Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO), „nesaugumas verčia vis daugiau žmonių palikti sostinę ir ieškoti prieglobsčio provincijose, rizikuojant keliauti gaujų kontroliuojamais keliais“.

TMO renka duomenis sostinės autobusų stotyse ir pažymi, kad jos duomenys gali būti neišsamūs, kai kuriems žmonėms nepraeinant pro patikros punktus arba paprasčiausiai neįskaičiavus kai kurių asmenų.

Haityje gaujų smurtas ypač suintensyvėjo vasario pabaigoje, kai buvo siekiama nuversti ministrą pirmininką Arielį Henry (Arielį Anri), praėjusią mėnesį paskelbusį, kad atsistatydins ir sudarys sąlygas suformuoti laikinąją vyriausybę.

Tačiau vėluojant šiam procesui šią skurdžią Karibų jūros regiono šalį vis dar krečia smurtas, skurdas, maisto ir vaistų trūkumas.

Didžioji dalis (58 proc.) išvykusiųjų iš Port o Prenso keliavo į pietinį Haičio regioną, kuriame jau gyvena daugiau kaip 116 tūkst. perkeltųjų asmenų, teigė TMO.

Pasak TMO, beveik du trečdaliai šių žmonių jau buvo priversti palikti savo namus prieš pabėgdami iš sostinės.

„Provincijose nėra pakankamai infrastruktūros, o priimančiosios bendruomenės neturi užtektinai išteklių, kad galėtų susidoroti su šiais masiniais perkeltųjų asmenų srautais iš sostinės“, – pareiškime įspėjo TMO.

Haitį jau dešimtmečius krečia didžiulis skurdas, smurtas, politinis nestabilumas ir pasikartojančios stichinės nelaimės, įskaitant 2010 metais įvykusį žemės drebėjimą, per kurį, JT duomenimis, žuvo apie 220 tūkst. žmonių.

Dabar šalis laukia, kol bus suformuota pereinamojo laikotarpio valdančioji taryba, kuri sudarytų sąlygas naujiems rinkimams ir naujai vyriausybei.

Tačiau ši institucija dar nėra oficialiai suformuota, nes dėl politinių partijų nesutarimų vis atidėliojama.

IOM sakė šios sumos siekianti gyvybėms gelbėti ir migruojantiems žmonėms apsaugoti, taip pat norėdama paskatinti ieškoti sprendimų žmonių perkėlimo problemai ir palengvinti saugius legalios migracijos kelius.

„Nelegali ir prievartinė migracija pasiekė beprecedentį lygį, o iššūkiai, su kuriais susiduriame, tampa vis sudėtingesni“, – sakoma IOM vadovės Amy Pope (Eimi Poup) pareiškime.

„Netrūksta įrodymų, kad migracija, kai ji gerai valdoma, labai prisideda prie pasaulinio klestėjimo ir pažangos“, – sakė A. Pope, spalį tapusi pirmąja moterimi IOM vadovo poste.

„Išgyvename kritinį momentą [...] ir šį prašymą parengėme norėdami padėti tesėti šį pažadą. Galime ir privalome pasirodyti geriau“, – sakė ji.

60 tūkst. žuvusiųjų ar dingusiųjų

Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) yra tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, dirbanti su partneriais tarptautinėje bendruomenėje tam, kad padėtų įveikti kylančius organizacinius migracijos iššūkius, suteiktų ekspertinių žinių migracijos klausimais, skatintų socialinę ir ekonominę plėtrą bei užtikrintų visų migrantų gerovę. IOM buvo įkurta 1951 m. ir turi biurus daugiau nei 171 valstybių, organizacijoje dirba apie 20 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje. 2016 m. IOM oficialiai prisijungė prie Jungtinių Tautų (JT) sistemos. IOM centrinė būstinė yra Ženevoje.

IOM veikia susidarius neeilinėms situacijoms, gina migrantų teises ir humanišką bei tvarkingą migraciją laiko naudinga ne tik migruojantiems žmonėms, bet ir juos priimančioms visuomenėms.

Pirmadienį agentūra nurodė, kad visiškas jos finansavimo prašymo patenkinimas sudarytų sąlygas jai pasitarnauti beveik 140 mln. žmonių, įskaitant savo šalių viduje perkeltus gyventojus ir juos priimančias vietos bendruomenes.

Tai taip pat padėtų IOM plėsti savo darbą dėl vystymosi, siekiant užkirsti kelią tolesniam žmonių perkėlimui.

IOM nurodo, kad 3,4 mlrd. dolerių būtų skirta gyvybėms gelbėti ir migruojantiems žmonėms apsaugoti.

2,7 mlrd. dolerių būtų panaudota ieškant sprendimų žmonių perkėlimo problemai, įskaitant klimato kaitos padarinių ir keliamos rizikos mažinimą.

Likusi prašomos sumos dalis padėtų palengvinti legalios migracijos kelius ir didinti IOM darbo veiksmingumą.

Kaip rodo IOM projektas „Dingę migrantai“, per pastaruosius devynerius metus pavojingų migracijos kelionių metu žuvo ar dingo daugiau kaip 60 tūkst. žmonių.

„Atlikę tyrimus pamatėme, kad 18 proc. ukrainiečių nurodo, jog lietuvių kalbos nemokėjimas – tai vienas iš barjerų, trukdantis gauti geresnę darbo vietą ir užsitikrinti finansinį stabilumą“, – penktadienį pranešime teigė IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Anot jo, finansinio stabilumo siekia ketvirtadalis (24 proc.) ukrainiečių, esančių Lietuvoje, o penktadalis tikisi rasti ilgalaikį gerai apmokamą darbą.

„Kartu suprantame, kad gali kilti tam tikrų finansinių iššūkių, todėl kviečiame karo pabėgėlius nemokamai mokytis lietuvių kalbos“, – sakė E. Bingelis.

Bendra lietuvių kalbos kursų trukmė – iki kitų metų birželio vidurio. Mokymai vyks keliomis sesijomis, o vienos iš jų trukmė – 2,5 mėnesio. Pirmoji sesija prasideda rugsėjo mėnesį, kursai vyks nuotoliniu būdu.

Nemokamus kursus kviečiami lankyti karo pabėgėliai iš Ukrainos, atvykę į Lietuvą prasidėjus karui. Pirmosios sesijos dalyviams keliami papildomi kriterijai – kursai skirti 21–30 metų asmenims, vienišiems vyrams ir moterims arba vyresniems negu 60 metų, taip pat turintiems lengvą neįgalumą, be nuolatinės gyvenamosios vietos, nemokantiems lietuvių kalbos.

„Pastebime, kad ukrainiečiai nedirba pagal profesiją ir turimas kompetencijas. Dažniausiai jie renkasi nekvalifikuotą darbą, nes jis nereikalauja stiprių lietuvių kalbos žinių, kurios tampa būtinos užimant aukštesnes pareigas. Todėl skatiname karo pabėgėlius, kurie Lietuvoje gyvena jau ilgą laiką registruotis ir mokytis lietuvių kalbos”, – sako IOM Lietuva Pagalbos migrantams ir krizių valdymo skyriaus vadovė Eglė Staškūnaitė.

Dalyvių skaičius ribotas, registracija vyks kol bus užpildytos visos vietos.

Organizacijos duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 80 tūkst. ukrainiečių.

Šiais metais į Lietuvą atvyko daugiau nei 71 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, pagal jų skaičių, tenkantį šalies populiacijai, Lietuva yra penkta, rodo IOM ataskaita. Be to, per 10 šių metų mėnesių daugiau nei 20 tūkst. baltarusių gavo leidimą gyventi Lietuvoje.  

„Stebimos tendencijos, kad vis daugiau žmonių renkasi Lietuvą kaip tikslo šalį – tad Lietuva tampa imigracijos šalimi“, – teigiama sekmadienį išplatintame IOM Vilniaus biuro pranešime.

Anot organizacijos, šiuo metu Lietuvoje gyvena 145 tūkst. užsieniečių, arba daugiau nei 5 proc. visos šalies populiacijos.

Lietuva prieglobsčio prašytojus priimančia šalimi tapo 1997-aisiais, ratifikavus Ženevos konvenciją. Per  25 metus prieglobstį taip pat gavo kiek daugiau nei 5 tūkst. pabėgėlių iš Afganistano, Sirijos, Baltarusijos, Eritrėjos ir kitų šalių.

Kaip antradienį informavo šios Jungtinių Tautų organizacijos padalinys Vilniuje, išmokos jau skiriamos labiausiai pažeidžiamiems karo pabėgėliams – vienišoms motinoms, vyresniems žmonėms, besilaukiančioms moterims. Išmoka vienam ukrainiečiui siekia 147 eurus, papildomai 73,5 euro skiriama kiekvienam šeimos nariui. 

„Per šiuos kelis mėnesius matėme daug įvairių istorijų ir žinome, kad žmonių situacijos yra labai skirtingos, tad IOM Lietuva skiria daugiausia dėmesio tiems, kurių padėtis yra itin sudėtinga. Pirmosios išmokos jau pasiekė ukrainiečius, kurie gyvena Druskininkuose ir Vilniuje“, – teigia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis.

IOM Lietuva bendradarbiauja su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, padedančiu pasiekti pažeidžiamiausius žmones.

Piniginę paramą gali gauti Ukrainos ar trečiųjų šalių piliečiai, kurie pabėgo iš Ukrainos po vasario 24 dienos.

Ypatingas dėmesys skiriamas nepilnoms šeimoms, kuomet su vienu ar keliais vaikais atvyko vienas iš tėvų, besilaukiančioms moterims, 60-65 metų asmenims, kurie jau pasiekė pensinį amžių Ukrainoje  ir kurie negali gauti darbo ar dirbti Lietuvoje, bei prekybos žmonėmis aukoms.

Nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 70 tūkst. žmonių.

Kaip pranešė penktadienį Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), nuo 2014 metų mirčių skaičius viršijo 45,4 tūkst.

Pasak TMO atstovų, įskaitant ketvirtadienį Meksikoje per avariją žuvusius dešimtis migrantų, „2021 metais mirčių skaičius jau viršijo 4 470“. Nuo 2014 metų TMO užfiksavo daugiau kaip 45 400 migrantų žūties atvejų. 

Organizacijos darbuotojai atkreipė dėmesį į tą faktą, kad šįmet mirštamumas didesnis negu pernai, kai žuvo mažiausiai 4 236 migrantai. Europai šįmet tenka 2 720 mirties atvejų – tai aukščiausias rodiklis nuo 2018 metų. Mėginimas pasiekti Europos šalis per Viduržemio jūrą pareikalavo 1 315 gyvybių, maršrutas iš Afrikos į Kanarų salas – 937, kelias iš Turkijos į Graikiją – 41. Amerikoje nuo šių metų pradžios žuvo 1 121 migrantas, tai irgi daugiau negu pernai.

„Masinės tragedijos, susijusios su migracija, vis labiau tampa įprastu reiškiniu“, - su nerimu konstatavo TMO atstovai, komentuodami šiuos skaičius. Jie paragino pasaulio šalis „parengti politiką ir praktiką, kurios leistų sumažinti riziką, žmonių patiriamą migracijos maršrutuose“.

Rusijos stojimui pritarė šios tarptautinės organizacijos Taryba, pranešė Rusijos nuolatinė misija Ženevoje.

„Dėkojame visoms TMO narėms, balsavusioms už Rusijos prisijungimą. Užbaigus vidines procedūras Rusija taps visateisė organizacijos narė“, – sakoma Rusijos nuolatinės atstovybės prie JT ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje pranešime socialiniame tinkle „Twitter“.

„Esame pasirengę konstruktyviai bendradarbiauti migracijos klausimais“, – sakoma pranešime.

Tarptautinė migracijos organizacija buvo įkurta 1951 metais, prireikus reguliuoti didelius migrantų srautus po Antrojo pasaulinio karo.

Iki šiol Rusija šioje organizacijoje turėjo stebėtojos statusą.

Ši Jungtinių Tautų agentūra nurodė, kad dar 83 žmonės nuplaukė į krantą. Išgyvenusieji pasakojo, kad lapkričio 27 dieną iš Gambijos išplaukusiame laive iš viso buvo mažiausiai 150 žmonių, įskaitant moteris ir vaikus.

Kažkiek sužeistųjų buvo nuvežti į ligonines Nuadibu mieste.

Tai viena didžiausių su tokio pobūdžio migracija į Europą susijusių nelaimių šiais metais.

Laivas plaukė Kanarų salų link ir pakeliui bandė priplaukti prie Mauritanijos krantų gauti degalų ir maisto, sakė JT migracijos agentūros misijos Mauritanijoje vadovė Laura Lungarotti (Laura Lungaroti).

Šios Vakarų Afrikos valstybės pareigūnai „labai veiksmingai su ten dirbančiomis agentūromis koordinuoja atsaką“, sakė ji.

Pastaraisiais metais iš Gambijos vildamiesi pasiekti Europą iškeliavo dešimtys tūkstančių žmonių. Nors Gambija yra maža šalis, 2014–2018 metais į Europą atvyko daugiau kaip 35 tūkst. jos piliečių, nurodo TMO.

Nepaisant ten budėjusių policininkų, devyni autobusai, vežę šeimas ir pažeidžiamus migrantus į viešbučius Nea Vrasnos gyvenvietėje, buvo priversti pasukti atgal, dešimtims kaimo gyventojų užblokavus kelią, pradėjus svaidyti akmenis ir skanduoti „Uždarykit sieną!“ ir „Išvarykit neteisėtus migrantus“, matoma visuomeninės televizijos ERT transliacijoje.

Migrantai galiausiai buvo nuvežti į viešbučius Eubojos saloje, esančios 400 km piečiau.

IOM pranešime reiškiamas susirūpinimas „dėl smurto incidentų, įvykusių Vrasnos vietovėje“, nors šis įvykis įvardijamas kaip „izoliuotas incidentas“.

Tarptautinė migracijos organizacija paragino vyriausybę ir nevyriausybines grupes „bendradarbiauti, kad būtų išvengta“ panašių incidentų pasikartojimo.

Graikija vėl tapo pagrindiniais vartais prieglobsčio Europoje ieškantiems žmonėms, ir šis faktas kelia didelių rūpesčių nuo liepos dirbančiai premjero Kiriako Micotakio (Kyriakos Mitsotakis) konservatyviajai vyriausybei.

Ji nori sukurti 20 tūkst. vietų migrantams, užplūdusiems mažas Graikijos salas Egėjo jūroje.

Tačiau vietos pareigūnai pradėjo priešintis vyriausybės planams. Pavyzdžiui, Atėnų šiaurinio priemiestis Nea Pentelė atsisakė priimti grupę be suaugusiųjų palydos atvykusių nepilnamečių.

Migrantus palaikantys žmonės organizavo skrajučių dalijimo kampaniją, o Pentelės merijos pastatas ketvirtadienį ryte buvo aplaistytas raudonais dažais, pranešė graikų žiniasklaida.

Statistika skelbiama praėjus kelioms dienoms po to, kai pasaulį sukrėtė pasauliniu mastu išplatinta šokiruojanti Rio Grandės upėje nuskendusių migranto vyro ir jo dukrelės nuotrauka.

Jungtinių Tautų migracijos agentūros duomenimis, nuo 2014 metų, kai agentūra pradėjo rinkti duomenis apie migrantų žūtis ir dingimus, visame pasaulyje pavojingų kelionių metu, viliantis rasti geresnes gyvenimo sąlygas, mirė mažiausiai 32 000 migrantų, tarp kurių – 1 600 vaikų.

Ataskaitoje „Mirtinos kelionės“ (Fatal Journeys) nurodoma, kad Viduržemio jūros maršrutas išlieka pražūtingiausias migrantams. Per penkerius pastaruosius metus joje žuvo arba dingo daugiau kaip 17 900 žmonių. Didžioji dalis nuskendo keliaudami Libijos ir Italijos maršrutu.

Nuo 2014 iki 2018 metų Viduržemio jūra pasiglemžė 678 vaikų migrantų gyvybes.

Maršrute iš Vidurio Amerikos į JAV per pastaruosius penkerius metus gyvybės neteko mažiausiai 84 vaikai.

2018 metais JAV ir Meksikos pasienyje mirė aštuoni vaikai, o 2017-aisiais – septyni.