Japonija prisidėjo prie Vakarų sąjungininkių, dėl Ukrainos krizės įvedusių griežtų sankcijų Rusijai, o Kinija atsisako pasmerkti Maskvos invaziją.

Japonų užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi (Jošimasa Hajašis) kinų diplomatijos vadovui Wang Yi (Vang I) pasakė, kad Rusijos invazija „yra aiškus Jungtinių Tautų chartijos ir kitų tarptautinių įstatymų pažeidimas“, sakoma Japonijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Y. Hayashi „paragino Kiniją vaidinti atsakingą vaidmenį palaikant tarptautinę taiką ir saugumą“, pridūrė ministerija.

Tai pirmos abiejų šalių užsienio reikalų ministrų derybos nuo lapkričio, nurodo japonų Užsienio reikalų ministerija. Jos buvo surengtos kilus dideliam susirūpinimui dėl geopolitinės įtampos.

Manoma, kad Kinija ir Rusija labiau koordinuoja savo veiksmus. Pekinas atsisako prisidėti prie protestų prieš Maskvos invaziją, nors pažadėjo nebandyti apeiti dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų.

Derybos įvyko prieš JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) šios savaitės vizitą Japonijoje po apsilankymo Pietų Korėjoje.

Japonijoje jis surengs dvišales derybas su premjeru Fumio Kishida (Fumiju Kišida) ir dalyvaus vadinamojo Ketverto, taip pat apimančio Australiją ir Indiją, susitikime.

Numanomas šios grupės sukūrimo tikslas yra spausti Kiniją, didinančią savo ekonominį ir karinį svorį regione.

Japonija su nerimu stebi augančias Pekino karines ambicijas ir Y. Hayashi per derybas su Wang Yi kėlė tokius klausimus kaip ginčijamos salos ir padėtis Rytų Kinijos jūroje bei Pietų Kinijos jūroje.

Tačiau tuo pačiu metu Kinija yra didžiausia Japonijos prekybos partnerė ir Tokijas nenorėtų būti įtrauktas į Pekino ir Vašingtono ginčus.

Y. Hayashi sakė, kad Kinija ir Japonija „turėtų sakyti, ką reikia pasakyti, ir pradėti dialogą“. Jis perspėjo, kad dvišaliai santykiai „susiduria su įvairiais sunkumais ir kad viešoji nuomonė Japonijoje yra itin griežta Kinijos atžvilgiu“.

„Mums svarbu toliau būti vieningiems ir ryžtingiems bei bendrai apibrėžti mūsų kolektyvinį požiūrį ir veiksmus“, – pridūrė jis.

„Dėl šios priežasties norėčiau pakviesti jus į specialią Europos Vadovų Tarybą ketvirtadienį, vasario 24 dieną. Ji vyks [susitinkant] asmeniškai Briuselyje ir prasidės 20 val. (21 val. Lietuvos laiku)", – rašo Ch. Michelis.

Susitikimas šaukiamas ES priėmus naujų sankcijų Rusijai paketą, reaguojant į Maskvos sprendimą pripažinti prokremliškų separatistinių „liaudies respublikų“ Rytų Ukrainoje nepriklausomybę. Rusijos parlamentas taip pat atvėrė kelią pasiųsti šalies kariuomenę į tas teritorijas.

Europos Sąjunga sako kol kas neskelbsianti dar griežtesnių sankcijų, nebent Rusija savo invaziją išplėstų už separatistų kontroliuojamų teritorijų ribų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau šią savaitę pareiškė abejojantis visos Ukrainos teise į suverenitetą.

„Jėgos naudojimas ir prievarta keisti sienas neturi vietos XXI amžiuje“, – sakoma Ch. Michelio kvietime į viršūnių susitikimą.

„Rusijos Federacijos veiksmai pažeidžia tarptautinę teisę ir Ukrainos teritorinį vientisumą bei suverenitetą. Jie taip pat silpnina Europos saugumo tvarką“, – pabrėžė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

V. Putinas teigė, kad 2014 metais Maskvos įvykdyta Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio aneksija turėtų būti pripažint tarptautiniu lygiu kaip atspindinti vietos gyventojų pasirinkimą.

„Klausimas skamba taip – kas iš abiejų šalių arba iš Kijevo pusės turėtų įvykti, kad, mūsų nuomone, padėtis būtų laikoma sureguliuota žvelgiant į ilgalaikę istorinę perspektyvą ir kad galėtume gyventi ramiai, kad nebūtų nė kalbos apie kokius nors konfliktus, juolab ginkluotus? Aš jums šią baisią paslaptį atskleisi – galų gale čia nėra nieko slapta. Pirma, ką būtina visiems padaryti – pripažinti žmonių, kurie gyvena Sevastopolyje ir Kryme, pareikštą valią“, – žurnalistams sakė V. Putinas.

Pasak jo, Rusija aptarinėjo „šiuos klausimus per daug valandų trukdavusias derybas ir susitikimus su mūsų partneriais Europoje“ ir amerikiečiais.

Kremliaus vadovas sakė, kad Krymo atvejis niekuo nesiskiria nuo Kosovo nepriklausomybės paskelbimo.

Krymo aneksiją, Rusijos įvykdytą po Ukrainoje įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos, Vakarų šalys plačiai smerkė kaip tarptautinės teisės pažeidimą.

Helsinkis suskubo pasmerkti Maskvos sprendimą pripažinti prorusiškų separatistinių Donecko ir Luhansko apsišaukėliškų respublikų nepriklausomybę.

Spaudos konferencijoje atsakydamas į klausimą, ar būgštavimai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą priartino Helsinkį prie stojimo į JAV vadovaujamą gynybinį aljansą, S. Niinisto atsakė, kad to nežino.

Tačiau „pas mus vyksta gyvos diskusijos dėl narystės NATO, ir jos tikrai dar labiau suaktyvės, jei Rusija suteiks tam priežastį“, – sakė jis.

„Suomija tvirtai palaiko Ukrainą ir ukrainiečius“, – pridūrė Suomijos lyderis.

Pastaraisiais mėnesiais augant įtampai Vakarų santykiuose su Maskva S. Niinisto reguliariai palaikydavo kontaktus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Suomija ir kaimyninė Švedija nėra NATO narės, tačiau abi šalys yra Vakarų gynybinio aljanso partnerės.

Maskvai iškėlus reikalavimą, kad NATO nesiplėstų į rytus, Helsinkis ir Stokholmas pareiškė pasisakantys prieš bet kokį Rusijos kišimąsi į jų saugumo politiką.

Suomija ir Švedija gavo NATO pažadą, kad Aljanso durys joms lieka atviros, nors abiejų šalių valdžioje esantys socialdemokratai neplanuoja jungtis prie šio bloko.

Tačiau Suomija, priešingai nei Švedija, oficialiai svarsto „galimybę“ teikti narystės prašymą.

Bet, pasak S. Niinisto, net jeigu šalis nuspręstų teikti tokį prašymą, stojimo procedūra būtų ilga, o narystei dar turėtų pritarti kitos NATO narės.

„Žaibiško proceso nėra“, – sakė jis.

1809–1917 metais Rusijai priklausiusi Suomija su šia rytine savo kaimyne turi ilgesnę nei 1,3 tūkst. km bendrą sieną.

Šiai Šiaurės šaliai teko atremti didžiosios kaimynės agresiją per 1939–1940 metų Žiemos karą. Suomija taip pat kovojo su Sovietų Sąjunga nuo 1941 metų birželio iki 1944 metų rugsėjo.

Šaltojo karo metais Suomijos lyderiai nusprendė nesijungti prie Vakarų gynybinio bendradarbiavimo, kad išvengtų sovietų invazijos.

„Visą energiją jis skiria planus keičiančios krizės aplink Ukrainą (sureguliavimui). Sunku kelti kandidatūrą, kai prie Europos vartų – karas“, – sakė šaltinis.

Anot jo, akivaizdu, kad E. Macronas sieks būti perrinktas kitai kadencijai, tačiau pranešimui apie kandidatūros kėlimą reikia palankesnio momento.

Kaip praneša prancūzų žiniasklaida, buvo tikėtasi, kad E. Macronas apie savo dalyvavimą rinkimuose paskelbs dar praėjusią savaitę.

Anksčiau Eliziejaus rūmai pranešė, kad Prancūzijos prezidentas pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir JAV lyderiui Joe Bidenui (Džo Baidenui) surengti viršūnių susitikimą Europos saugumo klausimais, ir abu lyderiai pasiūlymui pritarė.

„Jis (E. Macronas) pasiūlė surengti prezidento J. Bideno ir prezidento V. Putino susitikimą, o vėliau su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis aptarti saugumo ir strateginio stabilumo Europoje klausimus. Prezidentai J. Bidenas ir V. Putinas iš principo pritarė tokio susitikimo idėjai“, – sakoma pranešime.

Viršūnių susitikimo darbotvarkę turėtų parengti JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per susitikimą vasario 24 dieną.

Praėjusios savaitės pabaigoje sociologinių tyrimų agentūros IFOP paskelbti visuomenės apklausos rezultatai rodo, kad E. Macronas populiarumu lenkia likusius pretendentus į prezidento postą.                                                                      

Apie dalyvavimą prezidento rinkimuose dar nepaskelbęs E. Macronas, remiantis BFM išplatintais apklausos rezultatais, surinko 8,7 balo iš 20 pagerino sausio mėnesio rezultatą (8,3 iš 20).

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kandidatė prezidento rinkimuose Nacionalinio sambūrio (RN) partijos lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) užima antrą vietą ir turi 8,3 balo iš 20. Jos populiarumas gerokai padididėjo nuo sausio, kai per apklausą ji buvo įvertinta 7,3 balo. Dešiniųjų respublikonų atstovė Valerie Pecresse (Valeri Pekres) per naujausią apklausą yra surinkusi 7,5 balo ir užima trečią vietą. Sausį jos rodiklis buvo 7,6 balo.

„Žiniasklaidos šaltinių duomenimis, būta grasinimų surengti išpuolių prekybos centruose, geležinkelio ir metropoliteno stotyse bei kitose viešose vietose didžiuosiuose miestuose“, – rašoma ambasados paskelbtame pranešime.

Diplomatinė atstovybė konkrečiai nenurodė, kokiais pranešimais remiasi.

Ambasada perspėjo, kad išpuolių grėsmės esama Maskvoje ir Sankt Peterburge, „taip pat išaugusios įtampos rajonuose palei Rusijos sieną su Ukraina“.

Vašingtonas ir kitos Vakarų sostinės sako, kad Rusija, prie Ukrainos sienų sutelkusi daugiau kaip 150 tūkst. karių, yra pasirengusi bet kuriuo metu pradėti visapusišką puolimą.

Ambasada rekomenduoja Rusijoje esantiems amerikiečiams „vengti žmonių susibūrimų“ ir „turėti parengtą evakuacijos planą, nesikliaujant JAV vyriausybės pagalba“.

Su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose pastarosiomis dienomis buvo įvesta nepaprastoji padėtis dėl, kaip skelbiama, didelio pabėgėlių atplūdžio iš Rytų Ukrainos teritorijų, kontroliuojamų Maskvos remiamų separatistų.

Kaip sekmadienį pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija, į šalį jau atvyko daugiau nei 50 tūkst. žmonių, separatistų lyderiams nurodžius moterims ir vaikams evakuotis iš dviejų separatistinių darinių – apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“.

Ukrainos vyriausybė nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais rytinėse Donecko ir Luhansko srityse. Šis konfliktas prasidėjo Maskvai anksčiau tais pačiais metais aneksavus Krymo pusiasalį po Kijeve įvykusios Maidano revoliucijos, per kurią buvo nuversta prorusiška vyriausybė, vengusi glaudesnių ryšių su Europa. Susirėmimai jau pareikalavo per 14 tūkst. gyvybių.

„Yra ženklų iš Maskvos, kad diplomatija turėtų būti tęsiama, tai suteikia pagrindo atsargiam optimizmui. Tačiau kol kas nepastebėjome jokių deeskalacijos ženklų vietoje“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Rusija antradienį pranešė atitraukianti dalį savo pajėgų nuo Ukrainos sienos ir sugrąžinanti jas į bazes, leisdama suprasti, kad diplomatinis krizės sprendimo būdas tebėra įmanomas.

J. Soltenbergas perspėjo, kad Maskva tebeturi „vietoje viską“, kad galėtų atakuoti Ukrainą bet kuriuo metu, tačiau Kremlius „dar turi laiko atsitraukti nuo prarajos“.

„Mes ir toliau stebėsime ir atidžiai žiūrėsime, ką daro Rusija“, – prieš NATO gynybos ministrų susitikimą trečiadienį sakė J. Stoltenbergas.

Mes ir toliau stebėsime ir atidžiai žiūrėsime, ką daro Rusija.

Tuo metu JAV ambasadorė NATO Julianne Smith (Džulian Smit) pareiškė, jog dar anksti teigti, kad Maskva tikrai atitraukia savo pajėgas.

„Suprantama, kad turėtume pamatyti didelį tų pajėgų išdėstymo pasikeitimą, kad būtume ramūs dėl deeskalacijos“, – sakė ji.

„Mes dirbsime, bandydami tai patvirtinti ir eisime toliau“, – pridūrė ambasadorė.

Įtampa dėl Ukrainos išaugo Vakarams perspėjus, kad Rusija prie jos sienos sutelkė virš 100 tūkst. karių ir gali surengti invaziją į savo kaimynę.

„Sistemingai atskleidžiame Rusijos veiksmus, planus ir dezinformaciją, kad pasauliui parodytume, ką daro Rusija, ir Rusijai būtų sunkiau imtis agresyvių veiksmų“, – pareiškė J. Stoltenbergas.

Pasak NATO vadovo, Aljansas nori, kad Maskva atitrauktų ne tik karius, bet ir prie sienos sutelktą karinę techniką, sutelktą prie sienos. Tai būtų laikoma tvarios deeskalacijos įrodymu.

Didindama spaudimą Ukrainai Maskva pateikė Vakarams reikalavimų dėl jos saugumo užtikrinimo, kuriuos Vakarų šalys atmetė. Tarp jų buvo reikalavimas suteikti garantijų, kad Ukraina netaps NATO nare, ir atitraukti pajėgas iš rytinės Europos.

J. Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas yra pasirengęs bendradarbiauti ir palaikyti dialogą su Maskva, bet neketina atsisakyti savo pagrindinių principų.

„NATO sąjungininkės tebėra pasirengusios bendradarbiauti su Rusija. Sausio 26 dieną pakviečiau Rusiją į virtinę susitikimų NATO ir Rusijos taryboje. Išsiuntėme konkrečių pasiūlymų dėl pagrindinės darbotvarkės, siekdami išklausyti Rusijai susirūpinimą keliančias temas, pasidalyti mums rūpimais klausimais ir rasti bendrą kalbą“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Generalinis sekretorius pakartojo, kad Aljansas yra pasirengęs svarstyti ryšius su Maskva, saugumą Europoje, įskaitant padėtį Ukrainoje, konflikto rizikos mažinimą, skaidrumo ir ginklų kontrolės priemones. Tačiau jis priminė, kad NATO neketina leistis į kompromisus dėl svarbiausių principų – pavyzdžiui, dėl kiekvienos tautos teisės pasirinkti savo kelią.

„Nebus jokių pirmarūšių ir antrarūšių NATO narių. Visi esame NATO sąjungininkai“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

NATO laukia, kol Rusija atsakys į jo pasiūlymą tęsti derybas dėl daugybės Aljanso pateiktų atsakomųjų pasiūlymų, susijusių su pratybų ir ginklų kontrolės skaidrumu.

Krizė dėl Ukrainos padėjo atgaivinti JAV vadovaujamą Aljansą po katastrofiško jo pasitraukimo iš Afganistano pernai.

Vakarų sąjungininkės, vadovaujamos Vašingtono, pasiuntė tūkstančius karių NATO rytinio flango stiprinimui ir svarsto galimybę formuoti naujas kovines grupes regione.

Derybos, pasak Prancūzijos prezidentūros, prasidės 16 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku. Prie jų turėtų prisijungti Italijos, Jungtinės Karalystės ir Kanados ministrai pirmininkai, Lenkijos prezidentas, taip pat Europos Sąjungos ir NATO vadovai, augant nerimui, kad Rusija gali surengti invaziją į Ukrainą.

Rusijai prie Ukrainos sienų dislokavus daugiau nei 100 tūkst. karių, įtampa Vakarų ir Rusijos santykiuose pasiekė lygį, nematytą nuo Šaltojo karo laikų.

Siekdami užkirsti kelią karui Europoje, Vakarų lyderiai sustiprino diplomatines pastangas krizei sušvelninti.

Tačiau deryboms kol kas neduodant norimų rezultatų, J. Bidenas griežtai perspėjo amerikiečius palikti Ukrainą, o JAV  diplomatijos vadovas pareiškė, kad Rusijos invazija gali įvykti „bet kada“.

Susitikimas rengiamas išaugus įtampai tarp Maskvos ir Kijevo, kai pasienyje su Ukraina buvo sutelktos didelės Rusijos pajėgos, o tai sukėlė baimę dėl invazijos.

Derybos, kurioms vadovaus Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas, bus pirmosios, kurios nuo 2019 metų vyks vadinamuoju Normandijos formatu, kuriame tarpininkauja Prancūzija ir Vokietija.

Vokietijos vyriausybei atstovaus Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo patarėjas užsienio politikos klausimais Jensas Plötneris, o Prancūzijai – prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas diplomatas Emmanuelis Bonne. Kol kas neaišku, kas derybose atstovaus Ukrainai.

Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas sakė, kad J. Plötneris šią savaitę vyks į Maskvą, tačiau atsisakė patvirtinti laikraščio pranešimą apie galimą O. Scholzo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą sausio mėnesį.

Keturių valstybių atstovai pirmą kartą susitiko Normandijoje 2014 metų liepos 6 dieną, kilus konfliktui tarp Rusijos ir Ukrainos po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.

Šios keturios valstybės bando išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje, kuris vyksta jau beveik aštuonerius metus, nepaisant įstrigusio taikos plano.

Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą paliaubų sutarties pažeidimais. Tuo tarpu per šį konfliktą nuo 2014 metų jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, rodo JT duomenys.

Konfliktas yra labai svarbus Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock darbotvarkės klausimas, jai rengiantis trečiadienį prasidėsiančiam pirmajam oficialiam vizitui Vašingtone.

„Pratęsėme ekonominių sankcijų taikymą Rusijai. Maskva turi atlikti savo darbą, kad būtų įgyvendinami Minsko susitarimai“, – sakoma Ch. Michelio „Twitter“ pranešime.

EVT sprendimas pratęsti sankcijas įsigalioja, kai jis paskelbiamas ES oficialiajame leidinyje.

ES šias priemones įvedė 2014 metų liepą, kai virš Ukrainos buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 laineris ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės. Dėl šios atakos Bendrija kaltina Rusijos remiamus Ukrainos separatistus.

2014 metų rugsėjį sankcijos „dėl Rusijos veiksmų, destabilizuojančių padėtį Ukrainoje“, taikomos ištisiems Rusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant itin svarbų naftos verslą, buvo dar labiau sugriežtintos.

2015 metų kovą ES Taryba priėmė sprendimą tęsti ekonominių sankcijų Rusijai politiką, kol bus įgyvendinti vadinamieji Minsko susitarimai, skirti Ukrainos konfliktui sureguliuoti.

ES remiami Minsko taikos susitarimai, taip pat formaliai palaikomi Maskvos, buvo sudaryti tarp Kijevo ir separatistų 2014 metų pabaigoje ir pertvarkyti kitų metų pradžioje, bet yra nuolat pažeidinėjami.

Nuo 2015 metų liepos Bendrijos sankcijos Rusijai kas pusmetį buvo pratęsiamos.

Be ekonomikos sektoriams taikomų sankcijų ES taip pat yra paskelbusi varžomąsias priemones asmenims ir organizacijoms, siejamiems su Rusijos 2014 metais įvykdyta Krymo aneksija ir besitęsiančiu konfliktu Ukrainoje.