Apie tai penktadienį pranešė Nacionalinė teismų administracija. Neviešame posėdyje dalyvavo pati teisėja. Taip pat ir dėl jos į garbės teismą kreipęsis apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Anot teismų administracijos, nagrinėjimas atidėtas atsižvelgus į teisėjos pateiktą naują dokumentą bei ketinimą pateikti papildomus drausmės bylai svarbius duomenis. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas gegužės trečią.

Prezidentas Gitanas Nausėda kovo 20 dieną sustabdė V. Jegorovienės įgaliojimus.

Kauno apylinkės teismas pranešė, kad įgaliojimų sustabdymo metu teisėjai nebus skiriamos naujos bylos, o esančios jos žinioje bus perskiriamos kitiems teisėjams.

Teismo pirmininkas tarybos prašė stabdyti teisėjos įgaliojimus, nes V. Jegorovienei už drausmės pažeidimus skirti du papeikimai. Šiuo metu iškelta trečia drausmės byla.

Anksčiau BNS nurodė, kad A. Purvainis prašymą teikė atsižvelgdamas į tai, kad V. Jegorovienės elgesys po lapkričio dešimtą dieną iškeltos trečios drausmės bylos „ne tik nepasikeitė ir negerėjo, tačiau tik dar blogėjo ir blogėja“.

A. Purvainio teigimu, dėl V. Jegorovienės veiklos nuolat gaunami procesų šalių, jų gynėjų, posėdžių sekretorių, kitų institucijų, notarų skundai.

Kaip nurodoma prezidento pasirašytame dekrete, teisėjos įgaliojimai sustabdyti iki įsigalios Teisėjų garbės teismo sprendimas, o jeigu šis, išnagrinėjęs drausmės bylą, pasiūlys prezidentui atleisti V. Jegorovienę – iki jos atleidimo.

Kauno apylinkės teismas ketvirtadienį pranešė, kad įgaliojimų sustabdymo metu teisėjai nebus skiriamos naujos bylos, o esančios jos žinioje bus perskiriamos kitiems teisėjams. Proceso dalyviai apie pasikeitusius teismo posėdžių laikus bus informuoti numatyta tvarka.

Anot teismo, prezidento dekretas dėl teisėjos įgaliojimų sustabdymo leidžia „bent laikinai užkirsti kelią iki šiol darytiems pažeidimams“, galutinį sprendimą priims Teisėjų garbės teismas.

Patarti prezidentui stabdyti V. Jegorovienės įgaliojimus nutarė pirmadienį posėdžiavusi Teisėjų taryba. Ji patenkino Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio kreipimąsi.

Tai yra sveikintinas sprendimas, kuris yra būtinas norint užtikrinti teisę į teisingą teismą ir pagarbą žmogaus teisėms.

„Tai yra sveikintinas sprendimas, kuris yra būtinas norint užtikrinti teisę į teisingą teismą ir pagarbą žmogaus teisėms“ , – BNS perduotame komentare šią savaitę sakė A. Purvainis.

Teismo pirmininkas tarybos prašė stabdyti teisėjos įgaliojimus, nes V. Jegorovienei už drausmės pažeidimus skirti du papeikimai, šiuo metu iškelta trečia drausmės byla.

Kaip anksčiau BNS nurodė A. Purvainis, prašymą jis teikė atsižvelgdamas į tai, kad V. Jegorovienės elgesys po lapkričio 10 dieną iškeltos trečios drausmės bylos „ne tik nepasikeitė ir negerėjo, tačiau tik dar blogėjo ir blogėja“.

A. Purvainio teigimu, dėl V. Jegorovienės veiklos nuolat gaunami procesų šalių, jų gynėjų, posėdžių sekretorių, kitų institucijų, notarų skundai.

Kaip nurodoma prezidento pasirašytame dekrete, teisėjos įgaliojimai sustabdyti iki įsigalios Teisėjų garbės teismo sprendimas, o jeigu šis, išnagrinėjęs drausmės bylą, pasiūlys prezidentui atleisti V. Jegorovienę – iki jos atleidimo.

Patarti prezidentui stabdyti V. Jegorovienės įgaliojimus nutarė pirmadienį posėdžiavusi Teisėjų taryba. Ji patenkino Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio kreipimąsi.

„Tai yra sveikintinas sprendimas, kuris yra būtinas norint užtikrinti teisę į teisingą teismą ir pagarbą žmogaus teisėms“ , – BNS perduotame komentare šią savaitę sakė A. Purvainis.

Tai yra sveikintinas sprendimas, kuris yra būtinas norint užtikrinti teisę į teisingą teismą ir pagarbą žmogaus teisėms.

Teismo pirmininkas tarybos prašė stabdyti teisėjos įgaliojimus, nes V. Jegorovienei už drausmės pažeidimus skirti du papeikimai, šiuo metu iškelta trečia drausmės byla.

Kaip anksčiau BNS nurodė A. Purvainis, prašymą jis teikė atsižvelgdamas į tai, kad V. Jegorovienės elgesys po lapkričio 10 dieną iškeltos trečios drausmės bylos „ne tik nepasikeitė ir negerėjo, tačiau tik dar blogėjo ir blogėja“.

A. Purvainio teigimu, dėl V. Jegorovienės veiklos nuolat gaunami procesų šalių, jų gynėjų, posėdžių sekretorių, kitų institucijų, notarų skundai.

Kaip BNS nurodė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė, taryba patenkino teismo pirmininko Arūno Purvainio kreipimąsi.

„Tai yra sveikintinas sprendimas, kuris yra būtinas norint užtikrinti teisę į teisingą teismą ir pagarbą žmogaus teisėms“, – BNS perduotame komentare sakė A. Purvainis.

V. Jegorovienė prašė Teisėjų tarybos jos įgaliojimų stabdymo klausimą nagrinėti uždarame posėdyje „siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, apsaugoti informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą bei kitą informaciją, kurios apsaugą reglamentuoja įstatymai“.

Teisėjų taryba pirmininkės Sigitos Rudėnaitės siūlymu tenkino šį prašymą.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis tarybos prašė stabdyti teisėjos įgaliojimus, nes šiai V. Jegorovienei už drausmės pažeidimus skirti du papeikimai, šiuo metu iškelta trečia drausmės byla.

Tai yra sveikintinas sprendimas, kuris yra būtinas norint užtikrinti teisę į teisingą teismą ir pagarbą žmogaus teisėms.

A. Purvainis prašymą Teisėjų tarybai surengti neeilinį posėdį pateikė kovo 7 dieną.

Kaip anksčiau BNS nurodė A. Purvainis, prašymą jis teikė atsižvelgdamas į tai, kad V. Jegorovienės elgesys po lapkričio 10 dieną iškeltos trečios drausmės bylos „ne tik nepasikeitė ir negerėjo, tačiau tik dar blogėjo ir blogėja“.

Teismo vadovo teigimu, dėl V. Jegorovienės veiklos nuolat gaunami procesų šalių, jų gynėjų, posėdžių sekretorių, kitų institucijų, notarų skundai.

Kovo pradžioje Teisėjų tarybos prašymu prezidentas buvo sustabdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Grizicko įgaliojimus dėl aplaidžiai atliekamo darbo ir kitų darbo trūkumų. Netrukus po to teisėjas pasiprašė savo noru atleidžiamas iš tarnybos.

A. Purvainis prašymą Teisėjų tarybai surengti neeilinį posėdį dėl V. Jegorovienės įgaliojimų stabdymo pateikė kovo 7 dieną, šį klausimą numatyta spręsti ketvirtadienį.

Kaip BNS perduotame komentare nurodė A. Purvainis, prašymą jis pateikė atsižvelgdamas į tai, kad V. Jegorovienės elgesys po lapkričio 10 dieną iškeltos trečios drausmės bylos „ne tik nepasikeitė ir negerėjo, tačiau tik dar blogėjo ir blogėja“ – dėl to, anot pirmininko, egzistuoja pagrindas stabdyti jos įgaliojimus.

„Dar daugiau, manau, kad šis pagrindas objektyviai buvo matomas iš karto po trečios drausmės bylos iškėlimo, nes yra pagrindas manyti, kad trečią kartą Teisėjų garbės teismas gali skirti pačią griežčiausią priemonę – inicijuoti jos atleidimą iš pareigų“, – tvirtino A. Purvainis.

Jis Teisėjų tarybai pasiūlė nedelsiant įvertinti V. Jegorovienės elgesį ir tikisi, kad bus inicijuotas kreipimasis į prezidentą dėl teisėjos įgaliojimų sustabdymo. Tai padaryti prezidentas gali Teisėjų tarybos teikimu.

„Nežinau, kodėl, bet nei teikimo prezidentui, nei klausimo dėl tokio teikimo inicijavimo Teisėjų tarybos darbotvarkėje nuo praėjusių metų lapkričio, kai buvo iškelta trečia byla teisėjai V. Jegorovienei, neatsirado“, – BNS sakė A. Purvainis.

Pagal jo kreipimąsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, teisėjai iki šiol buvo iškeltos trys drausmės bylos, dvi iš jų jau išnagrinėtos Teisėjų garbės teisme.

„Abiem išnagrinėtais atvejais siūliau taikyti griežčiausią nuobaudą – inicijuoti atleidimą už teisėjo vardo pažeminimą, tačiau Teisėjų garbės teismo sprendimais teisėjai buvo skirtos švelnesnės nuobaudos – papeikimas ir griežtas papeikimas, o trečioji byla dar tik bus pradėta nagrinėti“, – teigė teismo pirmininkas.

Anot jo, „pernelyg rizikinga ir neatsakinga (...) leisti jai toliau nagrinėti bylas tuo pat metu, kai V. Jegorovienei akivaizdžiai gresia atleidimas iš teisėjos pareigų už elgesį žeminantį teisėjo vardą“.

A. Purvainio teigimu, dėl V. Jegorovienės veiklos nuolat gaunami procesų šalių, jų gynėjų, posėdžių sekretorių, kitų institucijų, notarųskundai.

„Turime atvejų, kai bylos nėra nagrinėjamos, o vilkinamos, jose aiškinamos nesusijusios aplinkybės, yra ir atvejų, kai teisėja ima naikinti anksčiau priimtus ir jau įsiteisėjusius sprendimus. Pastaruoju metu stebima tendencija, jog skundų daugėja, maža to, į priėmimą ateina vis daugiau pareiškėjų su žodiniais nusiskundimais dėl šios teisėjos elgesio“, – teigė Kauno apylinkės teismo pirmininkas.

Pasak jo, teisėja kvestionuoja šalių sąžiningumą, reiškia įtarimus dėl šalių vykdomos veiklos legalumo, ieško sąsajų su asmeninėmis patirtimis sandoriuose, asmeninėmis gyvenimo detalėmis, moralizuoja ir aiškinasi su bylos esme nesusijusias aplinkybes.

„Didelę dalį skundų sudaro teismo posėdžių sekretorių pranešimai, nes teisėja darbuotojus kaltina dokumentų klastojimu, juos persekioja, reikalauja atlikti neteisėtus veiksmus, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitus darbuotojus“, – sakė A. Purvainis.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija dėl pasikartojančio nederamo elgesio pernai lapkritį V. Jegorovienei iškėlė trečią drausmės bylą ir pasiūlė inicijuoti procedūras neatidėliotinam teisėjos sveikatos tikrinimui atlikti.

Kaip tuomet pranešė Nacionalinė teismų administracija, ištyrusi turimą medžiagą, komisija konstatavo, kad yra pakankamai duomenų, jog teisėja, darbinėje aplinkoje bendraudama su personalu, nesilaikė teisėjų etikos reikalavimų: buvo nekorektiška, kaltino teismo darbuotojus ir kitus asmenis nepagrįstais dalykais, toks elgesys nebuvo vienkartinis.

Kovo pradžioje Teisėjų taryba kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydama stabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Grizicko įgaliojimus dėl aplaidžiai atliekamo darbo ir kitų darbo trūkumų. Prezidentui sustabdžius jo įgaliojimus, teisėjas pasiprašė savo noru atleidžiamas iš tarnybos.

Kaip penktadienį pranešė Nacionalinė teismų administracija, į Teisėjų etikos komisiją kreipėsi Kauno apylinkės teismo pirmininkas, kuris nurodė, jog nepaisant pernai sausį Teisėjų garbės teismo teisėjai skirto papeikimo, o šių metų birželio 14 dieną – griežto papeikimo, jos elgesys nepasikeitė.

Ištyrusi turimą medžiagą, komisija konstatavo, kad yra pakankamai duomenų, jog teisėja, darbinėje aplinkoje bendraudama su teismo personalu, nesilaikė teisėjų etikos reikalavimų: buvo nekorektiška, kaltino teismo darbuotojus ir kitus asmenis nepagrįstais dalykais ir toks elgesys nebuvo vienkartinis.

Taip pat nustatyta, kad V. Jegorovienė, bendraudama su Kauno rajono socialinių paslaugų centro darbuotojais, nesielgė dalykiškai ir korektiškai, neįvertino savo pasisakymų reikšmės, kalbėjo apie su byla nesusijusius dalykus, kaltino kitus asmenis netinkamu, galimai nusikalstamu elgesiu.

Be to komisija padarė išvadą, kad nagrinėdama pateiktus prašymus išduoti vykdomąjį raštą bei baigti fizinio asmens bankroto bylą, teisėja neužtikrino tinkamo savo darbo organizavimo: nesilaikė civilinių bylų nagrinėjimo tvarkos ir terminų, ilgą laiką neatliko savo pareigų ir nesprendė gautų prašymų.

„Nors proceso dalyviai aktyviai domėjosi procesu, teikė paaiškinimus, primenančius prašymus išspręsti procesinius klausimus, tačiau teisėja vilkino prašymų nagrinėjimą ir tokiu būdu pažeidė proceso dalyvių teisę į greitą ir operatyvų teismo procesą“, – rašoma pranešime.

Komisija pastebėjo ir į tai, kad teisėja yra bausta praeityje, jos elgesys nesikeičia ir yra vertintinas kaip žeminantis teisėjo vardą bei kenkiantis teisminės valdžios autoritetui.

Kadangi V. Jegorovienės elgesys kelia „pagrįstų abejonių“, sprendime Kauno apylinkės teismo pirmininkui siūloma kreiptis į Teisėjų tarybą dėl neatidėliotino teisėjos sveikatos patikrinimo.

Drausmės byla perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

Teisėjai skirtas griežtas papeikimas už nepagarbų ir neetišką bendravimą bei nepareigingą elgesį nagrinėjant civilines bylas, BNS pranešė Nacionalinės teismų administracijos atstovė Rūta Andriuškaitė.

Teisėjų garbės teismo sprendime konstatuota, kad drausmės byloje nagrinėtais atvejais nustatyti pažeidimai nėra vienkartiniai – teisėjos V. Jegorovienės nepagarbus, neetiškas bendravimas nustatytas su keliais teismo darbuotojais, o teisėja buvo nepareiginga nagrinėdama kai kurias civilines bylas.

Teisėjų garbės teismo sprendime konstatuota, kad tai „liudija tam tikrą pažeidimų sistemiškumą, į tai, kad padarytais pažeidimais buvo suvaržytos nagrinėjimo teisme dalyvių procesinės teisės, taip pat įvertina dėl nustatytų pažeidimų atsiradusius neigiamus padarinius teisėjų ir teismų autoritetui“.

Teisėjų garbės teismas, skirdamas griežtą papeikimą, atsižvelgė ir į tai, kad teisėjos V. Jegorovienės neetiškas bendravimas su teismo personalu darbinėje aplinkoje ir nepareigingas elgesys nagrinėjant civilines bylas buvo konstatuotas ir ankstesnėje teisėjai iškeltoje drausmės byloje – 2022 metų sausio 3 dieną.

Teisėjų garbės teismo sprendimu už analogiško pobūdžio pažeidimus jai buvo skirtas papeikimas.

„Šie duomenys rodo, kad problema, susijusi su etikos normų nesilaikymu tiek teisėjai Vidai Jegorovienei bendraujant su teismo personalu, tiek jai atliekant konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą, tęsiasi jau ne vienerius metus, teisėja išvadų nepadarė, jos elgesys nepasikeitė. Atlikdama teisėjo pareigas, ji ir toliau nesilaiko Teisėjų etikos kodekso reikalavimų“, – teigia Teisėjų garbės teismas.

Teisėjų garbės teismas pažymėjo, kad „teisėja V. Jegorovienė, nors ir iš esmės pripažino padarytus pažeidimus, tačiau nepakankamai savikritiškai vertina savo veiksmus“.

Teisėjų garbės teismas, įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas teisėjų drausminės atsakomybės poveikio priemonėms parinkti, nusprendė teisėjai V. Jegorovienei skirti drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Šis Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjų garbės teismas dabar nagrinėjo vasarį šiai teisėjai Teisėjų etikos ir drausmės komisijos iškeltą drausmės bylą. Šis sprendimas priimtas nepakitus teisėjos elgesiui.

Dėl teisėjos elgesio į komisiją tada kreipėsi Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis. Jis nurodė, kad nepaisant to, jog 2021-ųjų liepą teisėjai buvo iškelta drausmės byla, jos elgesys nepakito.

Komisija nustatė, kad V. Jegorovienės elgesys su teismo darbuotojais yra nekorektiškas – teisėja darbinėje aplinkoje bendraudama su personalu nesilaikė etikos reikalavimų: buvo netaktiška, negerbė kito asmens, kaltino nepagrįstais dalykais, žemino orumą.

Praėjusių metų sausio pradžioje Teisėjų garbės teismas skyrė papeikimą V. Jegorovienei už netinkamą elgesį su darbuotojais ir terminų pažeidimus.

V. Jegorovienė Kauno apylinkės teismo teisėja dirba nuo 1994 metų.

Kaip pranešama Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje, toks sprendimas priimtas po Kauno apylinkės teismo pirmininko kreipimosi į šią komisiją dėl to, kad nepaisant 2021 m. liepos 5 d. jos sprendimu šiai teisėjai jau buvusios iškeltos drausmės bylos, jos elgesys nepasikeitė.

Pranešama, kad TEDK, išnagrinėjusi ir įvertinusi minėto teikimo medžiagą ir joje surinktus teismo darbuotojų paaiškinimus, nustatė, kad aplinkybės dėl teisėjos V. Jegorovienės nekorektiško elgesio su teismo darbuotojais pasitvirtino.

Ištyrus turimą medžiagą, TEDK vertina, kad yra pakankamai duomenų, jog teisėja V. Jegorovienė, darbinėje aplinkoje bendraudama su teismo personalu, nesilaikė teisėjų etikos reikalavimų: buvo nekorektiška, netaktiška, negerbė kito asmens, kaltino nepagrįstais dalykais, žemino jo orumą.

TEDK pažymi, kad teisėjos V. Jegorovienės netinkamas, nepagarbus elgesys su teismo personalu nebuvo vienkartinis, atsitiktinis incidentas. Aptarta informacija rodo teisėjos nepagarbaus bendravimo ir nekorektiško elgesio sistemiškumą ir nevienkartinį pobūdį.

Taigi, yra požymių, jog teisėja V. Jegorovienė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir padorumo reikalavimus, pavyzdingumo principą, nustatantį pareigą profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu bei kalba rodyti pavyzdį, laikytis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą.

TEDK, vertindama teisėjos V. Jegorovienės procesinių pažeidimų ir aplaidaus bylų nagrinėjimo aplinkybes, nustatė, kad pakanka duomenų konstatuoti, jog ji padarė daug šiurkščių ir akivaizdžių proceso įstatymo pažeidimų. Tokiais veiksmais teisėja padarė pareiginį nusižengimą ir nesilaikė Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Toks teisėjos V. Jegorovienės elgesys vertintinas kaip žeminantis teisėjo vardą bei kenkiantis teisminės valdžios autoritetui. Ir tai sudaro teisėjos drausminės atsakomybės pagrindą.

Drausmės byla perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

Bylą inicijavo pirmininkas

Kaip jau rašyta, drausmės bylą už ne vieną Teisėjų etikos kodekso normos pažeidimą V.Jegorovienei, jau daugiau kaip 27-erius metus nagrinėjančiai civilines bylas, iškėlė Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK). Po to, kai į ją su tokiu teikimu kreipėsi Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Siūlydamas iškelti V.Jegorovienei drausmės bylą už netinkamą bendravimą su šio teismo Kauno rūmų klientais bei kolegomis – teismo padėjėjais ir sekretoriais, A.Purvainis prašė įvertinti ir šios teisėjos elgesį nagrinėjant bylas bei už teismo ribų.

TEDK, kurią sudaro septyni nariai (du skiria prezidentas, vieną – Seimo pirmininkas ir keturis – Teisėjų taryba), išnagrinėjusi šį teikimą ir V.Jegorovienės pateiktą paaiškinimą, prieš mėnesį konstatavo, kad netinkamas teisėjos elgesys pasitvirtino. Tai konstatuojant remtasi ir jos kolegų bei nagrinėtų bylų dalyvių rašytiniais paaiškinimais.

Kaip informavo Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyrius, TEDK nustatė, kad darbinėje aplinkoje V.Jegorovienė pažeidė Teisėjų etikos kodekso normas, kurios įtvirtina pagarbos žmogui bei padorumo ir pavyzdingumo principus, nustatančius pareigą profesinėje veikloje bei privačiame gyvenime savo elgesiu ir kalba rodyti pavyzdį, laikytis visuotinai pripažintų moralės normų bei etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Konstatuota, kad V.Jegorovienė, bendraudama su teismo personalu, to nesilaikė: buvo nekorektiška, netaktiška, negerbė kito asmens, kaltino kolegas nepagrįstais dalykais ir žemino jų orumą.

Arūnas Purvainis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Šokiruojantys teiginiai

Po minėto teikimo nagrinėjimo išplatintame pranešime išvardyti ir kiti V.Jegorovienės padaryti pažeidimai.

Teigta, kad ji iš esmės dėl mažareikšmio ginčo (jau panaikinto įgaliojimo datos) daug metų aiškinasi šio įgaliojimo išdavimo aplinkybes. Ir toks teisėjos elgesys gali sudaryti pagrindą manyti, kad ji naudojasi savo pareigomis ir tokiu būdu daro neleistiną poveikį notarei bei šios biuro darbuotojams. Komisijos vertinimu, toks V.Jegorovienės elgesys rodo jos ambicingumą ir kategoriškumą, o ne norą pasiekti susitarimą ar kompromisą bei geranoriškai išspręsti konfliktą. Ir tai gali formuoti nepalankią nuomonę apie teisingumo vykdymą, sudarytį įspūdį, kad ji galimai naudojasi savo įtaka ir statusu, siekdama asmeninių tikslų.

TEDK konstatavo ir tai, kad, nagrinėdama civilinę bylą, V.Jegorovienė, niekam apie tai nepranešus, neatvyko į posėdį. Ir nepranešė apie tokio savo poelgio priežastis byloje dalyvaujantiems asmenims. Toks V.Jegorovienės požiūris į pareigų vykdymą rodo profesionalumo bei pagarbos proceso dalyviams stoką. Šios aplinkybės leido TEDK konstatuoti, kad V.Jegorovienė pažemino teisėjo vardą, nepagrįstai atsisakydama vykdyti savo pareigas, t. y. be pateisinamos priežasties neatlikdama teisėjo pareigos nustatytu laiku ir nustatyta tvarka nagrinėti priskirtą bylą bei laikytis bylų nagrinėjimo grafiko, o jį pakeitus paaiškinti proceso dalyviams pasikeitimo priežastis. Ir dėl tokio V.Jegorovienės elgesio, susijusio su jos požiūriu į bylos nagrinėjimą, bei tokio elgesio pasekmių proceso dalyviams nukenčia teisėjo vardas, nesaugoma profesijos garbė ir prestižas, o tai kenkia teisminės valdžios autoritetui.

TEDK įvertino ir V. Jegorovienės nusišalinimo nuo trijų civilinių bylų nagrinėjimo bei jos priimtų atskirųjų nutarčių aplinkybes. Ir konstatavo, kad V.Jegorovienė, nagrinėdama civilines bylas, sistemingai įtarinėja jose dalyvaujančius asmenis nusikalstamų veikų padarymu, apie tai neskundžiama atskirąja nutartimi pranešdama prokurorui. Nors šiose nutartyse buvo nurodyti ne objektyviai bylos nagrinėjimo metu paaiškėję tam tikri nusikalstamos veikos požymiai, bet hipotezės ir pačiai V.Jegorovienei kylantys klausimai dėl tam tikrų aplinkybių. T.y. ir vėl piktnaudžiauta suteiktais įgaliojimais. TEDK tai vertino kaip teisėjo vardo žeminimą bei kenkimą teisminės valdžios autoritetui.

Iškalbinga statistika

Po tokių TEDK konstatavimų V.Jegorovienei buvo iškelta drausmės byla, kuri perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui. Šį sudaro šešių šalies teismų teisėjai bei Mykolo Romerio, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų profesoriai. Du pastaruosius skiria prezidentas, kitus du – Seimo pirmininkas. Likusius šešis įvairių šalies teismų teisėjus – Teisėjų taryba.

Teisėjų garbės teismas gali jam perduotą drausmės bylą nutraukti, apsiriboti jos svarstymu, skirti drausminę nuobaudą: pastabą, papeikimą ar griežtą papeikimą, pasiūlyti prezidentui ar Seimui atleisti teisėją iš pareigų ar net pasiūlyti prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos.

Remiantis šviežiausia Nacionalinės teismų administracijos skelbiama statistika, 2020-aisiais vienam teisėjui, kurio drausmės bylą nagrinėjo Teisėjų garbės teismas, buvo pareikšta pastaba, antram – griežtas papeikimas, o trečią pasiūlyta prezidentui atleisti iš pareigų. Kauno teisėjų šiame sąraše nebuvo.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija 2020-aisiais nagrinėjo septynis teikimus dėl drausmės bylų šalies teisėjams iškėlimo. Dviem atvejais tokios bylos iškeltos, dviem apsiribota svarstymu, dar dviem atvejais teikimai atmesti, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindų požymių, o vienu atveju drausmės bylos svarstymo procedūra nutraukta, nelikus drausmės atsakomybės subjekto.

Drausmės byla teisėjui negali būti iškelta, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Sulaukė užtarimo

Šiandien Teisėjų garbės teismas, vertindamas minėtus TEDK nurodytus motyvus dėl drausmės bylos V.Jegorovienei iškėlimo, konstatavo, kad dalyje šios bylos Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir pareigingumo principų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Tuo remiantis, bylos dalis dėl V.Jegorovienės elgesio civilinėje byloje, dėl bendravimo su notare Jolanta Ruliene ir nusišalinimo nuo trijų civilinių bylų nagrinėjimo bei priimtų atskirųjų nutarčių aštuoniose civilinėse bylose buvo nutraukta.

Drausminė nuobauda – papeikimas V.Jegorovienei skirta už netinkamą bendravimą su teismo personalu, neįvykusį teismo posėdį civilinėje byloje ir procesinio sprendimo vienoje jos nagrinėtų bylų paskelbimo bei surašymo terminų pažeidimą.

Šį garbės teismo sprendimą V.Jegorovienė, kaip ir A.Purvainis, dar gali apskųsti Aukščiausiajam Teismui. O po pastarojo sprendimo, jeigu skirta nuobauda nepanaikinama, kaip ir šią sušvelninus ar sugriežtinus, ji galioja vienerius metus. Tačiau asmens byloje ji lieka įrašyta visam laikui.

Kentėjo ir kolegos, ir teismo klientai

Į šią komisiją su tokiu teikimu vasario 2-ąją buvo kreipęsis Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Nacionalinė teismų administracijos Komunikacijos skyrius pranešė, kad Kauno apylinkės teismo pirmininkas siūlė iškelti drausmės bylą V.Jegorovienei už tai, kad ši, netinkamai bendraudama su nagrinėjamos bylos pareiškėjais, teismo padėjėjais ir sekretoriais, pažeidė Teisėjų etikos kodekso normas. Taip pat buvo prašoma įvertinti teisėjos procesinių pareigų vykdymą nagrinėjant bylas ir nusišalinant nuo jų nagrinėjimo bei V.Jegorovienės elgesį ne darbe.

Arūnas Purvainis/Vilmanto Raupelio nuotr.

TEDK, išnagrinėjusi teikimą ir teisėjos pateiktą paaiškinimą, konstatavo, kad nepagarbus ir netinkamas teisėjos elgesys pasitvirtino. Buvo remtasi ne tik teismo darbuotojų, bet ir proceso šalių bei kitų asmenų rašytiniais paaiškinimais.

TEDK nustatė, kad darbinėje aplinkoje teisėja pažeidė Teisėjų etikos kodekso normas, kurios įtvirtina pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo principus, nustatančius pareigą profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu ir kalba rodyti pavyzdį, laikytis visuotinai pripažintų moralės normų bei etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą.

Konstatuota, kad teisėja V.Jegorovienė, darbinėje aplinkoje bendraudama su teismo personalu, nesilaikė teisėjų etikos reikalavimų: buvo nekorektiška, netaktiška, negerbė kito asmens, kaltino darbuotojus nepagrįstais dalykais, žemino jų orumą.

Iškalbingas konfliktas su notare

Pranešime teigiama, kad teisėja V.Jegorovienė iš esmės dėl mažareikšmio ginčo (jau panaikinto įgaliojimo datos) daug metų aiškinasi įgaliojimo išdavimo aplinkybes ir toks teisėjos elgesys gali sudaryti pagrindą kitiems asmenims manyti, kad ji naudojasi savo pareigomis ir tokiu būdu daro neleistiną poveikį notarei ir jos biuro darbuotojams. Komisijos vertinimu, teisėjos elgesys taip pat rodo jos ambicingumą ir kategoriškumą, o ne norą pasiekti susitarimą ar kompromisą, geranoriškai išspręsti konfliktą, ir tai gali formuoti nepalankią nuomonę apie teisingumo vykdymą, sudarytį įspūdį, kad teisėja galimai naudojasi savo įtaka ir statusu, siekdama asmeninių tikslų.

TEDK taip pat konstatavo, kad, nagrinėdama civilinę bylą, teisėja neatvyko į posėdį, o apie šį faktą bei priežastis nepranešė byloje dalyvaujantiems asmenims. Dėl aptartų bylos nagrinėjimo aplinkybių užsitęsęs jos nagrinėjimas turėjo neigiamos įtakos byloje dalyvaujantiems asmenims, kuriems apie teisėjos V.Jegorovienės neatvykimą ir vėlavimą nebuvo tinkamai pranešta. Toks teisėjos požiūris į procesinių pareigų vykdymą rodo profesionalumo bei pagarbos proceso dalyviams stoką. Nustatytos aplinkybės leido konstatuoti, kad teisėja V.Jegorovienė pažemino teisėjo vardą, nepagrįstai atsisakydama vykdyti teisėjo pareigas, t. y. be pateisinamos priežasties neatlikdama teisėjo pareigos nustatytu laiku ir nustatyta tvarka nagrinėti priskirtą bylą bei laikytis bylų nagrinėjimo grafiko, o jį pakeitus paaiškinti proceso dalyviams pasikeitimo priežastis (Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalis). Dėl tokio teisėjos Vidos Jegorovienės elgesio, susijusio su teisėjos požiūriu į bylos nagrinėjimą, bei tokio elgesio pasekmių proceso dalyviams nukenčia teisėjo vardas, nesaugoma profesijos garbė ir prestižas, o tai kenkia teisminės valdžios autoritetui.

Kliuvo ir prokurorams

Buvo vertintos ir aplinkybės dėl teisėjos V. Jegorovienės nusišalinimo nuo trijų civilinių bylų nagrinėjimo bei aplinkybės dėl teisėjos priimtų atskirųjų nutarčių. TEDK konstatavo, kad teisėja V.Jegorovienė, nagrinėdama civilines bylas, sistemingai įtarinėja civilinėse bylose dalyvaujančius asmenis nusikalstamų veikų padarymu ir apie tai neskundžiama atskirąja nutartimi praneša prokurorui, nurodydama ne objektyviai bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusius tam tikros nusikalstamos veikos požymius, bet hipotezes bei teisėjai kylančius klausimus dėl tam tikrų aplinkybių, ir taip piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais.

V.Jegorovienės elgesys vertintinas kaip žeminantis teisėjo vardą bei kenkiantis teisminės valdžios autoritetui. Todėl TEDK, įvertinusi visas pateiktas aplinkybes, nusprendė iškelti drausmės bylą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjai V.Jegorovienei ir perduoti ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Teisėja V.Jegorovienė nagrinėja civilines bylas Kauno apylinkės teisme jau 27-erius metus.

Pernai Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kurią sudaro septyni nariai, du iš kurių skiria Prezidentas, vieną – Seimo pirmininkas, ir keturis – Teisėjų taryba, nagrinėjo septynis teikimus dėl drausmės bylų šalies teisėjams iškėlimo. Dviem atvejais tokios bylos iškeltos, dviem apsiribota svarstymu, dar dviem teikimai atmesti, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindų požymių, o vienu atveju drausmės bylos svarstymo procedūra nutraukta nelikus drausmės atsakomybės subjekto.

Drausmės byla teisėjui negali būti iškelta, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo.