Su Sveikatos ekspertų tarybos nariais buvo aptartos Vyriausybės iniciatyva Seime priimtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, numatančios, kad periodiškai testuotis turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 dienos tai darytų savo lėšomis.

Prezidentas dar nėra paskelbęs sprendimo, pasirašys šias prieš savaitę Seimo priimtas pataisas ar vetuos. Nepasirašyti pataisų prašo opoziciniai socialdemokratai ir „darbiečiai“.

Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimo metu ekspertai aptarė pataisų galimą poveikį testavimo prieinamumui, susirgimų kontrolei, žmonių apsisprendimui skiepytis. Taip pat buvo kalbama apie galimą įtaką žmonių elgsenai ir psichologinei būklei, sveikatos priežiūros prieinamumui.

Pranešime nurodoma, kad šiuo metu periodinis testavimas privalomas maždaug 120 tūkst. darbuotojų. Praplėtus privalomų testuotis profesijų ir veiklų sąrašą tokių dirbančiųjų skaičius galėtų išaugti iki maždaug 340 tūkst.

Sveikatos ekspertų tarybos narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė teigė, jog ekspertai konkrečios rekomendacijos prezidentui nepateikė, buvo išsakyta argumentų tiek už tokį siūlymą, tiek prieš.

„Mes nepriėmėm sprendimo, diskutavom su prezidentu visus „už“ ir „prieš“. Nebuvo niekas kategoriškai nei „už“, nei „prieš“, tiesiog mes diskutavom visus argumentus, nes tiek „už“ yra argumentų, tiek „prieš“, mes juos visus aptarėm, o prezidentas spręs“, – BNS sakė R. Kalėdienė.

Pasitarimo metu taip pat buvo apžvelgta esama COVID-19 pandemijos Lietuvoje situacija, susirgimų dinamika, hospitalizacijų, mirčių statistika bei pandemijos valdymo efektyvumas.

Vyriausybės inicijuotas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas Seimas priėmė prieš savaitę. Jos priimtos valdančiųjų balsais, dalyvaujant minimaliam Seimo narių skaičiui, kurio reikia priimti įstatymą, t. y. 71 parlamentarui.

Jei prezidentas pataisas pasirašys, jos įsigalios nuo gruodžio 1-osios.

Pataisų šalininkai Seime sako, kad atsisakantieji skiepytis negali būti toliau testuojami už tai mokant visų mokesčių mokėtojų pinigais, tuo metu priešininkai tvirtina, kad pataisos yra diskriminacinės ir dar labiau priešina visuomenę.

Pagal pataisas, sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, bus finansuojamas darbuotojo lėšomis arba, jei darbdavys sutiks – darbdavio lėšomis.

Išimtis būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas ir toliau bus finansuojamas iš biudžeto.

Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo COVID-19.

Vyriausybė yra sudariusi veiklos sričių sąrašą, kuriame esantys darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, tai medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai. Tikrintis reikia kas 7–10 dienų.

Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, taip pat bus nagrinėjamos priežastys, kodėl vangiai skiepijasi vyresni nei 65 metai žmonės, aptariami gerosios praktikos pavyzdžiai konkrečiose savivaldybėse ir teikiami siūlymai dėl tolesnių veiksmų.

Statistikos departamento duomenimis, 65–69 metų grupėje nuo COVID-19 paskiepyta 79,9 proc. gyventojų.

Bendras sergamumas koronavirusu Lietuvoje siekia 673,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų.

„Noriu dar kartą paskatinti pasiskiepyti. Ne dėl to, kad kažkas verčia tai daryti ar kažkas skatina tai daryti. Pasiskiepykite dėl savęs, dėl savo artimųjų, dėl visos visuomenės saugumo“, – po susitikimo su sveikatos ekspertais sakė G. Nausėda.

Anot jo, paskiepyti žmonės gerokai sumažina savo riziką susirgti.

„Mažiau vadovaukimės socialinių tinklų teorijomis ar „specialistų“ rekomendacijomis. Tiesiog klausykime mūsų mokslininkų, specialistų“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasiskiepijau aš, pasiskiepijo mano žmona Diana, pasiskiepijo mano abi dukros.

G. Nausėda akcentavo, kad pasiskiepijo ir jis pats, ir jo šeima.

„Pasiskiepijau aš, pasiskiepijo mano žmona Diana, pasiskiepijo mano abi dukros ir štai paskutinio mano susitikimo su tėveliu metu jis paklausė manęs, kada galės pasiskiepyti trečiąjį kartą, kadangi jo antrasis skiepas buvo atliktas prieš pusę metų“, – kalbėjo prezidentas.

„Jis yra labai bendraujantis žmogus ir tokiu būdu jis nori sumažinti savo riziką susirgti, o, kaip jūs puikiai žinote, žmogui, kuriam jau beveik 92 metai, kiekvienas kontaktas su susirgusiu asmeniu gali būti lemtingas“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas pabrėžė, kad pasiskiepyti nėra sudėtinga, nes Lietuva turi visų tipų vakcinų, daug mobiliųjų punktų.

„Pasiklauskite tų, kurie jau pasiskiepijo. Jie suteiks visą informaciją, kodėl tą padarė“, – aiškino prezidentas.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 49,1 proc. žmonių. Skaičiuojant vien pilnamečius, paskiepyta 58,5 proc. gyventojų.

Aiški ir paveiki informacija turi pasiekti visus žmones

G. Nausėda, trečiadienį dalyvaudamas nuotoliniame susitikime su Sveikatos ekspertų tarybos (SET) nariais, pabrėžė, kad būtina išlaikyti kuo didesnę šalies gyventojų vakcinacijos nuo COVID-19 spartą, taip pat tinkamai pasiruošti kontaktinio ugdymo Lietuvos mokyklose atkūrimui rugsėjį.

„Pastaruoju metu sparčiai augo naujų susirgimų skaičius. Todėl turime nesustoti, įgyvendinti esamas vakcinavimo priemones ir ieškoti naujų sprendimų, kurie mus sustiprintų ir leistų išvengti rimtų nemalonumų rudenį“, – sakė šalies vadovas, po susitikimo dar kartą paraginęs Lietuvos žmones skiepytis, kad apsaugotų save, savo artimuosius ir visą visuomenę.

Mūsų vaikai negali būti dar kartą uždaryti namuose, nes tai kenkia ne tik jų mokslo rezultatams, bet ir sveikatai.

Prezidento požiūriu, aiški ir paveiki informacija apie skiepus nuo COVID-19 turi pasiekti visus Lietuvos žmones, o ypač tuos, kurie abejoja dėl jų saugumo ir naudos. Būtina aktyviau spręsti ir nepaskiepytų vyresnio amžiaus asmenų, kurių daugelis stokoja mobilumo ir negali savarankiškai pasiekti vakcinavimo centrų, problemą. Rugpjūtį taip pat reikia kruopščiai pasirengti kontaktiniam ugdymui Lietuvos mokyklose.

„Mūsų vaikai negali būti dar kartą uždaryti namuose, nes tai kenkia ne tik jų mokslo rezultatams, bet ir sveikatai. Šiandien itin svarbus pasiruošimas kontaktiniam ugdymui. Mokyklos turi būti saugios“, – sakė prezidentas.

Pasak Prezidentūros pranešimo, susitikimo metu SET ekspertai pabrėžė, kad pagrindiniai epidemiologiniai rodikliai Lietuvoje prastėja nuo liepos pradžios, o mėnesio viduryje viruso plitimo greitis pasiekė rekordinį lygį. Daugiausia naujų COVID-19 susirgimų yra 20–49 metų amžiaus grupėje, taip pat užsikrečia ir suserga daugiau vaikų ir paauglių.

Pasak ekspertų, patikimiausia priemone apsaugoti šalies gyventojus nuo COVID-19 sukeltų mirčių ir sunkių ligos formų – plataus masto vakcinacija. Nuo šių metų birželio 1 d. nevakcinuoti asmenys sudaro net 82 proc. nustatytų naujų COVID-19 ligos atvejų, 88 proc. hospitalizacijos atvejų ir 89 proc. mirties atvejų. Vis didesnį susirūpinimą kelia koronaviruso Delta atmaina, kuri plinta iki 60 proc. greičiau bei kelia didžiausią grėsmę nepaskiepytiems ir tik viena vakcinos doze paskiepytiems asmenims.

SET atkreipė dėmesį, kad Lietuva vis labiau atsilieka nuo Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) vakcinacijos lygio vidurkio. Bent viena doze iki šiol paskiepyta kiek daugiau nei 55 proc. Lietuvos ir 68 proc. visų ES/EEE šalių gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Kiek daugiau nei pusė ES/EEE valstybių jau yra pasiekusios 70 proc. bent viena vakcina paskiepytų suaugusių gyventojų ribą.

Siekiant spartesnio skiepijimo, SET rekomenduoja aktyviau įtraukti į skiepijimo procesą šeimos gydytojus ir gydytojus specialistus, taip pat didinti skiepijimo vietų skaičių, skatinant įsitraukti visus šeimos gydytojų centrus ir poliklinikas. Ekspertai taip pat siūlo kelti strateginį tikslą – išsaugoti visas planines ir kontaktiniu būdu teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip siekiant išvengti perteklinių mirčių.

Ruošiantis mokyklose atnaujinti kontaktinį ugdymą, SET ekspertai siūlo skirti daugiau dėmesio nefarmacinėms priemonėms, tokioms kaip ventiliacijos gerinimas ir dažnesnės pamokos lauke. Atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 liga pavojingiausia nevakcinuotiems suaugusiesiems, taip pat būtina siekti kuo aukštesnio mokytojų vakcinacijos lygio.

Nuotoliniame susitikime dalyvavo prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos nariai, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, Seimo nariai, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Pasak prezidento patarėjo Rido Jasiulionio, ekspertai pristatys savo rekomendacijas dėl europinio „žaliojo“ skaitmeninio sertifikato kūrimo, valstybės vadovui rengiantis šią savaitę dalyvauti Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui.

„Taip pat bus pristatyta VU Santaros klinikų „žaliosios ligoninės“ koncepcija“, – BNS teigė patarėjas.

ES svarsto, kad skiepų sertifikatai gali būti parengti tik per tris mėnesius. Svarstoma, kad tai turėtų būti skaitmeninis arba fizinis dokumentas, patvirtinantis, kad jo pateikėjas yra pasiskiepijęs nuo COVID-19, todėl gali lankytis pramogų, sporto arba maitinimo objektuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad palaiko „žaliojo paso“ idėją. Jo teigimu, Lietuva sieks, jog jis apimtų ne tik pasiskiepijusius, bet ir persirgusius žmones.

Dalis valstybių, pirmiausia priklausomų nuo turizmo, ragina kuo greičiau įvesti tokią priemonę, kuri atlaisvintų galimybes keliauti nesiizoliuojant. Vis dėlto dauguma ES šalių mano, kad toks žingsnis būtų pernelyg ankstyvas ir, nesant pakankamo skiepų tiekimo, sukurtų dviejų lygių visuomenę, kur vieni žmonės turėtų daugiau laisvių nei kiti.

Jo įsitikinimu, kaukes būtų galima palikti dėvėti visais atvejais patalpose ir atvirose vietose, kai negalima išlaikyti bent dviejų metrų atstumo.

M. Stankūnas sako, kad „tik laiko klausimas“, kada tai įsigalios.

Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pranešė, kad penktadienio pavakarę įvyko ET Karantino grupės pasitarimas, kuriame buvo svarstomas medicininių kaukių dėvėjimo būtinumas.

Pasak M. Stankūno, buvo svarstomas kaukių efektyvumas – nauda dėvint jas lauke, kai nėra aplink kitų asmenų arba šie atstumai yra pakankamai dideli (du metrai ir daugiau).

„Praktiškai buvo suformuota bendra pozicija, kad pagerėjusi epidemiologinė situacija leidžia sumažinti dabartinius kaukių dėvėjimo reikalavimus iki naudojimo: 1) visais atvejais, kai esame patalpose; 2) atvirose vietose, kai negalima išlaikyti bent 2 metrų atstumo. Manau, kad tik laiko klausimas, kada ši formuluotė įsigalios“, – šeštadienį  „Facebook“ parašė M. Stankūnas.

M. Stankūno teigimu, posėdyje be ET narių dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto, LSMU Aplinkos ir darbo medicinos katedros atstovai, kaukių dėvėjimo kritikai.

„Ekspertų taryboje šį vakarą bus aptarti vakcinavimo prioritetai bei kiti skubūs vakcinavimo klausimai, išryškėję po pirmų skiepijimo savaičių, nes yra sulaukta daugybės prašymų iš įvairių organizacijų ir įstaigų peržiūrėti vakcinavimo prioritetus“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Jos teigimu, įvairius pasiūlymus yra pateikęs Nacionalinis vėžio institutas, Notarų rūmai, „Caritas“, „Žemaitijos pienas“, „Vilniaus vandenys“, Lietuvos bankas, taip pat įvairios verslo ir pacientų asociacijos, prekybininkai.

Nacionalinio vėžio instituto vadovė Sonata Jarmalaitė kritikavo skiepijimo nuo COVID-19 planą, kuriame didesnis prioritetas skiriamas kraujo vėžiu sergantiems pacientams.

Anot įstaigos vadovės, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų nustatyti aiškesnius prioritetus, tačiau kiti sveikatos ekspertai sako, kad kraujo vėžiu sergantiems pacientams mirti nuo koronaviruso tikimybė yra didžiausia.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje paskiepyta per 27 tūkst. žmonių. Šiuo metu skiepijamos prioritetinės grupės: medikai, aukščiausios rizikos pacientai, slaugos ir globos įstaigų gyventojai ir darbuotojai.