„Turime galvoti apie tai, ar mūsų mokymo, ugdymo programos nepastato vaiko į tokią padėtį, kuomet jis nebespėja koja kojon su vis sparčiau besisukančiu bėgimo takeliu“, – antradienį viešėdamas Klaipėdos rajone pažymėjo G. Nausėda.

Pasak prezidento, siekiant sumažinti nepilnamečių narkotikų vartojimo problemą, yra svarbi ne tik prevencija, bet ir šiomis medžiagomis prekiaujančių asmenų atsakomybės griežtinimas.

„Svarbu, kad šioje vietoje kovotume kompleksiškai, neieškotume vieno stebuklingo recepto, kuris išspręstų (narkotikų vartojimo – ELTA) problemą iš esmės. Manau, kad reikia dirbti dviem kryptimis – prevencija ir, be abejo, baudos už nusižengimus, nelegaliai perduodant narkotikus arba elektronines cigaretes tarp nepilnamečių“, – aiškino šalies vadovas.

ELTA primena, kad praėjusių metų spalio pradžioje prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys nurodė, jog šalies vadovas svarsto galimybę aptarti nepilnamečių narkotikų vartojimo problematiką ir prevenciją Valstybės gynimo taryboje (VGT).

Prezidentūra ragina atsakingas ministerijas ir institucijas imtis griežtesnių priemonių, siekiant užkardyti psichotropinių medžiagų platinimą ir vartojimą – prevencinių akcijų ir kampanijų nebeužtenka, tuomet teigė K. Budrys.

Visgi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kritiškai įvertino Prezidentūros svarstymus nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo problemas aptarti VGT. Ji teigė, kad tai neduotų jokio rezultato ir pažymėjo, kad reikia ieškoti kitokių priemonių, susijusių su jaunimo švietimu.

15-metis ir 14-metė nėra giminės. Aiškėja, kad vaikai atsidūrė ligoninėje, kai tėvai nebegalėjo su jais susikalbėti. 

„Įtarus, kad abu vaikai apsvaigę nuo neaiškių medžiagų, tėvai juos pristatė į ligoninę ir ten diagnozuotas sunkus apsinuodijimas neaiškiomis medžiagomis“, – pranešė prokuroras Marius Venskūnas. 

Vaikai papasakojo, kad kvaišalais pavaišino pažįstamas pilnametis. Pareigūnai apklausė įtariamąjį. Tiriama, ar pas jį rasta tų pačių medžiagų, kurių gavo vaikai. 

„Atlikta krata, kurios metu rasti tyrimui reikšmingi objektai. Įtariamasis neneigia aplinkybių, o viską įvertinsime tyrimo eigoje“, – teigė prokuroras.

Asmuo, davęs vaikams narkotikų teisėsaugai, yra gerai žinomas. 

„Teistas du kartus už narkotikų disponavimą, žinomas kaip pats vartojantis narkotines medžiagas“, – sakė M. Venskūnas. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak gyventojų, apylinkėse apsvaigusius vienus ar kitus paauglius esą jie mato ne pirmą kartą. Viena iš šeimų vaiko teisių gynėjams žinoma. 

Teisėsaugos atstovai sakė, kad kvaišalais vaikai apsinuodija ne taip ir retai. Vaiko teisių specialistai tokiais atvejais teikia pagalbą ne tik vaikams. 

„Mūsų tikslas ir yra įvertinti, ar vaikai šeimoje, mokykloje jaučiasi saugūs, ar tėvai gauna reikiamą pagalbą susiduriant su iššūkiais“, – tikino pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyr. patarėja Ugnė Klingerė. 

Prokuroras sakė, kad jei vaikams duodama kvaišalų, nors ir patraukti vieną dūmą, tai visada laikoma nusikaltimu. 

„Numatyta nuo trijų iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė be jokios alternatyvos“, – akcentavo prokuroras. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams. 

Plačiau apie tai papasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.

– Kokių vaikų pas jus patenka ir kokio dydžio tai yra problema?

– Negaliu pasakyti tikslios statistikos. Bet pagal mūsų kasdieninį darbą jaučiame, kad tai – didėjanti geometrinė progresija. Pas mus patenka tie, kurie perdozuoja arba pasireiškia šalutinis poveikis. Kol nėra šalutinio poveikio, niekas tikrai nesikreipia.

– Kokių būklių vaikai patenka?

– Pačių įvairiausių – nuo apsvaigimo, neramumo, blaškymosi, pykinimo, vėmimo iki traukulių, kvėpavimo ar širdies sustojimo.

– Kiek tai yra pavojinga paaugliams? Ar narkotinės medžiagos pažeidžia jų organus?

– Esminė problema, kad absoliučiai dauguma atvejų mes nežinome ir netgi jie nežino, ką jie vartojo. Tai nebe tie laikai, kai buvo alkoholis ir nikotinas. Dabar yra apie 800 įvairiausių toksinių medžiagų ir kas savaitę jų padaugėja dešimtimis. Mes galime konstatuoti, kad yra intoksikacija psichoaktyviomis medžiagomis ir taikome terapiją gelbstint gyvybę.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar paaugliai tikrai nežino, ką vartojo, o gal tiesiog slepia?

– Dažnai ir nereikia to prisipažinimo, nes ir taip matosi. Dauguma net nežino, ką jie rūkė, kokios sudėties buvo tas garinimo skystis.

Esminė problema, kad absoliučiai dauguma atvejų mes nežinome ir netgi jie nežino, ką jie vartojo.

–  Kokio dydžio yra ši problema dėl narkotikų vartojimo?

– Mes kaip medikai matome, kad tai yra tokia kaip ir banga, mada, bet iš tikrųjų tai yra socialinė problema, o ne medicininė. Mūsų rankos surištos, nes mes neturime priešnuodžių. Greičiausiai niekas jų taip greitai ir neišras.

– Kodėl tai yra socialinė problema? Ko trūksta? Ar švietimo yra per mažai? Kaip galima spręsti šią problemą, kad tie vaikai neatsidurtų pas jus?

– Jie vis tiek atsidurs dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Anksčiau buvo alkoholis, dabar įvairios psichoaktyvios medžiagos. Gal po dešimt, dvidešimt metų kažkas naujo atsiras. Tai yra visos žmonijos problema. Galbūt mes rodome blogą pavyzdį. Atkreipiau dėmesį, kad moterys vėl pradėjo labai intensyviai rūkyti. Matoma, kad vairuojant ar net stumiant vežimėlį yra rūkomos elektroninės cigaretės. Vaikai yra mūsų atspindys. Netgi teko girdėti, kad tėvai dovanoja elektronines cigaretes savo paaugliams 16 metų jubiliejaus proga. Galbūt jų intencija yra, kad rūkytų bent jau tai, ką žino. Nemanau, kad tai yra išmintinga.

– Policija yra sugalvojusi rodyti kraupius, baisius vaizdus, kas nutinka organizme po narkotikų vartojimo. Ar reikėtų tai rodyti vaikams, jei neveikia kitos priemonės?

– Prieš porą dešimtmečių man teko dirbti Australijoje. Ten buvo didžiulė problema tarp paauglių su narkotikais. Mano vyresnioji dukra lankė mokyklą. Klasėse buvo labai daug apsvaigusių paauglių. Kai lankiau tėvų susirinkimus, tai pagrindinis kovos ginklas buvo viešumas, prasidėjo diskusijos dėl švirkštų pakeitimo punktų. Šeima ypatingai turi kalbėti su savo atžalomis, apie tai, kas yra narkotikai ir kuo tai gali baigtis.

Atkreipiau dėmesį, kad moterys vėl pradėjo labai intensyviai rūkyti. Matoma, kad vairuojant ar net stumiant vežimėlį yra rūkomos elektroninės cigaretės.

– Kokią žalą organizmui gali padaryti tokių medžiagų vartojimas?

– Įvairiausią. Pradėkime nuo to, kad kartais trinka kvėpavimas. Dėl kvėpavimo nukenčia smegenys, aš jau nekalbu apie vidaus organus. Pati didžiausia problema yra tapimas priklausomu nuo psichoaktyvių medžiagų. Žmogus papuola į tam tikrą kalėjimą, iš kurio ne visi išeina.

Tėvas, žinoma, suskubo atgal į mokyklą, prieš tai iškvietęs greitąją medicinos pagalbą. Vaikas, padarius kardiogramą, buvo skubiai išvežtas į ligoninę dėl apsinuodijimo galimai įtartinomis medžiagomis.

Džiaugiuosi, kad gimnazisto gyvybei pavojus jau nebegresia, tačiau iki tragedijos tebuvo vienas žingsnis. Tokia skaudi ir nepataisoma nelaimė vakar galėjo įvykti Senojoje gimnazijoje, kai moksleivis, atvykęs į mokyklą, vos ne pirmuoju reikalu nusprendė parūkyti (pagarinti) elektroninę cigaretę.

Galvoti, kad tai tėra vienintelis moksleivis Senojoje gimnazijoje ar kitose mokymo įstaigose, kuris  rytais ar per pertraukas „veipina“, būtų tikrai neleistinai naivu.

Pasirodo, vienos elektroninės cigaretės „su priedais“ parūkymas kainuoja 5 eurus. Tad susimeta, pavyzdžiui, dešimt moksleivių po 50 centų ir rūko. Tiek kainuoja vienas dūmas. O gal viena gyvybė?

Ar galime likti abejingi tam, kas vyksta mūsų mokyklose? Ar galime nekreipti dėmesio – juk nieko nepataisomo lyg ir neįvyko?

Noriu jūsų visų paklausti: tad, ką darome, mielieji Senosios gimnazijos (o ir kitų mokyklų) vadovai, pedagogai, vaikų tėvai ir visa mūsų miesto bendruomene?  Liekame abejingi ar veikiame?

Šiandien į pasitarimą pasikviečiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovą Alfonsą Motuzą, Palangos komisarą Algirdą Budginą, Senosios gimnazijos direktorių Leoną Šidlauską, atsakingus Savivaldybės specialistus. Jų taip pat klausiau – ką darome?

Esu dėkingas policijos pareigūnams, kurie, pernai vienai iš gimnazistų mamai pas vaiką aptikus narkotinių priemonių, operatyviai užkardino visą narkotinių medžiagų „dilerių“ tinklą.

Šiandien pareigūnai papasakojo ir apie vykdomas prevencines priemones, ir apie narkotinių medžiagų paplitimo tarp paauglių mokyklose užkardymo problemas. Pavyzdžiui, pareigūnai, esant reikalui, negali patekti į Senąją gimnaziją ar kitas ugdymo įstaigas bet kuriuo metu, tai galima padaryti tik iš anksto suderinus su mokyklos vadovybe.

Policijos departamento nurodymu, pareigūnams nebeleidžiama mokyklose lankytis su kinologais ir narkotines medžiagas galinčiais atpažinti specialiai dresuotais keturkojais, nebeleidžiama be sutikimo tikrinti mokyklose moksleivių kuprinių – neva kad būtų kuo mažiau streso vaikams.

„Visoje Lietuvoje vyksta „veipų“ skysčių narkotizavimas. Platinimo kanalai labai įvairūs ir kuo toliau, tuo labiau išradingi, kuriamos ištisos vaikų organizuotos nusikalstamos grupuotės. Baisiausia tai, kad, vykstant tokiems nelegaliems procesams, niekas nežino, kiek ir ko bus primaišyta į tuos skysčius, kokiu santykiu ir kokios narkotinės ar kitokios medžiagos. Paaugliai net nežino, iš ko susideda jų „dūmas“, – kalbėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas.

Palangos komisaras taip pat akcentavo, kad pareigūnų veiksmai ugdymo įstaigų viduje yra labai stipriai apriboti, tad stengiamasi dirbti mokyklų prieigose, o taip pat ten, kur paaugliai būriuojasi. Tačiau didžiulė problema yra moksleivių tėvai – jie neretai arba lieka abejingi pareigūnų pranešimams, arba net priešingai – puola teisinti vaikus, stengiasi juos apginti, neleidžia net patikrinti kuprinių.

Tiek Senosios gimnazijos vadovas, tiek policijos pareigūnai kalbėjo apie tarpusavio bendradarbiavimą bei vykdomas prevencines priemones. Anot Senosios gimnazijos vadovo, daroma labai daug, net „verčiamasi per galvą“...

Tačiau, mano manymu, visiškai akivaizdu, kad šių priemonių nepakanka arba jos nėra veiksmingos. Mes visi – ugdymo įstaigų vadovai, pedagogai, socialiniai pedagogai, policijos pareigūnai, tėvai, Savivaldybės atsakingi darbuotojai, visa mūsų miesto bendruomenė – turime imtis labiau paveikių priemonių ir sukurti visiško nepakantumo narkotinėms medžiagoms atmosferą.

Šiandien nurodžiau Savivaldybės Švietimo skyriaus atsakingiems specialistams per savaitę parengti veiksmų planą, kokie skubūs darbai reikalingi aktyvinant ugdymo įstaigų bendradarbiavimą su policijos pareigūnais, kaip išjudinti visą mūsų bendruomenę ir svarbiausia – kaip įtraukti į šiuos veiksmus ir visus be išimties pedagogus, ir ypač  tėvus, kad šie pradėtų atidžiai stebėti savo vaikus ir jų elgesio pokyčius.

Prašiau, kad į šį veiksmų planą būtų įtrauktos ir tokios priemonės, kaip visų miesto ugdymo įstaigų paviršių tyrimas, nustatant, ar čia esama narkotinių medžiagų pėdsakų, Senajai gimnazijai nurodyta padaryti vaikų rūkymo ir „veipinimo“ masiškumo analizę. Policijos paprašiau aktyvesnių veiksmų organizuojant nuolatinius budėjimus prie ugdymo įstaigų pertraukų metu.

Taip pat šiandien kartu su Seimo nariu palangiškiu Mindaugu Skritulsku aptarėme būtinus įstatymų pakeitimus, kurie suteiktų platesnius įgaliojimus teisėsaugos institucijoms vykdyti efektyvesnę kontrolę švietimo įstaigose.

Ir, mano manymu, svarbu, kad mes netylėtume ir nebandytume vaizduoti, kad narkotinių medžiagų paplitimo Palangos mokyklose klausimas nėra aktualus. Viešumas šiuo atveju yra taip pat labai svarbus ir galingas ginklas. Pats auginu tris vaikus ir man tai labai rūpi. Rūpi, kad mūsų kurorto vaikai būtų saugūs ir sveiki ir, kad jų gyvybėms nekiltų pavojus.  Bet mes visi – ne tik policija, ne tik mokytojai ar vadovai, bet ir mes, tėvai, turime padaryti viską, kad to nebūtų. Tad veikime!