„Per laikotarpį 2024 m. sausio 1 dienos iki 2024 m. vasario 29 dienos policijos pareigūnai, įvertinę smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką, pavojų keliantiems asmenims skyrė 3294 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, iš jų, gavus pavojų keliančių asmenų skundus nutraukti 251 orderiai“, – Eltą informavo Policijos departamentas.

Policija primena, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė priemonė ir skiriamas tik tais atvejais kuomet nepradedamas ikiteisminis tyrimas.

Policijos duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius dėl smurto artimoje aplinkoje policija pradėjo 1140 ikiteisminius tyrimus.

Anksčiau Policijos departamentas skelbė, kad per laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. policija skyrė 10 747 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, iš jų, gavus pavojų keliančių asmenų skundus nutraukti 626 orderiai.

Per tą patį laikotarpį pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje pradėjo 4363 ikiteisminius tyrimus.

ELTA primena, kad naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris buvo priimtas 2022 m., numato, kad, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo būtų įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu. Taip pat smurto pavojų keliančiam asmeniui neleidžiama lankytis šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.

Už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą asmenims nustatoma administracinė atsakomybė. Už tai baudžiama nuo 80 iki 320 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 780 eurų.

Už šiuos nusižengimus taip pat gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose ar kursuose.

„Nuo šių metų liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. policija išdavė 8 tūkst. 737 tokius orderius. O per šventinį savaitgalį teko išduoti tokius orderius 383 asmenims. Jie turėjo pasišalinti iš gyvenamosios vietos“, – LRT radijui penktadienį teigė V. Grašys.

„Didžiojoje daugumoje atvejų dalyvis buvo alkoholis ar kitos psichotropinės medžiagos“, – pridūrė pareigūnas.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Ši prevencinė apsaugos priemonė skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, kuria pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.

Paaiškėjo, kad minėtas 44-erių pareigūnas yra Kauno apskrities VPK specializuoto padalinio atstovas, vykstantis į iškvietimus. Tik tiek pavyko išpešti iš niekaip jo tarnybos vietos nenorėjusių sukonkretinti Policijos departamento ir Kauno apskrities VPK komunikacijos specialistų.

Tiesa, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis buvo konkretesnis. Jo patikinimu, jokio smurto tą vakarą minėto pareigūno namuose nebuvo. Tačiau, esant tikimybei, kad jis gali būti, šiam pareigūnui kolegos surašė smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris įpareigoja jį išsikelti iš namų penkiolikai dienų, po kurių, jeigu nebus daugiau problemų, vėl galės į juos sugrįžti.

Anot R. Matonio, kiekvieno tokio iškvietimo atveju yra įvertinama devyniolika sąlygų ir, jeigu nors trys iš jų atitinka esamą situaciją, minėtas smurto artimoje aplinkoje orderis surašomas.

Tačiau R. Matonis teigė nežinantis kitų šio iškvietimo smulkmenų – kas kvietė policiją: pareigūno namiškiai ar kaimynai ir, kokia buvo šio pranešimo esmė.

O, pasiteiravus Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo, ar minėtas Kauno policijos pareigūnas po šio įvykio dirba toliau ir kaip tai atsilieps jo tarnybai, atsakyta, kad niekaip, nes nepadarytas joks administracinis pažeidimas ar nusikaltimas, nes nepradėta jokio ikiteisminio tyrimo, kuris smurto atveju būtų būtinas. Tiesiog prevenciškai reaguota į pranešimą apie konfliktą.

Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyris į portalo kauno.diena.lt užklausimą, kas gi įvyko tą vakarą pareigūno namuose ir kas apie tai pranešė policijai, atsakė raštu. Iš šio atsakymo papildomai paaiškėjo tik tiek, kad 20.29 val. pagalbos kreipėsi minėto pareigūno sutuoktinė. Ir, kad šis pareigūnas tarnauja policijoje daugiau kaip du dešimtmečius bei yra vertinamas kolegų už puikiai atliekamas pareigas – yra keliolika kartų skatintas.

Kaip informavo Policijos departamentas, trečiadienį 21 val. Kauno rajone, Domeikavos kaime, savo namuose blaiviam ne tarnybos metu Kauno apskrities policijos pareigūnui, kuris gimė 1979 metais, surašytas smurto artimoje aplinkoje orderis.

Liepos 1-ąją pradėjo galioti naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, jame pirmą kartą numatytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

Pagal įstatymą, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo gali būti įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.

Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų skiria policijos pareigūnas. Sprendimą dėl to jis turi priimti ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Pareigūno skirtą orderį galima apskųsti teismui.

Kaip antradienį pranešė Klaipėdos apskrities policija, 2 val. nakties Kretingos rajone, Salantuose, 1959 metais gimusi moteris nesilaikė jai išduoto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įsipareigojimų, grįžo į namus ir trenkė 1955 metais gimusiam vyrui.

Moteris buvo sulaikyta.

Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Davė 15 minučių

Apie nepavydėtiną savo padėtį klaipėdietė Jolanta (tikrasis vardas redakcijai žinomas) pasakojo, kad buvęs jos sutuoktinis atkeršijo jai už tai, kad prieš kelias savaites jos iniciatyva buvo už smurtą 15 dienų išprašytas iš bendro buto.

Moteris prieš daug metų nutraukė santuoką su nuolat girtaujančiu vyru, bet liko gyventi su juo viename bute.

Abu vis galvoja, kad pardavus dviejų kambarių butą kiekvienam neužtektų pinigų įsigyti po vieno kambario butuką.

Todėl oficialiai šie du žmonės vadina vienas kitą turto bendrasavininkiais, gyvena bendroje erdvėje ir gali būti vadinami artimos aplinkos asmenimis.

Didesnės neteisybės negalėtum nė sugalvoti.

Moteris tikino daug metų kenčianti nuo vyro. Jam, ko gero, taip pat nepatinka dalintis gyvenamąja erdve su buvusia žmona.

„Penktadienį po pietų buvęs sutuoktinis parvažiavo namo taksi visiškai girtas ir pareikalavo penkių eurų sumokėti taksistui. Aiškino, kad kažkur būdamas susilaužė koją ir tuojau važiuos į ligoninę, tik va už atvežimą reikia duoti vairuotojui pinigų. Kol aš sumokėjau, jis iškvietė policiją. Atvažiavo pareigūnai, pamatavo mūsų abiejų blaivumą, surašė dokumentus ir pranešė, kad man skiriamas smurto artimoje aplinkoje orderis, liepė per 15 minučių išeiti iš namų. Baisiausia tai, kad vyrui buvo nustatytas beveik trijų promilių girtumas, man – 0,16 promilės. Atsisėdau į mašiną ir verkiau iš apmaudo. Didesnės neteisybės negalėtum nė sugalvoti. Kaip suprantu, vyras nė nesuvokė, ką padarė, nes tą patį vakarą telefonu kalbėjo su mūsų užsienyje gyvenančiu vaiku ir piktinosi, kad aš nepareinu namo“, – guodėsi Jolanta.

Kasdienybė: dažniausiai policininkams tenka tramdyti ir net gaudyti prieš artimuosius smurtaujančius vyrus. Policijos nuotr.

Centras ragelio nekėlė

Moteris savaitgalį praleido sesers namuose, bet nuoskauda neatslūgo. Ji pati jautėsi nukentėjusi nuo buvusio sutuoktinio psichologinio smurto.

Pirmadienį Jolanta kreipėsi į policiją ir prokuratūrą, prašydama panaikinti, jos įsitikinimu, jai nepagrįstai skirtą orderį.

Jolanta sakė, jog prokurorė padiktavo jai telefono numerį ir minėjo, kad juo paskambinusi susisieks su kažkokio centro, kuris sprendžia krizines situacijas, darbuotojais.

Moteris iš paaiškinimo suprato, kad tai labiau vyrams skirtas centras, bet ten dirbantys asmenys galės patarti, kur kreiptis moteriai.

Jolanta patikino, kad tikėjosi gauti vietą nakvynei, bet nurodytu telefono numeriu tądien niekas neatsiliepė.

Antradienį moteris sužinojo, kad jos prašymą atšaukti orderį nagrinės teismas. Ji viliasi, kad jai skirtas įpareigojimas nesilankyti savo pačios namuose bus atšauktas.

Klaiku: Klaipėdos policija užfiksavo pribloškiantį vaizdą bute po smurtavusio vyriškio siautėjimo. Policijos nuotr.

Lemia atsakymai į klausimus

Makabriškai skambančios istorijos policijos pareigūnai nenorėjo komentuoti – esą atskleisti asmenų duomenis draudžia įstatymas.

Klaipėdos apskrities vyriausiajame komisariate Viešosios tvarkos tarnybos prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Roma Kryževičienė yra pareigūnė, žinanti atsakymus į visus klausimus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio klausimu. Ji yra atsakinga už šios priemonės įgyvendinimą.

Jokia paslaptis, kad orderis, įpareigojantis smurtaujantį asmenį nedelsiant laikinai išsikelti iš gyvenamos vietos, dažniausiai taikomas vyrams. Bet pastaruoju metu vis dažniau ši apsaugos nuo smurto priemonė taikoma ir moterims.

„Buvo toks atvejis, kai moteris auklėjo neblaivų namo grįžusį sugyventinį. Jis pasiskundė policijai, ir moteris turėjo palikti namus, nes ji sukėlė konfliktą ir kėlė grėsmę vyrui. Kai iškviesti pagal smurto artimoje aplinkoje iškvietimą pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, jie turi vadovautis galiojančiais teisės aktais. Tai reiškia, kad jie turi vertinti riziką, o tai reiškia, jog nukentėjęs asmuo turi atsakyti į 17 Vidaus reikalų ministerijos patvirtintų klausimų. Jeigu bent į tris jų atsakoma teigiamai, pareigūnai neturi kito pasirinkimo, kaip, vadovaudamiesi generalinio policijos komisaro patvirtintu aprašu, skirti minimą priemonę – orderį“, – tikino pareigūnė.

Įvykio vietoje buvę policininkai turėjo įvertinti, ar vyras adekvačiai atsako į klausimus, atsakymai į juos turėtų apibūdinti smurtą patyrusio žmogaus savijautą.

R. Kryževičienė patikino, kad taikant naująją tvarką, turinčią apsaugoti namiškius nuo smurtautojo, būna visokių kuriozų.

Pareigūnai žino atvejų, kai po 15 parų namo grįžęs vienas sutuoktinių sukelia naują konfliktą, kurio pasekme tampa dar vienas orderis.

Roma Kryževičienė. Policijos nuotr.

Jau pastebi piktnaudžiavimų

Kas tris mėnesius policijos komisariate renkasi įvairių institucijų atstovai ir sprendžia aktualius smurto artimoje aplinkoje klausimus.

Šiuose pasitarimuose dalyvauja teisėjai, prokurorai, vaiko teisių saugotojai, specializuotos teisinės pagalbos centrų darbuotojai.

Įstatymas negali būti patogus visiems.

Visi jie mato tą pačią problemą – nėra būdų sustabdyti besikartojantį smurtą šeimose.

Kai kuriose šeimose orderis, smurtaujantį asmenį įpareigojantis nedelsiant laikinai išsikelti iš gyvenamos vietos, taikomas net dešimtis kartų per metus.

„Įstatymas negali būti patogus visiems. Visada yra situacijų, kai jis pasitarnauja priešingai, nei tikėtasi, ir prasilenkiama su žmogiškumu. Be abejo, dabar galiojantis įsakymas keisis. Jau dabar kalbama, kad tie 17 klausimų, pateikiamų nukentėjusiajam, policiją pakvietusiam asmeniui, turėtų būti peržiūrimi. Akivaizdu, kad žmonės piktnaudžiauja minimu įsakymu. Ypač dažnai tai daroma skyrybų atveju. Asmuo, kurio atžvilgiu taikomas orderis, gali sprendimą apskųsti, ir šis skundas turi būti išnagrinėtas per 48 valandas“, – paaiškino R. Kryževičienė.

Jeigu pora nenori, kad juos kas nors, pavyzdžiui, mediatoriai sutaikytų ar išmokytų gyventi taikiai, niekas jėga to padaryti negali.

Įsakymas, numatantis smurtautoją nedelsiant laikinai išsikelti iš gyvenamos vietos, turėtų paskatinti nesutariančius ar nemokančius taikiai sugyventi žmones kreiptis į specializuotos pagalbos centrą, kuriame dirbantys specialistai bei teisininkai galėtų padėti spręsti keblias gyvenimo problemas.

Skaičiai ir faktai

Reaguodami į pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje nuo liepos 1-osios Klaipėdoje policijos pareigūnai smurto rizikos vertinimą dėl orderio skyrimo atliko 401 kartą.

Orderis skirtas 297 kartus, didžioji dauguma – vyrams, apie 30 kartų – moterims.

Gautas ne mažiau nei 31 skundas dėl orderio skyrimo, iš jų 18 skundų teismas patenkino ir įpareigojimus nesilankyti namuose nutraukė. Dar du skundai šiuo metu nagrinėjami.

Dėl įpareigojimų nesilaikymo liepos ir rugpjūčio mėnesiais, remiantis administracine teisena, nuobaudos skirtos 102 kartus.

Per mėnesį Klaipėdoje vidutiniškai gaunama apie 270 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.

Policija sako, kad panašios statistikos tikėjosi, šių orderių, kuriais asmenys įpareigojami laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei kelia pavojų kartu gyvenantiems žmonėms, skaičius auga tolygiai.

„Nuo liepos 1 dienos, atlikus pavojaus patirti smurtą artimoje aplinkoje rizikos vertinimą, priimtas sprendimas skirti orderį 3525 atvejais“, – BNS šią savaitę informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Policijos duomenimis, dar dėl 1,3 tūkst. pranešimų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nuspręsta neskirti.

Gauta 212 skundų prašant panaikinti orderius, 99 atvejais jų galiojimas nutrauktas sutikus su skundų reikalavimais. Kitais atvejais skundai perduoti nagrinėti teismui.

Nuo liepos 1 iki rugpjūčio 28 dienos dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymo pradėta 1 tūkst. 580 administracinių nusižengimų teisenų, didžiąja dalimi buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai.

Orderis išduodamas, kai nusikaltimo fakto nenustatoma, bet pagal policijos algoritmus, tikėtina, kad toje šeimoje gal kilti smurto grėsmė ateityje.

Skundus dėl sprendimų skirti orderį teikia pavojų keliantys asmenys.

Policija sako, kad pasitaiko atvejų, kuomet pats pavojų patiriantis asmuo skundu siekia panaikinti orderį asmeniui, kuris ir kelia pavojų.

Išduotų orderių skaičius, anot policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, dar kartą parodo realią smurto artimoje aplinkoje situaciją.

Ši priemonė numatyta nuo liepos įsigaliojusiame naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme.

Pagal įstatymą, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo gali būti įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai, gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, bus nustatyta smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.

Sprendimas skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį galės būti priimamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

Kaip pranešė uostamiesčio policija, antradienio vakarą, apie 23.25 val., bute Šilutės plente, 56 metų moteriai buvo surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

Siekdama išvengti įpareigojimo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnams ji siūlė 20 eurų, o vėliau davė 10 eurų kyšį.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl papirkimo.

Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Nuo liepos 1-osios Lietuvoje pradėjęs veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis smurtaujantį asmenį įpareigoja nedelsiant laikinai išsiketi iš gyvenamos vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai, gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, bus nustatyta smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.

Sprendimas skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį gali būti priimamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis trečiadienį BNS informavo, kad nuo liepos 1 dienos, atlikus pavojaus patirti smurtą artimoje aplinkoje rizikos vertinimą, priimtas sprendimas skirti orderį dėl 3525 atvejų.

Toks buvo pranešimo į Bendrąjį pagalbos centrą, anot Kauno policijos atstovės, užregistruoto apie 21.10 val. – kad vyras smurtauja prieš moterį, finalas.

Kas apie tai pranešė – persigandę kiti namiškiai ar silpnesnių nervų kaimynai – neaišku.

Atskubėjus policijai, niekas jos nurodytu adresu vidun neįsileido, dėl ko tradiciškai tokiais atvejais pagalbon kviesti ugniagesiai gelbėtojai.

Šių suvestinėse apie antradienio iškvietimus pranešama, kad ir šį kartą užteko tik įjungti diskinį pjūklą ir durys, už kurių vyko smurto scena, atsidarė.

Tiesa, jas šį kartą atvėrė moteris, panašu ta, kuriai į pagalbą skubėjo specialiosios tarnybos.

Neaišku ir iš kokios slėptuvės teko traukti patį smurtautoją. Tačiau, pasak Kauno policijos atstovės, įvertinus situaciją, jam įteiktas smurto artimoje aplinkoje orderis, įpareigojantis artimiausias penkiolika dienų ne tik išsikelti iš gyvenamosios vietos, bet ir neieškoti jokio kontakto su nukentėjusiąja.

Akcentuojama, kad ir 41-erių smurtautojas, ir jo 43-ejų auka buvo blaivūs. Ir šį kartą moteris, kuriai buvo iškilusi grėsmė patirti fizinį smurtą, nenukentėjo, dėl ko net nepradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau, įvertinus, kad tai – jau ne pirmas panašus iškvietimas į šios poros namus, pareigūnai ir išsitraukė minėtą smurto artimoje aplinkoje orderį.