„Per Velykas margučių ridinėjimas, daužymas daugiausiai yra suaugusiųjų tradicijos, kurių vaikai mokosi. O per Atvelykį visa tai kartoja, ne tėveliai, ne seneliai, bet vaikučiai“, – pasakojo Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė.

Anksčiau per Atvelykį žmonės dažydavo visus per savaitę vištų padėtus kiaušinius. Dabar vaikai nusidažo po kelis margučius, kad turėtų ridenimui ir kitiems tradiciniams Velykėlių žaidimams.

„Marginame lygiai taip pat kaip per Velykas, tik per Atvelykį dažniau margina tik vaikučiai. Yra tokia tradicija, kad krikšto tėveliai numarginę kiaušinukus dovanoja savo krikšto vaikučiams“, – pritarė muziejininkė Jolanta Maižiūtė.

Išlaikant tradicijas margučiai per Atvelykį puošiami vašku ir dažais.

„Marginti nėra sunku. Labai viskas paprasta, turime kiaušinuką, turime pagaliuką su vinute ir karšto vaško ir marginame“, – sakė J. Maižiūtė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Per pavasario šventes būtina suptis ir kuo aukščiau. Ir nors anksčiau vaikai supdavosi dėl derliaus, dabar aukštai supamasi dėl sveikatos ir linksmybių.

„Nes kuo aukščiau išsisupsi ir per Velykas, ir per Atvelykį, tuo ilgesni linai užaugs, tuo geresni javai užderės. Ir dar toks gražus pasakymas yra, kad vaikai bus stiprūs ir sveiki visus metus“, – kalbėjo S. Milvidienė.

Linksmai ir trankiai Atvelykį šiauliečiai švenčia dėl savo vaikų. Sako, kad domėtis vaikų Velykėlėmis pradėjo tik šeimoje atsiradus atžaloms. O dabar smagu puoselėti ir vaikams perduoti lietuvių liaudies tradicijas.

„Švenčiame antrą kartą ir pradėjome švęsti tik tuomet, kai atsirado vaikų. Pernai šventėme kitam Lietuvos krašte, Sudarge, ten tokia glaustesnė šventė buvo, čia daugiau visko“, – pasakojo moteris.

„Smagu, kad puoselėjamos tradicijos ir visai puiki šventė“, – džiaugėsi kita moteris.

„Dažniausiai tik Velykas švenčiame, Velykėlių kažkaip ne, šiemet pirmą kartą čia atvažiavome“, – sakė dar viena pašnekovė.

Svarbiausiais ir tradicinis vaikų Velykų patiekalas – Atvelykio kiaušinienė.

Žemaitijoje ją nuo senų laikų kepdavo per visas pavasario šventes, tad ne išimtis ir šios mažosios Velykėlės.

O be visų vaišių ir linksmybių svarbūs ir gražiausio margučio rinkimai, tik puošti jie privalo būti ne suaugusių, o vaikų rankomis.

Šią šventę tradiciškai organizuoja Klaipėdos etnocentro darbuotojai, jie kasmet sugalvoja mažiesiems klaipėdiečiams daugybę pramogų ir žaidimų, pamokėlių ir išbandymų.

Šiemet vaikai galėjo daug ko pasimokyti. Kantrieji mokytojai jiems padėjo spalvinti švyturius, pasigaminti inkilus, rodė, kaip iš šiaudų pasigaminti velykinį paukštelį, pasidaryti lėlytę ant piršto, laivelį ar švilpynę, įrodė, kad nepažįstamų vaikų ir suaugusiųjų būrys gali drauge groti.

Per Atvelykį senaisiais laikais vaikai margindavo Velykų vištų padėtus kiaušinius, Klaipėdoje vaikai galėjo spalvinti medinius kiaušinukus.

Visas būrys mažųjų laukė prasidedant margučių ridenimo varžybų.

Tie vaikai, kurie į Atvelykio šventę Klaipėdoje atėjo ne pirmą kartą, žinojo, kad galės pavaikščioti kojūkais, apsiauti didžiules klumpes ir jomis pereiti kelmelių taku, pagauti medinę žuvelę ar užmesti lanką ant koto.

Tarškantis, barškantis kiemas suteikė džiaugsmo ir tėveliams, juk matyti, kad atžala – ne iš kelmo spirta – tikras pasididžiavimas.

Meno kiemas, papuoštas pavasariniais papuošimais, viliojo stebėti Etnocentro vaikų folkloro ansamblių pasirodymus.

Kvepėjo vafliais, jų buvo galima paragauti neišeinant iš šurmuliuojančio kiemo.

Šiemet Atvelykis pajūryje buvo giedras ir šiltas, todėl senamiestis knibždėjo Atvelykio dalyvių gausybe.

Dosniausias Mėmelio filantropas, Mėmelio magistrato narys, pirklys J. L. Vyneris gimė prieš 229 metus balandžio 1-ąją. Žymiausias Klaipėdos labdarys po mirties testamentu paliko miestui milžinišką kapitalą, kurį uždirbo per visą savo gyvenimą.

Šiandien bus puiki proga pažinti šią asmenybę, sužinoti įdomiausius jo gyvenimo faktus bei paminėti jo gimtadienį.

20-metį minintis J. L. Vynerio fondas kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi šiandien kviečia dalyvauti nemokamose ekskursijose.

Jos prasidės skirtingose vietose.

14 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos kieme (Herkaus Manto g. 25) kviečiamos rinktis šeimos su mokyklinio amžiaus vaikais. Ekskursiją ves bibliotekos kultūros programų vadovė Daiva Nakrošienė, pavadinusi savo pasakojimą „Šlamantys kišenėje“. Dalyviai nukeliaus iki Skulptūrų parko.

Tuo pačiu metu Žiedų skersgatvyje 3 prasidės ekskursija suaugusiesiems „Klaipėdos miestas J. L. Vynerio pėdomis“, ją ves J. L. Vynerio fondo vadovė, gidė Milisenta Misevičiūtė. Ir šios ekskursijos dalyviai 15.30 val. turėtų pasiekti Skulptūrų parką, kur tuo metu prasidės tradiciškai rengiama „Vynerio arbatėlė“. Klaipėdiečiai padės gėlių ir uždegs žvakes ant filantropo kapo.

Per Atvelykį būtina suptis. Tai labai sena tradicija, todėl ir šventėje bus paruošta sūpuoklių.

16 val. parke prasidės dar viena ekskursija. Tai bus pažintis su buvusiose kapinėse augančiais medžiais. Arboristas Tadas Norkus savo pasakojimą pavadino „10 įspūdingiausių parko medžių“.

Sekmadienį senamiestyje laukiama nemenko šurmulio. 13 val. Meno kieme (Daržų g. 10), Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kieme (Bažnyčių g. 4) ir Klaipėdos lėlių teatro kiemelyje (Vežėjų g. 4) prasidės Atvelykio, dar vadinamo Mažosiomis Velykėlėmis, šventė.

Klaipėdos etnokultūros centro darbuotojai kvies žaisti tradicinius žaidimus, išbandyti ir garsius ritmo žaidimus. Jie pamokys pasigaminti pavasarišką pučiamąjį instrumentą – skudutį, birbynę, parodys, kaip plunksna gali tapti instrumentu. Inkilų meistras papasakos, iš ko jie gaminami ir kaip naudojami. Pamokėlės metu meistras padės vaikams pasigaminti ir padekoruoti inkilą. Norintieji galės pasimokyti susukti paukštuką iš šieno bei pasisiūti lėlytę ant piršto.

Paprastai linksmiausia šventės dalis būna margučių ridenimo varžytuvės.

Per Atvelykį būtina suptis. Tai labai sena tradicija, todėl ir šventėje bus paruošta sūpuoklių. Pavasariška nuotaika dalinsis vaikų folkloro ansamblių nariai.

Dėmesys – mažiausiems

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas Mindaugas Šlaustas pasakojo, kad Atvelykis krikščioniškoje tradicijoje laikomas bendrystės švente.

„Bažnyčioje yra tokia tradicija, kad pagrindinės šventės turi savo aštuonias dienas, vadinamąją oktavą. Velykos taip pat turi aštuonių dienų šventimą, o jų pabaiga yra Atvelykis. Kadangi Didįjį šeštadienį prasideda velykinis laikas, Atvelykio sekmadienis – jo pabaiga. Pas mus Lietuvoje tai dar vadinama Mažosiomis Velykėlėmis. Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė, švenčiama šeimoje, o Atvelykis – labiau šventė bendrystei, pabuvimui, susitikimui su kitais ir ypač ji – vaikams. Daug kur organizuojamos margučių ridenimo šventės, tad tai tikrai džiaugsmingas, linksmas šventimas dar kartą prisimenant Velykas“, – trumpai Atvelykį apibūdino M. Šlaustas.

Bažnyčioje – gražus Kristaus prisikėlimo laikas, tuo ir džiaugiamės.

Tęsis iki Sekminių

Po Atvelykio, pagal liturginį bažnyčios kalendorių, tęsis Velykų laikas iki pat Sekminių, kurios šiemet švenčiamos gegužės 19-ąją.

„Bažnyčioje – gražus Kristaus prisikėlimo laikas, tuo ir džiaugiamės. Kadangi turime Dievo gailestingumo šventovę Vilniuje, ten vyksta Dievo gailestingumo atlaidai, tad ir mes savo bažnyčioje stengiamės pasimelsti, sukalbame Dievo gailestingumo litaniją. Šį sekmadienį taip pat atkreipsime dėmesį į Dievo gailestingumą. Čia toks išskirtinis gražus momentas. Jonas Paulius II išreklamavo gailestingumo visam pasauliui maldingumo praktiką, tad mums Lietuvoje gailestingumo sekmadienis gražiai siejasi ir su Velykomis. Viešpats mirė dėl mūsų išganymo, meilės žmonėms, tad tai toks gražus ženklas per Atvelykį švęsti ir Dievo gailestingumo sekmadienį.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Užsiėmimai – nemokamai

Šiemet Atvelykio sekmadienį, balandžio 7 d., vaikams skirto tradicinio margučių ridenimo renginio prie Marijos Taikos Karalienės bažnyčios nebus, tačiau šią dieną 13 val. ridenimai ir įvairūs užsiėmimai vyks Klaipėdos etnokultūros centro kiemelyje (Daržų g. 10).

Anot šio centro edukacinės veiklos koordinatorės Vaidos Vičinskienės, kviečiami visi – tiek patys mažiausi, tiek vyriausi klaipėdiečiai.

„Šį sekmadienį Atvelykio šventė vyks pas mus meno kieme, čia bus įvairių veiklų – margučių marginimas vašku, taip pat gaminsime paukštelius iš šieno, marginsime medinius kiaušinius, ridensime margučius. Kadangi šiemet ir Švyturių metai, tad darysime ir švyturių dirbtuvėles. Taip pat kviesime improvizuoti ir pamuzikuoti su būgneliais. Vyks ir tradiciniai žaidimai, inkilų gamyba, meistras pasidalins, kokie tie inkilai, kaip juos pasigaminti“, – pasakojo V. Vičinskienė.

Vaikai turės galimybę išmokti gaminti lėles ant piršto ir net plukdyti laivelius su burėmis.

Vyks folkloro vaikų ansamblių pasirodymai, o po to – pokalbis su ornitologu Juliumi Morkūnu apie paukščius, jų migraciją ir skleidžiamus garsus.

Visos edukacijos – nemokamos.

Sekmadienį Klaipėdos etnokultūros centro darbuotojai pakvietė klaipėdiečius į Atvelykio šventę arba vaikų Velykėles.

Renginiai buvo suplanuoti senamiestyje: Meno kieme, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kieme ir Klaipėdos lėlių teatro kiemelyje.

Dalį šventės dalyvių lietus suginė po stogu – Etnokultūros centro patalpose vyko įvairios edukacijos.

Jų metu buvo galima pabandyti iš šieno susukti paukštuką, pasigaminti augalų įspaudus.

Triumfavo svarbiausias Atvelykio šventės atributas – kiaušiniai, kuriuos šventės dalyviai turėjo puikią progą nusimarginti tradiciniais raštais, o mažieji dalyviai galėjo nuspalvinti medinius kiaušinius.

Atsinešusieji margučius dalyvavo jų ridenimo varžytuvėse.

Nepaisant lietingo oro, tradicinėje vaikų Velykėlių šventėje Klaipėdos etnokultūros centre tėvelių su vaikais, senelių su anūkais, krikštatėvių ir visų kitų, norėjusių turiningai praleisti sekmadienio popietę, netrūko.

Velykų laikotarpis baigiasi Atvelykio švente, prabėgus savaitei po Velykų.

„Jau antrus metus vilniečiai ir miesto svečiai su šeimomis kviečiami Atvelykio sekmadienio popietę praleisti Atviros Prezidentūros istoriniame parke“, – rašoma kvietime.

Anot Prezidentūros, šventės metu skambės Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ dainos, lankytojai bus kviečiami šokti. Taip pat vyks margučių ridenimo bei kiečiausio margučio varžybos.

Renginyje lankytojų lauks interaktyvios Valstybės pažinimo centro veiklos bei karšta arbata ir šventiniai saldumynai.

Nuo sekmadienio Prezidento rūmų vidinis kiemas ir istorinis parkas taip pat atvers duris lankytojams šiltajam sezonui.

Norintys apsilankyti tai galės padaryti darbo dienomis nuo 18 iki 21 val., savaitgaliais ir šventinėmis dienomis nuo 11 iki 22 valandos.

Skirtinguose etnografiniuose regionuose ši šventė yra įvardijama vis kitaip: žemaičiai šią šventę vadina Mažosiomis Velykėlėmis, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos gyventojai – Vaikų Velykomis, o dzūkai – Pravadais. Atvelykis – šventė, kuomet šeimininkės iš naujo virdavo kiaušinius, juos dažydavo ir išdalindavo vaikams. Margučius vaikai ridendavo, daužydavo, rungtyniaudavo, bandydami margučio tvirtumą. Klaipėdos etnokultūros centras Atvelykio šventėje lauks tėvelių su vaikais, senelių su anūkais, krikštatėvių ir visų kitų, norinčių turiningai praleisti sekmadienio popietę.

Šventė vyks trijuose, vienas šalia kito esančiuose, kiemuose, dėl to bus galimybė pereiti per juos visus – senamiesčio kiemuose pramogų tikrai netrūks. Šventės dalyviai išmoks žaisti tradicinius žaidimus, galės išbandyti virvės tvirtumą ir kojų stiprumą! Tiek maži, tiek dideli turės galimybę išbandyti ir garsiuosius ritmo žaidimus. Atvelykio metu sužinosite, kaip ir iš ko yra gaminami vabzdžių viešbučiai, pabandysite iš šieno susukti paukštuką, pasigaminti augalų įspaudus. O taip pat laukia galimybė susipažinti ir paglostyti triušiukus ir ponius. Atvelykyje dalyvaus ir gamtininkas, fotografas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius, kuris susitikimo metu primins apie ne tik didelius, bet ir gerus darbus gamtai.

Atvelykis – šauni proga numarginti kiaušinį ir padovanoti jį brangiam žmogui. Šventė taps puikia proga margučius dailinti tradiciniais raštais, o mažieji dalyviai galės spalvinti medinius kiaušinius. Nepamirškite išsaugoti margučių po šv. Velykų ir juos atsineškite į margučių ridenimo varžytuves.

Balandžio 16 d., 13 val., Klaipėdos etnokultūros centras kviečia kuo stipriau išsisupti, jog visus metus būtumėte sveiki ir laimingi! Pavasariška nuotaika – garantuota, kurią kurs vaikų folkloro kolektyvai.

Būtinai šoksime ir dainuosime.

Iki susitikimo Atvelykio šventėje!

Pasak Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebono Mindaugo Šlausto, Atvelykis vadinamas mažosiomis vaikų Velykėlėmis, tad tą dieną bažnyčioje – daugiau mažųjų jos lankytojų.

Tai – džiaugsmo šventimas.

„Atvelykis užbaigia velykinį savaitės aštuondienio šventimą. Tai – džiaugsmo šventimas, vadinamas mažosiomis Velykėlėmis. Velykos labiau švenčiamos šeimoje, su artimaisiais, o Atvelykį labiau švenčiame bendruomenėje. Atvelykis, kaip ir vadinasi, – laikas po Velykų. Mūsų parapijoje per Atvelykį bus kviečiamos šeimos, o jeigu leis oras, šventoriuje vyks žaidimai vaikams. Kulminacija – Velyknaktis ir Velykos, bet taip pat džiaugiamės žmonių gausa ir per Atvelykį“, – pažymėjo pašnekovas.

Per Atvelykį bus švenčiamas ir Gailestingumo sekmadienis. Sostinėje vyks Gailestingumo atlaidai.

„Šis sekmadienis vadinamas ir Gailestingumo sekmadieniu. Vilniuje visą šią savaitę vyks Gailestingumo atlaidai Gailestingumo šventovėje. Visas pasaulis prisimins dieviškąjį gailestingumą ir už jį dėkos Viešpačiui“, – sakė M. Šlaustas.

Kaip skelbiama Dievo Gailestingumo šventovės interneto svetainėje, tikintieji bus kviečiami melstis „už taiką visame pasaulyje, agresorių atsivertimą ir kapituliaciją“.

Klaipėdos choras „Aukuras“ kitais metais minės kūrybinės veiklos 30-metį. Choras yra aktyvus Klaipėdos muzikinio gyvenimo dalyvis. Jo repertuarą sudaro įvairių epochų ir stilių bažnytinė ir pasaulietinė muzika, džiazo kompozicijos, spiričiuelių aranžuotės, edukacinės programos. „Aukuras“ yra 14-os tarptautinių konkursų laureatas. Jo koncertinėje biografijoje – šimtai pasirodymų ne tik Lietuvoje, bet ir Tailande, Izraelyje, Kanadoje, JAV, Meksikoje, daugelyje Europos šalių.

Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ – vienas Kauno miesto simbolių, rengiantis sudėtingas ir spalvingas pučiamųjų muzikos programas. Savo pasirodymų geografinėmis kryptimis jis yra pasirinkęs Šiaurės Airiją, Italiją, Suomiją, Prancūziją, Šveicariją, Lenkiją. Pastaraisiais metais orkestras inicijuoja ir įgyvendina ambicingus projektus su užsienio solistais, dirigentais, muzikos autoriais ir aranžuotojais. Gausiame „Ąžuolyno“ repertuare – operų, operečių, miuziklų programos, lietuvių ir užsienio autorių kūriniai, taip pat džiazo ir estradinė muzika.

Du kolektyvai kartu parengė programą, kurioje pakiliai ir viltingai skambės pluoštas užsienio ir lietuvių autorių giesmių. Koncertą vainikuos Nyderlandų kompozitoriaus Jacobo de Haano „Missa Brevis“ („Trumposios mišios“).

„Dvasinga ir emocionali muzika interpretuojama dėmesingai ir profesionaliai“ – tokių nuostatų laikosi Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ vyr. dirigentas G.Vaznys. Jam antrina Klaipėdos choro „Aukuras“ meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas, dainavimą ir giedojimą pristatydamas kaip tauriausią sielos muziką.

Atradę bendrų gijų, Kauno ir Klaipėdos kolektyvai pirmą kartą susijungė programai, kurioje sakralinės muzikos kūriniais linki pajausti atsinaujinimo ir prisikėlimo dvasią. Antrąją Velykų dieną ši programa nuskambėjo Kaune, o dabar ją išgirs klaipėdiečiai. Šis nemokamas Klaipėdos koncertų salės rengiamo festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ koncertas vyks balandžio 24 d. 19 val. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje.

Velykų laikotarpis baigiasi Atvelykio švente, prabėgus savaitei po Šv. Velykų. Todėl tradicinėje vaikų Velykėlių šventėje laukiami tėveliai su vaikais, seneliai su anūkais, krikštatėviai ir visi kiti geri žmonės, norintys turiningai praleisti sekmadienio popietę.

Šventė vyks trijuose vienas šalia kito esančiuose kiemuose, dėl to bus galimybė per visus juos pereiti ir patirti, pavyzdžiui, kaip reikia išraižyti medinį paukštelį, pasigaminti laivelį arba birbynę, kitokių medinių žaislų – tarškalų, vilkelių.

Atvelykio šventė negali būti visavertė be tikrų kiaušinių marginimo. Be to, etnologai kartu su pačiais mažiausiais šventės dalyviais margins ypatingus – popierinius – kiaušinius. Dar susirinkusieji galės pasigaminti odinius „margučius magnetukus“ ir apyrankes, išraižyti savo inicialus ar kokį nors kitokį simbolį ant molinių kiaušinių, užsiimti skiautinių lėlių gamyba. Šventėje būtinai bus ridenami margučiai, mušami būgnai, skanaujama kiaušinienės, žaidžiama, šokama ir dainuojama. Muzikuos, visus linksmins ir pavasariška nuotaika dalysis vaikų folkloro kolektyvai. Vaikų Velykėlėse bus dar ir triušių – šokoladinių ir... gyvų.