Per dvi dienas truksiančią kelionę A. Baerbock susitiks su Izraelio ministru pirmininku Benyaminu Netanyahu, prezidentu Isaacu Herzogu ir kolega Israeliu Katzu. Atstovo duomenimis, pagrindinės pokalbių temos bus šiuo metu vykstančios pastangos susitarti dėl humanitarinio ugnies nutraukimo, taip pat dėl tvarių paliaubų bei „Hamas“ rankose esančių įkaitų paleidimo.

„Žinoma, bus aptariama ir sudėtinga padėtis Rafoje, – sakė atstovas. – Esame labai sunerimę dėl situacijos Rafoje“.

A. Baerbock su solidarumo vizitu lankysis Izraelyje, ketvirtadienį sakė atstovas spaudai. Šis vizitas – tai dalis jos diplomatinių pastangų, siekiant suvaldyti krizę.

Vizitas įvyks kitą dieną po to, kai A. Baerbock Berlyne surengė derybas su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thaniu (Tamimu bin Hamadu Taniu), laikomu potencialiu tarpininku konflikte.

Ketvirtadienį Izraelyje viešėjo amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo šimtai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

„Ukrainai reikalingas žiemos apsaugos planas, apimantis oro gynybą, generatorius ir energijos tiekimo stiprinimą. Praėjusią žiemą matėme, kaip žiauriai Rusijos prezidentas kariauja šį karą, tikslingai atakuodamas kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektrines“, – žurnalistams Kyjive teigė ji.

Pirmadienį Kyjive vykusio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo pradžioje Vokietijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad, jos manymu, Bendrija greitu metu „išsiplės nuo Lisabonos iki Luhansko“.

Luhanskas yra labiausiai į rytus nutolusio Ukrainos regiono, nuo 2014-ųjų okupuoto Rusijos, centras.

Pakartodama ankstesnius ES pareigūnų pažadus priimti Ukrainą į bloką, ministrė pabrėžė, kad su kiekvienu nauju Ukrainos žemių išlaisvinimu Kyjivas artėja prie narystės Bendrijoje.

ES lyderiai pernai birželį Ukrainai suteikė kandidatės į Bendriją statusą. Nepaisant karo, Kyjivas viliasi, kad jam dar šiemet pavyks pradėti derybas dėl narystės ES.

„Su milžiniška drąsa ir ryžtu Ukraina taip pat gina mūsų visų laisvę“, – sakoma A. Baerbock pareiškime, kurį jai atvykus išplatino Užsienio reikalų ministerija.

Ukraina savo ruožtu gali pasitikėti sąjungininkais Vakaruose, pridūrė ministrė.

„Mes nemažinsime pastangų remti Ukrainą jai ginantis nuo Rusijos agresijos: tiek ekonominėje, tiek karinėje, tiek humanitarinėje“ sferose, sakė A. Baerbock.

Tai ketvirtas Vokietijos diplomatijos vadovės vizitas į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Niekas nepateisina šio karo kariavimo ant pačių nekalčiausių, vaikų, pečių.

Tikimasi, kad Ukrainos siekis tapti ES nare bus vienas iš klausimų, aptarsimų su Ukrainos pareigūnais šios kelionės metu.

Ukraina prieš metus gavo kandidatės į ES statusą ir tikisi šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, ką ji turi padaryti, kad prisijungtų prie bloko.

A. Baerbock sakė, kad Ukraina jau padarė didelę pažangą kai kuriose srityse, įskaitant teismų reformas, tačiau teigė, kad ji dar turi pasistengti kovojant su korupcija.

Ji dar kartą patvirtino Vokietijos „ryžtingą paramą Ukrainai jos kelyje į Europos Sąjungą“.

„Ir mes kaip ES dabar turime dirbti greitai, kad užtikrintume tinkamą vietą, kad prie stalo būtų daugiau kėdžių“, – pridūrė vokiečių ministrė.

Pareiškime A. Baerbock taip pat išreiškė pasipiktinimą dėl priverstinio Ukrainos vaikų perkėlimo į Rusiją.

„Mes remiame organizacijas, Ukrainos valdžios institucijas ir nevyriausybines organizacijas, kurios stengiasi sugrąžinti pagrobtus vaikus namo“, – sakė A. Baerbock.

„Niekas nepateisina šio karo kariavimo ant pačių nekalčiausių, vaikų, pečių, – sakė ji. – Pats pirmasis žingsnis link taikos – Vladimirui Putinui leisti šiems vaikams grįžti namo.“

Trečiadienį ji atvyksta į Latviją, ketvirtadienį – į Estiją, o penktadienį vizitą baigs Lietuvoje, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

Vilniuje Vokietijos diplomatijos vadovė susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda ir užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, lankysis NATO tarptautiniame batalione Rukloje.

Pradėdama vizitą Latvijoje, A. Baerbock su visų trijų Baltijos šalių ministrais aptars saugumo situaciją regione, NATO rytinio flango gynybos stiprinimą, Europos Sąjungos, Aljanso reakciją į Rusijos karą Ukrainoje.

Rytų ir Vidurio Europos šalys spaudžia Bendriją įvesti daugiau sankcijų Kremliui, įskaitant rusiškų dujų, naftos importo ribojimą.

Pasak diplomatų, Vokietija yra viena iš kelių Bendrijos šalių, kurios skeptiškai vertina galimybę įvesti naujus ribojimus.

Dėl Berlyno lyderystės stokos Lietuvoje kelis kartus rengtos protesto akcijos prie Vokietijos ambasados.