Santaka | KaunoDiena.lt

Santaka

SANTAKA

Situacija: sovietmetį pergyvenęs Kalnaberžės dvaras buvo privatizuotas 2001 m., tačiau ilgus metus stovėjo netvarkomas. Nuotraukose – 2011 m. ir 2022 m. vaizdai.

Lietuvos dvarų sodybos lieka tyrimų paraštėse. Kodėl?

Išraiška: naujojo KTU teatro studijos spektaklio „A“ akimirkos.

Studija „44“ spektaklis „A“: tyrinėjant atjautos riba

Galimybė: lietuviai verslininkai nebeužmezgė tampresnių ryšių su JAV atstovais, nors iki okupacijos dar spėjo sudalyvauti ir Pasaulinėje parodoje, 1939 m. vykusioje Niujorke. Nuotraukoje – bendras parodos vaizdas.

„Savas pas Savą“: JAV lietuvių ir Lietuvos prekybą skatinusio centro istorija

Bankininkė.

Kasdienybės perregėjimas Prano Griušio kūryboje

Rezultatas: naujuosius akcentus Kaunui dešimt atrinktų menininkų sukūrė per mažiau nei mėnesį. Nuotraukoje – Āris Smildzers ir jo „Modernistinis portretas“.

Tarptautinis skulptūros simpoziumas Kaune: pakartota istorija

Vidaus reikalų ministerijos rūmai (piliečių apsaugos departamentas) / Lietuvos policija, 1918–1928

Laisvės alėjos pradžios dominantė: neblėstanti praeities ir dabarties aura

Atvirlaiškis. Nuotrauka „Petras Vaičiūnas su žmona Teofilija Vytauto kalne“. 1921 m.

„Laimės kitokios, ne paveikslėly“

Milda Pleitaitė, Kazimieras Momkus. Šiandien karaliai mums pasakas seka. Vilnius: M. K. Čiurlionio namai, 2025, 48 p.

Literatūrinė pasaka – kaip skambantis Čiurlionio pasaulio vaizdinys

Ambasadoriai: Lesios Ukrainkos nacionalinio akademinio dramos teatro kūrėjai — kaip ir daugelis Ukrainos menininkų — savo misija laikopristatyti gimtosios šalies meną užsienyje.

Karas pakeitė repertuarą, bet ne kijyviečių meilę menui

Pradžia: nuosekli baleto kaip teatro meno raida Lietuvoje prasidėjo tik nuo XX a. trečiojo dešimtmečio, kai iš Sankt Peterburgo į Kauną atvyko keli Rusijos menininkai.

Lietuvos profesionaliojo baleto šimtmetis

Režisierius Romas Zabarauskas: kalbėkim, kalbomis kultūros nenupiginsim

1

Menas ir pramogos

Režisierius Romas Zabarauskas: kalbėkim, kalbomis kultūros nenupiginsim

„Šokančios būsenos“: tapyba ant stiklo ir po stiklu

2

Menas ir pramogos

„Šokančios būsenos“: tapyba ant stiklo ir po stiklu

Simbolis: auksinis narvas – pagrindinis spektaklio vizualinis simbolis, atskleidžiantis G. Bukinės herojės konfliktą tarp išorinio blizgesio ir vidinio pasaulio.

Menas ir pramogos

Teatras teatre: KVMT scenoje – tikroji aktorės Adrianne Lecouvreur istorija

Virsmai: „AeReA“ vėliavos skelbė ryžtą kautis, triumfą ir simbolizavo audeklus, kuriais pridengiami žuvusieji.

Menas ir pramogos

Vėliavnešiai po aukos audeklu

Motyvai: spektaklyje „Mein Kampf“ atpažįstami transformuoti nacių estetikos elementai.

4

Menas ir pramogos

Jakubo Skrzywaneko provokuojantis dialogas su istorija

Paralelės: „While we are here“ šokėjos į vieną pynę sujungė reivo atmosferą, judesius ir Europos tautų folklorui būdingas šokio figūras.

Menas ir pramogos

Kas bendro tarp reivo ir tradicinių šokių?

Ryšys: pasirodymo „Women Weave the Land“ kūrėjos kalbėjo apie moters jaučiamas emocijas, prigimties pajautą, santykį su aplinka.

Menas ir pramogos

„ConTempo“: besisukant mėlyname danguje

Tema: J. Petraičio knyga – tai istorija apie gyvenimo statybas ir statybininkus, legalius ir nelegalius būdus save įprasminti.

Kultūra

Ką iš tikrųjų turi Jauniaus Petraičio romanas „Tu kažką turi“?