-
Kuršių nerijos nacionaliniame parke – tepalų balos 8
Informacija – iš dviratininko
"Klaipėda" jau rašė, kad šiemet Kuršių nerijoje iškirsti itin dideli plotai miškų.
Kirsti ne tik persenusiomis ir itin greitai degančiomis kalnapušėmis apaugę plotai. Pjūklais darbuotasi ir Naglių rezervate.
Viena priežasčių kirsti didelius, brandžius medžius buvo noras atverti poilsiautojams bei Neringos lankytojams vaizdą į kopas.
Kitas argumentas aukoti medžius buvo stengimasis apsaugoti smėlynų ekosistemą, kurią ėmė gožti natūraliai išvešėjęs miškas.
Nacionalinio parko ekologė Emilija Razmienė yra pasakojusi, kad Kuršių nerijoje, medžiams plečiantis į smėlynus, plinta svetimžemės rūšys, tuo pat metu nyksta smėlynų ekosistemos, kurios yra svarbios Lietuvos ir Europos mastu retoms bei saugomoms augalų ir gyvūnų rūšims.
Todėl šiemet nemažai miško medžių buvo nukirsta, jie surūšiuoti ir paruošti išgabenti.
Praėjusios savaitės antroje pusėje Neringos keliais dviračiu važinėjęs žmogus nustėro pamatęs miške besidriekiančias tepalų dėmes.
Į miško gilumą vedančiais paklotų plokščių takais, skirtais važiuoti sunkiajai technikai, važinėjęs šakų smulkintuvas visą šį taką aplaistė tepalais.
Ant tamsių plokščių riebios tepalų dėmės buvo ypač ryškios, o iš jų kontūrų nesunku nuspėti, kad nemažai teršalų pateko ant žemės ir susigėrė į smėlį.
Žmogų nuo tokio vaizdo apėmė siaubas – Kuršių nerijoje net vaikščioti ne visur leidžiama. O čia tokie sunkiosios technikos pėdsakai! Juk šie miškai vieni labiausiai saugomų ir jautriausi bet kokiai taršai.
Žmogus suskubo apie netvarką pranešti Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Atvykti neturėjo laiko
"Mes tokią informaciją gavome ir perdavėme Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, jie žadėjo nuvažiuoti ir pasižiūrėti. Jie irgi tokie pat aplinkosaugininkai kaip mes, tai yra mums gimininga institucija. Kiek žinau, iš mūsų ten niekas nevažiavo, paprašėme tai padaryti parko žmones. Darbai buvo vykdomi, kaip aš įsivaizduoju, pagal parko užsakymus, tai yra jų gamtotvarkos planas, todėl šis klausimas turėtų būti adresuotas nacionalinio parko vadovams. Jei jie patys važiavo, aiškinosi situaciją, nustatė kaltininkus, jie juos ir baus. Mes tokiuose procesuose tikrai nedalyvavome, turime kitos veiklos ir be to. Mūsų darbuotojai tuo metu buvo išvykę kitur, – aiškino Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys. – Šiaip tai yra pažeidimas. Jeigu parko darbuotojai užfiksavo, kaltininkus būtų galima nubausti, nes tai yra aplinkos tarša. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos nuobaudos už tokią veiką. Jeigu nacionalinio parko darbuotojai nustatė kaltininką, gali mums perduoti informaciją, mes jį nubausime."
Jeigu parko darbuotojai užfiksavo, kaltininkus būtų galima nubausti, nes tai yra aplinkos tarša.
Iš kaltininko turėtų būti paimtas paaiškinimas ir surinkta visa kita medžiaga.
Pirmadienį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius jokios informacijos apie tai nebuvo gavęs.
A.Kairys teigė, kad visą šią istoriją derėtų vertinti kaip avariją, tyčia niekas tepalų ten neišpylė.
Aplinkosaugininkas nesiėmė komentuoti, ar technikos priemonę valdęs žmogus nepamatė, kad pratrūko kažkokia žarnelė.
A.Kairys teigė, kad apie tai galima tik spėlioti.
"Jeigu aplinka sutvarkyta, taršos nebėra, tai ir atsakomybės nėra", – aiškino aukštas pareigas einantis aplinkosaugininkas.
Gamtos saugotojai neretai gauna pranešimų, kuriuos jiems perduoda iš pilietiškų žmonių sulaukę skambučių Bendrojo pagalbos centro operatoriai.
Tokiais atvejais inspektoriai ieško kaltininkų, bando nustatyti, kas paliko šiukšlių ar kitaip užteršė gamtą, o kaltininkus demaskavę baudžia.
Pranešė miškininkams
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, kalbėdama apie tepalus Naglių rezervato teritorijoje, buvo itin lakoniška.
"Taip, tepalai ten išvarvėjo, bet buvo sutvarkyti, ir viskas. Čia yra miškininkų teritorija, buvo jų pirkta mediena, jie ir sutvarkė, todėl neturiu daugiau ką pasakyti. Ten yra valstybinis miškas. Aišku, kai mums praneša, mes viską žiūrime, bet šį kartą paskambinome miškininkams, ir jie sutvarkė. Mes nevaldome teritorijos, jie yra atsakingi už visą plotą. Mums paskambino, pranešė, mes paskambinome miškininkams, jie nuvažiavo, sutvarkė, atliko viską, kas priklauso, ir viskas, tuo baigėsi reikalai. Jie žino, kas ten dirbo, mes tokios informacijos neturėjome, kaip mes galime ką nors bausti?" – aiškino A.Feser.
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis paaiškino, kad praėjusios savaitės antroje pusėje darbo dienos pabaigoje šakas smulkinanti mašina įklimpo ir nutraukė žarnelę, per kurią iš hidraulinio įrenginio ir išvarvėjo tepalai.
Atvežė absorbentų
Pasak miškininkų vadovo, įmonės vairuotojas iškart reagavo į šią situaciją, panaudojo mašinoje turėtus absorbentus, kad teršalai nepatektų į gilesnius sluoksnius, ir taršai užkirto kelią.
Absorbentai yra specialūs milteliai, jie tarsi surakina teršalus, tada juos nesunku susemti ir išvežti.
T.Zaleckis prisiminė, kad apie įvykį pranešė įmonės meistras. Jis ieškojo, kur gauti daugiau absorbentų. Dalį jų turėjo girininkija.
Panašu, kad tepalai išsiliejo trečiadienį prieš darbo dienos pabaigą. Tačiau miškininkams apie tai pranešta kitą dieną.
Tada informacija apie miške telkšančius tepalus jau buvo pasiekusi aplinkosaugininkus ir Kuršių nerijos nacionalinį parką.
Girininkijos darbuotojai ketvirtadienį ryte atvežė daugiau absorbentų ir juos panaudojo neutralizuojant teršalus.
Tiesa, prireikė ne viso girininkų atsivežto teršalams neutralizuoti skirtų medžiagų kiekio.
Bausti nereikėtų?
"Visada operatyviai reaguojame į panašius dalykus, nes dirbame saugotinoje teritorijoje. Panašų incidentą turėjome ir su kita įmone, kuri laimėjo pirkimus išgabenti šakas iš miško. Buvo pastebėta, kad iš traktoriaus varva tepalai, todėl jo vairuotojui liepta nutraukti darbus rezervate. Žinodami apie panašius galimus pavojus, aprūpiname kiekvieną automobilį specialiais rinkiniais, kuriuose yra priemonių ne tik naftos produktams, bet ir kitiems skysčiams surinkti. Sudedame užterštą gruntą į plastikinius maišus, turime tam tikrą vietą jiems laikyti, o vėliau visa tai perduodama įmonei "Žalvaris", kuri užterštą žemę utilizuoja", – darbų eigą nukenksminant teršalus aiškino T.Zaleckis. – Kad ir kam atsitiktų tokia nelaimė, mes turime ir naudojame apsaugos priemones."
Miškininkų vado įsitikinimu, bausti reikėtų tik tada, jei tarša būtų vykdoma piktavališkais veiksmais, žmogui tyčia nusprendus pasielgti priešingais gamtai interesais.
Esą žala gamtai padaryta minimali, į avariją sureaguota greitai, jos padariniai panaikinti greitai.
Tepalais sulaistytos plokštės bus išgabentos, o smėlis – surinktas.
Įtaria konkurencinę kovą
"Problemos esmė ne tai, apie ką kalbame. Esmė yra biokuro verslo konkurencinės kovos. Kuršių nerijoje buvo šios srities monopolis, bet atėjo konkurentai ir efektyviau vykdo darbus. Didžiulių iškirstų medžių krūvų jau nebeliko. Mes stengiamės dirbti greitai, nepalikti jų iki poilsiavimo sezono pradžios, o kai kam tai nepatinka. Nenoriu garsiai jų minėti, bet akivaizdu – tai nepatinka įmonėms, kurios verčiasi biokuru. Mes ieškome galimybių sumažinti biokuro, o tuo pat metu atpiginti šilumos kainą. Kai yra monopolis, pyragas tenka vienam valgytojui, o kai atsiranda konkurentų, juo reikia dalintis. Šioje kovoje turėtų pirmiausia laimėti gamta, todėl ir esame pasiruošę neutralizuoti taršą, o gamybinių procesų ir avarijų išvengti sunku", – įtarimais dalijosi T.Zaleckis.
Miškininkai tvirtino, kad tuos pačius darbų saugos ir gamtosauginius reikalavimus kelia kiekvienai miške dirbančiai įmonei.
T.Zaleckis tikino, jog miškininkai stengiasi, kad prie kelių neliktų nupjautų medžių, kad automobilių aikštelės būtų sutvarkytos, o poilsiautojai būtų patenkinti.
"Kol biokuro kaina nebuvo nukritusi iki devynių eurų už kubinį metrą, niekas nejudėjo. Vos tik kuro kaina sumažėjo, atsirado daugiau pirkėjų, ir prasidėjo kiti reiškiniai. Apie 80 procentų visų sumaltų kirtimų liekanų buvo nuvežta į Nidos katilinę", – aiškino miškininkų vadovas.
T.Zaleckis užsiminė spėjantis, esą itin atidus žvalgymasis po mišką, kur dirba technika, gali būti susijęs su konkurencija ir noru pakenkti ar net eliminuoti iš rinkos konkurentus.
