Seimas imasi svarstyti visos dienos pradinių mokyklų modelį. Anot jų, toks mokymas padėtų efektyviau mokyti vaikus. „Visos dienos mokyklos yra labai svarbios ypatingai vaikams, kurie žemesnio socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso“, – sakė Seimo narė Vilija Targamadzė.

Tokios mokyklos jau veikia. Vilniuje šiais mokslo metais jas lanko beveik 20 tūkst. mokinių. Tačiau pradinukų mokytojai turi abejonių. Jie mano, kad visoje šalyje įkurti visos dienos mokyklas stigs pinigų.

„Mums kaip vadovams neaiškumas pirmiausia yra finansavimas, nes visos dienos mokyklos modelis yra papildomi kaštai ir etatai“, – kalbėjo Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė Jūratė Mikulskienė.

Įstatymą siūlantys parlamentarai įsitikinę, kad pinigai netaps našta nei savivaldybėms, nei žmonėms. „Vaikas turi neformalaus švietimo lėšas, taip pat yra kultūros paso lėšos ir kitos lėšos. Tai konsoliduoji lėšas ir kartais savivaldybei nereikia arba reikia labai neženkliai prisidėti. Ir atsiranda galimybė taip pat na, ir tėveliams prisidėti“, – aiškino V. Targamadzė.

Tuo tarpu, specialistai sako, kad dienos mokyklos reikalingos, bet jas atidaryti kiekvienoje savivaldybėje bus sunku. „Sprendžiami klausimai dar ir visiškai netiks su ugdymo turiniu kaip reiškiniu, bet ir ūkio dalimi, kuri yra taip pat reikšminga sprendžiant tokį kompleksinį momentą“, – sakė ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

Kai kurie tėvai baiminasi, kad visa diena mokykloje pernelyg išvargins jų atžalas. Specialistai tėvelius ramina – visos dienos mokykla, skirta ir neformaliam ugdymui, ir priežiūrai, kol tėvai darbe.

„Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikai būna iki 18 val. Yra du pedagogai. Tai čia – lygiai tas pats, jeigu mes kalbame apie tokį pradinį ugdymą, mes kalbame apie ilgesnį – visos dienos ugdymą ir visą išdėliojimą tiek formalios, tiek neformalios veiklos į visą dieną“, – aiškino Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė.

Tačiau specialistai pripažįsta – pedagogų trūkumas mokyklose – vis dar problema ir visos dienos mokyklų modelis šį trūkumą privers pajausti dar labiau. „Jeigu mes kalbame apie visos dienos mokyklos modelį, vienoje klasėje reikėtų dviejų pedagogų“, – kalbėjo J. Mikulskienė.

„Šiandienos atveju, tai prilyginta labiau vaikų priežiūros funkcijai nei, kad ugdymui – kai kuriose savivaldybėse ir dėl to tada susidaro tam tikri iššūkiai, nes labai nedidelis atlygis už tą darbą“, – ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistė.

Pritarus siūlymui, pokyčiai įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos.

Gruodį Seime po pateikimo pritarus tokiai opozicinės socialdemokratų frakcijos inicijuotai pataisai, toliau projektą nagrinės Seimo komitetai. Svarstymas Seimo plenariniame posėdyje vyks pavasario sesijos metu.

Viena pataisų iniciatorių Vilija Targamadzė sako, kad visos dienos mokykla užtikrintų vaikams iš nepalankios socialinės aplinkos lygias starto galimybes.

„Lietuvos bendrojo ugdymo sistemoje matyti reikšmingi skirtumai tarp atskirų mokinių pasiekimų, kuriuos nulemia nepalanki mokinio šeimos socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, ugdymo netolygumai skirtingose mokyklose“, – per pataisos pateikimą sakė V. Targamadzė.

Įstatyme siūloma įrašyti, kad pradinis ugdymas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu ir grindžiamas pasirinktu visos dienos mokyklos modeliu.

Anot iniciatorių, visos dienos mokykla sudarytų sąlygas „kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymuisi visą dieną saugioje aplinkoje“.

Pataisas teikiantys socialdemokratai pažymi, kad nuo 2019–2020 mokslo metų savivaldybės gali savo iniciatyva organizuoti visos dienos mokymąsi, bet visos dienos mokykla kaip kompleksinė ugdymo forma nėra nacionaliniu lygiu įteisinta Švietimo įstatyme.

V. Targamadzė taip pat atkreipia dėmesį, kad pradinio ugdymo visos dienos mokyklos modelius įtraukus į ugdymo programų bendruosius planus jiems turės būti skirtas finansavimas, išspręsti kiti organizaciniai klausimai.

Iniciatoriai taip pat sako, kad iš šiuo metu švietimui skiriamų lėšų būtų galima finansuoti dalį visos dienos mokyklai reikalingų išlaidų, nes savivaldybės nepanaudoja visų gaunamų pinigų.

Aiškinamajame rašte pateikiama informacija, kad pernai savivaldybėms mokymo lėšoms buvo skirta 788 mln. eurų, o į valstybės biudžetą grąžinta 1,2 mln. eurų.

Pritarus siūlymui pokyčiai įsigaliotų nuo 2022 metų rugsėjo 1 dienos.

Atrinko pagal motyvaciją

Visos dienos mokykla (VDM) yra vienas iš mokymosi proceso organizavimo būdų, kai moksleiviai mokykloje praleidžia daugiau laiko, jiems yra teikiamas individualus mokymas, švietimo pagalba ir socialinės paslaugos. Mokyklos vadovai gali laisviau derinti formalųjį ir neformalųjį ugdymą įtraukdami įvairių verslo ir socialinių partnerių.

Nuo šių mokslo metų Visos dienos mokyklos modelius turi galimybę išbandyti Kauno "Nemuno" mokykla-daugiafunkcis centras, Kauno Aleksandro Puškino gimnazija, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla, Kauno Palemono gimnazija, Kauno Prano Mašioto pradinė mokykla, Kauno Simono Daukanto progimnazija, Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla, Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazija ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija.

Bandomajame metus truksiančiame projekte iš viso dalyvauja 40 bendrojo ugdymo mokyklų iš įvairių šalies savivaldybių. Atrenkant savivaldybes buvo atsižvelgta į tai, kiek tėvų pritaria, kad jų vaikai mokytųsi visos dienos mokykloje, ar mokyklos turi socialinių partnerių tinklą, pavyzdžiui, vaikų dienos centrus, daugiafunkcius centrus, kurie talkintų mokykloms.

Plėtoja STEAM kryptį

Kauno Simono Daukanto progimnazija visos dienos mokyklos sistemą pradėjo kurti jau 2015 m. šia naujove pas save pritraukusi dvigubai daugiau mokinių ir pagerinusi jų pasiekimus. Nuo šių mokslo metų progimnazija jau oficialiai išbando ŠMM projektą.

"Mūsų progimnazija pasirinko išbandyti trečiąjį modelį, kuris yra vadinamas Integruotu visos dienos mokyklos modeliu. Šiuo metu jį išbando 1–8 klasių progimnazijos mokiniai, nes būtina trečiojo modelio sąlyga yra ta, kad veiklos yra privalomos", – pasakojo Simono Daukanto progimnazijos pavaduotojas ugdymui Aivaras Kunigonis.

Integruotos veiklos progimnazijoje yra vykdomos pagal programą "4x4". Ją sudaro keturios sritys: mokinys mokslininkas, mokinys sveikuolis, mokinys startuolis ir lyderystės laboratorija. Jose dalyvauja 5–8 klasių mokiniai, kas pusę metų atrenkami rotacijos principu. Tuo metu pradinukai tobulina skaitymo įgūdžius. Prie mokyklos projekto prisijungę socialiniai partneriai leidžia plėtoti pasirinktą progimnazijos kryptį – stiprinti mokinių kompetencijas STEAM mokomųjų dalykų srityse.

Viskas – nemokamai

Visos veiklos S.Daukanto progimnazijos mokiniams pasibaigia 18 val. ir yra nemokamos. "Minėtos keturios programos yra įtrauktos į pagrindinį pamokų tvarkaraštį. Jos vyksta keturis kartus per savaitę tuo pačiu metu 10.40–11.15. Po šių veiklų vėl tęsiasi pamokos, o joms pasibaigus prasideda kita veiklų dalis, kurią sudaro programa "Po skambučio", neformaliojo vaikų švietimo būrelio veiklos ir pagalbos pradinukui klubo veiklos, kurios vyksta pagal sudarytą tvarkaraštį ir dienotvarkę. Jos yra visiškai nemokamos, jokio papildomo tėvų mokesčio nėra", – sakė A.Kunigonis.

Kadangi projektas yra finansuojamas ne ŠMM, o pačios mokyklos, vienas pagrindinių progimnazijos iššūkių – lėšų trūkumas. "Pagrindiniai sunkumai, kurie iškyla, yra žmogiškųjų išteklių stoka bei finansavimo šaltinių stygius, neleidžiantis į mokyklą pritraukti dar daugiau specialistų, kurie savo žiniomis padėtų stiprinti mokyklos bendruomenę", – teigė progimnazijos pavaduotojas.

Partneriai – savanoriai

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla pasirinko pirmąjį VDM modelį, kuris nėra privalomas, tačiau tėvams taip pat nemokamas. "Nusprendę išbandyti Visos dienos mokyklos modelį turėjome viziją, kokias problemas padės išspręsti šis projektas. Tikime, kad visos dienos mokyklos veiklos prisidės prie mokinių saugumo ir gerovės, nes popamokinių veiklų metu ugdomi mokinių socialiniai ir emociniai įgūdžiai, bendrosios kompetencijos", – sakė mokyklos direktorė Dalia Lapėnienė.

Modelio išbando patys mažiausieji, nes atlikus apklausą mokykloje paaiškėjo, kad VDM paslauga aktualiausia pirmaklasių tėvams. Ji pradedame taikyti jau vidurdienį, pasibaigus formaliojo ugdymo pamokoms. Pirmiausia vaikams skiriamas poilsio laikas, o paskui – švietimo pagalba ir lavinimąsis neformaliojo ugdymo būreliuose.

"Stiprioji kuriamo modelio pusė – bendradarbiavimas su socialiniais partneriais teikiant kokybiškas neformaliojo vaikų ugdymo paslaugas. Dalis jų finansuojama iš neformaliojo vaikų švietimo krepšelio, kita dalis – iš socialiai atsakingų partnerių lėšų", – pasak D.Lapėnienės, kai kurie socialiniai partneriai tapo savanoriais, nemokamai vedančiais užsiėmimus. Tokių partnerių dėka užtikrinama ugdymo kokybė, kai vaikai ne tik sėdi belaukdami tėvų, bet ir turi galimybę pasirinkti įdomią veiklą.

A. Burbienė

Trūksta tinkamų erdvių

Nors VDM projektas dar tik prasidėjo, Jono ir Petro Vileišių mokykla turi ambicijų išbandyti ir kitus, sudėtingesnius modelius. "Tai paskatinimas ir palaikymas. Tokie projektai rodo, kad keičiasi sisteminis valstybinių institucijų požiūris į tai, kad vaikai turėtų būti užimti visą dieną. Vaikai yra mūsų ateitis, todėl kuo labiau juos išlavinsime, tuo daugiau pridėtinės vertės turėsime", – sakė mokyklos vadovė.

VDM įgyvendinimui iš Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro vykdomo ES projekto lėšų mokyklai buvo suteikti keli mokytojų padėjėjų etatai. Jie padeda ruošti pamokas, nuveda vaikus į būrelius, būna su jais visą VDM laiką – iki maždaug 17 val. "Jei nebūtų padėjėjų, nuskriaustume vaikus, nes neturėtume nei lėšų, nei darbuotojų", – sakė D.Lapėnienė.

Todėl antrą mėnesį veikiančiam projektui trūksta ne tiek žmogiškųjų išteklių, kiek patalpų ir ugdymui reikalingų priemonių. "Mokiniams būtina sukurti į jų popamokinės veiklos poreikius orientuotas aplinkas, poilsio ir žaidimų erdves, tai dar nėra padaryta tinkamai. Kita vertus, visos dienos mokykla veikia antrą mėnesį, taigi tikime, kad palaipsniui, iki pirmųjų veiklos metų pabaigos, iššūkius pavyks išspręsti", – teigė direktorė.

Atsirado daugiau laisvės

Kauno Prano Mašioto pradinėje mokykloje VDM modelio išbandyme dalyvauja visi 346 mokiniai. Nors nemokamos veiklos trunka tik iki 15.30 val., tačiau jos prasideda jau 7 val. ryte – iki pamokų pradžios pusantros valandos mokytojai veda individualias konsultacijas. Dienai einant formalusis ir neformalusis ugdymas susipina – anksčiau būreliais įvardintos veiklos dabar atsiduria pagrindiniame tvarkaraštyje kaip pamokos.

"Kas pasikeitė? Atsirado daugiau laisvės. Neprivalomą neformalųjį ugdymą įkėlėme į pagrindinį tvarkaraštį. Padarėme dvi ilgąsias pertraukas, vaikai maitinami du kartus. Į vieną bloką sudėjome kelias to paties dalyko pamokas", – naujoves vardijo mokyklos vadovė Aušra Burbienė.

Nuo rugsėjo mėnesio pradinukai gali iš paties ryto lipdyti molį ar mokytis sveikos gyvensenos, o viena pamoka gali trukti net 90 min. Anot mokyklos direktorės, vaikų tai nevargina, nes mokytojas sprendžia, kaip organizuoti pamoką: "Ir po 15 min. mokytojas gali padaryti pertrauką, žiūrint kaip tą dieną jaučiasi vaikai."

Pagalba talentingiems vaikams

Kadangi mokykla pasirinko sudėtingiausią – trečiąjį, integruotos dienos modelį, kardinaliems pokyčiams reikėjo specialiai paruošti mokytojus. "Sudariau darbo grupę, vežiausi į VDM svarstymus. Kadangi man pačiai buvo labai įdomu, raginau kolektyvą pabandyti. Įsitikino – nebuvo jokių konfliktų", – anot A.Burbienės, projekto išbandymas sutapo su etatinio apmokėjimo įvedimu, kas buvo papildoma motyvacija mokytojams, nes susilygino neformaliojo ir formaliojo ugdymo įkainiai.

Vaikai ir prisigalvoja visko, ir apsirinka, ir dar sugalvoja nubėgti į parduotuvę traškučių, kurių mokykloje nėra.

P.Mašioto pradinei mokyklai taip pat buvo skirti keli mokytojų padėjėjų etatai specialiųjų poreikių vaikams. "Dažniausiai specialieji poreikiai įvardijami, kai vaikai turi mokymosi ar elgesio problemų. Tačiau aš manau, kad ir labai geri, patys gabiausi mokiniai, lyderiai turi didžiulių problemų – jie taip pat yra specialiųjų poreikių vaikai. Pas mus tokių gabių vaikų yra labai daug. Jie yra labai jautrūs, nes išsiskiria iš kitų, su jais reikia labai daug dirbti", – kitokiu požiūriu į gabius vaikus, įtikinusiu mokyklai skirti padėjėjų, dalijosi A.Burbienė.

Pradėjus taikyti integruotą VDM modelį P.Mašioto pradinė mokykla susidūrė su panašiomis problemomis kaip ir kitos mokyklos: patalpų trūkumu ir saugumo užtikrinimu. Net sporto salės neturinti nedidukė mokykla yra pasirengusi patalpų įrengimo projektą, kuriam finansuoti lėšų laukia iš savivaldybės. Tuo metu vaikų, tėvų ir socialinių partnerių nuolatinis migravimas buvo išspręstas vartelių rakinimu.

"Nuo 7 val. iki pamokų pradžios, taip pat per ilgąsias pertraukas varteliai laikomi atrakinti, tačiau kitu metu išeiti iš teritorijos galima tik iš anksto apie tai perspėjus tėvus. "Vaikai ir prisigalvoja visko, ir apsirinka, ir dar sugalvoja nubėgti į parduotuvę traškučių, kurių mokykloje nėra", – anot mokyklos vadovės, tėvai taip pat dažnai trukdo ugdymosi procesui: tai bandelę atneša, tai pamirštas knygas. Esą visame pasaulyje tėvai vaikus palydi ir pasiima prie vartelių – taip užtikrinamas jų saugumas.

Galėtų prisidėti savivaldybė

Nors integruotas VDM modelis reikalauja daug žmogiškųjų išteklių ir papildomų lėšų, vienintelė ŠMM pagalba – mokytojai padėjėjai. Todėl nuo 15.30 val. mokykloje pradeda veikti pailginta grupė, už kurią moka patys tėvai.

"Nieko nefinansuoja, nė vieno euro. Turėjome viską pasidaryti iš savo pinigų. Manau, dėl to dabar vyksta bandomasis projektas, kad jame dalyvaujančios mokyklos galėtų apsiskaičiuoti, kiek lėšų joms reiktų. Galbūt kitais metais ir galės skirti finansavimą", – spėliojo A.Burbienė.

Anot jos, Vilniaus pavyzdys, kai už visos dienos mokyklą apmoka savivaldybė, rodo, kad vieni steigėjai rimčiau pažiūrėjo į šį modelį ir pasirūpino jo įgyvendinimu: "Tikrai buvo aišku, kiek Kauno mokyklų teikė paraiškas, tačiau niekas nesureagavo ir jokios pagalbos mums nei siūlė, nei teikė. Gal dėl darbų gausos. Vis dėlto, tėvams tai būtų didžiulė paslauga."

Pasak A.Burbienės, kad VDM būtų įgyvendinta visiškai ir vaikai būtų ugdomi iki pat 18 val., kai tėvai baigia darbus, trūksta maždaug 80 eurų vienam vaikui per mėnesį: "Bent jau šitoms eksperimente dalyvaujančioms mokykloms galėtų duoti. Arba visiems Kauno pradinukams – juk tėvai negali dirbti, jeigu turi pasiimti vaikus vidurdienį."

– Kas yra visos dienos mokykla (VDM)?

– Tai mokykla, prasmingą ir kryptingą veiklą mokiniams siūlanti ilgesnį, nei įprastai, laiką, iki 17 ar net iki 19 val. Tokia mokykla pasižymi formaliojo ir neformaliojo ugdymo derme, teikiama individualia mokymo, švietimo pagalba vaikui, saugios aplinkos užtikrinimu, maitinimo organizavimu ir kt. Į veiklą mokykloje gali būti įtraukiami ir socialiniai partneriai.

Vaikai, pasilikę ilgiau mokykloje, ruošia namų darbus, jeigu prireikia, jiems pagelbsti grupėje dirbantis mokytojas ar švietimo pagalbos specialistas – logopedas, socialinis darbuotojas ar kt., vaikai lanko neformaliojo švietimo būrelius, sportuoja gryname ore, žaidžia, ilsisi ir kt. Visos dienos mokyklos tikslas – sudaryti sąlygas kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam kiekvieno vaiko ugdymuisi visą dieną saugioje aplinkoje.

Tai mokykla, prasmingą ir kryptingą veiklą mokiniams siūlanti ilgesnį, nei įprastai, laiką, iki 17 ar net iki 19 val.

– Kuo skiriasi VDM modeliai?

– Modelį pasirenka mokykla, atsižvelgusi į savo bendruomenės poreikį. Modeliai šiek tiek skiriasi pagal tai, kokias neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo, kokia paslaugų teikimo eiga, kiek laiko trunka, koks paslaugų kiekis, dažnumas ir pan.

Pirmasis modelis apima pirmąją dienos dalį, kurioje įgyvendinamas formalus ugdymas. Antroji dienos dalis yra neprivaloma visiems mokiniams. Joje planuojamos neformaliojo švietimo veiklos, įgyvendinama projektinė veikla, teikiama švietimo pagalba, vykdoma mokinių priežiūra. Šis modelis labiausiai atpažįstamas mūsų mokykloms. Paprastai jis primena pailgintos dienos grupę, bet iš tiesų yra keletas esminių skirtumų.

Vienas iš jų – ugdymo erdvės. Pailgintos dienos grupių erdvė dažniausiai apima tik mokyklos arba aplink ją esančią erdvę. Visos dienos mokykla turi panaudoti daugybę kitų erdvių, esančių ne mokykloje, – tai kultūros centrai, bibliotekos, daugiafunkciai centrai, kultūros erdvės ir kt. Dar vienas skirtumas – pailgintos dienos grupė yra mokama paslauga, o visos dienos mokyklos ugdymas turi būti nemokamas bent iki 16–17 val.

Trečiasis skirtumas – paslaugas teikti gali ne tik pedagogai, bet ir kiti paslaugų teikėjai. Ir vienas svarbiausių skirtumų – veiklų tikslingumas. Pailgintos dienos grupė dažniausiai yra visiškai atskirta nuo formalaus ugdymo, o visos dienos mokykloje derinamas formalus ir neformalus ugdymas.

Antrasis modelis nuo pirmojo skiriasi tuo, kad į antrą dienos pusę nukeliami tam tikri dalykai, kurie yra privalomi visiems vaikams: integruotos programos, sveikatos ir lytiškumo ugdymas, prevencinės programos, projektinė veikla. Tai reiškia, kad ši dienos dalis mokykloje turi būti privaloma visiems mokiniams.

Trečiasis modelis yra pats įdomiausias ir reikalaujantis daugiausia iššūkių. Tai integruotas dienos modelis, kuriame nuolat kaitaliojamas formalus ugdymas su papildomomis veiklomis (neformalus švietimas, švietimo pagalba, mokinių priežiūra ir t.t.). Šis modelis reikalauja aiškios ugdymo krypties, nes privalo būti sąsaja tarp visų vykdomų veiklų.

Dauguma mokyklų pasirinko pirmąjį modelį, pagal kurį visos dienos mokyklos lankymas yra neprivalomas visiems mokiniams. Mažiau mokyklų pasirinko antrąjį ir trečiąjį modelius, pagal kuriuos visos dienos mokykla yra integrali ugdymo proceso dalis ir yra privaloma visiems mokiniams (pvz., visai klasei, o ne tik daliai mokinių).

– Koks yra ŠMM indėlis?

– Veikla finansuojama iš bendrajam ugdymui, neformaliajam vaikų švietimui skirtų lėšų, savivaldybių biudžetų, prisideda rėmėjai, pvz., vietinės verslo įmonės, savanoriai. Siekdama sudaryti geresnes sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, ŠMM šiais mokslo metais yra įdarbinusi 34 mokytojų padėjėjus mokyklose, kurios dalyvauja bandomajame Visos dienos mokyklos projekte. Iš ES lėšų mokytojų padėjėjų etatams įsteigti 2018–2019 mokslo metams  ministerija skyrė 230 tūkst. eurų.

Rodo pavyzdį

Savivaldybė dar vasaros pabaigoje žadėjo, kad nuo rugsėjo visi sostinės pradinukai mokyklose nemokamai bus užimti iki vakaro. Ši naujovė leis tėvams nebesukti galvos nei dėl papildomų finansų, nei ieškoti, kas ir kada mažuosius nuveš iš vienos veiklos į kitą. Bus pradedamas ambicingas Visos dienos mokyklos projektas.

Kad viskas neatrodytų primityviai, buvo teigiama, esą visoje Lietuvoje tik 40 mokyklų pasiryžo išbandyti Visos dienos modelį, o štai Vilniuje visos mokyklos jau nuo šio rugsėjo ima įgyvendinti šį progresyvų modelį.

"Vilnius rodo pavyzdį" – taip skambiai apie naujovę pranešė sostinės savivaldybė. Tiesa, rugpjūčio 31 d. vykusiame tradiciniame susitikime su mokyklų vadovais meras Remigijus Šimašius jau suskubo aiškinti, kad tai nereiškia, jog nuo šiol pradinių klasių mokiniai galės nemokamai lankyti būrelius. Tai tik galimybė vaikams pabūti mokykloje ilgiau, o ne kažkokia užklasinė veikla. Anot mero, mokiniams ir jų tėvams pažadamas saugus, kūrybiškas buvimas kartu.

Vilniaus meras akcentavo, kad mokyklos yra pačios atsakingos, kaip tą veiklą organizuoti. Mokyklos džiūgauti neskubėjo – jų vadovai nuo pirmosios rugsėjo dienos turėjo spręsti, kaip ir kur reikės susirasti darbuotojų šiai papildomai veiklai. Ir ką sugalvoti, kad vaikai tinkamai praleistų tas kelias valandas po pamokų. Mat nemažai anksčiau su verslo liudijimais dirbusių ir už vaikų priežiūrą iš tėvų pinigų gaudavusių pedagogų už savivaldybės siūlomą atlygį šį darbą dirbti paprasčiausiai atsisakė.

Atsakomybė – mokykloms

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja, visos dienos mokyklos grupės pedagogo darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedu. Grupės specialisto (pareigybės lygis A arba B) ir darbo užmokesčio koeficientas − 6,0. Tai sudaro 795 eurų popieriuje atidirbus visą dieną (t. y. 8 valandas) – 5 dienas per savaitę, iš viso 40 valandų. Pusė etato – 397,5 euro popieriuje.

Nemažai anksčiau su verslo liudijimais dirbusių ir už vaikų priežiūrą iš tėvų pinigų gaudavusių pedagogų už savivaldybės siūlomą atlygį šį darbą dirbti paprasčiausiai atsisakė.

"Pirmosiomis savaitėmis mokyklose buvo surinkta informacija apie tėvų poreikius, ji apibendrinta ir įstaigų vadovai priėmė sprendimus, koks yra grupių poreikis, – teigė A.Kovalevskaja. – Pabrėžiame, kad pačių ugdymo įstaigų vadovai yra atsakingi už Visos dienos mokyklos grupių veiklos organizavimą."

Kadangi mokyklų vadovai negali prieštarauti, o privalo vykdyti sostinės valdžios nurodymus, jie ir vykdo. Tik klausimas, kaip atrodys Visos dienos mokykla Vilniuje. Kelios dešimtys vaikų bus prižiūrimi kelių mokytojų, kol tėvai juos atsiims. Nors iš esmės Visos dienos mokykla – tai Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva, kurios pagrindas – visą dieną vaikus užimti kokybišku turiniu. Ir tai esmingai skiriasi nuo tikslo, kad vaikai kažkaip gyvi ir apysveikiai sulauktų 18-os valandos.

Ne tas pats

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, visos dienos mokykla nėra tas pats, kas pailgintos dienos grupė. Visos dienos mokykloje, kitaip nei pailgintos dienos grupėje, labai svarbus formalaus ugdymo ir neformalaus vaikų švietimo, kitų visą dieną teikiamų veiklų ir paslaugų integralumas, tęstinumas siekiant mokyklos išsikeltų tikslų. Pavyzdžiui, gal mokykla nusprendė pagerinti mokinių kurio nors dalyko pasiekimus ar pasirinko sveikatos ugdymo, ar STEAM ugdymo kryptį ir pan.

Be to, kai kuriuose visos dienos modeliuose dalis formalaus ugdymo gali persikelti į antrąją dienos pusę, formalus ugdymas ir neformalus švietimas kaitaliotis tarpusavyje. Visos dienos mokyklos veikloje paprastai dalyvauja ne tik mokytojai, bet ir kitų sričių specialistai – socialiniai darbuotojai, neformaliojo vaikų švietimo teikėjai.

Esminė visos dienos mokyklos kūrimo nuostata – mokykla yra visos bendruomenės rūpestis, taip pat ir įsipareigojimas tenkinti individualius vaiko ir jo šeimos poreikius, laiku teikti tikslingą pagalbą. Tai mokykla, orientuota ne tik į akademinių pasiekimų gerinimą, bet ir į socialinių emocinių kompetencijų ugdymą.

Mokyklos pasirengė, pradinukų mokytojai džiaugiasi, kad pagaliau galės jaustis oriai ir skirs daugiau laiko tiems, kas svarbiausi – vaikams. Pedagogai nuo šiol turės ne „klientus“ pagal verslo liudijimus, dirbdami dar ir buhalteriais,  o pirmiausiai skirs dėmesį vaikų ugdymui  ir nebesijaus kolektyviai tėvų samdomomis auklėmis. O kas rūpi pradinukų  tėveliams – atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus:

Iki kelintos valandos veikia visos dienos mokyklos grupės?

Visos dienos mokyklos grupės dirba:  pirmadieniais – ketvirtadieniais iki 18.00 val., penktadieniais – iki 17.00 val.  Mokinių atostogų metu šios grupės neveiks.

Ką daryti, jei mano mokykloje ši veikla trunka trumpiau, o aš nespėju grįžti iš darbo pasiimti atžalos?

Kviečiame būtinai kreiptis į mokyklos vadovą. Pagal galiojančią tvarką nemokama popamokinė veikla trunka iki 18 val. (penktadieniais iki 17 val.) ir mokykla privalo tai užtikrinti.

Ar įmanoma, kad grupė veiktų ir prieš pamokas rytais?  (Pvz. pamokos prasideda 9 val., o tėvams darbe reikia būti 8 val.)?

Tokia galimybė yra. Viskas priklauso nuo poreikio ir mokyklos galimybių. Tėveliai turėtų  dėl to kreiptis į mokyklos vadovą.

Ar visos dienos mokykla yra nemokama?

Tėvams mokėti nereikia, grupės veikla finansuojama iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto.

Ar reikia mokėti papildomai už būrelius, kurie vyksta po pamokų?

Pačios mokyklos mokslo metų ugdymo plane numatyti būreliai yra nemokami, tačiau mokyklose vyksta ir kitų organizuojami būreliai, tad mokėti turėsite tik tuo atveju, jeigu pasirinksite kitų švietimo tiekėjų organizuojamus užsiėmimus.

Nuo kada galiu tikėtis, kad mano mokykloje jau veiks visos dienos mokykla?

Visos dienos mokyklos grupės pilnai pradės veikti nuo š. m. rugsėjo 17 d.

Ar nemokama popamokinė veikla truks iki  pat mokslo metų pabaigos?

Nemokamos popamokinės veiklos pradinukams tęsis iki pat ugdymo proceso pabaigos, išskyrus mokinių atostogų  metą.

Į ką kreiptis, jei ši sistema mano mokykloje neveikia arba veikia prastai?

Už visos dienos mokyklos grupių darbo organizavimą yra atsakingas mokyklos vadovas.  Jei tėveliai turi pasiūlymų ir kyla klausimų dėl grupės organizavimo, būtinai kreipkitės  į mokyklos vadovą. 

Kiek už šią veiklą uždirbs mokytojai?

Pedagogai (specialistai) uždirbs nuo 718 eurų iki 908 eurų  („į rankas“) už 1 etatą.

Kaip už šias paslaugas bus atsiskaitoma su mokytojais?

Mokytojas yra mokyklos darbuotojas, atsiskaitymas vykdomas įprasta mokyklose tvarka – mokamas darbo užmokestis.

Ar gali būti renkamos papildomos rinkliavos iš tėvų už šią popamokinę veiklą?

Visos dienos mokykla yra nemokama, jos veiklą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Negalimos jokios papildomos rinkliavos.

Dalis mokytojų skundėsi, kad jų atlyginimas šios sistemos dėka sumažės – ar tikrai?

Mokytojų darbas visos dienos mokykloje bus apmokamas teisės aktų nustatyta tvarka, pagal mokytojų turimą pedagoginę kvalifikaciją ir darbo stažą.  Tokiu būdu užkertamas kelias neteisėtoms papildomoms rinkliavoms mokyklose.

Anksčiau prailgintos grupės irgi veikė, tėvai susitardavo su mokytojais, kam reikėjo keisti tvarką?

Su nauja tvarka visos dienos mokykla tapo prieinama visiems Vilniaus miesto vaikams, besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, nepriklausomai nuo jų tėvų finansinių galimybių.  Iki šios tvarkos  įsigaliojimo tokia paslauga galėjo pasinaudoti tik mokiniai, kurių tėvai turėjo galimybę susimokėti už suteikiamas paslaugas.

Ar mokinių atostogų metu darbas visos dienos mokyklos pedagogams yra apmokamas?

Taip, darbuotojas dirba pagal darbo sutartį, mokyklų vadovams rekomenduojama visos dienos pedagogo/specialisto pareigybės aprašyme numatyti darbus, atliekamus ir mokinių atostogų metu.

Ką mokytojas su vaikais veiks popamokiniu  metu?

Po pamokų moksleiviai galės ruošti namų darbus, mokytojai padės vaikams kuriems sunkiau sekasi mokytis. Mokytojai organizuos įvairius užsiėmimus, išvykas į gamtą, sudarys galimybes vaikams aktyviai leisti laiką, sportuoti.

Kaip parodė savivaldybės dar vasarą atlikta tėvų apklausa, absoliuti dauguma vilniečių pradinukų tėvų  (96 proc.) nori, kad vaikai galėtų saugiai laiką leisti savo mokykloje prižiūrimi mokytojų. Visos dienos mokykla    šią problemą nuo šiol visiškai išspręs.

Pagal šį modelį, vaikai mokykloje galėtų būti iki 17 valandos, o išskirtiniais atvejais ir iki 19 valandos.

Panevėžio Rožyno progimnazijos direktorės Aidos Adiklienės teigimu, atsižvelgiant į tėvų pageidavimus visos dienos mokyklos eksperimente pasiūlyta dalyvauti pirmokams – aštuntokams: „Taip pat labai lauktume savanorių tėvų. Jie galėtų padėti vaikams ruošti pamokas, vestų edukacinius užsiėmimus, pristatytų kitokią veiklą. Pavyzdžiui, pamokytų meistrauti, megzti, siūti, vestų švietimo valandėles, pokalbius“.

Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos direktorė Tereza Sotnik sakė, kad vietos verslininkai pailgintos dienos grupei yra parinkę žaislų, konstruktorių, o viena verslo įmonė pasirūpino, kad šią grupę lankantys vaikai kasdien gautų sriubos.

„Mano nuomone, viena didžiausių visos dienos mokyklos projekto problemų - neišspręstas vaikų maitinimo klausimas. Todėl gerai, kad atsirado verslininkų, kuriems rūpi vaikai", – teigė T. Sotnik.

Paraiškas visą dieną dirbti su mokiniais buvo pateikusios 102 šalies mokyklos.