Per tris dešimtmečius mažiausiai 140 žmonių žuvo bandydami prasiveržti pro Berlyną dalijusią sieną į Vakarus. 

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) sakė, kad 1961 metų rugpjūčio 13-ąją prasidėjusios sienos statybos tapo „pabaigos pradžia“ komunistiniam režimui, tuo metu tvirtinusiam, kad siena skirta apsaugoti šalį nuo fašizmo.  

155 km ilgio betono siena aplink Vakarų Berlyną stovėjo iki 1989-ųjų. Tų metų lapkričio 9-ąją Rytų Vokietijos pasieniečiai, apsupti didžiulių minių, pasidavė spaudimui ir atvėrė vartus į Vakarų Berlyną.

Po metų Vokietija buvo vėl suvienyta.

Prezidentas paragino vokiečius neleisti išblėsti to laikotarpio prisiminimams ir aktyviai dalyvauti demokratiniuose procesuose, įskaitant balsavimą ateinantį mėnesį vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose. 

„Europa vėl susivienijo, nes griuvo pats gėdingiausias simbolis. Siena atskyrė tūkstančius vyrų ir moterų, kurie turėjo ištverti priespaudą ir teisių panaikinimą. (...) Tai, kas įvyko tą naktį, tai buvo milijono europiečių iš Rytų ir Vakarų ryžto išraiška“, – apibūdindamas 1989-ųjų įvykius Berlyne kalbėjo EP vadovas D. Sassoli, pridūręs, kad tai buvo reali akimirka, kai akivaizdžiai buvo matomas greitai besikeičiantis gyvenimas.

Pavojus kyla ir iš išorės – grėsmė įgyja įvairias formas.

Kartu europarlamentaras kreipėsi į piliečius, ragindamas kovoti su „nemalonių jėgų pakilimu“ ir atminti tamsius istorijos puslapius.

„Tada mes užvertėme tamsų istorijos puslapį ir pakeitėme istoriją, žengėme į geresnius laikus. Entuziazmas niekur nedingo. Europa yra geresnė būtent ES dėka. ES demokratija ir principai yra nepakeičiami, neatšaukiami. Mes turime įsipareigoti visada ginti tas vertybes ir ta kova vyksta kasdien – ji niekada nenutrūks“, – kalbėjo D. Sassoli, priminęs įvairius tragiškus teroristinius įvykius Europoje.

„Pavojus kyla ir iš išorės – grėsmė įgyja įvairias formas. Turime būti vieningi, vieningai duoti atkirtį ir sustiprinti mūsų sąjungą, padidinti mūsų saugumą, bet tam reikia ryžto. Kiekvienas iš mūsų savo valstybėje turi kovoti su neapykanta“, – pridūrė EP pirmininkas.

Jam antrino ir Bundestago pirmininkas W. Schauble, kuris savo kalbos pradžioje pabrėžė – niekas nelieka amžinai. Būtent dėl to, ragino politikas, europiečiai privalo rasti dialogą ir prisiminti įkvepiančius istorinius įvykius – Dainuojančią revoliuciją, Baltijos kelią, disidentinius judėjimus ir kitus įvykius.

Žmonės žinojo, kokie gali būti padariniai ir buvo tikinčių, kad reikia būti labai griežtiems ir tvirtiems.

„Žmonės atsikratė komunistinio jungo – žmonės surado kelią atgal būti kartu. Respublikos tapo piliečių respublikomis. (…) Turime suvokti, kas yra įmanoma, kai žmonės veikia išvien, vedami bendro tikslo“, – sakė W. Schauble.

Jo teigimu, žmonės, dalyvavę įvairiuose judėjimuose 90-ųjų pabaigoje, suprato, kad gali būti skaudžių padarinių.

„Žmonės žinojo, kokie gali būti padariniai ir buvo tikinčių, kad reikia būti labai griežtiems ir tvirtiems. Buvo daug skirtumų tarp judėjimų, tačiau visi reikalavo vieno – politinių permainų ir tikslas buvo vienas – įveikti laisvės trūkumą, atsikratyti despotizmo, atverti sienas ir išvysti gyvenimo perspektyvą“, – kalbėjo Vokietijos parlamento pirmininkas.

W. Schauble teigimu, tarp Rytų ir Vakarų vėl didėja takoskyra, dėl to kyla pavojus pamiršti istoriją. Laisvė, pasak jo, dabar susiduria su daug iššūkių, tačiau, pabrėžė W. Schauble, įvairialypės Europos kontekste būtina užtikrinti stabilumą ir veikti kartu.

„Niekas neišlieka nepakitęs. Tikiuosi, kad Europa iš to pasimokys. (...) Tik tokiu būdu į mus bus žiūrima rimtai“, – teigė W. Schauble.

Lapkričio 9 d. Europa mini Berlyno sienos, kuri buvo vienas iš šaltojo karo simbolių, griūties 30-ąsias metines. Berlyno siena buvo pastatyta 1961 metais, kad VDR gyventojai masiškai nebėgtų į VFR.

Lukiškių aikštėje skambėjo muzika, kuri griovė sienas tarp valstybių ir žmonių. Įspūdingoje scenoje koncertavo Algirdas Kaušpėdas („Antis“), Saulius Urbonavičius-Samas (BIX), Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas („Už tėvynę“), Šarūnas Mačiulis („Poliarizuoti stiklai“), Rimantas Giedraitis („Kardiofonas“), Jeronimas Milius, Bjelle, „Skamp“, „Lemon Joy“, „Happyendless“ ir kiti.

Pasak LRT projektų vadovės Justinos Vaitkevičiūtės, muzikinę programą rengdami renginio organizatoriai siekė, kad koncertas pritrauktų kuo įvairesnę auditoriją. Organizatoriai norėjo, kad koncerte skambėtų tų laikų muzika ir scenoje pasirodytų su tuometiniu laisvės judėjimu susiję atlikėjai.

Anot LRT.lt, tūkstančiai į Lukiškių aikštę susirinkusių žiūrovų pusantros valandos mėgavosi koncertu, kuris nudžiugino ne tik laiko patikrinta muzika, bet ir vizualiniais sprendimais.

Scena su ekranais priminė didžiulę sieną, ant kurios buvo rodomi atlikėjai, archyviniai kadrai, vaizdo klipų ištraukos ir pokalbiai su pašnekovais, prisimenančiais 1989-ųjų įvykius.

Likus dviems dienoms iki datos, skatinančios prisiminti epochos virsmą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) daugelį pribloškė savo pareiškimu, kad transatlantinės partnerystės blokas NATO yra ištiktas „smegenų mirties“, o pati Europa yra „atsidūrusi prie bedugnės krašto“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel į šiuos pareiškimus ketvirtadienį reagavo su jai neįprastu griežtumu: „Nemanau, kad tokie pernelyg apibendrinti vertinimai yra būtini“. Vėliau pasipylę kiti kritikos pareiškimai atidengė didėjančius nesutarimus tarp tradicinių sąjungininkių.

Ši įtempta įžanga į iškilmes smarkiai skyrėsi nuo atmosferos prieš penkerius metus, kai į Berlyno sienos griūties minėjimo renginius buvo atvykęs buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas bei Lenkijos buvęs prezidentas ir šios šalies laisvės judėjimo ikona Lechas Walesa (Lechas Valensa).

Šįkart buvusių Šaltojo karo galybių lyderių nebus, o JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) politika remiantis šūkiu „Pirmiausiai – Amerika“, Britanijos „Brexito“ pastangos ir Rusijos stiprėjimas dar labiau didina santykių įtampą.

JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo (Maiko Pompėjo) vizitas Berlyne baigėsi penktadienį, o E. Macronas planuoja tik trumpam atvykti sekmadienį, tad per faktines metines lapkričio 9-ąją Vokietijos sostinėje iškilių tarptautinių veikėjų nebus.

Prieš išvykdamas M. Pompeo taip pat paskelbė rimtą perspėjimą: „Švęsdami taip pat privalome pripažinti, kad laisvė niekada nebūna garantuota.“

„Mūsų dienomis autoritarizmas vėl kyla“, – pridūrė jis, aiškiai turėdamas galvoje Kiniją ir Rusiją.

„Naivus atsainumas“

Panašų signalą pasiuntė ir Europos Komisijos būsimoji vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), pažymėjusi, kad euforiškas optimizmas dėl liberaliosios demokratijos ir laisvės, tvyrojęs 1989 metų lapkričio 9-ąją, dabar jau išsisklaidęs.

„Šiandien turime pripažinti, kad mūsų atsainumas buvo naivus“, – kalbėjo U. von der Leyen.

Rusija „naudojasi smurtu, kad pakeistų Europoje nusistovėjusias sienas, taip pat stengiasi užpildyti kiekvieną vakuumą, paliktą JAV“, pridūrė ji.

Be to, viltys, kad besivystanti Kinija judės arčiau Vakarų liberaliosios demokratijos modelio, taip ir neišsipildė, pripažino U. von der Leyen.

M. Gorbačiovas, kurio sprendimas nesiųsti sovietų pajėgų Rytų Vokietijos režimui paremti laikomas gyvybiškai svarbiu taikai išsaugoti Šaltojo karo pabaigoje, interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė, kad aniems susiskaldymo laikams nejaučiama „jokios nostalgijos“.

Tačiau „turime pripažinti, kad pasibaigus Šaltajam karui naujieji lyderiai nesugebėjo sukurti šiuolaikiškos saugumo architektūros, ypač Europoje“, pabrėžė jis.

„Dėl to atsirado naujų skiriamųjų linijų, o NATO plėtra rytų kryptimi... perslinko šias linijas prie Rusijos sienų“, – aiškino buvęs lyderis.

„Pusė šimtmečio“

Neskaitant ryškėjančių įtrūkimų tarptautinėje arenoje, nauja praraja veriasi pačioje Vokietijoje – buvusiose komunistinėse žemėse vis labiau įsitvirtina ultradešinieji.

Pati A. Merkel atkreipė dėmesį į šią problemą, pareiškusi, kad veikėjai, anksčiau galvoję, jog skirtumus tarp buvusių komunistinių Rytų ir kapitalistinių Vakarų pavyks užglaistyti, dabar mato, kad „tam reikės pusės šimtmečio arba daugiau“.

Debatai dėl skirtumų tarp Rytų ir Vakarų suintensyvėjo „pasaulyje sustiprėjus nacionalistinėms ir protekcionistinėms tendencijoms, taip pat skatinančioms daugiau diskusijų iš nacionalinės perspektyvos“, A. Merkel sakė dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“.

Tvyrant niūrioms nuotaikoms šeštadienį planuojama rimta politinių atminimo renginių programa. Planuojama, kad oficialiuose renginiuose dalyvaus keletas Vidurio Europos šalių prezidentų.

Jie prisidės prie A. Merkel ir Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio) paminėti savo šalių „indėlio... į taikią revoliuciją“, atvedusią prie komunistinio režimo griūties.

A. Merkel kalbės Susitaikymo koplyčioje, įrengtoje prie išsaugoto Berlyno sienos fragmento. Toje vietoje sienos statybų pradžios pirmąją dieną vietos gyventojai šoko per langus, kad ištrūktų iš komunistinės Rytų Vokietijos, o kiti vėliau kasė tunelius, kad patektų į vakarus.

F.-W. Steinmeieris vakare taip pat pasakys kalbą prie Brandenburgo vartų, o vėliau įvyks keletas koncertų, įskaitant prestižinio Berlyno filharmonijos orkestro pasirodymą.

1989 metų lapkričio 9-ąją Rytų Vokietijos pasieniečiai, apsupti didžiulių minių, pasidavė spaudimui ir atvėrė vartus į Vakarų Berlyną. Tokiu būdu pirmąkart atsivėrė galimybė laisvai patekti į Vakarų sąjungininkių kontroliuotą sektorių nuo Berlyno sienos pastatymo.

Praėjus nedaug laiko po šio įsimintino įvykio Rytų Vokietijos komunistinis režimas žlugo, o po metų Vokietija buvo iš naujo suvienyta.

„Iškart paklausite, ar aš nesigailiu dėl pertvarkos. Ne, nesigailiu“, – sakė M. Gorbačiovas.

„Buvo neįmanoma gyventi taip, kaip anksčiau. Ir esminė pertvarkos dalis buvo naujas mąstymas užsienio politikos srityje, apimantis tiek universalias vertybes ir branduolinį nusiginklavimą, tiek pasirinkimo laisvę“, – teigė buvęs SSRS vadovas.

„Pradėdami pertvarką, mes žinojome, kad rizikuojame, bet visa valstybės vadovybė laikėsi vieningos nuomonės, kad permainos būtinos“, – pareiškė M. Gorbačiovas. „Už pertvarkos žlugimą ir Sovietų Sąjungos subyrėjimą atsakingi tie, kurie suorganizavo pučą 1991 metų rugpjūtį, o po pučo naudojosi tuo, kad SSRS prezidento pozicijos susilpnėjo“, –mano jis.

„Devintajame dešimtmetyje mes stojome į reformų kelią. Buvo klaidų ir apsirikimų“, – konstatavo buvęs SSRS prezidentas. „Galima ginčytis, kiek mes priartėjome prie tikros demokratijos, bet prie totalitarinės sistemos mes negrįšime“, – pabrėžė M. Gorbačiovas.

Komentuodamas Vokietijos susivienijimą, M. Gorbačiovas pareiškė laikąs šį įvykį vienu svarbiausių savo darbų. „Aš labai vertinu šią dieną“, – pridūrė jis.

„Turime pripažinti, kad laisvė niekada nėra garantuota“, – sakė jis savo kalboje „Körber“ fonde Berlyne. M. Pompeo pabrėžė, kad vėl atsiranda naujų autoritarinių struktūrų. „Šmėkla vėl plečiasi, – įspėjo jis. – Mūsų reikalas yra ginti laisvę ir ateitį“.

Pasak M. Pompeo, JAV žinojo, kad tokia nesąžininga sistema kaip VDR kažkada turės žlugti. Tačiau laiko esą nebuvo įmanoma nuspėti. M. Pompeo gyrė „rytų vokiečių drąsą nugriauti sieną“. Jis kalbėjo: „Tikiuosi, kad Dievas saugo kiekvieną jūsų, Dievas saugo šią nuostabią šalį Vokietiją ir mūsų glaudžią bendrą draugystę“.

M. Pompeo pripažino, kad po Berlyno sienos griuvimo nebuvo teisingai įvertinta situacija. Esą manyta, kad dabar visur klestės laisvos visuomenės. Todėl galvota, kad galima atitraukti ginkluotąsias pajėgas. „Mes klydome, – sakė M. Pompeo. – Rusija, vadovaujama buvusio KGB karininko, įžygiuoja į savo kaimynines šalis ir žudo opozicionierius“. Komunistinę Kinijos vadovybę jis kaltino įgyvendinant „naują autoritarizmo viziją“.

M. Pompeo opozicijos situaciją Rusijoje ir Kinijoje palygino su situacija buvusioje VDR. Rusija Rytų Ukrainoje ir okupuotame Kryme vykdo „reidus ir kankinimus“ prieš Krymo totorius ir ukrainiečius, kurie priešinasi „rusų agresijai“, sakė JAV diplomatijos vadovas. Čečėnijoje tiesiog dingsta kiekvienas, kuris žinybų laikomas „nepageidautinu“.

„Mano kartai Berlyno sienos griuvimas buvo lemiamas momentas, tą naktį mes visi buvome berlyniečiai. Kaip ir daugelis kitų, aš žiūrėjau televizorių, laikydamas ant rankų sūnų, kuriam tada buvo keli mėnesiai. Tai buvo lyg nauja pradžia“, – ketvirtadienį sakė J. Stoltenbergas, kalbėdamas Kurto Korberio (Kurto Kiorberio) fondo renginyje Berlyne.

Pasak Aljanso vadovo, „Vokietija supranta laisvės ir demokratijos kainą geriau nei daugelis kitų“.

„Vokietijos istorija rodo, koks svarbus yra Europos ir Šiaurės Amerikos ryšys“, – pridūrė jis.

Berlyno sienos griuvimo 30-osios metinės bus minimos lapkričio 9 dieną. Tradiciškai ta proga prie Brandenburgo vartų vyks koncertas, renginio metu miesto centre bus sustabdytas automobilių eismas, uždarytos kai kurios gatvės. Scena ir šventiniai papuošimai jau paruošti.

Mieste taip pat vyks ir kiti renginiai, literatūriniai vakarai ir filmų pristatymai, skirti 1989 metų lapkričio 9-osios įvykiams.

Oficialioji Berlyno sienos metinių minėjimo dalis vyks Berlyno sienos muziejuje Bernauerio gatvėje. Į ceremoniją turėtų atvykti Slovakijos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos prezidentai. Jie drauge su šalies kanclere Angela Merkel aplankys miesto žymias vietas ir bažnyčią, kuri buvo sugriauta tam, kad jos vietoje iškiltų betoninė užtvara.

Rytų ir Vakarų Berlyną skyrusi siena stovėjo nuo 1961 iki 1989 metų.

Paklausta, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas, jeigu Berlyno siena iki šiol stovėtų, politikė pareiškė: „Šito mūsų pokalbio tai jau tikrai nebūtų“.

„Bet savo svajonę dabar aš jau būčiau galėjusi įgyvendinti. Vokietijos Demokratinėje Respublikoje moterys išeidavo į pensiją 60 metų amžiaus. Tad aš jau prieš penkerius metus būčiau galėjusi gauti užsienio pasą ir keliauti į Ameriką. Juk VDR pensininkai galėjo keliauti – kiekvienas, kuris jau buvo nereikalingas kaip darbuotojas, galėjo išvažiuoti“, - sakė Vokietijos Demokratinėje Respublikoje užaugusi 65 metų amžiaus A. Merkel.

Pasak vyriausybės vadovės, ji būtinai būtų apsilankiusi ir Vakarų Vokietijoje, bet pirmoji kelionė būtų buvusi būtent į JAV. Anot A. Merkel, tuo metu ji norėjo geriau susipažinti su Amerikos kultūra, pavažinėti amerikietiškais automobiliais ir pasiklausyti Bruce`o Springsteeno.

Šią savaitę Vokietijoje pažymimos Berlyno sienos griūties 30-osios metinės.

Pirmiausia Rytų Vokietijoje vertinimas labai priklauso nuo išsilavinimo ir pajamų. Žmonės, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose neto pajamos sudaro mažiau nei 1,5 tūkst. eurų, Berlyno sienos griuvimą vertina daug kritiškiau už vidurkį.

Tie, kas teigiamai įvertino sienos griuvimą, pagrindinėmis to priežastimis įvardijo suvienytą Vokietiją ir laisvę. Keturi iš dešimties rytų vokiečių, įvykį vertinusių pozityviai, minėjo laisvės aspektą. „Ipsos“ ekspertų teigimu, čia veikiausiai omenyje turėta laisvė laisvai judėti bei kelionių laisvė, o ne nuomonės laisvė. Vakarų vokiečiai savo pozityvų vertinimą pirmiausiai argumentavo Vokietijos suvienijimu.

Suvienijimo priešininkai Vakaruose savo poziciją grindė su tuo susijusiomis išlaidomis ir mokesčiais. Kas penktas priešininkas Vakarų Vokietijoje, be to, reiškė nepasitenkinimą rytų vokiečių mentalitetu.

Respondentai Rytų Vokietijoje neigiamo savo vertinimo priežastimi įvardijo vis dar egzistuojančius pajamų ir pensijų skirtumus tarp Rytų ir Vakarų. 25 proc. teigė, kad sienos griuvimas lėmė nedarbą jų regione.

Tyrimo metu rugsėjo 2-15 dienomis buvo apklausta 2 tūkst. vyresnių nei 14 metų amžiaus žmonių.

Septynias dienas septyniose taikios 1989-ųjų revoliucijos veiksmo vietose vyks šimtai renginių. Be kita ko, planuojama originali meno instaliacija – virš Birželio 17-osios gatvės plevėsuos 30 tūkst. juostelių su žmonių rašytiniais palinkėjimais. Renginiais, organizatorių duomenimis, bus prisiminti žmonės, prieš 30 metų išėję į gatves ir taikia revoliucija nuvertę sieną.

Savaitės kulminacija bus lapkričio 9-ąją prie Brandenburgo vartų rengiamas šou. Čia kalbą pasakys prezidentas Walteris Steinmeieris.