Santaka | KaunoDiena.lt

Santaka

SANTAKA

SANTAKA

Prezidentas K. Grinius kalba per daktaro Jono Basanavičiaus 75-mečio minėjimą Karo muziejaus sodelyje. Kaunas, 1926 m. lapkričio 23 d.

Kazys Grinius: ne Konstituciją lenkti į save, bet save lenkti į Konstituciją

Užuovėja: XXI a. karai ir nujaučiama senosios tvarkos griūtis skatina atsigręžti į literatūrą, aprašiusią dramatiškus XX a. Europos virsmus.

Prarasto laiko beieškant Vidurio–Rytų Europos paribiuose ir kavinėse

Kristina Daniūnaitė. Įsimylėjusi Harpija.

Net mažiausias šviesos blyksnis suteikia vilties

Metamorfozė: R. Petraičiui teko įsikūnyti į skirtingus vyrų personažus, A. Pikturnaitei – atskleisti prieštaringas Agnijos asmenybės puses.

„Agnijos magija“: tarp moters ir raganos

Kauno radijo darbuotojai studijoje, 1925 m.

Valstybės radiofono programa

PPAR statyba. Matyti O. ir K. Navasaičių namas.

Kristijono Donelaičio gatvės istorijos: Navasaičių namas

Gluosnis mėnesienoje.

Justinas Krasuckas. Tikrumo beieškant

Daiva Ložytė. Paukščiai.

„Pavasaris 2026“: keramikos tendencijos

Perspektyva: Kauno kultūrinio gyvenimo energiją pastebintis L. Katkus pasigenda jaunimui skirtų literatūros renginių.

Literatūra – daugiau nei spausdintos knygos

Lietuvių studentų choras, reprezentuojantis Lietuvą II tautų šventėje Nicoje. 1933 m.

Nuo prisvilusių debiutų iki aukso medalių: kaip Lietuva į pasaulį ėjo

Tendencija: „Noriu, kad lietuviškas eilėraštis išmokytų to, ko gali išmokyti tik lietuviškas eilėraštis“, – dėl poeziją veikiančių globalumo ir unifikacijos procesų nerimauja A. Vigulis.

Kultūra

Arvis Vigulas: dabarties pasaulyje kultūra yra pažeidžiama

Akcentai: naujieji šeimininkai stengiasi prikelti XIX a. menantį dvarą – gyvybės įkvėpti jo pastatams, sugrąžinti užmarštin nugrimzdusias čia gyvenusių žmonių istorijas.

Kultūra

Nuo senų laikraščių skiautės iki XIX a. romano

Baltiškoji lietuvių kalbos ir kultūros prigimtis: skirtingi požiūriai

Kultūra

Baltiškoji lietuvių kalbos ir kultūros prigimtis: skirtingi požiūriai

Harmonija: „Skambančių raštų“ ekspozicija M. K. Čiurlionio nacionalinio dailės muziejaus Kryžių kiemelyje.

1

Menas ir pramogos

Nauja lietuviška proskyna tarptautinėje šiuolaikinio meno erdvėje

Ryšiai: kiekvienas Domo Mykolo parodos objektas — tarsi vieno bendro pasakojimo dalis.

Menas ir pramogos

Sintetinių kaulų filosofija Domo Mykolo parodoje

Jankus, Gediminas, 2025. Hamletas miręs. Kaunas: „Kauko laiptai“, 152 p.

Kultūra

Spalvingas blogio žvėries kailis

Aidai: kurdamas M. K. Čiurlioniui dedikuotą opusą A. Alcys sako įsivaizdavęs, kad klausydamas jo didis kūrėjas atpažintų savo epochos simfoninio orkestro skambesį.

Kultūra

Kūrinio idėja – vesti klausytoją M. K. Čiurlionio keliu

Realybė: anot S. Bekeraitės, antropoceno terminas įsitvirtina filosofijoje ir mene, nes nebeįmanoma nereaguoti į laikmetį, kuriame gyvename.

Mokslas ir IT

Paleontologė dr. Simona Bekeraitė: ryškiausia mūsų palikta žymė – išnaikintos rūšys