„Aš manau, kad vienareikšmiškai atsiranda daugiau pakantumo ir priešiškų žmonių, jeigu ir buvo, jų buvo itin nedaug. O šiaip jau pačioje eisenoje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, tai atrodo, kad ta tema tikrai tampa priimtinesne didesnei visuomenės daliai. Mes galime mylėti visus Lietuvos žmones ir visiems suteikti lygias teises“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė Seimo vicepirmininkas.

Be to, nors V. Mitalas nesureikšmina, kad renginyje nedalyvavo Seimo pirmininkė ir premjerė, kita vertus, jis pats teigia sugrįžęs iš europinės liberalų partijos ALDE suvažiavimo vien tam, kad galėtų prisijungti prie „Baltic pride“ eitynių

Pačioje eisenoje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, tai atrodo, kad ta tema tikrai tampa priimtinesne didesnei visuomenės daliai.

„Kaip jau jos pasirenka savaitgalį leisti, taip pasirenka, oras buvo neblogas. Mes patys nusprendėme anksčiau grįžti iš Europos liberalų konferencijos Dubline, kur vyko ALDE partijos kongresas, kuris turėjo vykti ir šeštadienį, (...) bet aš ir mano keli kolegos apsisprendėme grįžti anksčiau labai nepatogiu skrydžiu, kad galėtumėme tame šeštadienio „Baltic pride“ sudalyvauti. Tai šįkart savo darbotvarkę pasitvarkėme pagal tuos klausimus, o ką kiti nusprendė vietoje to veikti ar kodėl negalėjo, aš už juos atsakyti negaliu“, – komentavo V. Mitalas.

ELTA primena, kad LGBTIQ bendruomenė šeštadienį organizavo „Baltic Pride“ festivalio eitynes.

Jose nepasirodė nė vienas iš valstybės vadovų. Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė Eltai sakė, kad V. Čmilytė-Nielsen eitynėse dalyvauti neketina, nes tą dieną bus išvykusi iš sostinės. Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis taip pat teigė, kad šalies vadovas eitynėse nedalyvaus. Tokio sprendimo jis nedetalizavo.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė tvirtino, kad premjerė eitynėse taip pat nedalyvaus. Kaip aiškino ji, šeštadienį Vyriausybės vadovė turi kitų įsipareigojimų. R. Jakilaitienė pabrėžė, kad I. Šimonytė nuoširdžiai sveikina visus eisenoje dalyvausiančius piliečius.

„Šiaip tai yra eitynės už lygybę ir už taiką“, – sakė Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko.

Tačiau čia besirenkantys neslėpė – nors ir su šypesena, bet viduje – didžiulė baimė. „Bijau kitų žmonių, bijau žmonių, kurie bus nusitekę prieš visą šventę. Bijau, kad sumuš, prilups“, – sakė žurnalistų kalbinta eitynių dalyvė. 

Tuo tarpu kitas renginio dalyvis, savo veidą slėpęs po kauke, teigė jaučiantis palaikymą, bet ne tokį, kokio norėtų jausti.

„Kuždamės, kuždamės, bet turime tiesiog pasakyti, kad tai yra normalu, ir kalbėti apie tai atvirai. Kai susiburiame į vieną vietą, žymiai lengviau“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kuždamės, kuždamės, bet turime tiesiog pasakyti, kad tai yra normalu.

Skaičiuota, kad eitynėse turėtų dalyvauti apie 10 tūkst. žmonių iš Baltijos valstybių. Tačiau policijos skaičiavimais, šeštadienį jų buvo  perpus tiek. Kolona žygiavo nuo Bernardinų sodo. Tačiau vos už kelių šimtų metrų, prie Katedros, juos pasitiko protestuoti susirinkę katalikai. Jų rankose buvo rožančiai ir maldos už tai, kad atsiverstų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Stebime „Baltic Pride“ organizatorių pareiškimus, veiksmus. Akivaizdu, kad jie propaguoja nuodėmę prieš prigimtį ir kelia įvairius tikslus, susijusius su tos nuodėmės normalizavimu, legalizavimu ir panašiais dalykais“, – teigė maldos organizatorius Jurgis Jonaitis.

Šeštadienį per eitynes skambėjo būgnai ir muzika. Vaivorykštės spalvomis pasipuošę žmonės dainavo ir šoko, laikė įvairius plakatus. Vis dėlto policijos pareigūnų pajėgos buvo gausesnės, o eitynių dalyviai – atitverti tvoromis.

Šiemet minioje nepastebėti didžiausi rėksniai ir kovotojai prieš homoseksualus – Seimo narys Petras Gražulis ir buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas. „Noriu pasakyti: Petrai, pakeisk plokštelę“, – sakė V. Simonko.

Policijos pareigūnai pasiliko galimybę neįleisti į renginio teritoriją riziką viešajai tvarkai keliančių asmenų, tikrino jų daiktus. „Vilniaus policija šeštadienį vykusias „Baltic Pride“ eitynes vertina labai gerai, kadangi nebuvo netikėtumų, incidentų. Turėjome kelis kartus suteikti socialinę pagalbą visuomenei. Žinote, didelis renginys, atsiranda visko – kai kas pameta asmeninius daiktus, buvo pamesti keli telefonai“, – kalbėjo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Saulius Gagas.

Vieniems eitynes stebėjusiems gyventojams byrėjo ašaros ir liejosi pyktis, o kiti prisijungė prie eisenos ir džiaugėsi ja kartu. „Jie dar daugiau plečiasi – anksčiau taip nebuvo“, – samprotavo vyresnio amžiaus gyventoja.

„Dukra klausė, kas čia vyksta. Paaiškinau: kad visi draugautume, gyventume draugiškai. Užaugs nauja karta visai kitokia, nes tai mato, žiūri, stebi nuo mažens ir tai bus natūralu. Tai ir yra natūralu“, – aiškino su dukrele šeštadienį sostinėje vaikščiojusi moteris.

Homoseksualams svarbus išlieka ir partnerystės įteisinimas įstatymu, bet jis kelią Seime skinasi sunkiai.

„Vertinu labai pozityviai ir tai yra ne tik Vilniaus, tačiau visos Lietuvos šventė. Ir pagrindinė šio renginio žinutė yra labai paprasta – meilė nugalės“, – Eltai teigė T. V. Raskevičius.

Be to, tai, kad eitynėse nepasirodė nei prezidentas Gitanas Nausėda, nei premjerė Ingrida Šimonytė, nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jis nesureikšmina. Anot T. V. Raskevičiaus, svarbiau ne dalyvavimas renginiuose, tačiau palaikymas balsavimo metu.

„Jie tikriausiai renginiuose dalyvauja pagal savo darbotvarkę, o dalyvavusių politikų tikrai netrūko. Laisvės frakcijos didžioji dalis renginyje dalyvavo. Tai manau, kad svarbu ir dalyvavimas renginiuose, bet svarbiausia balsavimas Seime, kuris iš tiesų keičia šios bendruomenės teisinę padėtį“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė Eltai sakė, kad V. Čmilytė-Nielsen eitynėse dalyvauti neketina, nes tą dieną bus išvykusi iš sostinės. Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis taip pat teigė, kad šalies vadovas eitynėse nedalyvaus. Tokio sprendimo jis nedetalizavo.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė tvirtino, kad premjerė eitynėse taip pat nedalyvaus. Kaip aiškino ji, šeštadienį Vyriausybės vadovė turi kitų įsipareigojimų. Vis tik, R. Jakilaitienė pabrėžė, kad I. Šimonytė nuoširdžiai sveikina visus eisenoje dalyvausiančius piliečius.

„Tikrai nieko nebuvo užfiksuota, policija negavo jokių pranešimų apie incidentus“, – Eltai teigė J. Samorokovskaja.

Anot J. Samorokovskajos, policijos duomenimis, renginyje dalyvavo apie 4,5 tūkst. dalyvių.

Siekiant išvengti galimų provokacijų bei neramumų renginio metu budėjo sustiprintos policijos pajėgos. Policijos pareigūnai pasiliko galimybę neįleisti į renginio teritoriją riziką viešajai tvarkai keliančių asmenų, tikrino jų daiktus.

LGBTIQ bendruomenė šeštadienį organizavo „Baltic Pride“ festivalio eitynes. Tuo pačiu metu buvo surengti ir oponuojantys „Baltic Pride“ eitynėms renginiai. „Baltic Pride“ eitynių metu Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą Katedros aikštėje organizuoti ir susirinkimą, kurio metu buvo meldžiamasi už krikščioniškas vertybes. Šį renginį organizavo katalikų pasauliečių judėjimas „Katalikų Tradicija“. Taip pat Vingio parke vyko visuomenininko Kristupo Krivicko renginys „Už tradicinę šeimą“.

LGBTIQ eitynėse buvo galima pamatyti atlikėją Justę Arlauskaitę-Jazzu, fotografus Naglį Bierancą ir Luką Gricių, muzikos prodiuserį Martyną Tylą.

Palaikyti LGBTIQ atstovų atvyko ir aktorė Toma Vaškevičiūtė, atlikėja Erica Jennings, žurnalistas Andrius Tapinas, aktorius Gytis Ivanauskas, keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius bei kiti.

Nors eisena „Už lygybę ir taiką“ – LGBTIQ renginys, čia dalyvauja ir šią bendruomenę palaikantys, bet jai nepriklausantys žmonės.

Humoristas Paulius Ambrazevičius BNS teigė, kad tokie renginiai yra būtini, mat homoseksualių asmenų teisės vis dar nėra pilnai užtikrintos.

„Man tai toks natūralus dalykas palaikyti. (...) Aš einu čia ir kaip į palaikymą, ir kaip į šventę“, – teigė jis.

Pasak P. Ambrazevičiaus, tokios akcijos ypač svarbios, nes politikoje „vis dar yra homofobų“.

„Man net viduramžiais būtų buvę gėda klausyti tokių dalykų. Jie balansuoja ant neapykantos kalbos ribos“, – teigė humoristas.

Penktą kartą sostinėje rengiamo Lietuvos, Latvijos ir Estijos festivalio „Baltic Pride“ dalyviai, kurių daugumą sudaro jaunimas, mosavo LGBTIQ, Lietuvos, Ukrainos vėliavomis, yra pasipuošę įvairiaspalviais rūbais ir kostiumais.

Vėlyvą popietę nuo Bernardinų sodo pajudėjusi eisena kiek daugiau nei po valandos pasiekė Baltojo tilto prieigas, kur rinkosi į renginio tęsinį – čia vyksiantį koncertą.  

Eisenoje važiavo keliolika „vaivorykštės“ spalvomis papuoštų automobilių, autobusų. Iš jų skambėjo muzika, šalia šoko renginyje dalyvaujantys žmonės.

Vilniuje vykstančiame „Baltic Pride“ dalyvavo pramogų pasaulio atstovai, visuomenininkai, Lietuvos ir užsienio šalių politikai, diplomatai.

Sostinės policija teigia incidentų nefiksavusi, pareigūnų duomenimis, iš viso eisenoje žingsniavo per 4,5 tūkst. žmonių. Organizatoriai planavo, kad jų bus iki 10 tūkstančių.

Žinutė politikams

Kaip BNS sakė vienas iš renginio organizatorių, Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko, visuomenė tampa tolerantiškesnė, todėl renginys vis labiau tampa švente, o ne protestu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad pokyčiai „nėra visur tolygūs“.

„Mes matome, kaip visuomenė keičiasi, tampa atviresnė, tačiau šiek tiek atsilieka mūsų politikai. Mes bandome nusiųsti žinutę, jog ir mes esame rinkėjai, jūs turite mus išgirsti ir pamatyti“, – kalbėjo V. Simonko.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Mes matėme, kas buvo per paradą Kaune, turbūt Kaunas turės praeiti tą patį kelią, kurį praėjo Vilnius“, – pridūrė jis.

Pirmą kartą eisenoje dalyvausi 19-metė studentė iš Latvijos BNS sakė esanti patenkinta, jog čia „gali būti savimi“.

„Esu labai patenkinta ir manau, kad dalyvausiu kituose renginiuose. Tai yra protestas už žmogaus teises, bet man tai – ir vakarėlis, kuriame galiu didžiuotis būdama savimi“, – kalbėjo Anya Alkova.

Sostinėje pirmasis „Baltic Pride“ surengtas dar 2010-aisiais, tuomet neišvengta provokacijų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ne tik už lygybę, bet ir už taiką

Nors eisena „Už lygybę ir taiką“ – LGBTIQ renginys, čia dalyvauja ir šią bendruomenę palaikantys, bet jai nepriklausantys žmonės.

Man net viduramžiais būtų buvę gėda klausyti tokių dalykų. Jie balansuoja ant neapykantos kalbos ribos.

Humoristas Paulius Ambrazevičius BNS teigė, kad tokie renginiai yra būtini, mat homoseksualių asmenų teisės vis dar nėra pilnai užtikrintos.

„Man tai toks natūralus dalykas palaikyti. (...) Aš einu čia ir kaip į palaikymą, ir kaip į šventę“, – teigė jis.

Pasak P. Ambrazevičiaus, tokios akcijos ypač svarbios, nes politikoje „vis dar yra homofobų“.

„Man net viduramžiais būtų buvę gėda klausyti tokių dalykų. Jie balansuoja ant neapykantos kalbos ribos“, – teigė humoristas.

Tuo metu pirmą kartą renginyje dalyvavusi 35-erių rusė Ana Simanova teigė besidžiaugianti, kad renginyje atkreipiamas dėmesys ir į karą Ukrainoje, kur daugiau nei tris mėnesius Kremliaus pajėgos tęsia nuožmias atakas.

Pasak jos, žmones po truputį apima vadinamasis karo nuovargis, todėl labai svarbu neužsimiršti.

„Gali atrodyti, kad darai nepakankamai, bet visi turi stengtis daryti kiek gali daugiau ir nenuvertinti savo indėlio“, – kalbėjo dėl darbo pernai į Lietuvą atvykusi rusė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Organizatoriai planuoja, kad renginyje iš viso dalyvaus apie 10 tūkst. žmonių, renginyje dirbantys pareigūnai  sakė dar skaičiuojantys dalyvius.

Kvietė melstis, agitavo už „tradicinę šeimą“

„Baltic Pride“ oponentai Katedros aikštėje ragino rinktis viešai maldai, Vingio parke visuomenininkas Kristupas Krivickas kvietė į renginį „Už tradicinę šeimą“.

Greta keliolikos besimeldžiančiųjų buvo ir iki dešimties protestuotojų, jie laikė plakatus, nukreiptus prieš LGBTIQ bendruomenę, tačiau bendrauti su žiniasklaida nesutiko.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Tuo metu maldos akcijos organizatorius Jurgis Jonaitis žurnalistams sakė, jog malda skirta „atsilyginti Dievui ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai už viešai propaguojamas nuodėmes“.

Anot jo, popiežiaus Pranciškaus prieš trejus metus viešai išsakyta parama homoseksualiems asmenims negali pakeisti bažnyčios mokymų.

„Tai yra nuodėmė prieš prigimtį – sodomijos nuodėmė (...). Galbūt kai kurie jų ir yra krikščionys ar katalikai, bet reikėtų, visų pirma, išaiškinti žodžio „remia“ prasmę, o visų antra – popiežius negali kokiu nors savo teiginiu pakeisti bažnyčios mokymo. Tiesiog yra objektyvi nuodėmė“, – sakė jis.

Nuo ryto pievelėje priešais Vingio parko estradą vyko kitas su savivaldybe suderintas renginys – vaikų futbolo klubo gimtadienis, į jį susirinko apie penkis šimtus vaikų ir jų tėvų. Dauguma BNS kalbintų žmonių parke teigė atvykę būtent į futbolo šventę arba tiesiog leido laisvą laiką su šeima.

K. Krivickas BNS sakė siekęs renginį organizuoti centre, Bernardinų sode, tačiau šią erdvę užsisakė leidimus anksčiau su savivaldybę suderinę „Baltic Pride“ atstovai. Visuomenininkas teigė su savivaldybe suderinęs galimybę būti renginyje iki 500 asmenų, tačiau sakė atvykęs „vienas su savo šeima“ ir negalėjo pasakyti, kiek buvo atsiliepusiųjų į kvietimą.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Penkių vaikų tėvo teigimu, jam nerimą kelia Seime atsinaujinę svarstymai įteisinti civilinę sąjungą, taip pat per mažas dėmesys skiriamas šeimų, auginančių vaikus, problemoms, augančioms kainoms.

„O dabar mėnesių mėnesiais dirginama visuomenė vertybiniais pasaulėžiūros karais (...). Norime, kad šeimos Lietuvoje galėtų jaustis saugiai ir nebūtų pojūčio, kad kėsinamasi į pačią esmių esmę, į pamatą, šeimos sąvokos apibrėžimą“, – sakė K. Krivickas.

Jis teigė visiškai pritariantis „dėl laisvių ir teisių gyventi kaip tik nori žmonėms – dviese, trise“.

„Bet šeima, kaip sąvoka, turėtų būti apsaugota nuo bandymų primesti jai tai, ko neturėtų būti pagal mano įsivaizdavimą. Žūtbūtinis noras pavadinti dalyką šeima kelia tam tikrų emocijų, aš jas noriu išsakyti, parodyti, kad mes truputį kitaip matome dalykus, bet nesame nusiteikę priešiškai, ribojančiai“, – akcentavo jis.

LGBTIQ bendruomenei Lietuvoje daugybę metų raginant politikus įteisinti partnerystės institutą, Seimas gegužę ėmėsi nagrinėti du alternatyviai teikiamus projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius: civilinę sąjungą porai leidžiantį sudaryti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir konservatyvesnių politikų parengtas Civilinio kodekso pataisas dėl „artimo ryšio“.

Lietuvoje nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties porų partnerystė. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

Parlamentas praėjusį pavasarį atmetė ir šios kadencijos liberalių politikų parengtą Partnerystės įstatymo projektą. Vėliau kaip kompromisinis valdančiųjų atstovų buvo parengtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

Baltijos šalių seksualinių mažumų eisena nuo 2010-ųjų kas tris metus vyksta Vilniuje, kitais metais – Rygoje ir Taline.

„Baltic Pride“ eitynės „Už lygybę ir taiką“ prasidės nuo Bernardinų sodo ir per Gedimino prospektą tęsis iki Baltojo tilto.

Kaip BNS anksčiau yra sakęs vienas iš renginio organizatorių, Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko, renginyje turėtų dalyvauti apie 10 tūkst. žmonių iš trijų Baltijos šalių.

Pasak jo, eitynių metu taip pat važiuos dešimt autobusų su dalyviais, skambės muzika. Šis renginys vainikuos beveik savaitę trukusį LGBTIQ festivalį.

Šių eitynių metu sostinėje numatomi du alternatyvūs renginiai. Vienas jų skirtas tradicinei šeimai, kitas – krikščioniškoms vertybėms.

Abiem renginiams Vilniaus savivaldybė yra išdavusi leidimus.

K. Krivicko organizuojamose eitynėse Vingio parke tikimasi sulaukti iki 500 dalyvių, o katalikų pasauliečių judėjimo „Katalikų Tradicija“ viešoje maldoje – iki 50 žmonių.

Pastarąjį kartą Vilniaus centre „Baltic Pride“ vyko 2019 metais.

Lietuvos ir Šiaurės šalių lygybės bei žmogaus teisių institucijų atstovai Lietuvos valdžią ragina imtis konkrečių politikos formavimo priemonių, apsaugosiančių tos pačios lyties šeimas, translyčių asmenų teises, LGBTI+ jaunimą.

Birželio 2 d. viešą ombudsmenų – nepriklausomų pareigūnių ir pareigūnų, ginančių žmogaus teises – pareiškimą pasirašė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Norvegijos lygybės ir nediskriminavimo kontrolierius Bjørnas Erikas Thonas, Suomijos nediskriminavimo kontrolieriaus tarnybos atstovė Mirka Mokko.

Pareiškimo autoriai, palaikydami LGBTI+ bendruomenę, ragina priimti Civilinės sąjungos įstatymą. Jam įsigaliojus, tos pačios lyties šeimos Lietuvoje įgytų bent minimalias teisines garantijas.

Į Lygių galimybių įstatymą įtraukti lytinės tapatybės ir lyties raiškos požymius, kaip pagrindus, dėl kurių draudžiama diskriminuoti. Taip translyčiai ir nebinarinės lyties tapatybės asmenys būtų teisiškai apsaugoti nuo lygių galimybių pažeidimų.

Užtikrinti, kad translyčiai asmenys gautų jiems reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Šios paslaugos turi būti teikiamos pagarbiai ir nemenkinant asmenų garbės bei orumo.  

Dokumente raginama garantuoti, kad teisėsaugos institucijos gintų LGBTI+ bendruomenę be diskriminuojančių nuostatų, gebėtų efektyviai identifikuoti ir užkardyti neapykantos nusikaltimus dėl seksualinės orientacijos ir / ar lytinės tapatybės.

Su komanda žygiuosime „Baltic Pride“ eitynėse už lygybę siųsdami žinutę, kad mums rūpi kasdienės LGBTI+ žmonių diskriminacijos patirtys.

Raginama suteikti saugų ir įtraukų švietimą LGBTI+ vaikams ir jaunimui, skatinti visuomenę reaguoti į diskriminaciją ir / ar priekabiavimą dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Kontrolierės taip pat kviečia LGBTI+ asmenis, patyrusius diskriminaciją, kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą bei Seimo kontrolierių įstaigą.

„Su komanda žygiuosime „Baltic Pride“ eitynėse už lygybę siųsdami žinutę, kad mums rūpi kasdienės LGBTI+ žmonių diskriminacijos patirtys. Jei bijote pateikti skundą, tiesiog paskambinkite ar parašykite mums“, – ragina lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė.

Lygybės ir žmogaus teisių institucijų atstovų (-ių) susitikime, kuriame pasirašytas pareiškimas, taip pat aptartas šių įstaigų vaidmuo įtvirtinant teisinę LGBTI+ asmenų apsaugą, skundų dėl diskriminacijos ir kitų teisių pažeidimų tyrimas, iššūkiai, kylantys keičiant priešiškai nusistačiusios visuomenės dalies nuostatas, bendradarbiavimo su vietinėmis LGBTI+ bendruomenėmis galimybės.

Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė mano, kad XXI a. Lietuvoje LGBTI+ bendruomenė negali būti stumiama į visuomenės pakraščius.

„Beveik 30 metų girdime, kaip dar neatėjo laikas, visuomenė nepasiruošusi, politinė situacija perdėm įtempta, kad iš esmės užtikrintume homoseksualių, biseksualių, translyčių ir kitų žmonių lygiateisiškumą. Pasiteisinimų galima sugalvoti daugybę. Tačiau jie visi tiesiog gėdingai slepia žinutę, kad kažkieno lygybė, nors ir garantuojama Konstitucijos, yra visiškai priklausoma nuo politinės valios. Viliuosi, jog tikra LGBTI+ asmenų lygybė jau nebe už kalnų“, – sako ji.

Seimo kontrolierė E. Leonaitė įsitikinusi, kad LGBTI+ asmenų teisių užtikrinimas yra viena iš modernios demokratijos sąlygų.

„Pamatinė Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostata skelbia, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Deja, realybėje vis dar susiduriame su iššūkiais užtikrinant visų mūsų visuomenės narių lygiateisiškumą ir orumą. LGBTI+ bendruomenė yra reikšminga mūsų visuomenės dalis, o visavertis šių žmonių teisių ir orumo užtikrinimas turi tapti savaime suprantama mūsų demokratinės europietiškos valstybės kasdienio gyvenimo dalimi. Būdama nacionalinės žmogaus teisių institucijos vadove jaučiu ir savo atsakomybę prisidėti prie teigiamų pokyčių, todėl labai džiaugiuosi galimybe pasidalinti gerosios praktikos patirtimi su kolegomis iš Šiaurės šalių, taip pat išgirsti LGBTI+ asmenų teisėms atstovaujančių organizacijų perspektyvą. Tikiu, kad kalbėjimasis, įsiklausymas, dialogas yra itin svarbios priemonės, vedančios prie pagarbos kiekvienam žmogui, jo ar jos asmeninės vertės pripažinimo, o kartu – galimybės gyventi iš tiesų saugioje ir laisvoje valstybėje“, – sako E. Leonaitė.