Konferencija vyks birželio 15–16 dienomis Liucernoje, Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“, o jai pirmininkaus šalies prezidentė Viola Amherd.

Tuo metu Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas (Injacijus Kasisas) nurodė, kad renginyje Maskvos atstovų nebus, nors pabrėžė, kad siekiama Rusiją įtraukti į ateities derybas.

Taikos procesas negali vykti be Rusijos, nors ji ir nedalyvaus pirmajame susitikime.

„Taikos procesas negali vykti be Rusijos, nors ji ir nedalyvaus pirmajame susitikime“, – žurnalistams sakė diplomatijos vadovas.

Be kitų šalių lyderių, kurių sąrašas dar neaiškus, konferencijoje taip pat turėtų dalyvauti JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), anksčiau pranešė šveicarų žiniasklaida.

Sausį Šveicarija paskelbė, kad sutiko surengti derybas po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito į šią šalį, kur jis susitiko su šveicarų lydere V. Amherd.

Tuo metu V. Zelenskis kalbėjo apie pasaulio lyderių susitikimą nepakviečiant į jį Maskvos.

Tačiau tradiciškai neutrali Šveicarija šią konferenciją pavadino „aukšto lygio konferencija dėl taikos Ukrainoje“ ir stengiasi pritraukti Kiniją bei kitas kylančias pasaulio galias.

I. Cassisas taip pat bandė kalbėti su Maskva ir sausį Niujorke susitiko su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.

Tačiau Kremlius mano, kad Šveicarija, kuri pritarė Europos Sąjungos sankcijoms Rusijai, nebėra nešališka.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį sukritikavo planus Šveicarijoje surengti Ukrainos taikos konferenciją pavadinusi tai „tuščia“ JAV Demokratų partijos iniciatyva prieš šiais metais vyksiančius JAV prezidento rinkimus.

„Už to stovi Amerikos demokratai, kuriems reikia nuotraukų ir vaizdo įrašų iš įvykių, neva rodančių, kad jų projektas „Ukraina“ vis dar gyvuoja“, – valstybinė naujienų agentūra TASS citavo Užsienio reikalų ministerijos atstovę spaudai Mariją Zacharovą.

Sausį Šveicarijoje daugiau kaip 80 šalių dalyvavo derybose, kuriose buvo ieškoma bendro sutarimo dėl Ukrainos taikos formulės – 10 punktų pasiūlymų, kuriais siekiama sustabdyti 2022 metų vasarį Rusijos pradėtą plataus masto karą.

„Išpuolis peiliu Ciuriche mane sukrėtė“, – rašė ji „X“ ir pridūrė, kad mintimis yra su auka ir visais šalies piliečiais žydais.

Šveicarijos policija sekmadienį pranešė, kad sulaikytas paauglys, įtariamas Ciuriche subadęs ir sunkiai sužalojęs žydą ortodoksą.

Miesto policija pareiškime nurodė, kad įtaria, jog šeštadienio vakarą įvykdyto išpuolio motyvas – antisemitizmas.

Policija pranešė, kad 21.35 val. vietos (22.35 val. Lietuvos) laiku gavo pranešimą apie kelių žmonių ginčą. Pirminiais duomenimis, kaltininkas užpuolė 50 metų vyrą ir sunkiai jį sužalojo peiliu.

Pareigūnai nusikaltėlį apibūdino kaip 15-metį Šveicarijos pilietį ir pranešė, kad jį sulaikė įvykio vietoje.

Vėliau policija išplatino antrą pareiškimą, kuriame teigė, kad atsargumo sumetimais sustiprino saugumą prie tam tikrų su žydais susijusių vietų. Jie teigė, kad šį sprendimą priėmė pasitarę su žydų grupėmis.

Išpuolis peiliu Ciuriche mane sukrėtė.

Šveicarijos žydų bendruomenių organizacija pareiškė esanti labai sukrėsta, kad bendruomenės narys tapo tokio išpuolio auka.

„Fiziniai išpuoliai prieš žydų tautybės žmones Šveicarijoje yra labai reti, – sakoma pranešime. – Pastaruosius du dešimtmečius žydų bendruomenei sekėsi išvengti tokių gyvybei pavojingų išpuolių. Tačiau nuo spalio 7 dienos tokių fizinių išpuolių gerokai padaugėjo.“

Nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios, kai spalio 7-ąją islamistų kovotojai įsiveržė į Izraelį ir brutaliai nužudė 1,2 tūkst. žmonių, o dar apie 250 paėmė įkaitais, visoje Europoje padaugėjo antisemitinių veiksmų. Izraelio vyriausybei pradėjus atsakomąjį susidorojimą su palestiniečių kovotojais, Gazos Ruože nužudytų žmonių skaičius viršijo 30 tūkst. žymą.

Prancūzijoje penktadienio vakarą buvo užpultas iš vienos Paryžiaus sinagogos išeinantis žydišką jarmulką –  tradicinę žydų vyrų kepurėlę – dėvintis vyras, pranešė policija.

V. Zelenskis kalbėjosi su Šveicarijos prezidente Viola Amherd, viešėdamas Berne prieš kelionę į Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) kasmetinį susitikimą Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.

„Mūsų komandos nuo rytojaus pradeda rengtis pasauliniam taikos aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje“, – po pokalbio spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Susitikime „turės būti apibrėžta, kad karo pabaiga turi būti teisinga“, sakė jis.

Apie tai, ar bus kviečiama Rusija, jis sakė: „Mes esame atviri visoms pasaulio šalims, kurios gerbia mūsų suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Todėl galite daryti išvadas, ką mes kviečiame“.

„Mes tikrai norėtume, kad dalyvautų pasaulio pietų šalys, – pridūrė jis. – Ir norėtume, kad dalyvautų Kinija“.

Nebuvo nurodyta, kada šis viršūnių susitikimas galėtų įvykti.

Vasario mėnesį sueis dveji Rusijos karo Ukrainoje metai, o Maskva pastarosiomis savaitėmis dar suintensyvino oro antpuolius prieš Ukrainą.

„Norėtume, kad aukščiausiojo lygio susitikimas sulauktų plataus palaikymo ir kuo daugiau dalyvaujančių šalių tam, kad jis būtų sėkmingas“, – sakė V. Amherd. – Atėjus laikui, kai pamatysime, kad galime surengti sėkmingą aukščiausiojo lygio susitikimą, mes kartu jį surengsime“.

Ji sakė, kad Bernas norėtų „visaapimančios, teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“.

Pagal unikalų Konstitucijos aspektą septyni Šveicarijos Federalinės Tarybos nariai pakaitomis po vienerius metus eina prezidento pareigas.

V. Amherd pakeitė sveikatos ir vidaus reikalų ministrą Alainą Bersetą, kuris gruodžio 31 d. savo paties prašymu po dvylikos metų paliko vyriausybę.

61-erių V. Amherd yra teisininkė, kuri nuo 2005 m. yra parlamento Berne narė. 2019 m. abeji parlamento rūmai išrinko ją į Federalinę Tarybą.

Ji priklauso partijai „Mitte“, kuri buvo įsteigta 2021 m., susijungus Krikščionių demokratų liaudies partijai (CVP) ir Pilietinei demokratų partijai (BDP).

Pranešimas paskelbtas prieš Šveicarijos, Vokietijos ir Austrijos gynybos ministrų – Violos Amherd, Boriso Pistoriaus (Borisas Pistorijaus) ir Klaudios Tanner (Klaudijos Taner) – dviejų dienų susitikimą Berne.

Ketvirtadienį ir penktadienį jie aptars saugumo padėtį Europoje, karo Ukrainoje padarinius ir trijų vokiškai kalbančių kaimyninių šalių bendradarbiavimą saugumo srityje.

Ministrai taip pat pasirašys tarpusavio supratimo memorandumą dėl dalyvavimo Europos dangaus skydo iniciatyvoje, susijusioje su viešaisiais pirkimais, ir susitarimą dėl bendradarbiavimo ginkluotės srityje skatinimo, sakoma Šveicarijos vyriausybės pareiškime.

„Pasirašiusios tarpusavio supratimo memorandumą Šveicarija ir Austrija prisijungia prie 17 Europos valstybių, jau dalyvaujančių Europos dangaus skydo iniciatyvoje“, – sakoma pareiškime.

„Šveicarija suinteresuota nuosekliau orientuoti savo saugumo ir gynybos politiką į tarptautinį bendradarbiavimą ir didinti savo indėlį“, – priduriama jame.

Austrija, kuri taip pat yra neutrali šalis, šeštadienį paskelbė ketinanti prisijungti prie  „Europos dangaus skydo“ iniciatyvos, o kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris) pabrėžė, kad šis sprendimas nekelia abejonių dėl Austrijos neutralumo.

Neutralumo išlaikymas

8,8 mln. gyventojų turinti Šveicarija, kurioje vyrai šaukiami atlikti privalomąją karinę tarnybą, jau nuo seno laikosi karinio neutralumo pozicijos. Tačiau nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo savo plataus masto invaziją į Ukrainą, ši tradicija susilaukia daug kritikos.

Nors turtinga Alpių šalis, kuri nėra Europos Sąjungos narė, seka bloko pavyzdžiu dėl sankcijų, nukreiptų prieš Maskvą, ji iki šiol nerodė tokio lankstumo dėl savo karinio neutralumo.

Nepaisant Kyjivo ir jo sąjungininkų spaudimo, Bernas iki šiol atsisako leisti šalims, turinčioms Šveicarijoje pagamintų ginklų, reeksportuoti juos į Ukrainą. Tačiau Šveicarija teigė, kad kiekviena šalis gali kontroliuoti savo dalyvavimo „Europos dangaus skydo“ projekte mastą.

„Neutralios valstybės gali dalyvauti daugelyje sričių, – sakė šios šalies vyriausybė. – Šveicarija ir Austrija savo sąlygas dėl neutralumo išdėstė papildomoje deklaracijoje, kurioje, pavyzdžiui, teigiama, kad jos nedalyvaus ir neįsitrauks į tarptautinius karinius konfliktus.“

Vokietijos vadovaujamos 17 Europos valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Belgiją, Suomiją, Vengriją, Nyderlandus ir Švediją, susivienijo dėl antžeminės oro gynybos pagal Europos dangaus skydo projektą.

Jis apimtų bendrą trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio sistemų, įskaitant Vokietijoje pagamintų raketų „Iris-T“, amerikietiškųjų „Patriot“ ir JAV bei Izraelio raketų „Arrow-3“, pirkimą.

Tačiau Prancūzija, Italija ir Lenkija nepritarė šiam projektui, o Paryžius pasisakė už oro gynybos sistemą, kurioje būtų naudojama europietiška įranga.