Ketino parduoti baldus

Kaunietė Rugilė pasidalijo istorija, kaip ją bandė suvilioti sukčiai. Moteris pasakojo, kad skelbimų portale buvo įdėjusi skelbimą apie parduodamus naudotus baldus. Ji išsikrausto, tad seni baldai  nebereikalingi.

Rugilė pasinaudojo keliomis skelbimų svetainėmis. Kaip įprasta, ji nurodė sumą, kurią norėtų gauti už prekes, ir telefono numerį, kuriuo pirkėjai gali su ja susisiekti. Netrukus ji sulaukė žinučių.

"Iš pradžių parašė rusiškai, bet šia kalba nerašau, tad pradėjome bendrauti angliškai. Pirkėjai teiravosi, ar nėra defektų, kokia baldų būklė, kiek laiko jais naudojausi. Nurodžiau, kad apie trejus metus", – pasakojo Rugilė.

Pirkėjai sakė, kad gyvena Klaipėdoje, todėl norėtų baldus gauti per kurjerį. Moteris teiravosi, kokios firmos kurjerį užsakyti. Sukčiai nurodė, kad jie esą naudojasi DPD kurjerio paslaugomis. Pridūrė, kad šie kurjeriai neva teikia paslaugą, kai pirkėjas sumoka pinigus, o kai prekė paimama, jie pervedami pardavėjui. Taip esą suteikiama garantija pirkėjui, kad pardavėjas, gavęs pinigus, tikrai nepersigalvos ir atiduos prekę.

Netikra svetainė

Pašnekovė nebuvo girdėjusi, kad DPD kurjeriai teiktų tokią paslaugą. Jai apsimetėlis pirkėjas atsiuntė interneto nuorodą, per kurią neva reikia pildyti užsakymą.

"Kadangi nebuvau girdėjusi apie paslaugą, kai kurjeriai perveda pinigus tada, kai paima prekę, kilo įtarimų. Pirkėjas sakė, kad čia viskas gerai, jis dažnai naudojasi tokia paslauga, nes esą labai patogu, o ir yra garantija, kad pardavėjas neapgaus ir tikrai atsiųs išsirinktą prekę. Tačiau buvo jau vakaras, todėl negalėjau pasikonsultuoti, ar DPD tikrai teikia tokias paslaugas", – pasakojo Rugilė.

Pasak kaunietės, atsiųstas interneto svetainės adresas pasirodė gana primityvus, apačioje buvo lyg ir latviškai nurodyta kažkokia informacija. Svetainės adrese buvo minima DPD, bet jis baigėsi neaiškiomis raidėmis, nors įprastai lietuviškos svetainės baigiasi lt arba com.

Svetainėje taip pat buvo skiltis, kur esą galima pasikonsultuoti, tačiau jau buvo po darbo valandų, todėl moteris nusprendė neskubėti. Nustebino ir tai, kokius duomenis reikėjo įvesti tam, kad neva pinigai už baldus pasiektų jos sąskaitą.

Apgavystė: pardavėjai atsiuntė interneto svetainės nuorodą, kur ji turėjo įvesti kortelės duomenis. / "Kauno dienos" skaitytojos nuotr.

"Pristatymas jau apmokėtas! Spustelėkite mygtuką "Gauti lėšų", tada įveskite išsamią informaciją. Gavę lėšų į savo kortelę, atsiųskite prekes pirkėjui pagal nurodytus duomenis, esančius pristatymo taškus galite peržiūrėti oficialioje DPD svetainėje", – buvo skelbiama moteriai atsiųstoje interneto nuorodoje.

Natūralu, kad, karantino metu išaugus interneto paslaugų pasiūlai, suaktyvėjo ir sukčiai elektroninėje erdvėje.

"Nuorodoje privalėjau įvesti savo vardą, pavardę, kortelės numerį, iki kada ji galioja ir tris skaičius, esančius kitoje kortelės pusėje. Kitaip tariant, visus duomenis, kurie reikalingi perkant internetu. Nustebau, kodėl turiu tokius duomenis įvesti, jei aš esu pardavėja, o ne pirkėja. Apsimetėlis pirkėjas bandė aiškinti, kad neva, įvedus duomenis, man bus pervesti pinigai tada, kai iš manęs kurjeris paims baldus", – apie bandymą apgauti pasakojo kaunietė.

Nieko nepešė

Šį kartą sukčiams nepavyko neteisėtai pasisavinti pinigų, nes Rugilė savo abejones dėl svetainės kitos dienos rytą išsakė DPD atstovams. Jie moteriai nurodė, kad tokios paslaugos, kai pinigai pardavėjui pervedami tuomet, kai paimama prekė, jie neteikia.

Apie neįvykusį sandorį moteris pranešė ir tariamam baldų pirkėjui. Ji parašė, kad buvo geras bandymas, tačiau šįsyk apmulkinti nepavyko, ir pridūrė tai, ką jai sakė DPD atstovai.

Moteris sulaukė nusistebėjimo, ar ji tikrai negavo pinigų. Sukčiai dar bandė apsimesti aukomis, kad esą kažkam pervedė pinigus už baldus.

Po pokalbio su sukčiais netikra svetainė tapo neaktyvi ir, ją paspaudus, minėtos informacijos apie tariamai apmokėtą prekės pristatymą jau nebebuvo.

Ne pirmas kartas?

Nuo sukčių išsisukusi moteris šią istoriją nusprendė paviešinti, kad ir kiti pardavėjai neapsigautų bei neatskleistų neaiškiems asmenims svarbių duomenų. Rugilė taip pat kreipėsi į DPD kurjerius, pristatė jiems susirašinėjimus, netikros svetainės nuotraukas. Bendrovės atstovai pripažino, kad sukčiai jų vardu naudojasi ne pirmą kartą.

"Ačiū, kad susisiekėte ir informavote apie šią kenkėjišką veiklą. Mums tai labai svarbu. Gavę pirmus pranešimus apie tokius atvejus, informavome atsakingas institucijas. Kenkėjiškas puslapis šiuo metu yra užblokuotas ir nepasiekiamas", – klientei atsakė DPD.

Kurjerių bendrovė taip pat rekomendavo neatidaryti įtartinų nuorodų ir naudotis tik oficialiai DPD svetainėje teikiama informacija bei paslaugomis, o kilus įtarimų, visada kreiptis į bendrovę ir pasitikslinti, ar tikrai viskas oficialu ir apgavikai neketina patuštinti piniginės.

Dėmesys: Kauno policija stebi besikeičiančius sukčių įpročius. / V. Liaudanskio nuotr.

"Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad oficialios DPD siuntų savitarnos nuorodos yra esiunta.dpd.lt ir esiunta.lt. Taip pat informuojame, kad "DPD Lietuva" svetainėje esiunta.dpd.lt nesurenka mokėjimų už parduodamas prekes. Pastebėjus panašias sukčių veiklas DPD vardu, prašome apie tai pranešti kas@dpd.lt. Dėkojame už budrumą ir bendradarbiavimą", – kokiais adresais kreiptis pastebėjus galimus sukčiavimo atvejus ir kaip oficialiai stebėti siuntų kelią, klientę informavo DPD.

"Kauno diena" bendrovei "DPD Lietuva" taip pat nusiuntė klausimus dėl galimų sukčiavimo atvejų. Prašėme įvertinti, kaip dažnai sukčiai bando prisidengti kurjerių vardu, kokius veiksmus toliau atlieka bendrovė ir kaip apskritai vertina tokią situaciją. Tačiau DPD atstovai į dienraščio siųstus klausimus taip ir neatsakė.

Siekia suklaidinti

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) specialistai pastebi, kad internete sukčiai ieško vis naujų būdų, kaip iš žmonių būtų galima išvilioti pinigų. Pareigūnai ragina neprarasti budrumo ir bet kam neatskleisti asmeninių ir banko duomenų.

"Kauno apskrities policijos kriminalistams žinomos ir tokios sukčiavimo schemos. Nors patys kriminalistai lig šiol ikiteisminių tyrimų dėl būtent tokio sukčiavimo modelio neturėjo, tačiau nuolat domisi kolegų užsienyje praktika, kurie su tokiais atvejais jau susiduria", – apie tai, kad sukčiai bando apgauti ir pardavėjus, komentavo Kauno VPK atstovai.

Pasak pareigūnų, žinomi internetinių portalų, kurjerių bendrovių pavadinimai pasirenkami neatsitiktinai. Visa tai daroma tam, kad gyventojus būtų galima lengviau suklaidinti. "Šie, pamatę nuorodą su pažįstamu pavadinimu, dažnai intuityviai pasitikėdami žinomu vardu, nieko neįtaria, iki galo neįsitikina patikimumu ir atlieka nurodytus veiksmus", – pažymėjo pareigūnai.

"Natūralu, kad, karantino metu išaugus interneto paslaugų pasiūlai, suaktyvėjo ir sukčiai elektroninėje erdvėje. Todėl gyventojai turėtų būti itin budrūs ir atkreipti dėmesį, kad sukčiaujantys asmenys dažniausiai tai daro raštu, naudojasi mobiliosiomis programėlėmis, prašo įvesti kortelės duomenis. Susidūrus su tokia schema, pareigūnai ragina neatlikti minėtų veiksmų, atidžiai įsigilinti į siunčiamas nuorodas (ypač – ar jos lietuviškos) ir, žinoma, informuoti pareigūnus apie galimą sukčiavimo atvejį", – kaip neapsigauti internete ir kur kreiptis dėl galimų sukčiavimo atvejų, nurodė Kauno VPK atstovai.

„Operacijos, vykusios Lietuvoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje metu sulaikyti penki asmenys, visi jie yra Lietuvos piliečiai. Pirminiais duomenimis, padaryta žala siekia apie pusantro milijono eurų“, – spaudos konferencijoje sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas.

Daugiau kaip 500 tūkst. eurų buvo įšaldyti Lietuvoje, dar daugiau kaip 700 tūkst. eurų buvo įšaldyta kitose šalyse.

Teisėsaugos duomenimis, vyriausiajam įtariamajam yra 70 metų, jauniausiam – 43-eji. Du iš jų anksčiau yra buvę teisti Lietuvoje ir Švedijoje, tačiau nebuvo siejami su organizuotu nusikalstamumu.

Turime 38 nukentėjusiuosius, jų gali būti ir daugiau.

Pasak S. Gago, nuo sukčių nukentėjo Vokietijos piliečiai, akademinės bendruomenės nariai, ieškoję būdų investuoti pinigus. Patys įtariamieji aktyviai neieškojo aukų ir jų neįkalbinėjo.

„Turime 38 nukentėjusiuosius, jų gali būti ir daugiau. (...) Patys asmenys ieškojo, kaip investuoti, kad jie uždirbtų pinigų“, – pasakojo S. Gagas.

„Suradę informaciją apie indėlinę platformą, patys kreipėsi, patys siuntė prašymus, buvo aktyvūs ir pervedinėjo pinigus“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, nukentėjusieji manė, kad jų vardu atidaromos banko sąskaitos ir jose laikomi indėliai yra saugūs, nors iš tiesų pinigai buvo pervedami į įmones, kurių dalis registruota Lietuvoje, o iš jų – į kitas šalis, kad būtų išgryninti.

Vilniaus apskrities policijos viršininkas Saulius Gagas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Realizuota sukčiavimo schema yra nauja ir itin pelninga: nustatyta, kad taikyta sukčiavimo schema yra mutavusi investicinio sukčiavimo forma, tai yra, indėlinis sukčiavimas, kurio esminis tikslas – užmigdyti klientų budrumą nuo pusės metų iki trejų metų laikotarpiu, kurio metu naudojamasi galimybe dingti ne tik nusikalstamos veikos pėdsakams, bet ir patiems organizatoriams“, – kalbėjo Vilniaus apskrities policijos viršininkas.

Šiame tyrime figūruoja aštuonios šalys: tai šalys, per kurias buvo pervedami pinigai ir šalys, kuriose buvo atliekama nusikalstama veika.

Tyrimas pradėtas vasarį gavus informaciją iš vieno Lietuvos bankų. Nustatytos operacijos, kuriose dalyvavo Lietuvos įmonės ir piliečiai. Dalis nusikalstamu būdu gautų lėšų išgryninta Švedijoje. Pinigai iš Lietuvos bankiniais pavedimais taip pat keliavo į Graikiją, Vengriją, Turkiją, Ispaniją ir Airiją.

„Šiame tyrime figūruoja aštuonios šalys: tai šalys, per kurias buvo pervedami pinigai ir šalys, kuriose buvo atliekama nusikalstama veika“, – kalbėjo S. Gagas.

Tarptautinė operacija vyko kovo 4-12 dienomis, atliktos 26 kratos. Jų metu perimti kompiuteriai, susirašinėjimai ir kita reikšminga informacija.

Sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pardavimui iš Ispanijos į Lietuvą apelsinus, mandarinus, riešutus, alyvuoges, aliejų ir kitus produktus importavusios įmonės direktorius sugalvojo mokesčių vengimo schemą – dalį produktų parduodavo fiziniams bei juridiniams asmenims, o likusia produkcija Lietuvos miestuose prekiaudavo samdyti darbuotojai – prekybininkai. Pastariesiems bendrovės vadovas iš anksto nurodė neapskaityti visų gautų pajamų už parduotus vaisius ir kitus produktus, o grynuosius pinigus perduoti jam. Tyrėjų duomenimis, prekiaujama buvo įvairiose prekybos vietose Šiauliuose, Šiaulių rajone, Mažeikiuose, Joniškyje, Naujojoje Akmenėje, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Vilkaviškyje.

Pareigūnai išaiškino, kad bendrovės direktorius, siekdamas išvengti pridėtinės vertės ir pelno mokesčio, vien per pirmuosius tris šių metų mėnesius bendrovės buhalterinėje apskaitoje galimai neapskaitė 81 tūkst. eurų gautų pajamų už parduotus vaisius ir kitus produktus ir pridėtinės vertės deklaracijose įrašė, kad gavo tik apie 24 tūkst. eurų pajamų.

Atlikus kratas, bendrovės patalpose bei kitose vietose grynaisiais pinigais rasta ir paimta apie 370 tūkst. eurų, direktoriaus namuose – 24 tūkst. eurų. Taip pat paimti elektroniniai įrenginiai, buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai. Dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų bendrovės direktoriui pareikšti įtarimai, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, be to, apribota nuosavybė į bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas ir grynuosius pinigus, kurių bendra suma siekia beveik 400 tūkst. eurų.

Kaip antradienį pranešė policija, pirkėjais apsimetę asmenys skambindavo skelbimus apie kompiuterių, mobiliojo ryšio telefonų, įvairios vaizdo ir garso technikos, netgi motociklų pardavimą internete paskelbusiems žmonėms. Į sukčiavimo schemą buvo įtraukiami ir pavėžėjimo paslaugas teikiantys asmenys.

Klientu prisistatęs vyras, kaip paaiškėjo tyrimo metu, vienas kuris iš Pravieniškėse laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, skambindavo pardavėjams ir sutardavo, kad mokėjimą už perkamą daiktą atliks pavedimu.

Kaip atlikto pavedimo patvirtinimas pardavėjui buvo siunčiama kompiuterio ekrano nuotrauka, iš kurios buvo galima spręsti, kad pinigai jau pervesti.

„Tokiu būdu įtikinęs pardavėją, kad pinigai jau greitai bus jo sąskaitoje, įtariamasis juo pasitikėjusio asmens paprašydavo nusipirktą daiktą perduoti jam kuo greičiau ir tuo pačiu pasiguosdavo, kad šiuo metu jis yra kitame mieste, todėl pats negali pirkinio pasiimti“, – teigiama policijos pranešime.

Su pašnekovu būdavo sutariama, kad pirkinį pasiims pirkėjo draugas.

Pasak policijos, išaiškinus šią schemą ir identifikavus asmenis, Vilniaus apskrities policijos kriminalistai su Kalėjimų departamento pareigūnais vasario 20 dieną Pravieniškių pataisos namuose atliko kratas ir rado ne tik su tiriama nusikalstama veika susijusius 13 mobiliojo ryšio telefonų, daug SIM kortelių, bet ir narkotinių medžiagų ir alkoholio raugo.

Policija įspėja savo daiktus pardavinėjančius asmenis neskubėti atiduoti prekių pirkėjui ar jo nurodytam asmeniui, kol į sąskaitą nebus pervesti pinigai.

Taip pat policija įspėja pavežėjus ir kitus panašia veikla besiverčiančius asmenis, kad civilinėje apyvartoje draudžiamų daiktų ar medžiagų gabenimas tą darančiam asmeniui užtraukia baudžiamąją atsakomybę netgi ir tais atvejais, kai jais pasinaudojama kaip kurjeriais.

Esminis lūžis

Kauno kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksejus Gubenko esminiu lūžiu vadina policijos prieš keletą metų priimtą sprendimą viešinti telefoninių sukčių kojomis vadinamų žmonių nuotraukas.

Tąsyk kreiptasi į visuomenę prašant atsiliepti nuo šių asmenų nukentėjusius žmones. Paskelbta daugiau nei dešimt įtariamų sukčių nuotraukų. A.Gubenko tvirtina, kad tai padėjo išaiškinti ne vieną telefoninio sukčiavimo atvejį.

Vadinamųjų kojų vaidmuo darant telefoninio sukčiavimo nusikaltimus nėra pirmaeilis, tačiau jų rizika didžiausia. Mat būtent pastariesiems tenka eiti pas jau telefonu apmulkintus asmenis ir paimti jų dosnų atlygį už iškalbingųjų sukurptą istoriją. Būtent vadinamosios kojos rizikuoja būti įsimintos pagal veidus ir netgi sučiuptos su grobiu rankose arba tiesiant rankas į jį.

Pareigūnų teigimu, dėl mažėjančio telefoninių sukčiavimų skaičiaus nuopelnas tenka ir pačiai visuomenei, žiniasklaidai, policijos ir kitų institucijų bendradarbiavimui. "Žiniasklaidai paskelbus vieną ar kitą telefoninio sukčiavimo atvejį, visuomenė tampa budresnė. Paprastai, paviešinus tokius nusikaltimus, tam tikram laikui stoja ramybė", – aiškino viršininkas.

Jis neatmetė prielaidos, kad paviešinimas veikia dvigubai – visuomenė tampa budresnė, o sukčiai baiminasi rizikuoti. Tačiau ilgainiui budrumas ima mažėti, o sukčiai vėl įsidrąsina. Todėl visiškai nusiraminti, kad telefoniniai sukčiai nuleis rankas ir nesiims visuomenei skaudžios veiklos, vargiai tikėtina.

Praranda budrumą

Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas A.Gubenko sako, kad telefoniniai sukčiavimai priskiriami opių nusikaltimų grupei, nes nusikaltėliai taiko į jautriausias žmogaus vietas – pagalbą, užuojautą, pasitikėjimą. Net įvertinus, kad dalis telefoninių sukčiavimų persikėlė į elektroninę erdvę, senieji laiko patikrinti sukčių sukurpti scenarijai vis dar veikia.

Įprastai sukčiai naudoja kelias įprastas situacijas, o paskiau improvizuoja pagal situaciją. Dažni sukčių modeliai: artimas pateko į policiją ir, jei sumokėsite laiku, byla nebus keliama, sužalojo žmogų – reikia sumokėti gydytojui, apgadino automobilį – reikia skubiai sumokėti, kad nebūtų kviečiama policija.

Nepaisant viešinimo, telefoniniams sukčiams vis dar pasiseka. Sėkmingiausi jų taikiniai – garbaus amžiau žmonės. Sukčiams, kaip sakoma, nėra nieko švento, todėl pasinaudoti žmogaus senatvine liga jiems ne tokia jau ir nuodėmė. Tačiau pasitaiko ir jaunesnių, solidžias pareigas užimančių žmonių, kuriuos sukčiams pavyksta apvynioti aplink pirštą.

Žiniasklaidai paskelbus vieną ar kitą telefoninio sukčiavimo atvejį, visuomenė tampa budresnė.

Sukčiavimo meistrai naudoja paprastus psichologinius dalykus, kaip sakoma, pakabina žmogų ant kabliuko ir ima pasakoti istorijas. Arba paskambinę ką nors neaiškiai pasako. Nusižiūrėta auka perklausia: "Petrai, čia tu?" Ir tada jau aišku – kitame laido gale ima kalbėti tariamas Petras.

Vėliau jau žmonės klausia, iš kur tie sukčiai žinojo tiek daug apie juos, tačiau pareigūnai pastebi, kad pačios aukos tą informaciją jiems ir suteikia. Nusikaltėliai taip gudriai sugeba susukti galvą, ir žodis po žodžio auka pati suteikia visą reikiamą informacija, o ja pasinaudoję, jie priverčia nelaimėlį atiduoti visą gyvenimą kauptas santaupas ar padiktuoti elektroninio banko prisijungimo duomenis.

Žvilgsnis į kalėjimus

Apie vadinamųjų kojų vaidmenį nusikaltimuose tarsi ir aišku, tačiau pagrindiniai telefoninio sukčiavimo specialistai –  vadinamosios smegenys. Šių nusikalstamo pasaulio asų pagrindinė buvimo vieta nesikeičia – Lietuvos įkalinimo įstaigos. Nemenką prevencinį darbą šiems nusikaltimams užkardyti atlieka pati įstaiga, bendradarbiaudama su apskrities policija.

Nors vadinamųjų smegenų koncentracija – kalėjimuose, būta ne vieno mėginimo sukurpti tokį nusikalstamą modelį ir būnant laisvėje.

Paprastai smegenims netrūksta fantazijos prisistatyti įvairių sričių pareigūnais, savivaldybės atstovais, paslaugas teikiančių įmonių specialistais.

Pareigūnų atmintyje išlikęs atvejis, kai moteris jau buvo pasiruošusi pasakyti elektroninio banko prisijungimo kodus ir būtų praradusi apie 70 tūkst. eurų. Ji buvo įtikėjusi, kad padeda policijai ir dalyvauja operacijoje. Kai atvyko tikri pareigūnai, ji nepatikėjo, kad čia policininkai, norintys jai padėti.

"Kai pavyksta užkardyti nusikaltimą ir vietoje sulaikyti įtariamuosius, žmonėms, kurie galėjo nukentėti, būna šokas. Jie dar ką tik tikėjo, o išėjo priešingai", – pastebi A.Gubenko.

Būna ir kuriozinių sukčiams situacijų. Kartą sukčius nusižiūrėtai aukai prisistatė esantis brolis. Tai, ką išgirdo, buvo kiek netikėta. "Kad tu padvėstum. Nieko aš tau neduosiu", –  paaiškėjo, kad broliai stiprokai susipykę, ir neapykantos strėles teko priimti niekuo dėtam, bet su negerais ketinimais paskambinusiam sukčiui.

Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas A.Gubenko pabrėžė, kad visuomenė turėtų įsidėti į galvą, jog jei telefonu apie nelaimes ir pinigus kalbama, jeigu kažkas prašo prisijungimo prie jūsų kompiuterio, stengiasi išgauti interneto banko ar kortelės duomenis, kad galėtų neva už jus atlikti investiciją, tai akivaizdus signalas, kad bendraujate su sukčiumi.

Pamokanti klaipėdiečio istorija

Nepaisant Kauno policijos pareigūnų optimistinės statistikos, kalėjimuose siaučiančių vadinamųjų smegenų, atrodo, niekas nesutramdo. Prieš gerus metus kalėjimo telefoninius sukčius demaskavęs klaipėdietis neseniai apstulbo – aferistų telefonas vėl veikia, ir dabar juo atsiliepia skirtingi asmenys.

Telekomunikacijų bendrovės atstovas tikino, kad minėtas numeris buvo užblokuotas dar 2017 m., o 2018 m. lapkritį suteiktas naujam abonentui. Ir esą yra labai menka tikimybė, kad minėtu numeriu vėl naudojasi kaliniai.

Klaipėdiečio pirmasis susidūrimas su aferistais nustebino ne tiek telefoninių aferistų įžūlumu, bet pamokančia pabaiga, kai tam tikra prasme triumfavo teisingumas.

Kaip tada paaiškėjo, kalėjime sėdintys asmenys atsitiktiniu būdu skambinėdavo žmonėms į fiksuotojo ryšio telefoną. Ir taip kelis kartus apgavo tą pačią garbaus amžiaus klaipėdietę. Po tų skambučių iš "kontoros", pavadintos "Alio, mama", labai įniršo nukentėjusiosios sūnus. Vyras pradžioje atliko visus oficialius žingsnius, ieškodamas būdų, kaip sutramdyti tuos veikėjus.

"Kaip manote, koks buvo rezultatas? Ogi šitas numeris po to veikė dar penkias dienas. Vadinasi, dar beveik savaitę jie galėjo apgaudinėti kitus atsiliepusiuosius. Per tą laiką pats nusprendžiau veikti. Paskambinau tuo numeriu. Iš pirmų žodžių supratau, kad veikėjai sėdi kalėjime. Pradžioje klausiausi tik jų keiksmų", – pasakojo klaipėdietis.

Vyras nenurimo, skambino jiems ir vėl, kol išvedė kalinius iš kantrybės.

Jis nustatė tokią programą išmaniajame telefone ir aferistams ėmė siųsti žinutes kas 2 sek. Nusikaltėliai gavo apie 4 tūkst. SMS pranešimų. "Kaip suprantu, nulaužiau jų telefono aparatą, per tą laiką jie negalėjo vystyti "savo verslo". Po pirmųjų 300 mano skambučių jiems (jūs teisingai išgirdote), jie tapo sukalbamesni. Paskui išbandžiau dar vieną labai veiksmingą būdą", – šypsojosi klaipėdietis, nubaudęs senolių skriaudikus.

Tokios savotiškos klaipėdiečio pamokos telefoniniams sukčiams vyko beveik savaitę. Per tą laiką jų telefonas kartais būdavo išjungiamas, kartais jie neatsiliepdavo, tačiau, nuolatos atakuojami, buvo priversti kalbėtis su atkakliu, jų žodžiais tariant, lochu.

Klaipėdietis suprato, kad jei tie veikėjai, net taip "terorizuojami", negalėjo atsisakyti tos telefono kortelės, turi tam rimtų priežasčių.

"Tele 2" atstovas Andrius Baranauskas tuomet patvirtino, kad minėtu telefonu tikrai buvo skambinta iš vienos įkalinimo įstaigos.

Visa tai buvo užpernai. Klaipėdietis nepamiršo minėtos istorijos, tad sukčių telefono numerio neištrynė.

Ir kaip jis nustebo, kai gruodžio pradžioje šiaip sau pamėginęs tuo numeriu paskambinti, išgirdo "alio", o paskui – vėl keiksmus. "Prieš gerą mėnesį atsitiktinai peržiūrinėjau savo turimus telefono adresus, akis užkliuvo už pernykščių "herojų" numerio. Paskambinau šiaip sau. Ir ką manote? Tas numeris veikė. Paklausiau, kaip jiems ten sekasi sėdėti. Jie mane iš karto pradėjo įžeidinėti. Neabejoju, kad tai, jei ne tie patys veikėjai, tai bent iš tos pačios kompanijos, nes vienas kalbėjo vyrišku balsu, kitas – vaikišku, o dar vienas, perėmęs ragelį, bandė nutaisyti moterišką tembrą. Tačiau labiausiai stulbina ne tai. Šiuo atveju stebina oficialių institucijų aplaidumas", – pyko klaipėdietis.

Žurnalistai pamėgino paskambinti nurodytu telefonu. Atsiliepė vyras, kuris iš karto baigė pokalbį. Iš to vargiai galima daryti išvadą, jog pašnekovas sėdi kalėjime.

Telekomunikacijų bendrovės "Tele 2" atstovas A.Baranauskas patikrino minėtą numerį ir paaiškėjo, kodėl jis vėl "gyvas". "Šitas numeris buvo užblokuotas užpernai spalį. Iš naujo jis parduotas pernai lapkritį. Visi numeriai, kurie yra užblokuojami ar nenaudojami, po tam tikro laiko grįžta į prekybą, nes mūsų įmonė už kiekvieną numerį moka mokesčius. Mes po tam tikro laiko, atlikę tam tikras procedūras, turime teisę numerį parduoti iš naujo. Tie numeriai grįžta į gyvenimą", – paaiškino A.Baranauskas.

Jis teigė, kad, sprendžiant iš to, kaip tuo numeriu dabar yra naudojamasi, jis absoliučiai nieko bendra neturi su sukčiais.

"Telefoniniai sukčiai naudoja aiškų veiklos metodą. Jie skambina atsitiktiniais numeriais, ir jų srautas būna labai didelis, kol randa auką. Mes matome, kad tuo numeriu beveik niekam neskambinama, tik gaunamos pavienės SMS žinutės, šis numeris naudojamas išimtinai naršymui internete. Ar tas numeris vėl pateko į įkalinimo įstaigą? Tokios tikimybės atmesti negalime, tačiau ji labai maža", – mano A.Baranauskas.

Kaip pirmadienį pranešė Kauno apygardos prokuratūra, vienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje direktoriumi 2013-2015 metais dirbęs A. Ž. kaltinamas sugalvojęs sukčiavimo schemą, pagal kurią jo vadovaujama įmonė sudarydavo darbuotojų nuomos sutartis su fiktyviomis, veiklos nevykdančiomis įmonėmis.

Tyrime, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), nustatyta, kad buvo sukurta veiklos nevykdančių įmonių grandinė, kuria siekta imituoti sandorius, išgryninti pinigines lėšas ir išvengti mokesčių.

Bylos duomenimis, kaltinamieji įkalbėdavo pažįstamus žmones fiktyviai įsidarbinti, jiems priskaitydavo darbo užmokestį, tačiau jokių mokesčių į valstybės biudžetą nepervesdavo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamieji Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėjo beveik 160 tūkst. eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondui – beveik 80 tūkst. eurų.

Uždaroji akcinė bendrovė, kurios direktoriumi dirbo A. Ž., pateikė beveik 322 tūkst. eurų civilinį ieškinį.

34 tomų apimties byla perduota Kauno apygardos teismui. Keturi kaltinamieji bus teisiami dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, nusikalstamo bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir duomenų klastojimo veikiant bendrininkų grupėje.

Už šiuos nusikaltimus gresia laisvės atėmimo bausmės.

FNTT baigė ikiteisminį tyrimą dėl 200 tūkst. eurų vertės kėsinimosi apgaule gydytis Lietuvos Valstybinės ligonių kasos lėšomis.

Iki apgaulės paaiškėjimo 120 tūkst. eurų buvo pervesta Lenkijos ligonių kasai, po atlikto tyrimo užkirstas kelias papildomai padaryti 80 tūkst. eurų žalą Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondui, pranešė tarnyba.

FNTT nustatė, kad Lenkijos piliečiai pagal išankstinę schemą sostinėje įkūrė tariamas darbo vietas internetu. Interneto svetainėje buvo skelbiama informacija ir ieškomi žmonės, norintys įsidarbinti. Išaiškinta, kad per nepilnus metus Vilniaus bendrovėje buvo įdarbinta 1,2 tūkst. asmenų – taksistų, dantų technikų, kirpėjų, manikiūrininkų bei ūkininkų iš įvairių Lenkijos regionų.

Sudarytose sutartyse buvo numatytas tariamas darbas internetu, nuotoliniu būdu, taip pat darbas retai atvykstant į Vilnių.

420 fiktyviai Lietuvoje įdarbintų Lenkijos piliečių dėl įvairių ligų savo šalyje kreipėsi į šeimos gydytojus, chirurgus, stomatologus, o už suteiktas gydymo paslaugas 120 tūkst. eurų buvo apmokėta Lietuvos lėšomis.

Tyrėjai nurodo surinkę pakankamai duomenų, kad Vilniuje Lenkijos piliečiai buvo įdarbinti fiktyviai – nebuvo rasta dokumentų ar informacijos apie realų darbą, jo vietą ir pobūdį, be to, nebuvo gauta duomenų, kad už 800–1000 kilometrų nuo Vilniaus gyvenantys darbuotojai važiuotų bent kelioms valandoms į darbą kartą per mėnesį.

BNS žiniomis, įtarimai šioje byloje pareikšti Lenkijos piliečiui Grzegorzui Golebiowskiui (Gžegošui Golebiovskiui), vadovavusiam individualiai įmonei „Ebi-kursas“.

Nustatyta, kad tariamai Lietuvoje įdarbinti asmenys Lenkijoje dirbo pagal individualią veiklą ar patentą, todėl jiems būtų tekę savarankiškai mokėti nemažus socialinio ir sveikatos draudimo mokesčius.

Tačiau pagal darbo sutartis įdarbintiems Lietuvoje asmenims, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, garantuojamos ligos ir motinystės išmokos, todėl gydantis Lenkijoje, už suteiktas paslaugas buvo sumokama Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Atliekant šį tyrimą nustatyta, kad 420 fiktyviai Lietuvoje įdarbintų Lenkijos piliečių dėl įvairių ligų savo šalyje kreipėsi į šeimos gydytojus, chirurgus, stomatologus, o už suteiktas gydymo paslaugas 120 tūkst. eurų buvo apmokėta Lietuvos lėšomis.

Generalinė prokuratūra su užsienio kolegomis sėkmingai panaudojo teisinės pagalbos instrumentus – Europos tyrimo, turto įšaldymo orderius, kratas, apklausas, bankų informacijos gavimą, asmeninio pobūdžio, realios profesinės veiklos duomenis, kurie leido identifikuoti apgaulę ir darbo santykių teisinę simuliaciją.

Šiame tyrime Valstybinė ligonių kasa pateikė kaltinamajam civilinį ieškinį, siekiantį beveik 120 tūkst. eurų. Sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinamo Lenkijos piliečio baudžiamoji byla bus nagrinėjama Vilniaus apylinkės teisme.

Tarp kaltinamųjų – mokestinio sukčiavimo schemos organizatoriai: veikos sumanytojai, suburtai organizuotai grupei priklausę vykdytojai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad įmonės, naudojusios mokestinio sukčiavimo schemą, imitavo daugiau nei 5 mln. eurų vertės finansines operacijas.

Kaip skelbia FNTT, išaiškinta, kad organizuotos grupės vadovai savo ar kitų asmenų vardu steigdavo arba įsigydavo veiklos nevykdančias (angl. vadinamų „missing trader“) bendroves Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Šiomis neveikiančiomis organizuotos grupės valdomomis bendrovėmis, norėdamos išgryninti nesumokėtą PVM, naudojosi realiai veikiančios ir dideles apyvartas turinčios Lietuvos įmonės. Fiktyvios įmonės savo „klientėms“ išrašydavo sąskaitas faktūras ir jomis maskuodavo fiktyvius sandorius.

Organizuotai grupei priklausančios bendrovės šiais fiktyviais sandoriais „parduodavo“ beveik viską – statybines medžiagas, konsultacijas, elektros kabelius, teikdavo įvairias reklamos paslaugas, dalyvaudavo Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose, o į jų sąskaitas buvo pervedamos šimtatūkstantinės sumos.

Šia mokesčių sukčiavimo schema naudojosi 25 Lietuvoje veikiančios įmonės, kurios vertėsi statybos, verslo konsultavimo paslaugomis, dalyvavo ES projektuose, veikė pačiuose įvairiausiuose prekybos ir paslaugų sektoriuose.

Minėtos įmonės sukčiautojų valdomomis bendrovėmis  naudojosi siekdamos apgaule nemokėti PVM ir pelno mokesčių. Pinigai buvo gryninami per Lietuvos, Latvijos, Estijos fiktyvių įmonių sąskaitas, jų gabenimą susekę tyrėjai teigia surinkę svarius įrodymus.

„Tris Baltijos valstybes apimančio ikiteisminio tyrimo metu identifikuotas sudėtingas, daug kvalifikuoto procesinio darbo reikalaujantis Europos Sąjungoje naudojamas mokestinis sukčiavimo modelis. Jo metu atskleistas kiekvieno organizuoto grupės nario vaidmuo – nuo pačių organizuotos grupės vadovų, kvalifikuotų bendrininkų finansininkų, iki pinigus gryninusių vykdytojų, kuriais buvo pasirinkti bedarbiai ir kiti socialinių sunkumų patiriantys asmenys“, – sako už finansinių bylų kontrolę atsakingas generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Karčinskas.

Tiriant šią schemą buvo atlikti 25 įmonių kompleksiniai ūkinės finansinės veiklos tyrimai.

Ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nariai valstybei jau atlygino daugiau nei pusę padarytos žalos – 700 tūkst. eurų.

Šiam didelės apimties ir sudėtingam tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai.

Dar prieš perduodant organizuotą grupę į teismą, buvo suskirstytas į 19 atskirų ir teismuose sėkmingai išnagrinėtų bylų dėl kitų 32 fizinių ir 13 juridinių asmenų. Priimta 19 apkaltinamųjų nuosprendžių – jų neišvengė nė vienas iš visų 45 kaltinamųjų. Teismai kaltais pripažintiems juridiniams ir fiziniams asmenims skyrė daugiau nei 200 tūkst. eurų fiskalinių sankcijų – baudų.

Už didelio masto sukčiavimą organizuotos grupės nariams gresia iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Generalinė prokuratūra ir FNTT atkreipia dėmesį, kad asmenims, kurie nusikalstamai veikia prieš valstybės finansinius interesus, baudžiamojo persekiojimo pasekmės yra itin skaudžios – gresia turto areštas, priverstinis žalos atlyginimas, kitų prievartos priemonių naudojimas, reputacijos praradimas, galimas turto konfiskavimas, patekimas į nepatikimų įmonių sąrašus, negalėjimas dalyvauti įvairiuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose, viešuosiuose pirkimuose, jiems taikomos griežtos baudžiamosios sankcijos.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) laikinasis vadovas Šarūnas Rameikis ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad tyrime figūruoja 12 bendrovių.

„Tarnyba atliko didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuris buvo neviešo pobūdžio, buvo bendradarbiaujama su Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri taip pat didelį indėlį įdėjo. Jis buvo susijęs su viešaisiais pirkimais būtent statybų sektoriuje ir buvo analizuojama daug bendrovių, kurios laimi pirkimus būtent Lietuvoje. Mūsų tyrime figūruoja apie 12 ūkio subjektų, šiai dienai įteikti pranešimai apie įtarimus 7 fiziniams asmenims. Tyrimas yra atliekamas dėl trijų projektų, iš kurių du buvo įgyvendinti“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė Š.Rameikis.

Anot jo, galima sukčiavimo konkursuose schema buvo tokia, kad įmonės susitardavo tarpusavyje, kas pasitrauks ir kurios bendrovės laimės.

„Tos bendrovės laimėdavo konkursus, viešuosius pirkimus. Ar tai būtų Europos Sąjungos finansuojami projektai, ar biudžeto finansuojami projektai. Iš tiesų, kaip matėme ir įtarėme, būdavo slapti susitarimai, kad tam tikri ūkio subjektai pasitrauktų iš konkursų, o laimėtų viena iš tų bendrovių“, - teigė FNTT vadovas.

Perklaustas, ar įmonės derino veiksmus tarpusavyje, jis teigė, kad taip galėjo būti: „Mes įtariame, kad galėjo taip būti“.

FNTT atliko daugiau nei 30 kratų, tirdama galimus pažeidimus konkursuose. Pasak Š.Rameikio, kratų metu rastos didelės grynųjų pinigų sumos.

„Galime patvirtinti tikrai didelės pinigų sumos ir siekia ne vieną šimtą tūkstančių eurų“, - tvirtino jis.

BNS žiniomis, tarp paimtų daiktų buvo ir palydoviniai telefonai, be to, privačiame banko seife rasta 400 tūkst. eurų grynais. Be to, tarp tiriamų bendrovių jau anksčiau minėtos „Irdaiva“ ir „Teisa“ ir, neoficialiais duomenimis, tyrime figūruoja bendrovės „Infes“ bei „Litcon“.

Kovo pabaigoje FNTT atliko kratas Vilniaus statybų bendrovėje „Irdaiva“, o jos vadovą ir vienintelį savininką Irmantą Kubilių sulaikė.

Vasario pradžioje Turto bankas, remdamasis FNTT informacija, nutraukė Sporto rūmų rekonstrukcijos konkursą, kuriame vieninteliu kvalifikaciją atitikusiu dalyvių buvo pripažintas „Irdaivos“ vadovaujamas konsorciumas. FNTT duomenimis, vienas Turto banko viešojo pirkimo komisijos narių Tomas Lukoševičius tuo pačiu metu dirbo ir „Irdaivoje“.

„Irdaivos“ vadovas I.Kubilius tuomet BNS patvirtino, jog T.Lukoševičius buvo įsidarbinęs įmonėje terminuotam laikui, tačiau jis esą neatskleidė, jog dirba ir valstybės įmonėje. Anot jo, T.Lukoševičius nedarė įtakos konsorciumo pasiūlymui konkurse.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) praėjusių metų pabaigoje pareiškė, jog Turto bankas turės iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, kuri pasirodė per didelė ir siekė 27,79 mln. eurų.

Be to, pernai rugsėjį VPT pranešė įtarianti, kad „Irdaiva“ neremontavo Respublikinės Kauno ligoninės, nors laimėjo rangos konkursą, o 2,7 mln. eurų vertės užsakymą perleido jame nedalyvavusiai bendrovei. Tuomet tarnybos vadovė Diana Vilytė sakė, kad tokiu būdu buvo pakeista esminė sutarties sąlyga – sutarties šalis, tai yra rangovas.

Kauno ligoninės 2014 metais skelbtą konkursą „Irdaiva“ laimėjo kartu su partnerėmis - inžinerinių sprendimų bendrove „Fima“, Kauno statybų bendrove „Kaminta“ bei „Vėsa ir partneriai“. Tačiau FNTT nustatė, jog nė viena bendrovė remonto neatliko, o darbus perleido įmonei „Niskama“, kuri už tai „ Irdaivai“ sumokėjo 478 tūkst. eurų, bei įmonei „Struktūra“, kuri konkurse pasiūlė mažiausią 2,03 mln. eurų kainą, tačiau jos nesugebėjo pagrįsti ir buvo pašalinta iš konkurso. VPT teigimu, darbų aktai rodo, jog „Struktūra“ atliko darbų už 1,53 mln. eurų.

I.Kubilius yra kaltinamasis Visagino merės Dalios Štraupaitės byloje, tačiau Panevėžio apygardos teismui antradienį jau penktą kartą nepavyko pradėti nagrinėti šios bylos. Vienas iš advokatų pranešė, kad I.Kubiliaus atžvilgiu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai kitoje byloje, todėl jis neatvyko į posėdį.

VPT duomenimis, „Irdaiva“ 2008-2016 metais gavo 136,2 mln. eurų vertės užsakymų, o konsorciumose - dar 145,7 mln. eurų.

„Irdaiva“ 2015 metais uždirbo 2,261 mln. eurų grynojo pelno - 2,2 karto daugiau nei 2014 metais, jos pajamos per metus smuko 18,9 proc. iki 47,803 mln. eurų.

Tai ne pirmas ikiteisminis tyrimas, kuriame atskleidžiami stambaus sukčiavimo mastai, įtraukiant lengvatinio apmokestinimo įmones ir išvengiant mokesčių, pirmadienį pranešė FNTT.

Pirminiais tyrimo duomenimis, Vilniuje gyvenantis 42-ejų palangiškis valdė kelias Naujojoje Zelandijoje, Mongolijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijoje įsteigtas lengvatinio apmokestinimo įmones.

Nustatyta, kad viena didžiausių automobilių stiklų pardavėjų Lietuvoje įsigydavo prekes iš Kinijos, tačiau pirkimo dokumentuose fiksuota, kad prekės perkamos ne tiesiogiai iš Kinijos gamintojų, o naudojant tarpines – lengvatinio apmokestinimo įmones.

Vėliau šios įmonės automobilių stiklus parduodavo Lietuvos bendrovei. Tokiu būdu vieno automobilio stiklo kaina padidėdavo apie 40 procentų.

Išaiškinta, kad naudojant tokią pelningą schemą prekybos automobilių stiklais apyvarta kelerius metus siekė daugiau nei 3,5 mln. JAV dolerių. Įtariama, kad naudojant pelno mokesčio slėpimo schemą, kai dirbtinai padidintos automobilių stiklų kainos, buvo išvengta sumokėti daugiau nei 100 tūkst. eurų pelno mokesčių į Lietuvos biudžetą.

Tyrimo metu FNTT tyrėjai atliko kratas lengvatinio apmokestinimo įmones valdančio palangiškio namuose, automobilių stiklais prekiaujančios bendrovės patalpose. Per kratas palangiškis, paėmęs USB atmintinę, mėgino pabėgti iš bendrovės patalpų, tačiau FNTT tyrėjų buvo sulaikytas. Iš įtariamojo paimtoje USB atmintinėje rasta ikiteisminiam tyrimui itin reikšmingų duomenų. 

Lengvatinio apmokestinimo įmones valdančiam palangiškiui ir automobilių stiklų prekyba Lietuvoje užsiimančios bendrovės direktoriui įtarimai pateikti dėl didelės vertės sukčiavimo, neteisėtos įmonės veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo, dokumentų klastojimo.

Siekiant atlyginti valstybei padarytą žalą, laikinai apribotos palangiškio nuosavybės teisės į turimus žemės sklypus ir butą Palangoje.       

Atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.