Nors eismo sąlygos sudėtingos, naujieji pareigūnų pagalbininkai – „trikojai“ greičio matuokliai per kelias valandas užfiksavo ne vieną greičio viršijimo atvejį.

Dienos rekordininkas automobiliu skriejo net 137 km/val. greičiu, kai leistinas greitis toje kelio atkarpoje yra tik 80 km/val. Vairuotojui gresia bauda nuo 450 iki 550 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.

Sostinės policijos pareigūnai nuolatos vykdo tokias priemones, siekdami drausminti greitį viršijančius vairuotojus ir mažinti eismo įvykių apskrityje skaičių. Galima teigti, jog šie mobilūs greičio matuokliai tikrai drausmina pažeidėjus. Neviršyti bei laikytis leistino greičio daugeliui vairuotojų jau tapo norma.

Policija primena, kad šiomis dienomis iškritus gausiam sniegui ir esant sudėtingoms eismo sąlygoms vairuotojai turėtų būti ypač dėmesingi – pasirinkti saugų greitį, laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių automobilių, slidžiame kelyje stengtis vengti staigių manevrų, vairuoti saugiai.

Be kita ko, KT pripažino prieštaraujančia Konstitucijai ir įstatymo nuostatą, kurioje buvo įtvirtinta, kad jeigu asmeniui teisė vairuoti atimta tris kartus, ji gali būti grąžinama ne anksčiau nei po 10 metų.

„Tai jau nėra pirmoji Konstitucinio Teismo byla, kurioje Konstitucinis Teismas iš esmės, priimdamas nutarimą, kartu duoda suprasti, kad Lietuvoje egzistuojančių bausmių, sankcijų ir įvairių poveikio priemonių sistema yra išbalansuota, nesubalansuota, nesuderinta“, – žurnalistams sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

„Kartais poveikio priemonės viršija tai, kas yra būtina teisėtam įstatymo tikslui pasiekti“, – pridūrė jis.

Lietuvoje egzistuojančių bausmių, sankcijų ir įvairių poveikio priemonių sistema yra išbalansuota, nesubalansuota, nesuderinta.

Iki šio nutarimo asmuo, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už vairavimą būnant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, galėjo susigrąžinti šią teisę ne anksčiau kaip po dešimties metų.

KT pirmininko teigimu, asmuo, iki šiol jeigu du kartus vairavo neblaivus arba apsvaigęs, buvo baudžiamas ne tik pagal Administracinių nusižengimų arba Baudžiamąjį kodeksą, bet ir pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.

„Tai reiškia, kad jam iš esmės taikomos dvi sankcijos už tą patį teisės pažeidimą, o tą draudžia Konstitucija labai aiškiai. Tai yra visuotinai nuo romėnų teisės laikų žinomas principas non bis in idem, kad du kartus negalima bausti už tą patį teisės pažeidimą“, – tvirtino KT pirmininkas.

Jo, teigimu, iš esmės, įstatymų leidėjas galėtų nustatyti su asmens elgesiu susijusius teisės vairuoti reikalavimus, tačiau jie turi būti „protingi, proporcingi ir suderinti su sankcijų sistema“.

„Galbūt tai galėtų būti Baudžiamajame kodekse nustatyti asmens teistumo terminai, kada asmuo po bausmės atlikimo dar tam tikrą laiką laikomi teistu“, – teigė D. Žalimas.

Jis taip pat teigė, kad nuo šiol asmenys, kuriems teisė vairuoti teismo sprendimu buvo atimta iki penkerių metų ir šis terminas pasibaigęs, gali kreiptis dėl teisės vairuoti grąžinimo.

„Tas teisės grąžinimas nėra besąlyginis tik pasibaigus terminui, bet kartu asmuo turi įvykdyti tam tikras sąlygas – jam turi būti atlikta švietėjiška atestacija, jis turi perlaikyti vairavimo egzaminą, mokymus pabaigti, tai tokiais atvejais jam nebus taikomas 10 metų terminas“, – sakė KT pirmininkas.

Atgaline data KT nutarimai negalioja, tačiau, anot D. Žalimo, tai reiškia, kad galbūt asmenys, kurių teisės pažeidžiamos tik dėl 10 metų termino, galėtų pretenduoti savo teises ginti teismuose, nes tokį nutarimą priėmė KT.

Šią bylą KT nagrinėjo pagal Telšių ir Vilniaus miesto apylinkių teismų prašymus.

Šiems teismams teises praradę vairuotojai teigė, kad numatyta sankcija yra neproporcinga ir prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Byla dėl šios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešė Konstitucinis Teismas.

Šiuo metu asmuo, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už vairavimą būnant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, gali susigrąžinti šią teisę ne anksčiau kaip po dešimties metų.

Bylą Konstitucinis Teismas nagrinėja pagal Telšių ir Vilniaus miesto apylinkių teismų prašymus. Šiems teismams teises praradę vairuotojai teigia, kad numatyta sankcija yra neproporcinga ir prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Ketvirtadienį po pateikimo 84 Seimo nariams balsavus už ir septyniems susilaikius pritarta tokiai Administracinių nusižengimų kodekso pataisai. Taip pat pritarta, kad projektas būtų svarstomas skubiai, tad priėmimas planuojamas dar pavasario sesiją.

Pataisas registravo parlamentarai iš skirtingų frakcijų, tarp jų „tvarkietis“ Petras Gražulis, konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Algis Strelčiūnas, „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Dainius Gaižauskas bei kiti.

Šiuo metu už draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimus teisė vairuoti privalomai atimama nuo trijų iki šešių mėnesių, iniciatoriai siūlo, kad tai būti tik galima sankcija šalia piniginės baudos. Teisės vairuoti atėmimas už ištisinės juostos kirtimą tapo privalomas nuo šių metų sausio.

Pataisos iniciatoriai sako, kad sankcija už tokį pažeidimą yra per griežta. Pataisos aiškinamajame rašte teigiama, kad vien per sausį pažeidėjų, kurie buvo priversti atsisveikinti su vairuotojų pažymėjimais buvo 143.