Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, joje R. G. kaltinamas dėl neteisėtų veikų, susijusių su jo buvusios darbovietės elektroninių duomenų bei sistemų perėmimu, panaudojimu, sunaikinimu ir dėl to įmonei padarytos turtinės žalos.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, R. G. kaltinamas, jog nuo darbo santykių nutraukimo 2021 metų vasario mėnesį, neturėdamas teisinio pagrindo administruoti įmonės informacinių sistemų bei prie jų prisijungti ir susipažinti su įmonės elektroniniais duomenimis, nuo 2021 metų vasario 20 dienos iki 2021 metų kovo 30 dienos, prie įmonės sistemų prisijungė ne mažiau kaip 428 kartus.

R. G. įmonėje dirbo informacinių technologijų vadovu, jis telefone įdiegtoje programinėje įrangoje laikė vartotojų vardus sudarančius duomenis bei šioms paskyroms priklausančius slaptažodžius ir įmonės sekretorei-referentei priklausančios elektroninės pašto dėžutės prisijungimo duomenis.

Įtariama, kad 2021 metų kovo 31 dieną R. G., prisijungęs prie šios darbuotojos pašto dėžutės, suformavo ir išsiuntė elektroninį laišką įvairioms įmonės adresatų grupėms.

Prisijungdamas prie kitam asmeniui priklausančios elektroninės pašto dėžutės, R. G. galimai pažeidė ir įmonės įgaliotų pašo dėžutės naudotojų susižinojimo neliečiamumą, o tuo pačiu, pašto dėžutėje esant gaunamai ir siunčiamai informacijai, susijusiai su įmonės veikla, įgijo prieigą stebėti įmonės siunčiamus pranešimus.

R. G. taip pat kaltinamas, jog prisijungęs prie įmonės informacinių sistemų, sunaikino, sugadino, pašalino bei pakeitė daugelio įmonės informacinių sistemų elektroninius duomenis.

R. G. pareikšti įtarimai dėl penkių Baudžiamojo kodekso straipsnių – asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimo (BK 166 str. 1 d.), neteisėto poveikio elektroniniams duomenims (BK 196 str. 2 d.), neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo (BK 198 str. 1 d.), neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos (BK 198-1 str. 1 d.) bei neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis (BK 198-2 str. 1 d.).

Uostamiesčio Vyturio gatvėje yra nuomos punktas. Kovo 14 d., apie 16 val., į jį atėjęs vyras išsinuomojo žaidimų konsolę, du pultelius ir keturis žaidimus.

Tos pačios dienos vakare šis vyras dar kartą grįžo į nuomos punktą ir dar išsinuomojo du elektrinius paspirtukus. Visus šiuos daiktus jis tikino nuomojąs trims dienoms.

Po trijų dienų tas pats vyras į punktą užsuko dar kartą. Tąkart taip pat trims dienoms jis išsinuomojo virtualios realybės šalmą.

Kovo 23 d. klientas bandė pratęsti nuomos sutartis, bandė aiškinti esąs išvykęs, negalįs pats ateiti ir sumokėti už išsinuomotus daiktus ir siuntė nuomotojams, kaip įtariama, suklastotas pinigų pervedimo kopijas. Tačiau pinigai nuomotojų taip ir nepasiekė.

Po to nuomos punkto darbuotojas su klientu susisiekti nebepavyko, išsinuomoti daiktai savininkams negrąžinti.

Pareiškimą policijai parašęs atsakingas nuomos punkto asmuo nurodė, kad negrąžinti daiktai ir nuomos pinigai sudaro įmonei padarytą žalą, kuri siekia 2050 eurų.

Kovo 26 d. jie kreipėsi į policiją, dėl turto pasisavinimo fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareigūnai bando ieškoti įtariamojo.

Pavasariais paprastai padaugėja vagysčių iš sandėliukų. Vagims geriausiai prieinami tie sandėliukai, kurių durys rakinamos pakabinamomis spynomis.

Šiemet jau būta panašių nusikaltimų, bet kol kas tai – pavieniai atvejai. Pastarąjį kartą Klaipėdoje vagys įsibrovė į sandėliuką Reikjaviko gatvėje. Dingo dviratis ir pompa, žala – apie 110 eurų.

FNTT baigto ikiteisminio tyrimo duomenimis, spaudos leidinius Lietuvoje platinusios ir dabar jau bankrutavusios bendrovės direktorius įtariamas sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir bendrovės lėšų iššvaistymu.

Tyrimo duomenys rodo, kad Kauno verslininkas slėpdamas mokesčius galėjo padaryti daugiau kaip 60 tūkst. eurų siekiančią žalą bendrovei ir valstybei.

Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad bendrovės vadovas į spaudos leidinius platinusios įmonės apskaitą įtraukė suklastotas aštuonių Kaune registruotų bendrovių sąskaitas faktūras.

Į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti suklastoti dokumentai apie neva atliktus automobilių remontus, įsigyjamas valymo ir statybų paslaugas, bendrovės tinklalapio priežiūrą, nuomojamas patalpas, perkamas įvairias prekes.

Tyrimas atskleidė, kad aštuonių bendrovių atstovai nieko nežinojo apie įformintus sandorius, tokių sąskaitų faktūrų nebuvo nei jų buhalterijoje, nei deklaracijose.

Nė viena iš šių bendrovių nebuvo pardavusi prekių ar suteikusi paslaugų kauniečio vadovaujamai įmonei. Įtariama, kad direktorius tik imitavo atsiskaitymus su aštuoniomis bendrovėmis, o bendrovei priklausančius 42 tūkst. eurų grynųjų galėjo iššvaistyti.

Už į buhalterinę apskaitą įtrauktus fiktyvius sandorius, nesumokėta daugiau kaip 17 tūkst. eurų mokesčių.

Kauniečiui už įvykdytas nusikalstamas veikas gresia maksimali laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė VŠT ieškinį ir panaikino anksčiau teismų priimtą sprendimą areštuoti 3,7 mln. eurų vertės buvusio VŠT vadovo Arūnui Keserausko ir buvusių valdybos narių – Jono Urbanavičiaus, Virginijaus Dastiko ir Kęstučio Karoso turtą.

VŠT siekė iš A. Keserausko prisiteisti 376,6 tūkst. eurų žalos, o iš visų asmenų – solidariai 3,305 mln. eurų.

VŠT teisme siekė įrodyti, kad daugiau nei 2,3 mln. eurų nuostolį patyrė, vadovaujant A. Keserauskui ir įmonei finansuojant žlugusią ir bankrutuojančią oro bendrovę „Air Lituanica“. Dar 800 tūkst. eurų žalos patirta, pasirašius nuostolingą sutartį su koncerno „Icor“ ir Vilniaus savivaldybės įmone „Reenergy“, o 400 tūkst. eurų – dėl A. Keserausko užsakytų nereikalingų paslaugų bei paramos dalijimo.

Tarp pastarųjų paslaugų minimos teniso aikštelių nuomos sutartys su bendrove „Teniso pasaulis“, radijo laidų užsakymo sutartis su „Znad Wiliii“, reklamos sutartys su Vilniaus teniso klubu, Vilniaus gyventojų apklausos sutartys su bendrovėmis „VIP viešosios informacijos partneriai“ ir „ON media“. Taip pat teigiama, kad VŠT suteikė beveik 430 tūkst. eurų paramos, nors nuo 2012 metų įmonės veikla tapo nuostolinga.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog sandoriai su „Air Lituanica“ buvo sudaryti ne tik pagrindinio akcininko (Vilniaus miesto savivaldybės – BNS) pritarimu, bet ir akcininko iniciatyva. Teismas nenustatė duomenų, kad buvę VŠT vadovai iš šių sandorių būtų gavę asmeninės naudos. Teismo teigimu, VŠT akcininkai ir stebėtojų taryba žinojo ir apie susitarimą su „Reenergy“.

Bylos duomenimis, VŠT 2013-2015 metais suteikė paramos už 212 tūkst. eurų, tačiau, pasak teismo, atsižvelgiant į bendrovės įstatinį kapitalą (103,24 mln. eurų), negalima teigti, jog parama galėjo turėti reikšmingos įtakos bendrovės rezultatams ar galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.

„Byloje nėra duomenų, kad VŠT patirtos teniso aikštelių nuomos, reklamos bei visuomenės nuomonės apklausos išlaidos trikdytų bendrovės veiklą, būtų neprotingos, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti įmonės vadovo (A. Keserausko – BNS) pareigų pažeidimo“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

A. Keserauskas VŠT vadovavo nuo 2009 metų lapkričio iki 2015 metų rugpjūčio, o visi asmenys įmonės valdyboje dirbo nuo 2011 metų gruodžio iki 2015 metų liepos.

2015 metų lapkritį Vilniaus valdžia paprašė prokurorų ištirti, ar A. Keserauskas galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pasisavinti įmonės turto bei padaryti jai apie 3 mln. eurų žalos. 2015-ųjų pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė netirti A. Keserausko galimo piktnaudžiavimo.

„Lietuvos geležinkeliai“, atlikę „GelPro“ veiklos auditą, apskaičiavo, kad buvusių jos vadovų veiksmai galėjo padaryti bendrovei daugiau kaip 170 tūkst. eurų žalos.

„Kreipėmės į prokurorus, prašydami ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jau nustatytų galimų pažeidimų, bet ir ištirti informaciją dėl kitų nusikalstamų veikų, surinkti papildomus įrodymus – to įmonė pati padaryti negali. Gali būti, kad pažeidimų sąrašas bus dar ilgesnis“, – pranešime spaudai sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

„Geležinkelių projektavimui“ iki šių metų balandžio daugiau nei ketverius metus vadovavo Romas Rasiulis. BNS žiniomis, sprendimas jį atleisti priimtas po to, kai jis kartu su savo pavaduotoju Sauliumi Morkūnu išvažiavo į anglų kalbos kursus Maltoje.

Pasak pranešimo, buvę „GelPro“ vadovai įtariami painioję interesus, sudarant darbo sutartis, planuodami darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, kai kuriems jų galėjo būti neproporcingai didintas darbo užmokesčio priedas, nors įmonė dirbo nuostolingai.

Be to, eikvojant bendrovės resursus, vienam įmonės vadovų ar su juo susijusiems asmenims galbūt buvo įrengiama privati sodyba, už įmonės lėšas galbūt pirktos jai reikalingos statybinės medžiagos, jos sandėliuotos bendrovės patalpose.

Be to, įtariama, kad vengta už sutarties nevykdymą iš „GelPro“ subrangovų išieškoti netesybas, galėjo būti pažeistos ir sutartys, kai prekės pirktos brangiau.

Pasak M. Bartuškos, audito išvados dar labiau sustiprino įtarimus, jog įmonės turtas buvo naudojamas asmeniniams arba sau lojalių žmonių interesams. Pasak jo, pažeidimų gali būti ir daugiau.

„Geležinkelių projektavimas“ likviduota šių metų rugsėjo 22 dieną, o jos veikla perkelta į kitą grupės bendrovę – Geležinkelio tiesimo centrą. Pasak „Lietuvos geležinkelių“, skaičiuojama, kad įmonių sujungimas duos 0,36 mln. eurų metinį efektą.

Rugsėjo pradžioje skelbta, kad dauguma „Lietuvos geležinkelių“ antrinių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį dirbo nuostolingai, o daugiausiai nuostolių patyrė „Geležinkelio tiesimo centras“.

Buvęs įmonės vadovas Benas Renatas Baltusis, jį pakeitusi Ona Regina Vaskelienė ir bendrovės steigėjos – savivaldybė bei jos valdoma bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ – turi atlyginti įmonei 499,2 tūkst. eurų žalą. Tokį sprendimą lapkričio 2 dieną priėmė Vilniaus apygardos teismas.

Didžiausią sumą – 482,2 tūkst. eurų – privalo sumokėti B. R. Baltusis kartu su savivaldybe (valdė 51 iš 100 „Vilnius veža“ dalių) ir „Vilniaus viešasis transporta“ (49 dalys).

„Neūkiškai tvarkydamas įmonės reikalus, atsakovas (B. R. Baltusis – BNS) tęsė santykius su įmonės kreditoriais, prisiimant naujus ir nepagrįstai tęsiant esamus įsipareigojimus, kurių įmonė negalėjo padengti dėl nemokumo“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas taip pat nutarė, kad įmonės dalininkai turėjo susipažinti su „Vilnius veža“ finansine būkle ir pateikti prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

„Vilnius veža“ iš buvusių įmonės vadovų ir savininkų siekė atgauti beveik 626 tūkst. eurų.

Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas BNS teigė, kad savivaldybė skųs Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

„Savivaldybė atsižvelgdama į priimtą nepalankų teismo sprendimą imsis būtinų teisinių veiksmų, siekdama, kad žala būtų išieškota iš kaltų asmenų bei imsis priemonių, užtikrinančių žalos išieškojimo galimumą, įskaitant kaltų asmenų turto areštą“, – BNS atsiųstame komentare teigė A. Zubriakovas.

Bankroto byla „Vilnius veža“ iškelta 2015 metų rugsėjį, 2016 metų balandį buvo patvirtinti 590,1 tūkst. eurų kreditorių reikalavimai.

B. R. Baltusis „Vilnius veža“ vadovavo nuo 2013 metų kovo pabaigos iki 2015 metų liepos pradžios, vėliau jį pakeitė O. R. Vaskelienė.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

"Ieškinyje nurodytų atsakovų veikla privalėjo būti orientuota į bendrovės lėšų kaupimą, rengiantis šilumos ūkio perėmimui iš nuomos. Deja, tuometinio vadovo ir valdybos priimti sprendimai rodo, kad atsakingo požiūrio, orientuoto į ūkio susigrąžinimą, nebuvo. Įmonės lėšomis buvo disponuojama neatsakingai, todėl šiandien bendrovė yra priversta skaičiuoti nuostolius ir išsiieškoti juos iš tai padariusių asmenų", - pranešime spaudai sakė VŠT vadovas Mantas Burokas.

Anot jo, Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje minima, kad žalpos, be A.Keserausko, įmonei padarė buvę valdybos nariai Jonas Urbanavičius, Virginijus Dastikas ir Kęstutis Karosas.

Pasak pranešimo, daugiau nei 2,3 mln. eurų nuostolį bendrovė patyrė, vadovaujant A.Keserauskui ir VŠT finansuojant žlugusią ir bankrutuojančią oro bendrovę "Air Lituanica". Dar 800 tūkst. eurų žalos patirtaė, pasirašius nuostolingą sutartį su koncerno "Icor" ir Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė "Reenergy", o 400 tūkst. eurų - dėl A.Keserausko užsakytų nereikalingų paslaugų bei paramos dalijimo.