarnybos statutas, nepaisant pareigūnų prieštaravimų ir protestų, buvo priimtas pernai gruodį.

Priėmus įstatymo pataisas pritaikytas naujas bazinis atlyginimo dydis, siekiantis 1785,4 euro. Taip pat pareigūnams įstatymu suteikta galimybė derėtis dėl apmokėjimo sistemos kolektyvinėmis sutartimis. Jeigu tokios sutarties nėra, apmokėjimo sistemas tvirtins centrinių statutinių įstaigų vadovai.

Įstatymo pakeitimais taip pat sumažinti priedai už stažą valstybės tarnyboje – nuo maksimalios 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos. Didesnius priedus už stažą šiuo metu gaunantiems pareigūnams jie nebus mažinami. Stažas taip pat tapo vienu iš esminių kriterijų, nustatant pareiginės algos dydžius.

Be to, įtvirtinti pokyčiai, susiję su pareigūnų perkėlimo tvarka – esant būtinybei pareigūnas gali būti perkeliamas darbui į kitą vietovę 3 mėnesių laikotarpiui. Visgi numatyta, jog bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negalės viršyti pusmečio.

Taip profesinių sąjungų lyderiai kalba vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei ir statutinių įstaigų vadovams pranešus apie nuo šių metų didėjančius atlyginimus pareigūnams.

Šie pokyčiai pristatyti ketvirtadienį per spaudos konferenciją.

A. Bilotaitė sakė, kad daugumai pareigūnų darbo užmokestis augs dėl naujojo Vidaus tarnybos statuto ir įstaigų patvirtintų darbo užmokesčio sistemų, o valstybė šiemet pareigūnų algoms iš viso skirs beveik pusę milijardo eurų.

Statutinių įstaigų vadovų teigimu, pareigūnų atlyginimai šiemet kils nuo 10 iki kelių šimtų eurų „į rankas“.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Saulius Džiautas BNS teigė, kad įstaigų vadovų kalbos apie didėsiančius atlyginimus buvo nekonkretūs, dalis nurodė atlyginimus „ant popieriaus“, dalis – „į rankas“, jie nepasakė, kiek tiksliai didės pareigūnų  darbo užmokestis.

Anot S. Džiauto, Vyriausybės atstovų pažadai, kad atlyginimai kils 10 proc. nebus įgyvendinti

„Tai, ką žadėjo finansų ministrė, premjerė, kad Vyriausybė įsipareigoja, jog pareigūnams kils atlyginimai 108 eurais „į rankas“, mūsų skaičiavimais, to nebus. Kils 80–90 eurų, gal šiek tiek daugiau ugniagesiams ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams – apie 100 eurų“, – tvirtino profesinės sąjungos lyderis.

„Vieniems pakils, kitiems nepakils. Greičiausiai, kad nepakils labiausiai patyrusiems darbuotojams, kurie nusivils“, – pridūrė jis.

Policijos pareigūnų nuotaikos nėra geros

„Policijos bendruomenė tokią komunikaciją priima kaip politinį laikotarpį, prasidėjusius rinkimus, nes policijos pareigūnų nuotaikos tikrai nėra geros“, – BNS sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

„Policijos pareigūnai žymaus darbo užmokesčio padidėjimo per pastaruosius metus tikrai nepajuto. Nežinau, iš kur tas džiaugsmas ir laimė ministrės bei generalinio komisaro akyse“, – pridūrė ji.

Policijos pareigūnai žymaus darbo užmokesčio padidėjimo per pastaruosius metus tikrai nepajuto. Nežinau, iš kur tas džiaugsmas ir laimė ministrės bei generalinio komisaro akyse.

 

Pasak Policijos profsąjungos pirmininkės, nors priėmus naująjį Vidaus tarnybos statutą pareigūnai neturėjo didelių lūkesčių, žinios, išgirstos iš generalinio komisaro ir vidaus reikalų ministrės, nenudžiugino.

„Kai pamatėme, kad darbo užmokestis kils 20, 80 eurų ar dar mažiau, tai nežinau, ar čia labai reikėtų džiaugtis, ar čia yra tas žadėtas žymus darbo užmokesčio kilimas, matant, kiek per pastaruosius metus augo infliacija, įmokos už būstų paskolas, kaip kyla kainos“, – teigė R. Katinienė.

„Čia daugiau piaras, norint užmaskuoti vis daugiau išlendančias darbo organizavimo spragas, visuomenei akis badančius nusikaltimus. Bandoma parodyti, kaip yra gerai, bet panašu, kad gerai yra tik generaliniam komisarui ir ministrei“, – kalbėjo profesinės sąjungos lyderė.

Ryškų pokytį pajus mažuma

R. Požėla ketvirtadienį per spaudos konferenciją teigė, kad pareigūnams atlyginimai kils skirtingai, nes jie susideda iš skirtingų dedamųjų. Tačiau generalinis komisaras pabrėžė, jog dalis pareigūnų džiaugsis dėl stipriai išaugusio atlyginimo.

„Gali būti, kad vienas pareigūnas gali pereiti per visas pozicijas ir susirinkti papildomą darbo užmokestį“, – teigė R. Požėla.

„Matyt, kad čia generalinis komisaras apie save kalba. Ne paslaptis, kad tiek generalinis komisaras, tiek įstaigų vadovai gauna pakankamai didelius priedus už budėjimą namuose, realiai, už nieko neveikimą“, – kalbėjo R. Katinienė.

S. Džiauto teigimu, ryškų atlyginimų augimą pajus tik itin nedidelė dalis statutinių pareigūnų.

„Tai bus visiškai nedidelė tokių pareigūnų dalis, kurie tik ką atėję į pareigas ir jiems automatiškai bus pakeltos atlyginimų „grindys“. (...) Dar pradės jie dirbti viršvalalandžiais, naktimis, šventinėmis dienomis, įvertinimas įvyks. Galimai kai kam pakils 300 eurų, bet tai nėra rodiklis, kad visiems“, – kalbėjo S. Džiautas.

„Vienetams pakils ryškiai, o daugumai – 30–50 eurų“, – teigė jis.

Ne paslaptis, kad tiek generalinis komisaras, tiek įstaigų vadovai gauna pakankamai didelius priedus už budėjimą namuose, realiai, už nieko neveikimą.

 

Pareigūnai gali palikti tarnybą

Profesinių sąjungų lyderių teigimu, dalis statutinių pareigūnų po pasikeitusių apmokėjimo tvarkų svarsto palikti tarnybas arba jau yra priėmę šį sprendimą.

„Teko skaityti pareigūnų grupėse feisbuke komentarus, kad jie nusivylę ta ministerijos skaičiuokle, (...) kai pamato 20–30 eurų, tai aišku nusivilia, parašo komentarus, kad ieško darbo“, – pasakojo S. Džiautas.

Vis dėlto NPPSS pirmininkas nesiėmė prognozuoti, kiek pareigūnų paliks statutines įstaigas po atlyginimų skaičiavimo pokyčių.

„Viena pareigūnė išeina, sako, paskutinis lašas buvo spaudos konferencija ir šita panegirika, kuri neatitinka tikrovės. Ji priėmė sprendimą tiesiog palikti tarnybą, su šeima emigruoti ir dirbti užsienyje“, – pasakojo R. Katinienė.

Anot jos, nemaža dalis policijos pareigūnų diskutuoja, kaip galėtų persikvalifikuoti, iki vasaros palikti tarnybą ir imtis kitų darbų.

„Jeigu nebus atkreiptas dėmesys į finansavimą, pareigūnų poreikius, tai didžiausia teisėsaugos sistema – policija – rudenį gali patirti visišką krachą“, – kalbėjo R. Katinienė.

Kreipsis į Konstitucinį Teismą

S. Džiautas teigė, kad tikimasi surinkti 29 Seimo narių parašus ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl priimtų statuto nuostatų.

Jeigu nebus atkreiptas dėmesys į finansavimą, pareigūnų poreikius, tai didžiausia teisėsaugos sistema – policija – rudenį gali patirti visišką krachą.

 

„Statutas jau priimtas, jo nuostatas gali panaikinti tik Konstitucinis Teismas arba pats Seimas. Naujas Seimas galbūt pataisys, o gal ir teismas pataisys. Matysime“, – kalbėjo jis.

Vidaus tarnybos statutą, numatantį pareigūnų darbo apmokėjimo pokyčius, Seimas priėmė pernai gruodį.

Vidaus reikalų ministerija tuomet tvirtino, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Nors A. Bilotaitė kalbėjo, kad pertvarka „atneš teigiamų pokyčių visai pareigūnų bendruomenei ir užtikrins ilgalaikę motyvaciją“, prieš ją pasisakė pareigūnų profsąjungos.

Pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo šių metų taikomas naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro.

Naujajame statute sumažėjo pareigybių suskirstymas į grupes – nuo 15 iki dešimties.

Priedas už stažą sumažintas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, tačiau iki šiol didesnį priedą už stažą gavusiems pareigūnams jis nėra mažinamas per visą tarnybos laiką.

Statute taip pat numatytos priemonės pareigūnams pritraukti į tarnybą, pavyzdžiui, stipendijos kursantams ir studentams, taip pat numatytos vienkartinės išmokos naujai priimamiems ar perkeliamiems į tam tikras vietoves pareigūnams.

Profesinių sąjungų nuomone, naujas Vidaus tarnybos statutas nesukuria tinkamos darbo užmokesčio sistemos, naikina priedą už laipsnį, mažina maksimalų priedą už stažą, blogina pareigūnų sąlygas.

VRM duomenimis, visose vidaus tarnybos sistemos statutinėse įstaigose dirba apie 18 tūkst. pareigūnų.

Praėjusių metų pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė pareigūnų profsąjungų kritikuotas, Seimo priimtas Vidaus tarnybos statuto pataisas, kuriomis mažinami priedai už valstybės tarnybą, pradėtas taikyti naujas bazinis algos dydis, mažinamas pareigybių grupių skaičius.

Dalis pareigūnų išeis arba ieškos papildomo darbo

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė Eltai teigė, kad naujomis Vidaus tarnybos statuto pataisomis pareigūnai nusivylė. Dalis jų, anot pašnekovės, ketina palikti tarnybą arba ieškotis papildomo darbo.

„Ypač policijos pareigūnų bendruomenėje yra diskutuojama apie tai, kad reikėtų susirasti antrą darbą, pareigūnai prašo kolegų pasidalinti patirtimi, kaip pareigūnas antrą darbą galėtų derinti su tarnyba. Kiti iš viso svarsto palikti tarnybą, tiesiog pakeisti darbą ar kurti atskirą saugos tarnybą“, – aiškino R. Katinienė.

Kiti iš viso svarsto palikti tarnybą, tiesiog pakeisti darbą ar kurti atskirą saugos tarnybą.

„Tai yra reakcija į valstybės, tai yra Vyriausybės, prezidento, požiūrį į teisėsaugą, kuris šiai dienai yra stipriai šlubuojantis. Naujo statuto priėmimą, kai yra mažinamos socialinės garantijos, kai tik lozungais yra grindžiamas darbo užmokesčio kėlimas ir sistemos patrauklumas, žmonės įsivertina. Jie mato, kad bent jau policininko profesija tikrai netaps nei prestižine, nei patrauklia“, – pridūrė policijos pareigūnų atstovė.

R. Katinienė teigė, kad remiantis Vidaus reikalų ministerijos pateikta pareigūnų algų skaičiuokle, įsigaliojus Vidaus tarnybos statuto pataisoms, algos kils tik daliai – apie 2,5 tūkst. ir 16 tūkst. – statutinių pareigūnų. Ši tendencija, anot pašnekovės, labiausiai ir neramina pareigūnus, dėl to dalis jų svarsto išeiti iš tarnybos arba ieškoti papildomo darbo.

„Policijos pareigūnams, kaip nurodė darbo užmokesčio skaičiuoklę pateikusi Vidaus reikalų ministerija, algos arba iš viso nedidės, arba didės labai nedaug, tarkime, 9-12 eurų eurų“, – sakė R. Katinienė.

Pasak Lietuvos policijos pareigūnų profesinės sąjungos vadovės, bėda tame, kad policininkai, skirtingai negu kiti statutiniai pareigūnai, pavyzdžiui, kalėjimų tarnybos pareigūnai ar ugniagesiais, dirba intensyvesniu ritmu.

„Kalėjimų tarnybos pareigūnai, ugniagesiai teigia, kad ateina į tarnybą, kaip į antrą darbą, nes jie pradirba parą ir turi tris paras laisvas. Dauguma jų per laisvas dienas dirba kitus darbus. O policijos pareigūnų darbas organizuojamas 8 ar 12 valandų režimu, tad jie neturi tokių pertraukų kaip kiti statutiniai pareigūnai. Taigi, policijos pareigūnams susirasti antrą darbą yra gerokai sudėtingiau“, – komentavo R. Katinienė. 

Dėl statuto pataisų žada kreiptis į KT

Eltos kalbintas NPPSS pirmininkas S. Džiautas taip pat teigė žinantis, kad dėl Vidaus tarnybos statuto pataisų dalis pareigūnų jau yra pareiškę išeisiantys iš tarnybos. Anot jo, pareigūnams nerimą kelia planuoja pensijų reforma.

„Kiek bus tų, kurie išeis iš tarnybos, tiksliai nežinau. Tai, aišku, susiję ir su planuojama pareigūnų pensijų pertvarka. Galimai pareigūnai, kurie nori išeiti iš tarnybos, nelauks dar vienos pertvarkos“, – komentavo S. Džiautas.

NPPSS vadovas pabrėžė, kad šiuo metu pareigūnams nerimą kelia pakeista algų skaičiavimo sistema. Anot jo, akivaizdu, jog algos kils mažiausiai uždirbantiems pareigūnams, tačiau, pavyzdžiui, policija šiuo klausimu, pasak S. Džiauto, deja, lieka labiau nuošalyje.

„Statutas algas pakelia nedidelei daliai darbuotojų, daugiausiai jauniems pareigūnams. Nėra įvertinta tai, kad Vidaus reikalų ministerijos pateiktoje skaičiuoklėje nėra tų papildomų lėšų, kurie reikalingi algų kėlimui. Skaičiuota, kad vidutiniškai pareigūnų algos bus keliamos 108 eurais pareigūnų algos bus keliamos, išskyrus policiją“, – aiškino pareigūnų atstovas.

S. Džiautas, prisiminę anksčiau dėl Vidaus tarnybos statuto pataisų rengtas protesto akcijas, pažymėjo, kad daug nerimo kelia ir tai, kad, pagal naujausią tvarką, daug daugiau galios ir įtakos pareigūnų algų apskaičiavimui turės vidaus reikalų ministras.

„Mes nereikalavome pinigų, pildomų lėšų, kažkokių stebuklų. Mes norėjome, kad liktų socialinės garantijos ir jos nebūtų perkeltos į poįstatyminės teisės aktus. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad atlyginimas ir jo paskaičiavimas turi būti nustatyti įstatyme. Dabar gi atlyginimo sudedamosios dalys numetamos į vidaus reikalų ministro rankas, tai yra ministras tvirtins pareigūnų atlyginimų sistemos gaires“, – dėstė NPPSS pirmininkas.

S. Džiautas neslėpė, kad NPPSS planuoja artimiausiu metu inicijuoti kreipimąsi į KT dėl Vidaus tarnybos statuto pataisų, kuriomis pakeista pareigūnų atlyginimų apskaičiavimo sistema.

„Mes turėjome įstatyminę garantiją (dėl priedo už stažą valstybės tarnyboje – ELTA) ir ji buvo panaikinta. Mes dėl to dabar rašome kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Tikimės surinkti 29 Seimo narius ir tada kreipsimės į Konstitucinį Teismą“, – komentavo S. Džiautas.

Prezidentas, nepaisant pastabų, pasirašė statuto pataisas

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį prezidentas G. Nausėda pasirašė pareigūnų profsąjungų kritikuotas Vidaus tarnybos statuto pataisas.

Pareigūnų profesinės sąjungos kreipėsi į šalies vadovą, prašydamos vetuoti Seimo priimtą įstatymą. Jie tikino, kad naujasis statutas gali pabloginti darbo sąlygas ir nespręsti esminių problemų, susijusių su darbo jėgos trūkumu, nekonkurencingomis algomis.

Seimo priimtu naujuoju Vidaus tarnybos statutu pareigūnams sudaromos galimybės derėtis dėl apmokėjimo sistemos kolektyvinėmis sutartimis. Jeigu tokios sutarties nėra, apmokėjimo sistemas tvirtins centrinių statutinių įstaigų vadovai. Tačiau prieš tai turėtų būti įvykdytos Darbo kodekse numatomos informavimo, konsultavimosi procedūros.

Įstatymo pakeitimais mažinami priedai už stažą valstybės tarnyboje – nuo maksimalios 30 proc. ribos iki 20 proc. pareiginės algos. Visgi, VRM nurodo, kad pareigūnams, šiuo metu už stažą gaunantiems didesnius priedus, jie nebus mažinami. Stažas taip pat būtų vienas iš esminių kriterijų, nustatant pareiginės algos dydžius.

Įsigaliojus naujam statutui, po naujųjų keisis ir pareiginės algos apskaičiavimas – bus taikomas naujas bazinis dydis, siekiantis 1785,4 euro.

Taip pat numatomi pokyčiai, susiję su pareigūnų perkėlimo tvarka – esant būtinybei pareigūnas būtų deleguojamas į kitą vietovę 3 mėn. laikotarpiui. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negalės viršyti pusmečio.

Įstatymo projektu taip pat sumažinamas pareigybių grupių skaičius – nuo 15 iki 10, dėl ko, iniciatorių teigimu, bus nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija.

Statuto pataisų projektu taip pat nustatyta galimybė pasitelkti kursantus, vykdyti tarnybų funkcijas kartu su pareigūnais. Be to, numatoma galimybė pratęsti tarnybos trukmę ne tik pirminės grandies, bet ir vidurinės grandies pareigūnams.

– Kodėl jūs šiuo metu nepatenkinti tuo, kas priiminėjama Seime?

– Na, iš tikrųjų Seimas neįsiklauso į bendruomenę ir vis dėlto visi komitetai nusprendė, kad mažinti garantijas yra gerai. Tai mes norime, kad socialinės garantijos pareigūnams išliktų, t. y. priedas už stažą liktų 30 proc.,  nebūtų sumažintas į 20 proc. Taip pat norime, kad profesinės sąjungos būtų įtrauktos į darbo užmokesčio politikos formavimą ir tvirtinimą. Šiuo metu ministras nustatinės darbo užmokesčio politikos gaires ir vienas pasitaręs su kitais dviem ministrais – finansų ir teisingumo – nustatys atlyginimų lubas.

– Suprantu, šitos pataisos labiau paliestų jaunesnius pareigūnus, ar tai tiesa?

– Na, šitos pataisos paliestų atlyginimo prasme, tai jaunesni gaus daugiau, o vyresni – kai kam gal nieko. Tai čia tik per statutą. O per biudžetą, biudžete mes papildomų pinigų neprašome, mes esame gavę gana neblogą finansinę situaciją 2024 m., atlyginimai turėtų visiems kilti. Kaip pažadėjo vidaus reikalų ministrė, tai 108 eurais vidutiniškai kils atlyginimai. Bet esmė net ne šituose piniguose, esmė, kad garantijos bus sumažintos ir, ilgainiui, visam laikui. Tai mes už tuos ribojimus, tą pavojų, draudimus, draudimą streikuoti – nes dabar tik piketą galime daryti – mes ir turime socialines garantijas, ir norime jas išlaikyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios gali būti pasekmės?

– Šiuo metu daugiau negu 30 proc. pareigūnų gali išeiti į pensiją, jie jau yra tokio amžiaus ir turi stažą. Tai nusivylę pareigūnai gali tai padaryti. Mes sakome, Seimas nori lažintis. Na, mes nenorėtume lažintis ir nenorėtume, kad tai įvyktų. Bet šita galimybė yra.

„Kai kurių politikų siekis turbūt yra tą situaciją supainioti ir bandoma kažkaip argumentuoti, nes tikrai tos pačios diskusijos, derinimo procesas buvo nuolatinis su profesinėmis sąjungomis. Mes derinome, ėjome link kompromisų ir radome tuos kompromisus. Taip, keičiasi ta pati darbo užmokesčio skaičiavimo sistema, bet noriu pažymėti, kad atsirado ir skaičiuoklė, kuri leido pasižiūrėti kiekvieno pareigūno individualią situaciją ir įsivertinti, kad tikrai mažėjimo nebus.

Ir kaip tik tas didėjimas ypatingai pasijus tiems, kurie šiandien uždirba mažiausiai. Nes mums taip pat labai svarbu pritraukti naujus pareigūnus į sistemą. Jų labai trūksta. Kas bus toliau su tais žmonėmis, kurie yra išdirbę 20 metų ir daugiau, matyt, čia yra didžiausias klausimas ir nerimas. Bet mes tikrai norime patikinti, kad jeigu pareigūnas yra ištarnavęs 20 metų, tai tas jo sukauptas stažas ir liks. Ir už kiekvienus papildomus metus taip pat bus skaičiuojama po 1 proc. Dėl to esame susitarę su profesinėmis sąjungomis“, – situaciją pakomentavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

– Girdėjome apie dvi pareigūnų mirtis. Dar vienas pareigūnas iš Telšių buvo išvežtas į reanimaciją. Kas vyksta pareigūnų bendruomenėje?

Policijoje trūksta apie 1600 pareigūnų. Policininkai dirba viršvalandžius.

– Galima pasakyti, kad ir COVID-19 davė savo. Vis dėlto  ir skiepai, ir persirgimai, ir sustabdyti fiziniai normatyviai, buvo sustabdytos fizinės treniruotės. Dėl to galimai ir įvyksta tokie įvykiai, kai nepasiruošę fiziškai, nesitreniravę pareigūnai krenta. Bet yra ir kitų priežasčių. Policijoje trūksta apie 1600 pareigūnų. Policininkai dirba viršvalandžius. Tai – užburtas ratas. Policininkas nori daugiau uždirbti, nes algos nėra didelės – dirba viršvalandžius – perdega – nori į šeimą atnešti daugiau pinigėlių, tačiau nori ir pabūti su šeima. Išeina taip, kad tas užburtas ratas sveikatos nesaugo. Pareigūnai dirba ir papildomai. Dėl to ir visos ligos. Tuo labiau kad nuolatiniai pokyčiai policijoje irgi stresas. Ir tai nedaro gero sveikatai.

– Teko girdėti istorijų, kad pareigūnai, kurie neišlaiko normatyvų ar kuriems jie yra įveikiami sunkiai, dažniausiai yra tie, kurie šiais arba praėjusiais metais buvo pakelti „tik nuo stalo“. Jie iš esmės niekada nepatruliavo?

Visi – ir sėdintys prie stalo, ir patruliuojantys pareigūnai privalo normatyvus išlaikyti kiekvienais metais.

– Galbūt dalis tiesos yra. Tačiau visi – ir sėdintys prie stalo, ir patruliuojantys pareigūnai privalo normatyvus išlaikyti kiekvienais metais. Jie priimami į darbą tam, kad vykdytų statuto reikalavimus ir visi turi būti fiziškai sveiki. Tai nėra normatyvų problema. Problema – pačios institucijos. Galbūt netgi paminėsiu ir psichologinę įtampą. Siūlytume daryti psichologinius tyrimus. Pasitaiko mobingo apraiškų, kai turi padaryti darbą, nes „aš tavęs nevertinsiu“ arba turi būtinai išlaikyti normatyvus daug geriau, kad įvertintume labai gerai, tam, kad pakeltume atlyginimą. Tokių įvykių būna, pasitaiko, girdime kaip profesinė sąjunga. Ir tas normalaus kolektyvo psichologinio klimato gerinimas yra būtinas pagal viską.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

– Girdėjome iš policijos ir praėjusiais metais, kad truks pareigūnų, tas trūkumas jau matomas. Šiais metais tas trūkumas jau matomas viešoje erdvėje, tiesiog masiškai ieškoma pareigūnų. Kodėl žmonės nenori tapti policijos pareigūnais?

1000 Eur gaudamas jaunas žmogus tikrai neišlaiko šeimos su dviem vaikais.

– Nemotyvuoja atlyginimas. 1000 Eur gaudamas jaunas žmogus tikrai neišlaiko šeimos su dviem vaikais. Jie maža to, kad dirba viršvalandžius, tai dirba dar ir antrus darbus tam, kad turėtų orias pajamas ir oriai gyventų. Mūsų nuomone, turėtų ženkliai pakilti atlyginimai bent jau iki vidurkio. To nėra. Finansavimo trūkumas. Kai kai kurie Seimo nariai pasako: „Kas ten darosi policijoje arba priešgaisrinėje? Reikia ieškoti pinigų.“ Taigi kas skiria pinigus? Politikai ir skiria pinigus. Šiuo metu biudžetą svarstome Nacionalinio saugumo komitete. Turi būti pinigų skirta tiek sukomplektavimui, motyvacijai, kad jaunas žmogus norėtų ateiti į policiją.

– Pareigūnai yra pavargę nuo pačios pandemijos, fizinis aktyvumas yra šiek tiek sumažėjęs, dėl to normatyvai šiek tiek stringa. Bet ir tai, kad pareigūnai darbą nešasi namo. Tai – įprasta praktika ar čia tik pastaruoju metu  matome tendenciją?

– Kuo toliau, tuo labiau. Dėl to, kad didelis krūvis, užduotys didėja, mažėja pareigūnų.

– Etatas didėja?

– Ne, mažėja pareigūnų. Turi dirbti už kolegą.

– Juk jei trūksta pareigūnų, į pagalbą yra kviečiami šauliai, policijos rėmėjai?

– Taip. Ir tyrėjai vis daugiau nešasi bylas. Tokia yra tendencija – didėjantis darbo krūvis.

– Kai du pareigūnai mirė, dabar dar vienas atsidūrė reanimacijoje, policijos bendruomenė nusprendė, kad reikėtų normatyvus nuimti bent kuriam laikui. Ar dėl to neturėsime fiziškai silpnesnių pareigūnų gatvėse? Ar dėl to visuomenė gali jaustis saugiai?

– Reikia išsiaiškinti priežastis ir netgi medicinines. Pareigūnai tikrinami kas dveji metai. Po pandemijos reikėtų galbūt atkreipti dėmesį į jų dabartinę sveikatą. Kadangi šitas „poilsis“ per pandemiją gali būti, kad davė neigiamus rezultatus. Ir reikia fiziškai po truputį stiprėti. Galų gale jų treniruotes galbūt turi stebėti treneriai.  Ko nėra nė vienoje tarnyboje. Nes kai nueini į kokį „Impuls“ ar pan., tai treneris rekomenduoja krūvius ir visa kita. O pareigūnas viską daro pats ir šiaip sportuoja pats.

Jis pareigose pakeis aštuonerius pastaruosius metus organizacijai vadovavusį Vladimirą Banelį.

S. Džiautas organizacijos rinkiminėje konferencijoje sakė, kad susivienijimo strateginės veiklos kryptys nesikeis, bus tęsiami pradėti darbai, nors kai kam bus skiriamas didesnis dėmesys.

„Visų pirma, ypatingą dėmesį skirsiu NPPSS narystės augimui, organizacijos plėtrai, pasitikėjimo profsąjungų judėjimu didinimui. Be to, stengsiuosi kuo greičiau iš mirties taško išjudinti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų indeksavimo klausimą. Turi būti nustatytas minimalus šios pensijos dydis, ji turi būti kasmet adekvačiai indeksuojama“, – sakė S. Džiautas.

Kaip teigiama pranešime, ketverių metų kadencijai išrinktas S. Džiautas rinkimuose konkurentų neturėjo – anksčiau norą siekti šio posto išreiškęs buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas šios galimybės atsisakė.

NPPSS vicepirmininku konferencijoje išrinktas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, buvęs Aplinkos apsaugos departamento vadovas Vaidas Laukys.

55 metų amžiaus S. Džiautas iki šiol buvo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas, taip pat NPPSS Valdybos narys.

NPPSS vienija 6 šakines statutinių pareigūnų ir aplinkosaugininkų organizacijas bei beveik 2 tūkst. narių.

„Ugniagesių netenkina vilkinimas šitų tyrimų. Taip pat tai, kad numatomas monitoringas viduryje metų Sveikatos apsaugos ministerijos, tai, kad tyrimų rezultatus iš pradžių ugniagesiai sužino tik per žiniasklaidą. Ir tas tylėjimas, rekomendacijų nebuvimas, kaip šalinti tuos metalus. Pavyzdžiui, kad aliuminis, viršijęs 10 kartų, patys per internetines priemones sužinome, kad aliuminis labai kenkia centrinei nervų sistemai ir Alzheimerio liga vystosi nuo to. Sužinoję tokius dalykus, nematome veiksmų nei Vidaus reikalų ministerijos, kad tai būtų greičiau padaryta, nei Sveikatos apsaugos ministerijos įsikišimo“, – LRT radijui sakė S. Džiautas.

Anot jo, kai kurie ugniagesiai tiesiog neturi laiko pasitikrinti sveikatos.

„Galbūt per aplaidžiai žiūri į sveikatą ugniagesiai ir jie, dirbdami antrus darbus, neišgyvendami iš vienos algos, neturi laiko paprasčiausiai. Tą sveikatą jie atiduoda savo šeimoms ir labai gaila. Vis dėlto sveikata yra brangesnė ir rekomenduočiau jiems visiems išsitirti ir kuo skubiau tai padaryti. Prašau Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų, imtis iniciatyvos“, – LRT teigė S. Džiautas.

Saulius Džiautas. D. Labučio /ELTA nuotr.

Kaip ELTA jau rašė, Medicinos centro gydytojai, pernai gruodžio mėnesį atlikę pirminius tyrimus, atrinko 30 statutinių ugniagesių pareigūnų ir 10 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų bei ekskavatorininkų, dirbusių gaisravietėje. Pagal Medicinos centro gydytojų rekomendacijas buvo paimti papildomi biologiniai mėginiai dėl aštuonių skirtingų sunkiųjų metalų bei aliuminio nustatymo.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš aštuonių tirtų sunkiųjų metalų penkių ugniagesių organizmuose normos viršijo leistinas ribas. Daugeliui tiriamųjų nustatyti padidėję chromo bei arseno kiekiai, keletui pacientų padidėję gyvsidabrio bei kadmio kiekiai. Cinko, vario ir švino kiekio padidėjimo nenustatyta nė vienam pacientui. Vadovaujantis gydytojų toksikologų rekomendacijomis, buvo tiriamas ir aliuminio kiekis, kuris taip pat viršijo leistinas terapines dozes.

Laboratorinius sunkiųjų metalų bei aliuminio tyrimus atliko Vokietijoje akredituota klinikinė laboratorija.

R. Tamašunienė atmeta kritiką

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigia, kad Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pareiškimas, kad ugniagesių netenkina sveikatos tyrimai po gaisro Alytuje, neturi pagrindo. Pasak politikės, ugniagesiai iškart po gaisro buvo pakviesti išsitirti savo sveikatos ir tai vis dar gali padaryti.

„Noriu patikinti, kad iškart, tik užgesinus gaisrą, visi ugniagesiai buvo pakviesti išsitirti savo sveikatą. Greičiau negu buvo padaryta ir nebuvo galima padaryti. Iki šiol dar tokia galimybė yra ir nežinau, kodėl yra keliamas klausimas, nes visi yra pakviesti atlikti sveikatos patikrinimą“, – patikino R. Tamašunienė.

Rita Tamašunienė. D. Labučio /ELTA nuotr.

Vidaus reikalų ministrė primena, kad Lietuvoje priverstinio sveikatos patikrinimo nėra, tačiau teigia, kad gaisrą gesinę ugniagesiai vis dar gali kreiptis į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą, kur jiems bus atlikti tyrimai.

„Lietuvoje priverstinio sveikatos patikrinimo ir gydymo nėra, kas savanoriškai atvyko, visiems buvo atlikti tyrimai. Taip pat buvo išskirta rizikos grupė ir atlikti tyrimai dėl dioksinų ir sunkiųjų metalų užsienio akredituotose laboratorijose. Ir taip pat yra žinia – Medicinos centras apie tai praneša ugniagesiams, kad visi kiti (ugniagesiai. – ELTA) gali taip pat kreiptis dėl reikalingų tyrimų“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Taip pat R. Tamašunienė patikino, kad Alytaus gaisrą gesinę ugniagesiai toliau yra siunčiami į toksikologijos centrą.

„Dėl gydymo eigos negaliu atsakyti, tai yra medikų kompetencija, kokios rekomendacijos, bet Medicinos centras taip pat siunčia ugniagesius jau su tyrimais į toksikologijos centrą, kur yra medikai, gydytojai ir jie vertina, ko reikės ateityje mūsų ugniagesiams“, – teigė R. Tamašunienė.

Visgi, pasak profsąjungos pirmininko, jei normą viršijantys sunkieji metalai pakenktų ugniagesių sveikatai, ugniagesiai kreiptųsi kompensacijų.

„Nevadinčiau kol kas to nukentėjimu, jeigu nėra kažkokių patologinių reiškinių ir ligos požymių, tai negalima sakyti, kad jų sveikatai pakenkta. Jeigu kažkas atsitiktų, žinoma, tada mes reikalausime kompensacijų, tai numato ir Vidaus tarnybos statutas, šito ir sieksime, bet kol kas netgi gydomų (ugniagesių. – ELTA) nėra“, – sakė S. Džiautas.

UGPS pirmininkas neslepia, kad gaisrą gesinę ugniagesiai yra susijaudinę dėl savo ateities. Nepaisant to, profsąjungos lyderis džiaugiasi, kad situacija dėl ugniagesių būklės aiškėja.

„Susijaudinę dėl ateities, kas bus toliau. Jie nežinomybėje tokioje. (...) Bet džiugu, kad aiškėja situacija“, – teigė profsąjungos pirmininkas.

Jeigu kažkas atsitiktų, žinoma, tada mes reikalausime kompensacijų, tai numato ir Vidaus tarnybos statutas, šito ir sieksime.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centro vadovo Mariaus Buitkaus teigimu, tyrimas buvo atliktas ne visiems gaisrą gesinusiems ugniagesiams, nes tirtis buvo savanoriškas pasirinkimas.

„Mes tyrėme 169 – iš jų atrinkome 40. Toliau priklauso nuo jų požiūrio, ar jie pareikš pageidavimą, ar jie norės tirtis. Matote, jeigu gaisrą gesino 300 žmonių, atvyko 170. Tai buvo savanoriškas veiksmas“, – teigė M. Buitkus.

Pasak VRM Medicinos centro vadovo, nuo šiol Alytaus gaisrą gesinusių ugniagesių sveikata bus tikrinama kas metus.

„Specialaus gydymo, nes jau praėjo laiko, nėra. Yra paprasčiausiai laukimo stadija – tie metalai patys šalinasi iš organizmo. Dalis jų organizmuose išsilaiko. Kadangi metalai skirtingi – jų poveikis yra skirtingas. Vieni labiau veikia kaulus, kiti – daugiau virškinimo traktą, kai kurie metalai veikia tik po 5 ar 10 metų (...) Todėl ketiname tikrinti ugniagesius, kurie dalyvavo gaisro gesinime, ne kas dvejus metus, kaip įprastai ugniagesius tikriname, bet kasmet“, – patvirtino M. Buitkus.

Medicinos centro gydytojai, pernai gruodį atlikę pirminius tyrimus, atrinko 30 statutinių ugniagesių pareigūnų ir 10 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų bei ekskavatorininkų, dirbusių gaisravietėje. Pagal Medicinos centro gydytojų rekomendacijas buvo paimti papildomi biologiniai mėginiai dėl aštuonių skirtingų sunkiųjų metalų bei aliuminio nustatymo.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš aštuonių tirtų sunkiųjų metalų penkių ugniagesių organizmuose normos viršijo leistinas ribas. Daugeliui tiriamųjų nustatyti padidėję chromo bei arseno kiekiai, keletui pacientų padidėję gyvsidabrio bei kadmio kiekiai. Vadovaujantis gydytojų toksikologų rekomendacijomis, buvo tiriamas ir aliuminio kiekis, kuris taip pat viršijo leistinas terapines dozes.

Daugiau aiškumo atsiras, kai Sveikatos apsaugos ministerija atliks platesnius visos Lietuvos populiacijos sunkiųjų metalų, dioksinų, policiklinių aromatinių angliavandenilių biomonitoringo tyrimus, kurie bus pradėti 2020 metų viduryje.

Norėdamas, kad komiteto nariai geriau suvoktų ugniagesių situaciją ir darbo specifiką, ugniagesių atstovas į posėdžio salę atnešė maišą su Alytaus gaisrą gesinusių ugniagesių apranga.

„Man jau pabodo komitete kasmet įrodinėti, kad valstybė nepasirūpina visuomenės saugumu, taip pat ir ugniagesių saugumu. Šiuo metu automobilyje į gaisrą važiuoja vietoje 4 – 6 ugniagesių 2 – 4. Ką reiškia du ugniagesiai? Pastatyti kopėčias vien reikia dviejų ugniagesių, o ką jau kalbėti apie vandenį“, –  sunkumais, su kuriais susiduria ugniagesiai, dalinosi S. Džiautas.

Aš norėčiau palikti jums daiktinį įrodymą, kurį atnešiau iš Alytaus, ir pasakyti tai, kad viskas jūsų rankose.

S. Džiautas ugniagesių trūkumo problemą sieja su ypač mažais atlyginimais, kuriuos Vyriausybė buvo įsipareigojus pakelti pradedantiesiems ugniagesiams iki 1000 eurų.

„Dabar tik atėjęs ugniagesys gauna kiek per 500 eurų. (...) Vyriausybė viešai įsipareigojusi vykdyti programą „1000” lygiai taip pat kaip policininkams, tačiau netgi skyrus šią sumą, ugniagesių uždarbis (neto dabo užmokestis. – ELTA) nesiektų 850 eurų“, – atlyginimų problemą akcentavo S. Džiautas.

Ugniagesių profesinės sąjungos vadovas savo pasisakymo pabaigoje kaip savotišką pareiškimą komiteto nariams įteikė maišą, kuriame buvo įdėta stipraus degančių padangų kvapo persmelkta Alytaus gaisrą gesinusių ugniagesių uniforma.

„Aš norėčiau palikti jums daiktinį įrodymą, kurį atnešiau iš Alytaus, ir pasakyti tai, kad viskas jūsų rankose. (...) Čia yra apranga, aš jos neatidarinėsiu, nes yra didelis kvapas, bet kada Seimo nariai norės pasižiūrėti, kas tai yra, tai atidarykite šį maišą“, – įteikdamas stiprų kvapą skleidžiantį maišą pareiškė ugniagesių atstovas.

Toks S. Džiauto poelgis sulaukė komiteto posėdyje dalyvaujančių asmenų nepritarimo, todėl maišas profsąjungos vadovui netrukus buvo grąžintas.

Pasak S. Džiauto, ugniagesių situacija dėl mažų atlyginimų bei vadovų kompetencijos trūkumo yra ypač sudėtinga. Ugniagesių profesinės sąjungos pirmininko teigimu, norint, kad ugniagesių padėtis gerėtų, būtina tarnybą pradedantiems darbuotojams kelti atlyginimą iki 1000 eurų ir keisti kai kuriuos vadovus.

,,Viena iš problemų – dėl vadovavimo kompetencijos (...) Darbo saugos specialistai, tie, kurie turi rūpintis ugniagesių saugumu, sveikata, aprūpinimu, pakeitimu ir taip toliau, neatsakingai pasielgė šį kartą, jie paliko ugniagesius 24 valandas būti incidente, jų nepakeisdami ilgesniam poilsiui švarioje aplinkoje“, – teigė ugniagesių profesinės sąjungos pirmininkas S. Džiautas.

Jeigu mes norime keistis, turime dalį pakeisti į kompetentingus, protingus, galbūt jaunus žmones.

Ugniagesių atstovo manymu, gaisras Alytuje ypač išryškino vadovų nekompetenciją. Pašnekovo teigimu, dėl to turi būti atliktas tyrimas, įvertinsiąs vadovų veiksmus.

,,Aš manyčiau, kad reikėtų keisti vadovus. (...) Gal ne šimtu procentu, bet apie 40 proc. turėtų pasikeisti, nes, jeigu mes norime pokyčių, su senais vadovais ir vieno direktoriaus pakeitimu (naujas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius. – ELTA) mes nieko nepakeisime. Mąstymas lieka tas pats, vadovavimas lieka tas pats, viskas tas pats. Jeigu mes norime keistis, turime dalį pakeisti į kompetentingus, protingus, galbūt jaunus žmones“, – mintimis dalinosi S. Džiautas.

Ugniagesių profsąjungos pirmininkas akcentuoja ir mažų ugniagesių atlyginimų problemą, lemiančią šios srities atstovų trūkumą.

,,Šiuo metu yra atėjusių ugniagesių, kurie uždirba tik apie 500 eurų. Iki 1000 eurų ir Vyriausybės pažadų dar tolokai. Vidutinis ugniagesio atlyginimas yra apie 630 eurų į rankas, tai norėtųsi tikrai didesnio įvertinimo, kaip visuomenė vertina, taip ir valdžia turėtų įvertinti tą ugniagesį. Žmonės renkasi, ar išvažiuoti, ar eiti į kitas tarnybas, o šiuo metu yra tokia kaip ir krizė, nes 500 ugniagesių trūkumas išlieka, mes neturime 12 proc. ugniagesių“, – dėl žemo ugniagesių atlyginimo kylančias problemas akcentavo pašnekovas.

ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės.