Viešai paklausė per posėdį

Nors savivaldybės vadovybė aiškina, kad treningai nedingo, bet sporto mokyklos direktorius pavaduotojui įspėjimą vis tik skyrė.

Kretingos rajono taryba viešo klausimo apie V. Tamašauskui skirtą nuobaudą sulaukė per vieną tarybos posėdį.

Tarybos narys Giedrius Petreikis viešai transliuojamo tarybos posėdžio metu užklausė apie naujai pastatyto Kretingos sporto centro veikla turintį rūpintis V. Tamašauską.

„Žinant, kad žuvis pradeda pūti nuo galvos, sulaukęs tam tikros informacijos, esu kiek sunerimęs. Norisi, kad komplekso vadovas būtų ta kelrodė žvaigždė ir pavyzdys visoje struktūroje. Mane pasiekusi informacija siunčia signalą. Per porą mėnesių, kiek vadovas dirba įstaigoje, jis jau sugebėjo sukelti iššūkių šiai įstaigai. Norėčiau savivaldybės administracijai suformuluoti paklausimą, kad administracija visai tarybai atsakytų. Ar Sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojas jau turi tarnybinių pranešimų, pradėtų tarnybinių patikrinimų ar tarnybinių nuobaudų savo atžvilgiu? Jei turi, prašytume administraciją tokią informaciją pateikti ir supažindinti tarybos narius“, – pernai vykusio viešo posėdžio metu pasisakė G. Petreikis.

Nesikišo: Kretingos rajono meras A. Kalnius nelabai noriai kalbėjo apie incidentą sporto mokykloje, tačiau pripažino, kad treningus neva kažkas išsinešė pasimatuoti. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kas maudosi džiakuzi?

Klausiamas dienraščio „Klaipėda“, Kretingos tarybos narys G. Petreikis patikslino, kokia žinia buvo pasiekusi jo ausis.

„Aš sulaukiau informacijos, kad veikiausiai iš Kretingos sporto mokyklos galėjo būti pradingusi sportinė apranga, bet vėliau buvo grąžinta. Žinoma tik tiek, kad sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojo pareigas einančiam V. Tamašauskui buvo skirta nuobauda. Bet kokia ji, niekas man oficialiai neatsakė, esą dėl asmens duomenų“, – tikino G. Petreikis.

Jis stebėjosi, kad V. Tamašauskas klausimų dėl savo veiklos sulaukė neilgai eidamas šias pareigas.

V. Tamašauskas nors ir eina sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas, realiai jam priskirta kuruoti naujai pastatytą Kretingos sporto centrą su baseinu.

„Incidentas fiksuotas praėjusių metų birželį. O priimtas jis į pareigas buvo gal gegužę, juk konkursas vyko pavasarį. Man teko stebėti šį konkursą. Kiek aš žinau, V. Tamašauskui buvo skirtas įspėjimas, bet to oficialiai niekas nepatvirtino. Žmonės man pasakojo, kad buvo pasigesta sportinių kostiumų, liaudiškai tariant, treningų“, – pasakojo G. Petreikis.

Kretingos sporto centras, kuris oficialiai duris atvėrė pernai, priskirtas Kretingos sporto mokyklai.

„Iš pradžių buvo planuota statyti sporto kompleksą su mokyklinio tipo baseinu. Bet paskui projekte ir džiakuzi atsirado. Kas ten maudosi? Nežinau, gal šventi žmonės?“ – apie baseiną pasakojo G. Petreikis.

Mums tikrai sekasi puikiai.

Ginčas – dėl sąvokų

Oficialiai Kretingos savivaldybė G. Petreikiui atsakė, kad, remdamasi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, duomenų apie incidentą sporto mokykloje neatskleis.

„Kažkodėl traktuojama, kad V. Tamašauskas yra privatus asmuo, nors pagal viešojo asmens sąvoką jis atitinka viešojo asmens apibrėžimą“, – stebėjosi G. Petreikis.

Šiuo metu V. Tamašauskas yra išrinktas į Klaipėdos rajono tarybą.

Politikas yra Švietimo, kultūros ir sporto, Kontrolės komiteto narys, taip pat Sodininkų bendrijų specialiosios rėmimo programos paraiškų vertinimo, Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programos prašymų vertinimo, Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijų narys.

V. Tamašauskas taip pat užima vadovaujamą postą biudžetinėje įstaigoje, kurios steigėjas yra Kretingos rajono savivaldybė.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje labai konkrečiai išaiškinta, kas yra viešasis asmuo.

Kainavo: aštuonerius metus statytas Kretingos sporto centras užima per 4,7 tūkst. kv. m ploto, jame įrengtas 25 m ilgio keturių takelių baseinas, universali sporto salė, kurioje telpa 800 žiūrovų. Centro statyba kainavo per 8,5 mln. eurų. / Kretingos savivaldybės nuotr.

Mokyklos vidaus reikalas?

„Klaipėda“ dėl paaiškinimų kreipėsi į Kretingos sporto mokyklos direktorių Remigijų Malakauską.

Paklaustas apie istoriją, kurioje minima jo pavaduotojo V. Tamašausko pavardė, sporto mokyklos direktorius atsiduso.

„Kaip ir kiekvienoje darbovietėje, visko atsitinka. Nekomentuosiu tokių dalykų. Tai yra mokyklos vidaus reikalas. Nebūtinai viską viešai daryti“, – pareiškė mokyklos direktorius.

Patikinus, kad pats R. Malakauskas, kaip ir jo pavaduotojas V. Tamašauskas, yra vieši asmenys, todėl visuomenė privalo žinoti viską apie incidentus, kurie pasibaigia tarnybinėmis nuobaudomis, direktorius vis tiek reiškė tik savo nuomonę apie viešųjų asmenų poelgius.

„Nemanau, kad dėmesys ir klausimai pasibaigs. Mes pateikėme atsakymą atsakingoms institucijoms, tarybos nariams. Nemanau, kad aš per spaudą viešai turėčiau aiškinti, kas nutiko su vienu ar kitu darbuotoju“, – pareiškė R. Malakauskas.

Viso pokalbio metu R. Malakauskas nepatvirtino, kad buvo dingę treningai, tačiau tiesiai klausiant, ar tai buvo nesusipratimas, R. Malakauskas tylėjo.

„Kažkam tai įdomu? Tikrai ne. Tai yra darbuotojo ir darbdavio reikalas“, – kalbėjo R. Malakauskas.

Klausiant, kokį sprendimą dėl nuobaudos jis priėmė, R. Malakauskas vis dūsavo, tačiau tiesiai į klausimą neatsakė.

„Pavogta nebuvo“

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius taip pat nenoriai kalbėjo apie Kretingoje sklandančias kalbas apie incidentą sporto mokykloje.

„Tai – dviprasmiška situacija. Direktorius turėtų komentuoti, kokius sprendimus jis priėmė. Aš žinau tą situaciją. Kažkas kažko nepadarė, kažkas kažko neįdavė. Aš nesigilinau. Mažavertis nusižengimas. Todėl nekreipiau daug dėmesio į tai“, – kalbėjo Kretingos meras.

A. Kalnius aiškino, kad pasitiki sporto mokyklos vadovu ir jo sprendimais.

„Pavogta nebuvo. Kiek aš žinau, tai buvo viena viršutinė (sportinio kostiumo – A. A.) dalis ir ji buvo grąžinta. Tai buvo ar matuojama, ar dar kažkas. Nematau jokios nusikalstamos veikos. Jei jis (V. Tamašauskas – A. A.) neatleistas, vadinasi, viskas gerai“, – tikino A. Kalnius.

Kretingos meras aiškino, kad V. Tamašausko veikla jis labai patenkintas.

„Jei yra nusiskundimų, jis visada turi atsakymus. Kol kas jam neturiu nė vieno blogo žodžio“, – akcentavo A. Kalnius.

Žmonės man pasakojo, kad buvo pasigesta sportinių kostiumų, liaudiškai tariant, treningų.

Nenusižengė, bet įspėjimą gavo?

Dienraštis „Klaipėda“ raštu kreipėsi į Kretingos savivaldybę dėl oficialaus atsakymo.

Savivaldybės atstovas spaudai Albertas Barauskas atsakė, kad Kretingos rajono savivaldybė, sulaukusi žurnalistų klausimų, žodžiu kreipėsi į Kretingos sporto mokyklos direktorių ir direktoriaus pavaduotoją ūkio reikalams dėl minimos situacijos.

„Abiejų įstaigos vadovų teigimu, praėjusių metų birželį tarp įstaigos darbuotojų buvo įvykęs nesusipratimas dėl vieno sportinio kostiumo. Nei įstaiga, nei įstaigos darbuotojai jokios finansinės žalos dėl to nepatyrė. Pažymime, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo pradėtas, bet, įstaigos direktoriaus teigimu, siekdamas, kad analogiški nesusipratimai nepasikartotų ateityje, jis skyrė pavaduotojui įspėjimą“, – atsakyme pabrėžė A. Barauskas.

Kretingos rajono savivaldybė pažymėjo, kad, įvertinusi abiejų vadovų žodinius paaiškinimus, šį įvykį taip pat vertina kaip nesusipratimą.

„Išskirtina, kad įstaigos direktoriaus pavaduotojas daugiau jokių pastabų dėl savo tarnybinės veiklos nėra sulaukęs, atvirkščiai, šiuo metu Kretingos sporto centras, lyginant su kitais analogiškais sporto centrais Lietuvoje, išsiskiria gerokai geresniais finansiniais ir veiklos rezultatais. O už sporto centro veiklos organizavimą būtent ir yra atsakingas minimas direktoriaus pavaduotojas“, – rašoma savivaldybės atsakyme.

Giedrius Petreikis / Asmeninio archyvo nuotr.

Išsinešė parodyti

Dienraštis „Klaipėda“ dėl komentaro kreipėsi į patį V. Tamašauską. Jo buvo prašoma paaiškinti situaciją, kurią aptarinėja ne tik Kretingos, bet ir Klaipėdos rajono gyventojai, kurie rinko politiką į rajono tarybą.

„Viena iš mano darbo funkcijų yra sandėlio valdymas. Tai apibrėžia mano pareiginis aprašas: 6.8 p. „Aprūpina techninio personalo darbuotojus apsauginėmis darbo priemonėmis, spec. rūbais, avalyne, įrankiais ir inventoriumi“, 6.21 p. „Rūpinasi Mokyklos valdomiems objektams reikalingo inventoriaus ir medžiagų įsigijimu“. Viena iš man pavestų užduočių buvo naujojo Kretingos sporto centro darbuotojų darbo rūbų pirkimas. 2023 m. birželio mėnesį vyko prekių poreikio planavimas ir pirkimų derinimas bei tiekėjų atranka. Paėmiau vieną kostiumą kaip pavyzdį į susitikimą su įmone pasimatavimui, kokybei, stiliui, spalvoms įvertinti ir aptarti. Tikslas buvo parodyti, kokio tipo ir kokybės rūbai darbuotojams yra perkami šiuo metu. Po susitikimo jį grąžinau“, – situaciją nupasakojo V. Tamašauskas.

O kokiomis aplinkybėmis paaiškėjo, kad mokykla pasigedo sportinio kostiumo ar kostiumų?

„Vidinės komunikacijos stoka. Viso įvykio trukmė – dvi dienos. Įvyko nesusipratimas, nes paėmęs neperspėjau kolegų. Vėliau sutarėme, kad vieni kitus informuosime, jei kažką paimsime iš sandėlio. Eilinė darbinė situacija“, – tikino sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojas.

Paklaustas, kaip pats paaiškintų šį įvykį, V. Tamašauskas patikino, kad tai vertina kaip darbinį nesusipratimą.

V. Tamašausko taip pat klausta, ar tiesa, kad šį sportinį kostiumą (ar kostiumus) teko grąžinti?

„Ne taip formuluojate klausimą. Ne „teko grąžinti“ kažkam pareikalavus, bet po susitikimo pavyzdį grąžinau, kaip ir privaloma paėmus bet kokią darbo priemonę ar inventorių“, – atsakė V. Tamašauskas.

Direktoriaus pavaduotojui buvo skirta tarnybinė nuobauda – įspėjimas. Ar kokiai nors institucijai buvo skundžiamas šis Kretingos sporto mokyklos direktoriaus sprendimas?

„Mano klaida pirmosiomis darbo savaitėmis buvo ne tai, kad paėmiau daiktą, kurio reikėjo susitikimui, bet tai, kad paėmiau neįspėjęs. Tai pripažįstu ir nematau jokių problemų gavęs įspėjimą. Savo kolektyve taip pat skatinu vidinę komunikaciją, siekiant išvengti panašių nesusipratimų. Darbuotojų daug, džiaugiuosi, kad Kretingos sporto centras dirba pranokdamas planuotus lūkesčius. Mums tikrai sekasi puikiai“, – patikino V. Tamašauskas.

„Vyriausybė turės pateikti teismui pasitarimo protokolą šiuo klausimu, dėl A. Pociaus, bylos nagrinėjimas atnaujintas, posėdis vyks liepos 18 dieną“, – BNS sakė teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant. T

Buvęs VST vadovas teismo prašo panaikinti prieš metus, pernai birželio 22 dieną, priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigė, kad R. Pociui skirtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą, kai pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, pareigūnas rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.

R. Pocius tarnybai vadovavo nuo 2015 metų.

Anot jo, trečiadienį rašytinio proceso tvarka teismas išnagrinėjo pareiškėjo buvusio VST vado Ričardo Pociaus skundą Vyriausybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti pernai birželio 22 dieną Vyriausybės nutarimą, kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Teismas sprendimą šioje administracinėje byloje skelbs birželio 21 dieną.

Pernai Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbė, kad R. Pociui papeikimas skirtas „už tarnybinį nusižengimą“, padarytą pažeidus Vidaus tarnybos statuto, VST įstatymo, VST nuostatų, Pareigybės aprašymo reikalavimus.

Anot VRM, R. Pocius, pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.

Kaip skelbta, nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą buvo būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę. Tuo metu R. Pocius nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą.

R. Pocius savo ruožtu kaltino A. Bilotaitę nekompetencija, neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog dėl neramumų prie Seimo būtų paskelbtas planas „Vėtra“, taip pat tvirtino, kad su juo buvo susidorota.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusį ketvirtadienį iš dalies patenkino A. Muzikevičiaus skundą ir panaikino žemės ūkio ministro pernai rugpjūtį pasirašytą įsakymą dėl jo tarnybinio nusižengimo.

„Atsakovės (Žemės ūkio ministerijos – BNS) išvada apie netinkamą darbo organizavimą remiasi tik prielaida, kylančia iš to, kad administruojant vieną iš NMA administruojamų projektų buvo nesilaikyta pažeidimo tyrimo termino. Taigi, šis pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas nepagrįstai“, – rašoma teismo nutartyje.

Pernai gegužę ŽŪM gavo skundą iš vienos paramos gavėjos dėl NMA veiksmų vilkinimo ilgiau kaip devynis mėnesius atliekant patikrinimą. Teigta, kad projektas patiria daugiau nuostolių dėl NMA delsimo ir galimai dėl nekompetencijos administruojant projektą nei būtų vykdomas pritraukiant papildomas lėšas iš kitų šaltinių.

Šis pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas nepagrįstai.

 

Tuo metu NMA teigė, jog vertinant paramos gavėjos prašymą buvo pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas. Jis tęsėsi beveik aštuonis mėnesius, nors maksimalus tyrimo terminas yra keturi mėnesiai. Galiausiai pažeidimas nebuvo nustatytas.

ŽŪM konstatavo, kad A. Muzikevičius pažeidė teisės aktus, tinkamai neorganizavo ir nekontroliavo NMA veiklos ir dėl to tyrimas vėlavo. A. Muzikevičiui buvo skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau pastarasis nesutiko ir teigė, kad visais atvejais, jeigu ir buvo pažeidimai, jie turėtų būti laikomi mažareikšmiais.

A. Muzikevičius prašė teismo priteisti patirtą neturtinę žalą, kurią jis vertino 5 tūkst. eurų, tačiau teismas jo netenkino.

„Teismas konstatavo, kad D. Sušinskas, vykdydamas įstaigos direktoriaus funkcijas, privalėjo ne tik koordinuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių struktūrinių padalinių darbą, bet ir kontroliuoti, užtikrinti nuteistųjų buvimo pataisos namuose teisėtumą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tikrinti ir kontroliuoti laisvės atėmimo bausmės laiko, lygtinio paleidimo ir kitus terminus“, – rašoma pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad D. Sušinskas privalėjo spręsti apie asmens paleidimą į laisvę ne tik pasikliaudamas jam pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų paruoštais dokumentais, bet ir juos patikrindamas.

Tarnybinė nuobauda D. Sušinskui buvo skirta šiemet balandį dėl įvykio, kuomet neteisėtai anksčiau laiko buvo paleistas bausmę atliekantis nuteistasis.

Šios klaidos nebegalima ištaisyti ir nėra jokių teisinių būdų buvusį kalinį grąžinti atgal į koloniją.

Vyras iš Vilkaviškio rajono buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme atvirojoje kolonijoje už tai, kad neblaivus automobiliu partrenkė ir mirtinai sužalojo pėsčiąją. Vairuotojas buvo daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Į laisvę jis turėjo išeiti 2019 metų rugpjūčio 11 dieną, tačiau Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. Sušinsko įsakymu buvo paleistas lygiai metais anksčiau – 2018 metų rugpjūčio 11-ąją.

Anot teismo, D. Sušinskas, nekontroliavęs tų funkcijų vykdymo arba nustatęs nepakankamą jam pavaldžių darbuotojų kontrolės mechanizmą, turi pats atsakyti už tų funkcijų vykdymo padarinius.

„Teismo vertinimu, pripažinus, kad įstaigos vadovas, perdavęs dalį savo funkcijų pavaldiems asmenims, nebeatsako už jų veiklos kontrolę, būtų paneigiama įstaigos vadovo atsakomybė“, – teigiama pranešime.

Buvęs pataisos namų vadovas D. Sušinskas teigė, kad įvyko žmogiškoji klaida.

„Pareigūnai buvo prispausdinę dokumentų su 2015 metų data ir ant senesnio dokumento įrašė sulaikymo datą, bet ne metus, tik mėnesį ir dieną. Bet šios klaidos nebegalima ištaisyti ir nėra jokių teisinių būdų buvusį kalinį grąžinti atgal į koloniją“, – nuteistojo paleidimo priežastis žiniasklaidai yra aiškinęs D. Sušinskas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Sprendimą penktadienį paskelbęs teismas padarė išvadą, kad generalinio prokuroro priimti įsakymai, kuriais prokurorui A. Giniočiui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos yra teisėta ir pagrįsta.

„Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir esantys įrodymai patvirtina pareiškėjo veiksmų neteisėtumą. Teismas sutiko su skundžiamuose įsakymuose padaryta išvada, kad prokuroras A. G. veikė priešingai jo turimiems įgaliojimams, elgėsi neetiškai ir nepaisė kompetencijos ribų. Teismas vertino, kad prokuroras A. G. savo atliktais neteisėtais veiksmais ir neveikimu padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą ir pažemino prokuroro vardą“, – rašoma Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko patarėjos Kristinos Andrejevos atsakyme BNS.

A. Giniotis kreipėsi į teismą su skundu atsakovei Generalinei prokuratūrai, prašydamas pripažinti generalinio prokuroro įsakymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir jo atleidimo iš tarnybos neteisėtais. Jis prašė grąžinti jį į Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas.

Generalinė prokuratūra prokurorą kaltino Baudžiamojo proceso kodekso normų, susijusių su nenusišalinimu nuo jo organizuojamo ir kontroliuojamo ikiteisminio tyrimo, esant pagrindui ir interesų konfliktui, pažeidimu, neetišku elgesiu, šiurkščiai prieštaraujančiu prokuroro priesaikai – t. y., neoficialiu, familiariu bendravimu su įtariamojo gynėju, sukėlusiu pagrįstus įtarimus dėl A. Giniočio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, informacijos apie ikiteisminį tyrimą atskleidimu.

Prokuroras buvo atleistas 2019 metų rugsėjį iš tarnybos skundžiamais įsakymais pripažinus, kad prokuroras savo neteisėtais veiksmais padarė tarnybinį pažeidimą, pažemino prokuroro vardą ir sulaužė prokuroro priesaiką.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2020 metų spalį buvusiam prokurorui A. Giniočiui buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas toliau.

Nuobauda buvusiam Aplinkos apsaugos departamento direktoriui buvo paskirta dėl to, kad galimai pažeisdamas Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisykles, jis naudojosi jam ir kitam Aplinkos apsaugos departamento valstybės tarnautojui priskirtu tarnybiniu automobiliu. Tyrimą ministerija pradėjo gavus anoniminius skundus.

Teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, suformuotos teismų praktikos, padarius esminius procedūrinius pažeidimus.

Teismas pripažino, kad anoniminių skundų vertinimas bei tyrimas užtruko pernelyg ilgai (tris mėnesius), tyrimo atlikimas nebuvo pavestas nė vienam Aplinkos ministerijos specialistui ar darbuotojui. Tyrimą atliko neįgaliotas asmuo, atsakomybė už pažeidimus buvo taikyta pasibaigus įstatyme nustatytam imperatyviam šešių mėnesių terminui. Byloje teismas nustatė, kad tyrimo metu nebuvo konkretizuota, ar tuo metu V. Laukys vyko į Kauną darbo reikalais, ar ne, nedetalizavo kas tuo metu vairavo tarnybinį automobilį. Tyrimą atlikusi komisija nesiaiškino ir nepateikė jokių tikslių duomenų, kokiu pagrindu V. Laukys vyko į Kauną.

„Džiaugiamės tokiu teismo sprendimu. Mums pavyko įrodyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo užtikrintas tyrimo objektyvumas, nebuvo laikomasi pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą“, – sako V. Laukiui atstovavusi advokato padėjėja Vilma Lisauskienė.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Šiai dienai dar vyksta teisminiai ginčai dėl buvusio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimo V. Laukį perkelti į žemesnes pareigas bei Aplinkos apsaugos departamento direktorės sprendimo V. Laukį atleisti iš pareigų.

Visuose šiuose procesuose V. Laukiui atstovauja Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos teisininkų komanda.

Tai jau antras Aplinkos apsaugos departamentui nepalankus teismo sprendimas pastaruoju metu. Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino aplinkosaugininko Donato Bagočiaus skundą dėl neteisėto nušalinimo nuo Aplinkos apsaugos departamente einamų pareigų. Teismas įpareigojo Aplinkos apsaugos departamentą panaikinti įsakymą, kuriuo D. Bagočius buvo nušalintas, o taip pat sumokėti aplinkosaugininkui darbo užmokestį ir delspinigius už laikotarpį, kuomet jis buvo nušalintas.

Naujienų portalas delfi.lt penktadienį paskelbė tuometinio policijos generalinio komisaro 1999 metų lapkričio 10 dieną (tuomet policijai vadovavo Visvaldas Račkauskas) pasirašytą įsakymą dėl drausminių nuobaudų skyrimo keliems Trakų rajono policijos komisariato pareigūnams, tarp jų – ir griežto papeikimo skyrimo S. Skverneliui.

Taip pat skelbiama Vidaus reikalų ministerijos generalinio inspektoriaus 2000 metų sausio 31 dienos tarnybinio patikrinimo išvada, kuria, išnagrinėjus S. Skvernelio skundą, nustatyta, kad dauguma anksčiau nurodytų policijos inspektoriaus pažeidimų nepasitvirtino ir siūloma pakeisti nuobaudą, ją sušvelninant.

Tarp paskelbtų dokumentų ir 2000 metų kovo 13 dienos generalinio komisaro įsakymas, kuriuo anksčiau skirta nuobauda pakeista į švelnesnę – pastabą.

Iš paviešintų kelių dokumentų matyti, kad S. Skvernelio nusižengimai daugiausiai buvo susiję su pradelstais nagrinėjimo terminais, neteisingu pažeidėjų veikų kvalifikavimu, keliais atvejais – negalutinai užpildytais nutarimais.

Tuometinio VRM generalinio inspektoriaus (2000 metų sausį šias pareigas ėjo Julius Jasaitis) išvadoje konstatuojama, kad iš esamų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar kai kurie terminai nagrinėjant kelių asmenų prašymus grąžinti vairuotojo pažymėjimus galėjo būti pradelsti dėl S. Skvernelio kaltės.

„S. Skverneliui nuobauda skirta nenustačius jo kaltės“, – konstatavo generalinis inspektorius.

Anot jo, šiuo atveju galima būtų kalbėti apie raštvedybos pažeidimus.

Kitu atveju inspektorius teigia, kad išvada dėl neteisingo veikos kvalifikavimo teisinga, tačiau S. Skvernelis negalėjo būti už tai baudžiamas suėjus senaties terminui, kitu atveju inspektorius nustatė, kad S. Skvernelis veiką kvalifikavo teisingai.

Ant vieno iš protokolų nebuvo S. Skvernelio pavardės, pareigų ir parašo. Inspektorius nurodė, kad tuometinis kelių policijos inspektorius paaiškinęs, jog padaryta techninė klaida, ji buvo ištaisyta ir teisinių pasekmių nesukėlė.

„S. Skvernelio padaryti pažeidimai nėra vertintini kaip šiurkštūs, be to, iš tyrimo medžiagos matyti, kad S. Skvernelis charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi“, – rašoma inspektoriaus išvadoje.

Nuobaudą tuometiniam policijos pareigūnui S. Skverneliui prieš 20 metų skyręs V. Račkauskas delfi.lt sakė neatsimenantis visų aplinkybių.

„Apskritai nuobaudų buvo ir yra daug skiriama. Dabar jūs klausiate, kas buvo prieš 20 metų – taip, tokį atvejį atsimenu, toks atvejis buvo. O smulkmenų, deja (neatsimenu)“, – portalui penktadienį sakė V. Račkauskas.

Vyriausybės vadovas skuba visuomenei prisipažinti šį faktą, nes prieš Prezidento rinkimus vienas iš žiniasklaidos portalų, pasak S. Skvernelio, ruošiasi atlikti žurnalistinį tyrimą.

„Didžiausia gyvenimo nuodėmė nutiko 1999-aisiais. Kuo nusidėjau prieš 20 metų, dirbdamas tuometėje Trakų kelių policijoje, planuoja skelbti portalas, kurio išskirtinį dėmesį, o gal net ir ypatingą meilę, jaučiu jau gerus metus. Jei ne ilgiau. Tai bus šokiruojantį faktą atskleidžiantis žurnalistinis tyrimas. Nežinau, ar bus sudrebinti valstybės pamatai, tačiau skandalas garantuotas. Juokai menki: prieš 20 metų Skvernelis yra gavęs tarnybinę nuobaudą! Matyt, geriau iš anksto viską atskleisti pačiam“, - teigė premjeras.

Pasak premjero, tuo metu jis gavo griežtą papeikimą bei tikina, kad daugiau jokių nuobaudų neturi.

„1999 metais man buvo skirtas griežtas papeikimas. Kadangi tikrintojai nepasižymėjo nei objektyvumu, nei kvalifikacija, nuobaudą bei tyrimo išvadas teko apskųsti Vidaus reikalų ministerijos generaliniam inspektoriui. Pastarasis padarė išvadą, jog „...komisaras inspektorius S. Skvernelis buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn už daugumą jam inkriminuojamų pažeidimų nepagrįstai ir neteisėtai, t. y. nesant jo kaltės“, - skelbė įvykių seką premjeras.

1999 metais man buvo skirtas griežtas papeikimas. Kadangi tikrintojai nepasižymėjo nei objektyvumu, nei kvalifikacija, nuobaudą bei tyrimo išvadas teko apskųsti Vidaus reikalų ministerijos generaliniam inspektoriui.

„Generalinis inspektorius nurodė skirti švelnesnę nuobaudą. Taip ir buvo padaryta. Griežtas papeikimas virto... pastaba. Praėjus pusmečiui ir ji buvo panaikinta. Įdomus faktas: praėjus 20-čiai dienų po skirto griežto papeikimo, buvau paaukštintas tarnyboje. Daugiau nuobaudų neturiu. Per tarnybą policijoje buvau 28 kartus apdovanotas ir skatintas. Bet, aišku, toji pastaba nubraukia visą triūsą ir pasmerkia mane visuomenės akyse... Ar bent jau to norėtųsi „Skvernelio ištyrimų skyriui“, - teigia premjeras.

Pasak premjero, žiniasklaidoje atliekamas tyrimas šiuo klausimu yra Prezidento rinkimų kampanijos dalis.

„Šaržuoju, žinoma. Jei rimtai - paliksiu tiems, kurie skaitys šį bei kitus „tyrimus“ ar net rengiamas knygas, patiems spręsti, kiek tai susiję su objektyvumu, visuomenės teise žinoti - o kiek tėra tiesiog dar vienas įrankis politinėje kovoje. Visuomenė tegul pasidaro išvadas, kodėl ši „aktuali informacija“ traukiama būtent dabar. Aš savuosius atsakymus turiu. Nesiruošiu smerkti žmonių, kurie visais įmanomais būdais siekia, kad, neduok, Dieve, žmonės ir vėl neišrinktų „ne to“, - teigia prezidento posto siekiantis S. Skvernelis.

„Kai kurie iš tų būdų turi mažai ką bendro su žurnalistika. Puikiai žinau, jog konkretūs asmenys jau senokai vizituoja mano buvusius bendradarbius, kolegas ir pažįstamus, prašydami papasakoti „bent kažką neigiamo apie Skvernelį“. Prisidengdami argumentu „mes stabdome diktatūrą“. Stipru. Tik ar etiška ir garbinga?“, - retoriškai klausia premjeras.