„Turime tęsti ir spartinti karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą, kad Ukraina laimėtų šį karą greičiau. Lietuvos dvišalės pagalbos Ukrainai ir paramos pabėgėliams iš Ukrainos mūsų šalyje apimtys viršija pusę milijardo eurų. Lietuva perves papildomus 10 mln. eurų Ukrainos nacionaliniam bankui neatidėliotiniems atstatymo darbams. Lietuva rems Ukrainą iki jūsų ir mūsų pergalės! Ir po jos“, – Ukrainos reformų konferencijoje antradienį sakė premjerė I. Šimonytė.

Negalime prikelti Rusijos nužudytų žmonių, bet turime realią galimybę priversti agresorius sumokėti reparacijas.

Jos teigimu, tinkamiausias ir teisingiausias būdas telkiant finansavimą Ukrainos atstatymui būtų konfiskuoti ir panaudoti sankcijomis įšaldytą Rusijos turtą.

„Negalime prikelti Rusijos nužudytų žmonių, bet turime realią galimybę priversti agresorius sumokėti reparacijas. Nes bent kartą šie pinigai laikomi mūsų bankuose ir prišvartuoti mūsų prieplaukose, – Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime cituojama premjerė. – Raginu Europos Sąjungą ir visas Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes, kurios įvedė sankcijas, sukurti teisinį turto konfiskavimo mechanizmą ir paversti sankcijas iš tiesų veiksmingomis“.

Lietuvos ministrė pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo Rusijos besiginanti Ukraina neatidėjo reformų, bet paspartino jų vykdymą, siekdama atstatyti dar geresnę Ukrainą.

Ji pažymėjo, kad dabar yra Ukrainos draugų ir partnerių eilė įrodyti, jog nuo diskusijų galima greitai pereiti prie bendrų darbų.

Pasak ministro, plačios teismų sistemos reformos užbaigimas, užtikrinant skaidrią ir nepriklausomą teismų veiklą, bei stipri ir efektyvi kovos su korupcija institucijų veikla yra esminės artimiausio laikotarpio reformų kryptys.

„Tvirtai tikime, kad kiekvienas reformų pasiekimas daro Ukrainą tvirtesnę ir atsparesnę besitęsiančios išorės agresijos fone kuriant modernią europietišką valstybę. Todėl tarptautinė bendruomenė remia ir rems Ukrainą šiame kelyje“, – kalbėjo ministras G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas pasidžiaugė, kad, nepaisant pandemijos sukeltų iššūkių ir dvejų metų pertraukos po 2019 metų konferencijos Toronte, Ukrainos reformų konferencija Vilniuje sėkmingai subūrė Ukrainos partnerius iš Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių narių, tarptautinių organizacijų, finansinių institucijų, pilietinės visuomenės ir verslo atstovus, siekiant aptarti Ukrainos reformų proceso pasiekimus ir iššūkius.

Ukrainos reformų konferencijos pabaigoje paskelbtas jos ko-pirmininkų – Lietuvos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų – bendras pareiškimas, kuriame detaliau apžvelgti esminių pastarųjų metų Ukrainos reformų pasiekimai, iššūkiai ir lūkesčiai šiose esminėse srityse: pilnas ES-Ukrainos Asociacijos susitarimo įgyvendinimas, saugumo ir gynybos sektoriaus reformos, teismų sistemos reformos užbaigimas ir kovos su korupcija efektyvumo stiprinimas, investicijų klimato gerinimas ir kitos reformų sritys.

Penktąją Ukrainos reformų konferenciją 2022 metų liepos 4–5 dienomis numatoma surengti Lugano mieste, Šveicarijoje.

Didžiausias dėmesys bus skiriamas verslo ir investicijų aplinkai, energetikos, žemės reformų įgyvendinimui, žaliajai ekonomikai, skaitmenizavimui, pan.

Trečiadienį Ukrainos reformų konferencija surengta Prezidentūroje, tuomet daugiau kalbėta apie šios politinių šalies reformų pažangą, tarptautinės bendruomenės paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei reformų procesui.

Ukrainos reformų konferencija dėl dar neaiškios COVID-19 situacijos vyksta mišriu formatu – dalis dalyvių atvyksta į Vilnių, dalis prisijungia virtualiai.

Dviejų dienų renginyje dalyvauja Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Gitanas Nausėda bei Volodymyras Zelenskis, vyriausybių vadovai Ingrida Šimonytė ir Denysas Šmyhalis, dalyvius sveikins Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Konferencijos dalyviai – Ukrainos, Europos Sąjungos (ES) ir NATO, kitų valstybių užsienio reikalų ministrai ir pareigūnai, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansinių institucijų, verslo ir pilietinės visuomenės atstovai.

Ukrainos reformų forumas yra vykęs Londone, Kopenhagoje ir Toronte.

„Manyčiau, kad dabartinėmis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryboje tiek NATO viršūnių susitikime mes pasiekėme maksimumą, ką šiuo metu galėjome pasiekti. Yra labai aiškiai deklaruota, kad atvirų durų politika išlieka ir 2008 m. Bukarešto susitarimas ir aiškios žinutės Ukrainai egzistavimas išlieka ir NATO neketina nuo to nusigręžti“, – trečiadienį prieš prasidedant Ukrainos reformų konferencijai žurnalistams sakė G. Nausėda.

Tuo metu Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad itin svarbu yra tai, jog ukrainiečiai, siekdami narystės NATO ir ES, apskritai neprarastų tikėjimo, jog šį tikslą realizuoti įmanoma. Pasak jo, nors Ukrainos integraciją remia ir Lietuva ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, tačiau esą yra ir tokių valstybių, kurios abejoja tolesnėmis ES ir NATO plėtros galimybėmis.

„Svarbu, kad Ukrainos tauta neprarastų tikėjimo, jog ES mato Ukrainą, kaip Sąjungos dalyvį. Kalbu tik apie kai kurias valstybes, nes kitos valstybės mus palaiko. Palaiko ir ponas Michelis, ir ponas Nausėda. Turime daug draugų, bet yra valstybių, kurios iki šiol abejoja dėl Ukrainos dalyvavimo ES ir NATO“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Zelenskis.

Svarbu, kad Ukrainos tauta neprarastų tikėjimo, jog ES mato Ukrainą, kaip Sąjungos dalyvį.

Visgi G. Nausėda pabrėžė, kad visos šalys narės išlieka vieningos, remiant Ukrainos teritorinį vientisumą, ir išlaiko bendrą požiūrį dėl Krymo okupacijos. Nors Lietuvos vadovas ir sutiko, kad kartais dalis valstybių narių nėra itin entuziastingos dėl galimos plėtros, tačiau kartu pažymėjo, kad situacija nėra bloga ir ateityje galima pasiekti norimų rezultatų.

„Teko beveik su visais kolegomis kalbėtis, keistis nuomonėmis. Visi supranta, kad Ukraina yra Europos dalis, turi teisę į teritorinį vientisumą, nepripažįsta Krymo aneksijos. Tai yra pozicija, kuri mus vienija. Klausimas galbūt susijęs daugiau su apetitu plėstis Europos Sąjungai. Iš tikrųjų, kuomet vyksta derybos su kitomis kandidatėmis į ES, dėmesio Ukrainai, kaip potencialiai narei, kartais gal ir pritrūksta, bet tai tikrai nėra baisu“, – tikino G. Nausėda, kartu pabrėždamas, kad jis pats Ukrainos narystės ES ir NATO klausimu stengsis pasiekti dar daugiau.

Trečiadienį prasidėjusioje Ukrainos reformų konferencijoje Lietuvos ir Ukrainos vadovai kreipsis į tarptautinę bendruomenę, siekdami jos dėmesio ir paramos Ukrainos reformoms kelyje į Europos Sąjungą ir NATO.

Europos ir euroatlantinei šeimai reikia stiprios Ukrainos, Vilniuje atidarydamas Ukrainos reformų konferenciją sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Kartu mes turime siųsti aiškią žinią – Europos ir euroatlantinei šeimai reikia stiprios Ukrainos. Ukraina turi suvadinti svarbų vaidmenį Europos ir euroatlantiniame kontekste, tai yra didelė šalis, turinti sukurti stiprų impulsą regioniniam vystymuisi ir ekonominiam augimui“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad strateginis tarptautinės bendruomenės interesas yra „klestinti demokratiška Ukrainos valstybės ateitis, grįsta tvirtu europietišku ir į rinką orientuotu pagrindu“.

„Bendradarbiavimas su Ukraina, paremiant jos transformaciją, turi būti tarptautinės darbotvarkės dalimi“, – teigė Lietuvos vadovas.

Ukraina turi suvadinti svarbų vaidmenį Europos ir euroatlantiniame kontekste.

Savo kalboje Lietuvos vadovas ragino kolegas Europos Sąjungoje pareikšti stiprų palaikymą asocijuotosioms šalims – Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai – ir atverti kelią jų eurointegracijai.

„Pradėti galime nuo Ukrainos ir kitų asocijuotųjų šalių integravimo į Europos Sąjungos vidaus rinką. Nepamirškime, kad integracija turi vykti abipusėmis pastangomis, – mes privalome pasiūlyti aiškias perspektyvas, o ukrainiečiai – efektyviai įgyvendinti reformas“, – teigė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas taip pat teigė, kad iš Ukrainos būtina matyti aiškų progresą ir proveržį vykdant reformas. Anot G. Nausėdos, ukrainiečiai turi koncentruotis į efektyvų reformų paketo įgyvendinimą: kovoti su korupcija, sėkmingai įgyvendinti teismų reformą, kurti saugų ir stabilų klimatą investicijoms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per konferenciją sakė, kad „Ukrainos ir Europos Sąjungos suartėjimas turi vykti abiem kryptimis“.

„Ukrainos ir Europos Sąjungos suartėjimas turi būti dviejų krypčių gatvė, nes ne tik kad eurointegracija padaro Ukrainą stipria, taip pat stipri Ukraina padarys Europos Sąjungą dar stipresne“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ne tik kad eurointegracija padaro Ukrainą stipria, taip pat stipri Ukraina padarys Europos Sąjungą dar stipresne.

„Mes džiaugiamės, kad mūsų Lietuvos partneriai, ir prezidentas asmeniškai, laikosi to paties požiūrio“, – pažymėjo Ukrainos vadovas.

Jis taip pat akcentavo Europos Sąjungos partnerystės svarbą Ukrainai diegiant reformas ir modernizuojant ekonomiką, didinant konkurencingumą.

„Mūsų rinkos palaipsniui integruojasi, Europos Sąjungos dalis mūsų užsienio prekyboje sudaro daugiau kaip 40 proc., ir aš manau, kad tai ne riba, tai iki pradžia“, – sakė V. Zelenskis.

Trečiadienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksianti Ukrainos reformų konferencija. Ją atidarė Lietuvos ir Ukrainos prezidentai G. Nausėda bei Volodymyras Zelenskis.

Konferencijos metu tarptautiniai partneriai su Ukrainos atstovais aptars šalies reformų pasiekimus ir iššūkius, patvirtins tarptautinės bendruomenės paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei reformų procesui.

Taip pat planuojama nubrėžti šios šalies europinės integracijos planus iki 2030 metų.

Konferencijoje dalyvauja Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, ministrai, kiti politikai ir pareigūnai, ekspertai, Europos Sąjungos plėtros komisaras plėtros komisaras Oliveris Varhelyi (Oliveris Varhelijus), ES delegacijos Ukrainoje vadovas Mattis Maasikas (Matis Masikas), JAV administracijos, NATO atstovai, kt.

Ukrainos reformų forumas yra vykęs Londone, Kopenhagoje ir Toronte.

Sutarta kitąmet Vilniuje rengti Ukrainos reformų konferencija.

Kaip pranešė ministerija, susitikimas įvyko Toronte vykstančios trečiosios Ukrainos reformų konferencijos paraštėse.

„Ukraina išliks vienas svarbiausių klausimų Lietuvos užsienio politikos darbotvarkėje. Lietuva ir toliau principingai palaikys Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą. Ukrainos pasiekimai įgyvendinant reformas akivaizdūs tarptautinei bendruomenei. Reikia siekti, kad jų rezultatai kuo greičiau taptų juntami ir eiliniams Ukrainos piliečiams“, – pranešime cituojamas ministras.

Teigiama, kad L. Linkevičius su Ukrainos prezidentu aptarė iššūkius, su kuriais Ukraina susiduria įgyvendindama reformas Rusijos agresijos fone neteisėtų Rusijos pasų išdavimo Donbaso gyventojams klausimais.

Taip pat L. Linkevičius Ukrainos prezidentui pasiūlė kitų metų konferenciją surengti Vilniuje. Anot ministerijos, V. Zelenskis parėmė šį pasiūlymą. 

Šią savaitę L. Linkevičius lankosi Toronte, Kanadoje, kur dalyvauja tarptautinėje Ukrainos reformų konferencijoje. Jos tikslas – mobilizuoti tarptautinės bendruomenės politinę paramą Ukrainai įgyvendinant reformas, sustiprinti Ukrainos perspektyvą gilinant integraciją su Europos Sąjunga.

Pirmoji Ukrainos reformų konferencija vyko 2017 metais Londone, 2018 metais – Kopenhagoje.