„Pirmasis susitikimas su ministru pirmininku R. Sunaku šiandien Rygoje. Toliau puoselėsime strateginius dvišalius santykius ir gilinsime bendradarbiavimą regioninio saugumo klausimais. Tvirtai remiame Ukrainą“, – savo tviteryje pirmadienį rašė G. Nausėda.

Jie pirmadienį dalyvauja Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikime Rygoje.

R. Sunakas trečiuoju JK premjerų šiais metais tapo spalio 25 dieną. Pareigose jis pakeitė spalio 20 dieną atsistatydinusią Liz Truss (Liz Trus).

Ministras darbo vizito metu kartu su kolega iš Latvijos Edgaru Rinkevičiumi dalyvaus 2022 metų Baltų apdovanojimo įteikimo ceremonijoje.

G. Landsbergis taip pat dalyvaus Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijų inicijuotos studijos apie abiejų šalių bendradarbiavimo perspektyvas pristatymo renginyje.

Baltų apdovanojimas buvo įsteigtas 2018 metais ir skirtas apdovanoti Lietuvos ir Latvijos piliečius už laimėjimus tyrinėjant, puoselėjant ir stiprinant baltų paveldą.

Baltų apdovanojimu kasmet įvertinami pasiekimai ir indėlis šiose srityse: lietuvių literatūros vertimas į latvių kalbą arba latvių literatūros į lietuvių kalbą, lietuvių kalbos mokymas ir puoselėjimas Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo tyrimai, tiriamoji žurnalistika apie Lietuvos ir Latvijos istoriją, kultūrą ir turizmą.

Pasak E. Dobrovolskos, su Latvijos teisingumo ministru Janiu Bordanu ir Estijos teisingumo ministre Maris Lauri priimta vieninga pozicija įstoti į Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėtą Ukrainos bylą prieš Rusiją dėl įtarimų genocidu, pranešė Teisingumo ministerija.

E. Dobrovolska susitikime pabrėžė, kad negalima pavargti ieškant visų įmanomų priemonių padėti karo siaubiamai Ukrainai, kai dėl Rusijos tebevykdomos agresijos kasdien kenčia milijonai Ukrainos žmonių.

„Neturime teisės priprasti prie agresorių vykdomų siaubingų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, negalime pavargti stengdamiesi padėti šaliai, kuri šiandien kovoja už visos Europos demokratines vertybes ir laisvę“, – pranešime spaudai cituojama E. Dobrovolska.

Neturime teisės priprasti prie agresorių vykdomų siaubingų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, negalime pavargti stengdamiesi padėti šaliai, kuri šiandien kovoja už visos Europos demokratines vertybes ir laisvę.

Ministrės teigimu, Baltijos šalys gerai supranta laisvės kainą ir visada signalizavo Europai ir pasauliui apie Rusijos keliamą grėsmę, ir dabar reikia ne tik garsiai pasauliui kalbėti apie Ukrainoje Rusijos vykdomus karo nusikaltimus, bet ir sutelkti pastangas visiems įmanomiems teisingumo vykdymo formatams įgyvendinti.

Bendrame pareiškime penktadienį Baltijos šalių teisingumo ministrai griežtai pasmerkė Rusijos vykdomus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, civilių gyventojų žudynes ir įvardino bendrą tikslą – šių nusikaltimų vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 

Baltijos teisingumo ministrų bendru sutarimu, taip pat visose Baltijos šalyse bus draudžiami su tebevykdoma Rusijos agresija susiję simboliai. Seime šiuo metu svarstomos grupės parlamentarų pataisos dėl Rusijos karo simbolių uždraudimo.

Taip pat susitikimo metu ministrai aptarė specialaus tribunolo, skirto agresiją Ukrainoje planavusių ir jai vadovaujančių asmenų tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti, galimybę. 

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Lietuva inicijavo kreipimąsi į Hagos tribunolo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Lietuva tapo pirmąja valstybe, inicijavusia „Hagos procesą“ pagal Romos statutą, kuriuo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, prie jos prisijungė kitos Europos ir pasaulio šalys.

Taip pat Lietuvos prokuratūra yra pradėjusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų įvykdyto agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą. 

Teisingumo ministerija Europos Sąjungoje siūlo steigti specialų tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.

Teisingumo ministrė dėl to oficialiu laišku kreipėsi į Europos komisijos teisingumo komisarą Didier Reynders (Didjė Reindersą) ir Europos Sąjungos valstybių narių teisingumo ministrus.

Seimo Ryšių su visuomene skyrius pranešė, kad Baltijos šalių ir Švedijos parlamentų pirmininkų susitikime ketinama aptarti konkrečius veiksmus dėl pagalbos Ukrainai, stipraus atsako Rusijai ir regiono saugumo stiprinimo.

Parlamento vadovė anksčiau paragino Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių parlamentus priimti rezoliucijas dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą, imtis priemonių, kad Rusija būtų pašalintą iš tarptautinių organizacijų, pritaikytos griežtos sankcijos.

Ukrainai jau dabar reikia visos įmanomos pagalbos – nuo karinės, ekonominės, politinės, humanitarinės, teisinės paramos iki narystės ES ir NATO.

„Ukrainai jau dabar reikia visos įmanomos pagalbos – nuo karinės, ekonominės, politinės, humanitarinės, teisinės paramos iki narystės ES ir NATO. O Rusija privalo būti atkirsta nuo pasaulio, skubiai pritaikant visas įmanomas priemones – nuo narystės tarptautinėse organizacijose nutraukimo, griežtų asmeninių ir sektorinių sankcijų, iki atjungimo nuo tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT)“, – sako Seimo pirmininkė.

„Todėl paraginau parlamentų pirmininkus sekti Lietuvos pavyzdžiu, kad tarptautinė bendruomenė greičiau imtųsi koordinuotų veiksmų“, – pridūrė ji.

Parlamentas praėjusį ketvirtadienį per skubiai sušauktą neeilinę sesiją vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Rusiją ir Baltarusiją už karinę agresiją prieš Ukrainą, pakvietė šių šalių visuomenes tam priešintis.

Memorandumas apims apribojimų atšaukimą kelių, geležinkelių, oro ir jūrų transportu. Atverti sienas tarp trijų Baltijos šalių buvo sutarta praėjusią savaitę. Tai pirmas toks šalių bendradarbiavimo pavyzdys visoje Europos Sąjungoje (ES), pažymima Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Po memorandumo pasirašymo Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai vaizdo konferencijos būdu dalyvaus Europos Sąjungos Užsienio reikalų ministrų taryboje. Joje bus aptartas COVID-19 pandemijos poveikis Artimųjų Rytų ir ES Pietų kaimynystės regiono šalims, situacija Viduržemio jūros rytuose. ES užsienio reikalų ministrai aptars Artimųjų Rytų taikos procesą, ES ir naujosios Izraelio vyriausybės, kuri prisaikdinama šiandien, bendradarbiavimo perspektyvas.

Pirmoji Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų darbinė sesija bus skirta europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projektui, antrojoje vyriausybių vadovai ketina aptarti regioninius ir užsienio politikos klausimus.

Taip pat numatoma pasirašyti atnaujintą trišalį susitarimą dėl konsulinės pagalbos ir bendradarbiavimo ir bendrą pareiškimą.

Po Baltijos šalių ministrų pirmininkų spaudos konferencijos numatytas bendras darbinis susitikimas su Lenkijos premjeru.

Tai A.Butkevičius sakė šeštadienį Rygoje susitikęs su Kinijos premjeru Li Keqiangu (Li  Kečiangu).

Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad A.Butkevičius Rygoje, kur vyksta Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos vyriausybių vadovų susitikimas, taip pat padėkojo Kinijos premjerui už glaudų ir prasmingą dvišalį vyriausybių bendradarbiavimą per pastaruosius ketverius metus.

„Džiaugiuosi, jog pastaraisiais metais Lietuvos ir Kinijos santykiai tapo ženkliai glaudesni. Manau, tai ženklas, jog Lietuvos ir Kinijos santykiai sparčiai intensyvėja įvairiose srityse, ypač ekonominiame bendradarbiavime“, – sakė A.Butkevičius.

Anot pranešimo, premjerai, be kita ko, aptarė bendradarbiavimą logistikos bei transporto srityje.

„Kelios Kinijos kompanijos jau pradėjo veiklą Lietuvoje, todėl matome didelį potencialą ir investicijų srityje, ypač pasinaudojant „Vieno kelio, vienos juostos“ iniciatyva“, – teigė ministras pirmininkas ir priminė savo siūlymą 2017 metais Lietuvoje surengti transporto ministrų susitikimą „Kinija+16“ formatu.

Nors intensyvių karinių veiksmų šiuo metu Rytų Ukrainoje nevyksta, nerimą kelia tai, kad čia yra likusių Rusijos karių ir nėra nepriklausomos išorinės sienos kontrolės, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Reikia nepriklausomos sienos kontrolės

„Ukrainoje tebėra Rusijos kariai. Jų tikrai skaičiuojama tūkstančiais. Perdislokavimas nelabai aiškus. Kalbama, kad į kitas vietas tiesiog gali būti perdislokuojama taktiniais sumetimais. Žvilgsniai dabar krypsta į Mariupolį, kur galima tikėtis, kad vėliau gali būti kažkokių paaštrėjimų. Pagrindinis dalykas, apie kurį šnekame jau labai daug mėnesių, – nėra nepriklausomos išorinės Rusijos–Ukrainos sienos kontrolės“, – teigia L. Linkevičius.

Jis pabrėžia, jog ši siena svarbi tuo, kad pro ją visada buvo tiekiama karinė parama separatistams: įranga, ginkluotė, net ir sunkioji technika. „Informacijos neturime, nes kontrolės nėra. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai neprileidžiami“, – akcentuoja Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Nepatinka Europos „vienybė nedaryti nieko“

Europos vienybė Rusijos atžvilgiu yra svarbi, bet ji turi pasireikšti sutarimu dėl konkrečių veiksmų, penktadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, atvykęs į Europos Sąjungos (ES) ministrų susitikimą Rygoje.

Lietuvos ministro vertinimu, ES kol kas nesiėmė pakankamų priemonių, kurių reikia, kad būtų išspręsta krizė Ukrainoje, kur Rusijos remiami separatistai kovoja su vyriausybės pajėgomis.

„Vienybė yra labai geras žodis, visi yra už vienybę, bet vienybė nedaryti nieko - ne man. Man tai nepatinka. Turime vieningai kažką daryti“, - žurnalistams Rygoje sakė ministras.

Paklaustas, ar ES šalys artimiausiu metu sutars iki metų pabaigos pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, L.Linkevičius atsakė: „Tikiuosi. Tai mažiausia, ką galime padaryti“. L.Linkevičiaus teigimu, Vakarai taip pat turėtų vieningai tęsti Rusijos izoliaciją.

Rygoje susitikę ES užsienio reikalų ministrai aptaria situaciją Ukrainoje, bet konkrečių sprendimų susitikime nesitikima. Latvija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kaip ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, vyks į Rygą dalyvauti Europos kultūros sostinės atidarymo renginiuose.

Darbo vizito metu L.Graužinienė taip pat susitiks su Latvijos parlamento pirmininke Solvita Aboltinia ir Švedijos parlamento pirmininku Peru Westerbergu (Peru Vesterbergu), pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Į Rygą, kuri 2014 metais perima Europos kultūros sostinės titulą, vyks ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, skelbė Prezidentūra.

2014-aisiais Europos kultūros sostinės titulą su Ryga dalijasi Švedijos miestas Umėjas.