Lauktas karjeros šuolis

Antradienį Airijos ministru pirmininku paskirtas 37-erių S. Harrisas pakeitė Leo Varadkarą, kuris, premjero pareigas ėjęs du kartus, taip pat buvo vienas jauniausių Europos lyderių. Atsistatydindamas jis sakė nebesijaučiąs, kad būtų geriausias žmogus vadovauti šaliai. Neseniai L. Varadkaras patyrė pralaimėjimus dviejuose referendumuose, kuriuose tikėjosi tautos palaikymo savo siekiams modernizuoti Konstitucijos nuostatas dėl šeimos sampratos ir moters vaidmens namų ūkyje, tačiau nesurinko daugumos. Be to, jis buvo kaltinamas klaidomis socialinės ir būsto politikos srityje.

L. Varadkaras sakė visada manęs, kad S. Harrisas užims aukščiausią postą: „Jis pasižymi empatija, energija, patirtimi, kampanijų vedimo įgūdžiais ir politine nuovoka, kad galėtų mus vesti į priekį.“

Prieš oficialią paskyrimo Vyriausybės vadovu ceremoniją S. Harrisą pagrindinė valdančiosios koalicijos jėga, centro dešinioji partija „Fine Gael“, išsirinko savo vadovu – taoiseach’u. Tai gėlų kalbos žodis, reiškiantis „genties vadas“ arba „lyderis“.

S. Harrisas pažadėjo partijos nariams, kad už pasitikėjimą atsilygins „sunkiu kasdieniu darbu, krauju, prakaitu ir ašaromis“, dirbs kiekvieną dieną „atsakingai ir nuolankiai“, kreips partiją į „pamatines vertybes“, tokias kaip verslas, žemės ūkis, įstatymas ir tvarka.

S. Harriso tapimas ministru pirmininku vainikuoja žaibišką jo politinę karjerą.

Studijas iškeitė į politiką

1986 m. gimęs S. Harrisas užaugo mažame pakrantės miestelyje Greistoune, netoli Dublino, taksi vairuotojo šeimoje. Vienus metus koledže Dubline pasimokęs žurnalistikos ir prancūzų kalbos, jis susitelkė į jau tada daug žadėjusią politinę karjerą.

Būdamas šešiolikos metų, įstojo į partijos „Fine Gael“ jaunimo skyrių, greitai išsiskyrė iš kitų kolegų. Aktyvus vietos politikoje jis tapo akcentuodamas pagalbą autistiškus vaikus auginančioms šeimoms. Įkvėptas aspergerio sindromą turinčio brolio istorijos, S. Harrisas įkūrė labdaros organizaciją „As I Am“, kuriai šiandien vadovauja jo brolis Adamas.

Sulaukęs 22-ejų S. Harrisas tapo grafystės tarybos nariu, 2011 m., būdamas 24-erių, buvo išrinktas į parlamentą. Tuo metu politikas buvo jauniausias parlamento narys ir vadintas „Airijos parlamento (Dáil) kūdikiu“.

Būdamas vos 29-erių, 2016 m., jis buvo paskirtas sveikatos apsaugos ministru, juo buvo daugiau nei ketverius metus, įskaitant COVID-19 pandemiją. Naujas S. Harriso karjeros etapas prasidėjo tapus aukštojo mokslo ministru. Eidamas šias pareigas jis akcentavo įtraukiojo mokslo svarbą, pradėjo iniciatyvą, leidžiančią intelekto sutrikimų turintiems asmenims siekti aukštesnio išsilavinimo.

Įvaizdis ir darbai

Net ir kritikai pripažįsta, kad S. Harrisas yra talentingas komunikacijos specialistas. Būdamas aktyvus socialiniuose tinkluose, jis yra vienas labiausiai matomų Airijos politikų.

Tiktoke politikas surinko 1,9 mln. paspaudimų „patinka“, turi šimtus tūkstančių sekėjų socialiniame tinkle X, instagrame ir rūpestingai prižiūri savo paskyras – beveik kasdien skelbia naujus įrašus.

Tapęs premjeru, atsakingu už platų sričių spektrą, norėdamas išlikti populiarus S. Harrisas turės rodyti gerokai daugiau pastangų. Juolab kad laukia didžiulis darbų sąrašas, įskaitant būsto ir benamystės krizes, kritiką dėl Vyriausybės politikos prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.

„Noriu į viešąjį gyvenimą įnešti naujų idėjų, naujos energijos ir, tikiuosi, naujos empatijos. Laiko tikrai nedaug, o nuveikti reikia labai daug“, – po balsavimo parlamente žadėjo S. Harrisas.

Jis taip pat sakė, kad daugiausia dėmesio skirs naujų būstų statybai, vykdys planingesnę ir tvaresnę imigracijos politiką ir kovos su populizmo pavojais.

Savų lūkesčių turi ir partija „Fine Gael“, kuri, likus dešimt savaičių iki vietos ir Europos Parlamento rinkimų ir metams iki visuotinių rinkimų, apklausų lentelėse užima trečią vietą. 2020 m. rinkimuose „Fine Gael“ aplenkė kairiojo sparno nacionalistų partiją „Sinn Fein“. Apklausose pirmaujanti partija – buvusi sukarintos organizacijos IRA politinis sparnas – negaili kritikos valdančiajai „Fine Gael“, liberalų „Fianna Fáil“ ir Žaliųjų koalicijai.

Sekmadienį 37-erių politikas sakė, kad jam didelė garbė būti paskirtam partijos vadovu.

Manoma, kad premjeru S. Harrisas bus paskirtas kito mėnesio pradžioje, kai parlamentas grįš po atostogų.

Kiek anksčiau šią savaitę Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) paskelbė, kad atsistatydins, kai tik bus išrinktas jo įpėdinis.

Trečiadienį L. Varadkaras nurodė, kad sprendimą trauktis iš premjero ir partijos „Fine Gael“ vadovo postų priėmė dėl asmeninių ir politinių priežasčių ir nurodė neturįs tvirtų ateities planų. Jis teigė, kad planuoja likti dirbti parlamente kaip įstatymų leidėjas.

„Po septynerių metų kadencijos nebesu tinkamiausias žmogus šiam darbui“, – trečiadienį nurodė 45-erių L. Varadkaras.

„Mano atsistatydinimo priežastys yra asmeninės ir politinės, bet daugiausia – politinės“, – sakė jis, tačiau detalesnės informacijos nepateikė.

Po kelias valandas trukusio balsavimo S. Harrisas užsitikrino daugumos „Fine Gael“ kolegų paramą ir tapo naujuoju partijos vadovu.

„Fine Gael“ lyderio pavaduotojas Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) pabrėžė, kad naujasis partijos vadovas ir būsimasis ministras pirmininkas yra charizmatiškas politikas, iš kurio tikimasi naujovių.

Po paskyrimo S. Harrisas padėkojo centro dešiniosios partijos nariams už pasitikėjimą ir sakė, kad už tai jiems atsilygins sunkiu darbu, kasdiene atsakomybe, nuolankumu ir pilietiškumu.

S. Harrisas, išdėstęs savo prioritetus, tvirtino, kad „Fine Gael“ pasisako už įstatymą ir tvarką, ir partijos nariams pareiškė, kad nori „atsiimti mūsų vėliavą“ iš nacionalistų, ir sulaukė garsių plojimų.

Jis taip pat pridūrė, kad padidėjus įtampai, sieks geriau suplanuotos ir tvaresnės imigracijos politikos ir kovos su populizmo keliamais pavojais.

Kalbėdamas apie užsienio politiką, jis paragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože ir pasmerkė Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą kaip siaubingą ir neteisėtą.

M. Martinas pripažino, kad abiejų šalių santykiai „pastaruoju metu buvo įtempti ir patirdavo iššūkių“. Nesutarimus ypač kurstė po „Brexito“ nustatytas prekybos su Šiaurės Airija, kuri yra JK provincija, specialusis režimas.

B. Johnsonas pasitraukė iš torių lyderio pareigų po virtinės skandalų ir dešimčių jo kabineto narių atsistatydinimų. Vis dėlto jis liks vadovauti vyriausybei, kol konservatorių deputatai ir paprasti partijos nariai išrinks jo įpėdinį.

„Dabar turime galimybę grįžti prie tikrosios partnerystės ir abipusės pagarbos dvasios, reikalingos paremti Didžiojo penktadienio susitarimo laimėjimams“, – sakoma M. Martino pranešime.

Ši 1998 metų taikos sutartis užbaigė dešimtmečius trukusį kraujo liejimą Šiaurės Airijoje, bet pastaruoju metu įtampa didėjo dėl „Brexito“.

„Mūsų bendra atsakomybė dėl Didžiojo penktadienio sutarties valdymo, tai pat dėl platesnių mūsų dvišalių ryšių puoselėjimo reikalauja, kad dirbtume vadovaudamiesi pagarbos, pasitikėjimo ir partnerystės dvasia“, – pažymėjo Airijos lyderis.

„Mūsų dienomis tai svarbiau nei bet kada, ir dar kartą raginčiau atsitraukti nuo vienašališkų veiksmų – tiek tvarkantis su praeities palikimu, tiek su žmogaus teisėmis, tiek su Šiaurės Airijos protokolu“, – pridūrė M. Martinas.

„Negerbtina figūra“

JK susitarė su Europos Sąjunga dėl specialaus protokolo, pagal kurį Šiaurės Airija lieka ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos dalis.

Tačiau praeitą mėnesį Britanijos vyriausybė pristatė teisės akto projektą, kuriuo numatoma vienašališkai panaikinti kai kuriuos susitarimo dėl Šiaurės Airijos punktus.

Šis žingsnis buvo atliktas Šiaurės Airijai patekus į politinę aklavietę, kai junionistų partijos, sakančios, kad protokolas kelia grėsmę provincijai kaip Jungtinės Karalystės teritorijai, po neseniai įvykusių rinkimų atsisakė sugrįžti į dalijimosi valdžia struktūras, jeigu susitarimas nebus pertvarkytas.

Protokolas, kuris buvo atskirai pasirašytas kaip platesnio JK ir ES prekybos susitarimo dalis, numato prekių, atvežamų iš Anglijos, Škotijos ir Velso į Šiaurės Airiją, patikrinimus, kad būtų galima sekti produktus, galinčius patekti į bloką per Airijos Respubliką.

Dėl to atsiranda muitų siena Airijos jūroje, išlaikanti Šiaurės Airiją ES muitų orbitoje, kad būtų išvengta politiškai skaudžios realios sienos tarp šios JK provincijos ir ES narės Airijos.

Tačiau probritiškos partijos Šiaurės Airijoje sako, kad taip varomas pleištas tarp Londono ir Belfasto, ir nesutinka dalyvauti provincijos dalijimosi valdžia vyriausybėje, kol protokolas nepakeistas.

Ketvirtadienį išrinktoji Šiaurės Airijos vyriausioji ministrė Michelle O'Neill (Mišel O'Nil) iš airių nacionalistų partijos „Sinn Fein“, laimėjusios istorinę pirmąją pergalę per gegužę vykusius rinkimus, apkaltino B. Johnsoną mėginant „sabotuoti“ taiką provincijoje.

„Visiškas absurdas, kad žmonės čia buvo pavaldūs Borisui Johnsonui bet kokios trukmės laikotarpį“, – per „Twitter“ parašė ji prieš premjerui oficialiai paskelbiant apie savo atsistatydinimą.

„Jis yra visiškai negerbtina figūra. Bet kas, mėginantis sabotuoti mūsų taikos susitarimus, ketvirtadalio šimtmečio pažangą ir mūsų bendrą ateitį, iš tikrųjų nėra joks mūsų draugas“, – rašė M. O'Neill.

B. Johnsonas, planuojantis likti vadovauti vyriausybei dar bent porą mėnesių, kol bus išrinktas jo įpėdinis, ketvirtadienį paskelbė naują valstybės sekretorių Šiaurės Airijos reikalams.

Naujai paskirtas ministras Shaileshas Vara (Šailešas Vara) perims postą iš Brandono Lewiso (Brendono Luiso) – vieno iš daugiau kaip 50 JK vyriausybės narių, atsistatydinusių, kad padidintų spaudimą B. Johnsonui atsisakyti valdžios.

Sh. Vara 2018 metais yra dirbęs viceministro pareigose JK Šiaurės Airijos reikalų ministerijoje.

Europos Vadovų Tarybos susitikimas vyks kitą savaitę. Jame lyderiai tarsis dėl 2021–2027 metų ES biudžeto ir Europos Komisijos pasiūlymą rinkose pasiskolinti 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų galima padėti nuo pandemijos nukentėjusioms šalims.

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų sudaro subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – galimos paskolos.

Po vasarį įvykusių rinkimų kelis mėnesius tęsėsi derybos dėl vyriausybės suformavimo, kurias šią savaitę vainikavo koalicijos susitarimas tarp „Fiana Fail“, buvusios jos aršios varžovės „Fine Gael“ ir Žaliųjų partijos.

Koalicijos sutartis numato, kad „Fiana Fail“ ir „Fine Gael“ dalinsis premjero postą rotacijos principu – pirmiausiai vyriausybei vadovaus M. Martinas, o vėliau į premjero postą sugrįš L. Varadkaras.

„Būti išrinktam dirbti laisvos respublikos Taoiseach [ministru pirmininku] yra vienas didžiausių pagerbimų, kokį kas nors gali gauti“, – parlamentui sakė M. Martinas.

Pasak jo, šiuo metu didžiausia Airijai iškilusi problema – koronaviruso pandemijos poveikis.

„Tuo pat metu žinome, kad esama kitų didžių iššūkių, su kuriais susidūrėme prieš pandemiją ir kurie lieka neatremti“, – pridūrė išrinktasis premjeras.

Tarp šių iššūkių M. Martinas paminėjo įperkamo būsto stygių, ilgas eiles ligoninėse ir klimato kaitą.

Airijai taip pat gresia smūgis ekonomikai potencialaus „Brexito“ be sutarties atveju.

Airijos prezidentas Michaelas Higginsas (Maiklas Higinsas) vėliau įteikė 59 metų politikos veteranui ministro pirmininko antspaudą.

M. Martinas vėliau šeštadienį turėtų paskelbti savo naujo ministrų kabineto sudėtį.

Jie perėmė postą iš centro dešiniosios „Fine Gael“ lyderio L. Varadkaro po Airijos dviejų pagrindinių partijų istorinio susitaikymo, užbaigusio dešimtmečius trukusią politinę priešpriešą.

L. Varadkaras sakė, kad koalicijos sutartis reiškia, jog „pilietinis karas mūsų parlamente šiandien baigiasi“.

„Dvi didžios partijos susivienija su kita didžia partija – Žaliųjų partija – kad pasiūlytų, ko reikia šiai šaliai: stabilią vyriausybę dėl geresnės mūsų šalies ir geresnio pasaulio“, – pridūrė pasitraukiantis premjeras.

Pagal susitarimą „Fine Gael“ premjero postą atgaus 2022 metų pabaigoje.

„Sinn Fein“ – atribota

Dviem centro dešinės partijoms buvo reikalinga žaliųjų parama, kad koalicija užsitikrintų veikiančią daugumą 160 vietų Airijos parlamente. Visos kartu jos kontroliuos 85 mandatus.

Per vasarį vykusius rinkimus „Fianna Fail“ gavo daugiausiai vietų – 38. Tuo metu „Fine Gael“ užsitikrino 35, o žalieji – 12 vietų.

Žaliųjų partijos lyderis Eamonas Ryanas (Eimonas Rajenas) kalbėjo apie koalicijos laukiančius „sudėtingus sprendimus“, ypač ekonomikos srityje.

Pažymėtina, kad ši politinė sutartis atribojo nuo valdžios kairiojo sparno respublikonų partiją „Sinn Fein“.

Anksčiau nereikšmingą politinį vaidmenį atlikusi „Sinn Fein“, istoriškai siejamos su sukarinta Airijos respublikonų armija (IRA), per rinkimus gavo 24,5 proc. pirmumo balsų ir užsitikrino parlamente 37 vietas, tapdama antrąja pagal dydį parlamento partija. Prognozuojama, kad ji taps pagrindine opozicijos partija.

Koalicijos sutartis supykdė „Sinn Fein“ narius. Partijos lyderė Mary Lou McDonald (Meri Lu Makdonald) parlamentui pareiškė, kad naujoji koalicija buvo sudaryta „iš būtinybės, o ne dėl siekių“.

Politikė teigė, kad vasarį įvykęs balsavimas buvo „rinkimai dėl pokyčių“ ir kad šalies žmonės suteikė jos partijai mandatą būti vyriausybėje, nes jie balsavo „už sąžiningumą, pažangą ir naują kryptį Airijos politikoje“.

„Susidūrusios su tikimybe prarasti valdžią, „Fianna Fail“ ir „Fine Gael“ užėmė gynybines pozicijas“, – pridūrė ji.

Analitikų teigimu, „Sinn Fein“ gali išlošti iš savo, kaip pagrindinės opozicijos partijos, padėties vystantis pasaulinei sveikatos ir ekonomikos krizei.

„Vien tai, kad senosios politinės partijos stato tam tikrų kliūčių mūsų kelyje, mūsų nesustabdys“, – sakė M. L. McDonald.

„Būsime veiksmingiausia opozicija, – pridūrė jos pavaduotoja Michelle O'Neill (Mišelė Onil). – Galime žengti didžiuliais žingsniais į priekį.“

„Svarstome visas galimybes. Praraja yra didžiulė, kovosime ir dirbsime dėl susitarimo iki paskutinės minutės, tačiau ne bet kokia kaina“, – interviu Airijos visuomeniniam transliuotojui RTE sakė L. Varadkaras.

Premjeras pabrėžė manantis, kad britų premjeras Borisas Johnsonas nuoširdžiai siekia „Brexit“ susitarimo.

L. Varadkaras taip pat sakė, kad „Brexit“ be sutarties atveju netoli sienos su JK prireiktų muitinės patikros postų, tačiau Vyriausybė esą kol kas nerado vietos, kur galima būtų tokius postus įrengti.

JK dar šių metų kovo 29 d. turėjo pasitraukti iš ES, bet gilūs politiniai nesutarimai šalyje dėl to, kokio „Brexit“ ji nori, privertė du kartus atidėti šalies išstojimo datą.

Dabartinė JK išstojimo data yra spalio 31-oji. B. Johnsonas, kuris liepos mėnesį tapo naujuoju JK ministru pirmininku, pasižadėjo išvesti šalį iš ES iki galutinio termino – spalio 31 d., esant reikalui, net ir be sutarties.

Vis dėlto politikas sulaukė JK parlamento pasipriešinimo, kuris priėmė įstatymą, įpareigojantį Vyriausybę prašyti Briuselio atidėti „Brexit“ terminą, jei nebus pasiektas susitarimas su ES.

40-metis ministras pirmininkas sakė, kad tai būtų „tinkama akimirka“ atsižvelgiant į tai, kad „Brexit“ situacija Jungtinėje Karalystėje – vienintelėje valstybėje, su kuria Airija turi sausumos sieną – iki to laiko jau turėtų būti išspręsta.

„Iki tada turėtume būti užsitikrinę „Brexit“ susitarimą arba išvedę šalį iš blogiausio [„Brexit“] be susitarimo“ scenarijaus, ministrą pirmininką cituoja nacionalinis Airijos transliuotojas RTE.

Be to, jau būtų praėjusi kovo 17-ąją minima nacionalinė Airijos šventė – šv. Patriko diena – ir kovo mėnesio Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, sakė L. Varadkaras.

Airija turėtų būti labiausiai „Brexit“ paveikta ES valstybė, nes jos ekonomika yra labiau priklausoma nuo prekybos su JK nei kitos bloko narės.

JK turėtų palikti ES spalio 31 dieną, bet britų parlamentarai nori „Brexit“ atidėti, jei vyriausybei nepavyktų iki to laiko pasiekti sutarties su Briuseliu.

„Brexit“ krizės centre yra atsidūrusios susitarimo nuostatos, susijusios su priemone, turinčia išlaikyti Airijos ir Šiaurės Airijos sieną atvirą.

2016 metais vykusius Airijos visuotinius rinkimus laimėjo centro dešinioji partija „Fine Gael“, bet ji neužsitikrino reikiamos daugumos, tad L. Varadkaras vadovauja mažumos vyriausybei. Ją palaiko didžiausia „Fine Gael“ konkurentė, centro dešiniųjų partija „Fianna Fail“, kuriai vadovauja buvęs Airijos užsienio reikalų ministras Michealas Martinas (Mičealas Martinas).

Rinkėjų apklausose per pastaruosius šešis mėnesius pirmą vietą užėmė arba „Fine Gael“, arba „Fianna Fail“. Jos gerokai lenkia kairiojo sparno partiją „Sinn Fein“.

„Tikiu, kad galime laimėti tuos rinkimus. Tiesą sakant, esu tuo įsitikinęs“, – pareiškė L. Varadkaras savo partijos įstatymų leidėjams.

Airijos premjeras gali bet kuriuo metu prašyti prezidento paleisti parlamentą, nors valstybės vadovas turi teisę atsisakyti tai padaryti.

Šalyje galioja vieno perleidžiamo balso sistema, ir iš kiekvienos rinkimų apygardos į 158 vietų parlamento žemuosius rūmus patenka nuo trijų iki penkių narių, o parlamentarų kadencija trunka penkerius metus.