Kai lygiai prieš du mėnesius pirmos instancijos teismas paskelbė sprendimą, pagal kurį už dvasinius D. Stankaitienės išgyvenimus dėl, jos manymu, neteisingo įvertinimo jos darbdaviui – Klaipėdos savivaldybei – beveik 10 tūkst. eurų atlyginti nereikės, moteris pateikė apeliaciją.

Maža to, vasario 9-oji buvo paskutinė jos darbo diena Socialinės paramos centro direktoriaus poste.

A. Stankaitienė atšaukta iš pareigų praradus pasitikėjimą, tačiau ir šį atšaukimą ji apskundė teismui.

Su D. Stankaitiene savivaldybė dabar turi dvi bylas – dėl jos veiklos vertinimo, kuri tęsiasi apeliacinėje instancijoje, ir dėl atšaukimo iš pareigų.

„Su D. Stankaitiene savivaldybė dabar turi dvi bylas – dėl jos veiklos vertinimo, kuri tęsiasi apeliacinėje instancijoje, ir dėl atšaukimo iš pareigų. Sunkiai įsivaizduoju jos grįžimą į buvusias pareigas, nes turi būti pasitikėjimo santykis tarp įstaigos vadovo ir jį paskyrusio asmens, jeigu tų pasitikėjimo santykių nėra, vadovas į pareigas negrąžinamas, o sprendžiama tik dėl atšaukimo ar atleidimo iš pareigų teisėtumo“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Klaipėdos savivaldybės administracija skelbė, kad nuo 2001 m. centrui vadovavusi D. Stankaitienė iš pareigų atšaukta dėl netinkamo įstaigos darbo organizavimo, neužtikrinus, kad įstaigos veikloje būtų laikomasi teisės aktų, racionaliai naudojamos lėšos bei turtas, neužtikrinus veiksmingos vidaus kontrolės sistemos sukūrimo, veikimo ir tobulinimo.

Pasak A. Kačalino, Klaipėdoje tai vienas pirmųjų atvejų, kalbant apie biudžetines įstaigas, kai vadovas atšauktas praradus pasitikėjimą.

D. Stankaitienės atšaukimui iš pareigų argumentų esą buvo pakankamai – Socialinės paramos centre buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, rasta problemų dėl viešųjų pirkimų ir kitų dalykų.

Mero teisė atšaukti juridinio asmens vadovą yra absoliuti ir ji negali būti kvestionuojama.

A. Kačalino teigimu, teismas tik patikrina, ar nebuvo piktnaudžiaujama šita teise ir ar buvo išlaikytos visos atšaukimo procedūros.

Buvo sunki savaitė

Praėjusį penktadienį iš pareigų atšauktai D. Stankaitienei tai buvo antras nemalonumas per savaitę.

Pirmadienį pirmos instancijos teismas paskelbė sprendimą, pagal kurį už dvasinius D. Stankaitienės išgyvenimus dėl, jos manymu, neteisingo įvertinimo jos darbdaviui – Klaipėdos savivaldybei – beveik 10 tūkst. eurų atlyginti nereikės. Maža to, vasario 9-oji buvo paskutinė jos darbo diena direktoriaus poste.

Centro vadovė atšaukta iš pareigų praradus pasitikėjimą.

Klaipėdos savivaldybės administracija skelbė, kad nuo 2001 m. centrui vadovavusi D. Stankaitienė iš pareigų atšaukta dėl netinkamo įstaigos darbo organizavimo, neužtikrinus, kad įstaigos veikloje būtų laikomasi teisės aktų, racionaliai naudojamos lėšos bei turtas, neužtikrinus veiksmingos vidaus kontrolės sistemos sukūrimo, veikimo ir tobulinimo.

„Viskas labai šviežia“

Ar D. Stankaitienė ketina skųsti tiek pirmos instancijos teismo sprendimą, tiek ir jos atšaukimą iš pareigų? Moteriai atstovaujantis advokatas Karolis Gerbauskas nieko konkretaus atsakyti negalėjo.

Pati D. Stankaitienė telefonu vakar neatsiliepė.

Dar svarstome su kliente šitą klausimą.

„Dar svarstome su kliente šitą klausimą. Čia viskas labai šviežia. Praradus pasitikėjimą, yra tokia galimybė atšaukti vadovą, bet tam turi būti pagrindas. Jeigu būtų skundžiama, būtų nagrinėjama, ar pagrįstai yra teigiama, kad yra prarastas pasitikėjimas“, – kalbėjo K. Gerbauskas.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vadovo Andriaus Kačalino, tai vienas pirmųjų atvejų, kalbant apie biudžetines įstaigas, kai vadovas atšauktas praradus pasitikėjimą.

„Dažniau taip nutinka kalbant apie savivaldybei pavaldžių bendrovių vadovus. Tik tais atvejais dėl atšaukimo sprendimą priima bendrovės valdyba. Pavyzdžiui, iš pareigų buvo atšauktas „Gatvių apšvietimo“ direktorius Dangeras Aleksandrovas. Neseniai buvo precedentas ir Gargžduose, kai iš pareigų atšaukta bibliotekos vadovė. Šiuo atveju irgi yra kažkas panašaus“, – teigė A. Kačalinas.

Reputacijos klausimas

Pasak Teisės skyriaus, D. Stankaitienės atšaukimui iš pareigų argumentų buvo pakankamai.

Mero teisė atšaukti juridinio asmens vadovą yra absoliuti ir ji negali būti kvestionuojama.

A. Kačalino teigimu, teismas tik patikrina, ar nebuvo piktnaudžiaujama šita teise ir ar buvo išlaikytos visos atšaukimo procedūros.

„Įstaigoje (Socialinės paramos centre – A. D.) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, rasta problemų dėl viešųjų pirkimų ir kitų dalykų. Atšaukimas iš pareigų tuo ir geras, kad šiuo atveju asmens dalykinė reputacija nėra pažeidžiama. Atleidimo iš darbo atveju reikia įrodyti tarnybinį nusižengimą, civilinės atsakomybės veiksmus, kaltę, žalą, o atšaukimo iš pareigų atveju viso to nėra. Ar tai žeidžia dalykinę reputaciją? Tai požiūrio klausimas“, – teigė A. Kačalinas.

Nuo 2001 metų centrui vadovavusi D. Stankaitienė iš pareigų atšaukiama praradus pasitikėjimą dėl netinkamo įstaigos darbo organizavimo, neužtikrinus, kad įstaigos veikloje būtų laikomasi teisės aktų, racionaliai naudojamos lėšos bei turtas, neužtikrinus veiksmingos vidaus kontrolės sistemos sukūrimo, veikimo ir tobulinimo.

Vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams darbuotojams. Pasitikėjimo vadovais netekimą gali nulemti negebėjimas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų organizuoti įstaigos darbo, veikti rūpestingai, atidžiai bei kvalifikuotai.

Imtis pokyčių savivaldybę paskatino pastaraisiais metais atliktų patikrinimų rezultatai. Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pernai atliko auditą dėl transporto naudojimo socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Nustatyta, kad savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos keturių tarnybinių automobilių degalams, Socialinės paramos centre buvo panaudotos ne tarnybos reikmėms bei įstaigai padaryta daugiau nei 22 tūkst. eurų turtinė žala.

Fiksuotos galimai įvykdytos nusikalstamos veikos – kelionės lapų klastojimas, įstaigos lėšų pasisavinimas, todėl apie audito rezultatus informuota Klaipėdos apygardos prokuratūra. Dėl įtarimų dokumentų klastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Savivaldybė, kaip darbdavys, taip pat atliko tyrimą dėl šios situacijos. Konstatuota, kad vadovė, atlikdama jai pavestas funkcijas tarnybinių transporto priemonių valdymo ir naudojimo srityje, padarė darbo pareigų pažeidimą, nes neužtikrino racionalaus įstaigos turto naudojimo bei veiksmingos įstaigos vidaus tvarkos ir kontrolės sistemos veikimo.

Kontrolės ir audito tarnyba pernai taip pat nustatė trūkumų dėl viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo įsigyjant automobilių remonto paslaugą. Konstatuota, kad nebuvo užtikrintas tinkamas viešųjų pirkimų sritį reglamentuojančių teisės aktų taikymas įstaigoje, o įsigyjant paslaugą, nebuvo užtikrintas racionalus pirkimui skirtų lėšų naudojimas. Tyrimo metu nustatyta, kad įstaiga vieno automobilio remontui per metus išleido daugiau nei 18 tūkst. eurų, kai paties automobilio rinkos vertė – 6-7 tūkst. eurų.

Pagal gautą skundą 2024 m. savivaldybėje buvo baigtas dar vienas tyrimas dėl centre vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų įsigyjant mokymų paslaugą. Konstatuota, kad D. Stankaitienė padarė darbo pareigų pažeidimą, nes įstaigoje nesilaikyta Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo reikalavimų – pagrindinių pirkimų principų, procedūrų eiliškumo.

Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė pradžioje kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją dėl, vadovės manymu, neteisingo jos tarnybinės veiklos įvertinimo.

Direktorė prašė panaikinti Klaipėdos mero potvarkį, kuriuo jos veikla buvo įvertinta patenkinamai ir dėl to jai neskirtas papildomas kintamas priedas prie algos.

D. Stankaitienė siekė, kad savivaldybė ne tik iš naujo atliktų jos tarnybinės veiklos vertinimą, bet ir dėl patirtų išgyvenimų išmokėtų beveik 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Administracinių ginčų komisija D. Stankaitienės prašymą tenkino iš dalies.

Tačiau nei Klaipėdos savivaldybės administracija, nei pati D. Stankaitienė nesutiko su Ginčų komisijos sprendimu.

Todėl Socialinės paramos centro vadovės ir savivaldybės ginčas persikėlė į teismą, į kurį kreipėsi abi suinteresuotosios pusės dėl Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Jau pirmajame teismo posėdyje D. Stankaitienė pageidavo rengti uždarus posėdžius, esą juose gali būti atskleista privačių jos duomenų.

Byla nagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, Gargžduose.

Teismas paskelbė sprendimą, pagal kurį panaikino Klaipėdos mero 2022 m. birželio 12 d. potvarkį dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo, panaikintas ir 2023 m. kovo 1 d. mero potvarkis dėl biudžetinės įstaigos vadovo veiklos vertinimo ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo, be to, teismas įpareigojo iš naujo atlikti atsakovės 2022-ųjų metinės veiklos vertinimą.

D. Stankaitienės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (beveik 10 tūkst. eurų) atmestas.

Iš D. Stankaitienės priteista savivaldybei sumokėti bylinėjimosi išlaidas – 715 eurų, o savivaldybė D. Stankaitienei turės sumokėti 1 815 eurų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimą dar galima skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Teisybės – į Ginčų komisiją

Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė į Lietuvos administracinių ginčų komisiją kreipėsi dėl, jos manymu, neteisingo tarnybinės veiklos įvertinimo.

Direktorė prašė panaikinti Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus potvarkį, kuriuo jos veikla buvo įvertinta patenkinamai, ir dėl to jai neskirtas papildomas kintamas priedas prie algos.

D. Stankaitienė skundė ir ankstesnį mero potvarkį dėl įspėjimo, kuris pareikštas kilus klausimams, kur dingo jos vadovaujamai biudžetinei įstaigai skirti degalai.

Ši istorija išaiškėjo po Klaipėdos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos audito, vėliau medžiaga perduota į prokuratūrą, kur šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau, dienraščio žiniomis, įtarimai iki šiol kol kas niekam nepareikšti.

Dar D. Stankaitienė Lietuvos administracinių ginčų komisijai pateikė reikalavimą iš savivaldybės priteisti neturtinę žalą.

Ji norėjo, kad Klaipėdos savivaldybė ne tik iš naujo atliktų jos tarnybinės veiklos vertinimą, bet dėl patirtų išgyvenimų išmokėtų beveik 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Susidomėjimas: po savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos audito D. Stankaitienės vadovaujamame Socialinės paramos centre, dalis auditorių aptiktos informacijos itin sudomino prokurorus. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sprendimas pusėms nepatiko

Administracinių ginčų komisija D. Stankaitienės prašymą tenkino iš dalies: savivaldybė turėtų iš naujo atlikti jos tarnybinės veiklos vertinimą, ko ir siekė tarnautoja, tačiau atmetė D. Stankaitienės reikalavimą dėl neturtinės žalos.

Nei Klaipėdos savivaldybės administracija, nei pati D. Stankaitienė nesutiko su tokiu Ginčų komisijos sprendimu.

Socialinės paramos centro vadovės ir savivaldybės ginčas persikėlė į teismą, į kurį kreipėsi abi suinteresuotosios pusės dėl Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Jau pačiame pirmame teismo posėdyje D. Stankaitienė pageidavo rengti uždarus posėdžius, nes esą juose gali būti atskleista privačių jos duomenų.

Antras teismo posėdis turėtų būti lapkritį. Byla nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, Gargžduose.

Vertinimas lemia atlygį

Klaipėdos savivaldybės įstaigų vadovų ir kitų vadovaujančių postų tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas yra atliekamas kasmet.

Vertinimas būna nepatenkinamas, patenkinamas, geras ir labai geras. Jei savivaldybės įstaigos vadovas ar vadovaujamą postą užimantis tarnautojas dvejus metus iš eilės būna įvertinamas nepatenkinamai, su juo nutraukiama darbo sutartis.

Dienraščio duomenimis, D. Stankaitienės tarnybinė veikla buvo įvertinta patenkinamai.

Pagal įstatymus, šis vertinimas reiškia, kad asmuo iki kito vertinimo netenka kintamosios algos dalies priedo, tai yra, kažkiek nukenčia finansiškai.

Pagal įstatymus, jei tarnybinės veiklos įvertinimas yra geras, tada priedas siekia 20 proc. algos dalies, jei labai geras – 25 proc.

Per pastaruosius ketverius metus Klaipėdos savivaldybėje tai yra antras atvejis, kai tenka ginčytis, o dabar jau ir bylinėtis, dėl tarnybinio vertinimo.

Pirmuoju atveju savivaldybė buvo įpareigota iš naujo vertinti tarnybinio vertinimo rezultatu nepatenkintos tarnautojos veiklą.

Ji buvo įvertinta gerai, tačiau darbuotojai toks rezultatas nepatiko, nes norėjo, kad vertinimas būtų labai geras.

Tada tarnautoja kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri savivaldybę įpareigojo pervertinti, bet ir po pakartotinio vertinimo rezultatas liko toks pat, kaip ir pirminis.

Tuo atveju tarnautoja iš savivaldybės neturtinės žalos atlyginimo nereikalavo.

Direktorė buvo nekalbi

Pabandžius išsiaiškinti, kas paskatino D. Stankaitienę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš darbdavio, tai yra Klaipėdos savivaldybės, direktorę nebuvo taip lengvą surasti.

Tai pavyko padaryti, tik padedant jos pavaduotojai.

„Direktorei – nuotolinis, bet dirba. Neatsiliepia telefonu? Gal užsiėmusi buvo? Gal jai ką perduoti? Gerai, pasakysiu, kad atsilieptų“, – dienraščio žurnalistei pažadėjo Socialinės paramos centro direktorės pavaduotoja Eglė Buivydaitė.

Taip advokatai suskaičiavo.

Iš tikrųjų, kaip teigta, nuotoliu tądien dirbusi D. Stankaitienė, po skambučio jos pavaduotojai, žurnalistams atsiliepė telefonu, bet nedaugžodžiavo.

„Nieko negaliu komentuoti. Kodėl tokia suma? O iš kur jūs žinote sumą? Taip advokatai suskaičiavo. Šiaip aš neturėčiau komentuoti. Jeigu norite, kreipkitės į advokatą, kuris man atstovauja, ir su juo kalbėkite. Karoliui Gerbauskui. Aš jums atsakymo neturiu, prašau paskambinti advokatui“, – pareiškė D. Stankaitienė.

Ne ką aiškiau tapo ir pamėginus pakalbinti direktorės advokatą.

„Aš dabar nekomentuosiu, nes nežinau, su kuo aš šneku. Aš negavau iš klientės nurodymų ir nelabai galiu jums teikti informacijos. Iš kur jūs sužinojote šitą sumą? Matote, labai keista. Jūs gal ir prašykite komentarų iš to savo informacijos šaltinio? Nelabai jums galiu komentuoti, nes neturiu jokio nurodymo“, – teigė D. Stankaitienės advokatas.

D. Stankaitienės ir jos atstovo reikštas nepasitenkinimas dėl išaiškėjusios sumos, prašomos už neturtinę žalą, yra sunkiai suprantamas, nes net jei teismas ir priteistų prašomą sumą, ji būtų išmokėta mokesčių mokėtojų pinigais, tai yra, iš miesto biudžeto.

O tai jau yra viešas interesas.

Neturtinės žalos esmė

Pagal Lietuvoje galiojantį Civilinį kodeksą, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Kitaip tariant, žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais.

Neturtinė žala įvertinama bei atlyginama pinigais ir atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismų praktikoje ieškovai ar nukentėjusieji paprastai prašo didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos.

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Klaipėdoje nagrinėta itin žiauraus nužudymo byla: aukai peiliu ir šakute smogta 65 kartus.

Nužudytojo artimieji prašė 20 tūkst. ir 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismo sprendimu jiems bus atlyginta po 5 tūkst. eurų.

Šiuo atveju, panašu, jog D. Stankaitienė patyrė dvasinių išgyvenimų dėl neteisingo, pačios manymu, jos tarnybinės veiklos įvertinimo ir mano, jog teisinga būtų, kad savivaldybė iš miesto biudžeto už neturtinę žalą jai atlygintų beveik 10 tūkst. eurų.

Dovanų – pajuodę bananai

Garbaus amžiaus neįgalią mamą prižiūrinti klaipėdietė Sonata (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) tikino, jog antradienį sulaukus Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojų itin nustebino jų atneštos vaišės.

"Ištiko šokas, kai išvydau vaišes. Mamą lankančios šio centro darbuotojos buvo atnešusios dovanų. Nežinau, kokia proga. Gal Kovo 11-osios? Ant stalo radau papuvusių bananų ir pasibaigusio galiojimo duonos kepalą. Dar buvo plikomos košės. Duonos galiojimas pasibaigia šiandieną", – vakar dienraščiui pasakojo neįgalios klaipėdietės dukra.

Moteris pripažino, jog šeimą užgavo tokia gerumo akcija.

Lauknešėlis: pasenusios duonos ir apgedusių bananų dovanų gavę klaipėdiečiai liko įskaudinti – juos įžeidė tokios vaišės. ("Klaipėdos" skaitytojo nuotr.)

"Stovi tie bananai ir net nesinori jų valgyti, išmesime. Klausėme centro darbuotojų, ar visiems čia tokios dovanėlės išdalytos? Viena iš darbuotojų pripažino, jog supuvusių bananų net nesiėmė nešioti po butus, juos tiesiog išmetė, nes buvo gėda žmonėms parodyti. Matyt, žmogus suprato, jog tai tik įžeis ir taip skurstančius žmones", – nuomonę išsakė klaipėdietė.

Iš viso siuntinio padoriausiai atrodė tik obuoliai, kurie nors šiek tiek praskaidrino nuotaiką.

"Vasario 16-osios proga mama gavo atviruką. Kažkada anksčiau yra atnešę sausą davinį. O šį kartą štai tokių dovanų gavome. Mano galva, tai yra visiškas pasityčiojimas. Gal man nunešti centro direktorei šiuos bananus pusryčiams? Kažin ar apsidžiaugs? Tikėtina, įsižeis. O paprasti žmonės jais džiaugtis turi", – stebėjosi miestietė.

Nešė 95 miestiečiams

Klaipėdos socialinės paramos centras skelbia, jog įstaigos tikslas – didinti visų Klaipėdos miesto bendruomenės narių galimybę gyventi orumo nežeminančiomis sąlygomis ir teikti socialines paslaugas įvairių socialinės rizikos grupių asmenims, šeimoms, neįgaliesiems bei senyvo amžiaus asmenims.

Šio centro direktorė Diana Stankaitienė aiškino, jog tokias dovanas gavo 95 miestiečiai ir niekas jomis nesiskundė.

Galiojimo terminų aš netikrinu.

"Gavome paramą ir iš karto ją išdalijome mūsų klientams. Privatus paramos davėjas pageidavo likti nežinomas, todėl neatsakysiu, ar tai juridinis, ar fizinis asmuo, bet tai yra vienas paramos teikėjas. Mes privalome užtikrinti konfidencialumą", – tikino D.Stankaitienė.

Galiojimo terminas pasibaigė

Centro vadovė nustebo išgirdusi klausimą dėl duonos galiojimo termino.

"Galiojimo terminų aš netikrinu", – tarstelėjo D.Stankaitienė.

Pasak D.Stankaitienės, centras nedelsė ir paramos išskirstymu gyventojams užsiėmė iš karto, kai tik labdara buvo gauta.

"Jei kam nepatinka, gali neimti", – patikino D.Stankaitienė.

Direktorė aiškino, jog perskambino dviem senyvo amžiaus klaipėdiečiams ir pasiteiravo dėl antradienį išnešiotos paramos.

"Niekas nesiskundė, visi patenkinti. Galite patys paskambinti", – siūlė D.Stankaitienė.

Biudžetinės įstaigos vadovė pripažino, jog kai kurių labdaringos duonos kepalų galiojimo terminas buvo pasibaigęs kovo 1-ąją.

Atrinko: Klaipėdos socialinės paramos centro vadovė D.Stankaitienė tikino, jog tie, kam labdara nepatinka, gali jos neimti. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Tačiau centro darbuotojams nekilo jokių minčių tiesiog nepriimti tokios dovanos.

"Duona dar buvo gera, nesugedusi. Ją pirmadienį ir antradienį išnešiojo gyventojams darbuotojai", – patikino D.Stankaitienė.

Dovanoja ir žuvis

Tokios paramos kokybe suabejojusios Sonatos mamai dar pasisekė, jai atiteko kovo 4 d. pasibaigiančio galiojimo duona. Kiti, panašu, turėjo raikyti dar pirmadienį nustojusio galioti termino duonos kepalus.

D.Stankaitienė aiškino, jog tokių geradarių centras ne itin dažnai sulaukia, vos tris ar keturis kartus per metus.

"Vieniems dar atiteko bananai, kitiems obuoliai, trapučiai, duonelė, košės. Mes tiesiog duodame produktus, o žmonės gali visaip reaguoti. Manau, jog reikia būti labai atsakingiems, visais atvejais žiūrėti, ką duodi. Mes, aišku, turėjome tokių bananų, kurie buvo netinkami. Juos atrinkome ir žmonėms nenešėme. Darbuotojos sakė, jog blogų bananų tikrai nebuvo įdėta. Ne aš dėliojau tuos krepšelius", – paaiškino D.Stankaitienė.

Centro vadovė pripažino, jog ne tik bananus, kurie gali greitai gesti, bet net ir žuvų dovanoja geraširdžiai asmenys.

"Pasitaiko, jog žvejai atveža ir padovanoja žuvų, sakydami, jog nori pasidalyti su kitais. Tuomet visas centras žuvimis kvepia, bet išnešiojimą po namus organizuojame nedelsdami. Ir šiuo atveju gavome paramą ir išdalijome", – pasakojo D.Stankaitienė.

Benamiams – pelėsis

Uostamiestyje tai ne pirma istorija, kuri papiktino sunkiai besiverčiančius miestiečius, gavusius abejotinos kokybės labdaros.

Skandalas buvo kilęs dėl organizacijos "Maisto bankas" labdaringai valgyklai atseikėtos supelijusios duonos siuntos.

Tai itin įskaudino bedalius žmones maitinančios labdaringos Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos valgyklos darbuotojus.

Tą kartą vienas savanoris nufotografavo tortų ir bananų prikrautas dėžes prie "Maisto banko" sandėlio durų, o prieš tai benamių ir varguolių valgykla tegavo devynias dėžutes supelijusios duonos.

Organizacijos "Maisto bankas" atstovas anuomet aiškino, jog tortai ir bananai skirti vaikų namų auklėtiniams, ir tikino niekuo dėtas, jog benamiams pamaitinti buvo išsiųsta pelėsiais dvokianti siunta.

Beje, dienraščio žurnalistams pradėjus domėtis Klaipėdos socialinės paramos centro dalyta parama, centro darbuotojai vakar suskubo atsiprašinėti žmonių, kurie gavo juos įžeidusias dovanas.

Kam skirti 50 eurų?

Pinigų klausimas Socialinės paramos centre visada buvo opus, nekalbant apie darbuotojų algas, kurios, remiantis rekvizitai.lt duomenimis, nuo 2018 metų sausio iki šių metų rugpjūčio padvigubėjo (nuo 415 šoktelėjo iki 838 eurų).

Vis dėlto net ir taip ženkliai iš dugno pakilus atlyginimams, paprastiems socialiniams darbuotojams iš tos algos retsykiais "rekomenduojama" skirti pinigų "socialinėms programoms įgyvendinti".

"Šių metų liepą centro darbuotoja mane įspėjo, kad privalau pervesti 50 eurų. Mokėjimo paskirtis – "parama socialinėms reikmėms įgyvendinti". Kam tie pinigai iš tiesų skirti, taip ir nesužinojau. Man sakė, kad jie bus panaudoti darbuotojų mokymams. Nepervesti negalėjau, nes jaučiau spaudimą", – kalbėjo įrodymus pateikusi, tačiau viešumo nepanorusi Socialinės paramos centro darbuotoja.

Nepervesti negalėjau, nes jaučiau spaudimą", – kalbėjo įrodymus pateikusi, tačiau viešumo nepanorusi Socialinės paramos centro darbuotoja.

D.Stankaitienės pasiteiravus, kokiu tikslu ir kam iš darbuotojų buvo reikalaujama pervesti po 50 eurų, ši iš pradžių pasipiktino: "Čia dabar kas? Turėjo? Lauksiu raštiško paklausimo, atsakysime raštu. Turime žmogų, atsakingą už viešuosius ryšius".

Tačiau labai gretai apsigalvojo ir perskambinusi žodžiu paaiškino, ką reiškia ši įmoka: "Žmonės eina tobulinti kvalifikaciją. Savivaldybė tam duoda apie 30 eurų žmogui metams. Mes esame numatę tvarkos aprašuose, kad darbuotojai prisideda prie kvalifikacijos kėlimo. O kadangi už mokymus reikia apmokėti iš įstaigos lėšų, tai darbuotojai ir prisideda, nes pinigų iš centro nepakanka. Darbuotojai tai žino ir yra pasirašę, kad sutinka".

Blusų turgelių tradicija

Kaip paaiškėjo, centre gajos ir "Blusų turgelių" tradicijos, kurių metu darbuotojams dalyvavimas juose "užskaitomas" tik tada, kai jų auka siekia 5 eurus ir daugiau.

"Kviečiame apsilankyti, aukoti ir taip įtikinti save ir kitus, kad esate socialiai atsakingi", – feisbuke rašoma centro kvietime darbuotojams į Blusų turgų.

"Jau šiandien kviečiame pasižvalgyti blusų turguje ir kažką reikalingo atrasti. Aukos nuo 0,5 euro iki 4 eurų už vienetą. Dalyvavimą šiame socialinės atsakomybės renginyje centro darbuotojams užskaitome, kai auka siekia 5 ir daugiau eurų", – rašoma centro feisbuko paskyroje.

D.Stankaitienė ne kartą darbuotojus tikino, jog visos surinktos lėšos skirtos jų pačių mokymui ir niekam kitam. Nes esą valstybė tokiems dalykams lėšų neskiria.

Vytauto Petriko nuotr.

Iš konferencijos – į kelionę

Vis dėlto pačioms pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms paslaugas turintis tekti centras, panašu, centų neskaičiuoja.

Pinigai plačiai leidžiami įvairiausioms konferencijoms ar kelionėms į užsienį.

Centro interneto puslapyje tarp viešųjų pirkimų ataskaitų galima aptikti įdomių įrašų, kurie leidžia susidaryti vaizdą, kuo iš tiesų užsiiminėjama šioje įstaigoje.

Centro vadovybės turiningam laiko leidimui pinigų negailima. Už 3 tūkst. eurų buvo įsigyti įstaigos vadovo ir komandų supervizijos mokymai.

Šios įstaigos viešųjų pirkimų plane pažymėta, jog šiais metais įstaigos vadovybė buvo numačiusi 10 darbuotojų išsiųsti į Pasaulinę lyderystės konferenciją, kuri vyks lapkritį.

Toks biudžetinės įstaigos įgeidis verčia stebėtis, nes vieta vienam asmeniui šioje konferencijoje kainuoja nuo 55 eurų iki 175.

"Ne aš vyksiu, o dešimt įstaigos darbuotojų. Jie išreiškė norą dalyvauti konferencijoje, pamatyti lektorius. Tai nėra mano konferencija. Lyderystės tema labai svarbi socialiniam darbuotojui", – aiškino D.Stankaitienė.

Centras už bilietus mokėjo šiek tiek daugiau nei po 36 eurus.

"Su merginomis sutarta, jog jos pačios prisidės po 16 eurų", – vėliau patikslino D.Stankaitienė.

Vyko ir į Portugaliją

Pati centro vadovė D.Stankaitienė, panašu, jog tokio pobūdžio konferencijomis itin didžiuojasi.

Socialiniuose tinkluose centro paskyra tiesiog mirga nuo fotografijų apie seminarus, posėdžius, konferencijas, išvykas, keliones į užsienį.

Pernai metų centro vadovės veiklos ataskaitoje taip pat pabrėžta, jog darbuotojai buvo ne tik skatinami materialiai, mokėtos premijos, bet ir organizuotas Metų darbuotojo rinkimai, gerosios patirties mainų vykstama Latviją ir Portugaliją, lankytasi Burbiškių dvare, kalėdiniame koncerte.

Šiais metais centro atstovai vėl lėkė į Burbiškį. Kovo pradžioje čia vyko gerosios patirties mainų vizitas "Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų organizavimo ypatumai socialinės globos namuose" .

Jau kitą dieną, kovo 8-ąją, centro atstovės dūmė į Vilnių, kur vyko konferencija "Moters vizija".

Kovo 20-ąją D.Stankaitienė su kolegėmis jau vaikštinėjo po Latviją, kur projekto partneriai dalijosi pasiekimais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vos grįžusi į namus, kovo 22 dieną, D.Stankaitienė viešino nuotraukas jau iš kitos konferencijos, vykusios Birštone.

Kovo 29 dieną vadovė su kolege dalyvavo tarptautiniame forume "Future of work".

Balandžio 7-ąją patirties semtis vėl skuodė į Latviją.

Gerosios patirties mainų vizito dalyviai lankėsi Rucavoje, Liepojos aklųjų sąjungos Pojūčių parke Ziemupėje, dalyvavo baigiamojoje projekto "Matyk kitą kelią" konferencijoje, susipažino su Liepojos taktiliniais takais ir žemėlapiais, lankėsi Nicos savivaldybėje, ragavo latviškų desertų ir užlipo į aukščiausią kopą "Pusėnų kalns" Latvijos pajūryje.

Tuo metu kitos penkios šio centro darbuotojos gyrėsi lankiusios fraktalo mokymus.

"Ir komandiruotėse dirbu. Yra tokia galimybė. Kai mes vykdėme projektą, buvo daug komandiruočių", – paaiškino D.Stankaitienė.

Traukia ir Žemaitija

Kovo 15-ąją per 40 centro darbuotojų šventė 19-ąją centro gimtadienį keliaudami Žemaitijos keliais. Traukė į Salantus, Žemaičių Kalvariją, Sedą, Renavo dvarą, Telšius, Tverus ir Lopaičių piliakalnį.

Panašu, jog Žemaitijos pamiršti niekaip neišeina, 6-oji metinė praktinė konferencija, skirta socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojams gegužę vyko taip pat Renavo dvare.

Grįždami iš šios konferencijos, jos dalyviai nusprendė dar pasivaikščioti energetiniais labirintais netoli Platelių.

Kas moka už ekskursijas?

Šio centro darbuotojai, dienraščiui stebėjęsi įstaigoje klestinčiomis tradicijomis, tikino, jog į konferencijas laigoma biudžeto pinigais, o už ekskursijas prašoma susimokėti.

Centras liepą viešino informaciją, jog gerosios patirties semtis darbuotojams buvo siūloma vykti į Jurbarką. Mainų vizito kaina centro darbuotojui – 25 eurai.

Centras kartu su kelionių agentūra "Poilsio projektai" organizavo gerosios patirties vizitą į Lenkiją, kuris vyko rugpjūčio 29 d.– rugsėjo 1 d.

Kelionės kaina siekė 235 eurus, dar teko mokėti 55 eurus už kvalifikacinę programą, pažymėjimą.

Liepos 18 ir 19 dienomis centro darbuotojų komanda dalyvavo nemokamuose mokymuose "Dramos terapija, savęs pažinimui".

Mokymai vyko kaimo turizmo sodyboje "Indrani", Žemupėje, Latvijoje.

Šį rugsėjį dramos terapija ir vėl buvo siūloma užsiimti įstaigos darbuotojams.

Už šią esą nemokamą galimybę semtis patirties, buvo prašoma centro darbuotojų prisidėti po 45 eurus už nakvynę netoli Platelių ir maitinimą.

"Ir aš moku už ekskursijas. Ne iš biudžeto mokama. Už tai visi turime mokėti patys", – į klausimą apie tai, kas moka už ekskursijas, atsakė D.Stankaitienė.

Beje, S.Stankaitienei nusišypsojo laimė stažuotis ne tik Prancūzijoje.

"Penkių centro darbuotojų kelionė į Portugaliją atsiėjo 1,8 tūkst. eurų. Mokėta buvo ne iš biudžeto. Aš tą kartą vykau neapmokamų atostogų metu. Mes vykdome daugybę projektų, tai buvo vieno projekto sudedamoji dalis. Tą kartą iš paramos lėšų buvo apmokėti dienpinigiai. Centras turi paramos gavėjo statusą", – paaiškino D.Stankaitienė.

Mokymai sudomino STT

D.Stankaitienė polinkiu įvairiems mokymams garsėja jau seniai.

Dar prieš 10 metų nuskambėjo istorija, kai kone visuose iš eilės D.Stankaitienės organizuojamuose bedarbių kursuose, kuriuose dar buvo mokama ir nemenka stipendija, dalyvavo buvusi jos partijos (Lietuvos liberalų sąjūdžio) kolegė, Nakvynės namų vadovės pareigų netekusi Jūratė Karnilienė.

Apie tai rašė ir dienraštis "Klaipėda" (A.Aleksėjūnaitė "Partijos bičiulei – parama", 2009 12 03).

D.Stankaitienės mokymų organizavimu ne taip seniai buvo susidomėjusi net Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kai gavo informacijos, kad vykdydama europinį projektą, kuris buvo skirtas specialiųjų poreikių žmonėms, pritrūkus dalyvių, į jį įtraukė ir savo vadovaujamos įstaigos darbuotojus be jų žinios.

Pasipiktinę žmonės kreipėsi į pareigūnus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo.

Tyrimas buvo nutrauktas, nes nenustatyta padaryta žala.

Dienraščio turimais duomenimis, D.Stankaitienė savo vadovaujamoje įstaigoje 2008 ir 2014 metais buvo įdarbinusi savo sūnus.

Tiesa, jie dirbo tik po mėnesį.

Pati D.Stankaitienė šiuo klausimu pradžioje atvirauti nebuvo linkusi, esą 2008 metais tuo klausimu ji jau aiškinosi savivaldybėje, tam net buvo sudaryta komisija.

"2014 metais mano vienas sūnus mokėsi projekte "Mano socialinė atsakomybė", ir, kadangi mokėsi, turėjo būti trumpai įdarbintas. Dirbo Bendrųjų socialinių paslaugų skyriuje, ne mano pavaldume, asmeniniu asistentu lydėjo klientus į įvairias įstaigas ir institucijas. O kitas sūnus 2005, o ne 2008 metais, vieną mėnesį pavadavo direktoriaus pavaduotojo sekretorę, nes niekas iš darbuotojų nesutiko dirbti", – paaiškino D.Stankaitienė.

Grynųjų pinigų detektyvas

2020-ųjų metų kovą bus lygiai 20 metų, kaip veikia Klaipėdos socialinės paramos centras, kuriam nuo pat veiklos pradžios vadovauja D.Stankaitienė.

Įvairias socialines paslaugas klaipėdiečiams teikiantis centras yra Klaipėdos savivaldybės ir valstybės išlaikoma biudžetinė įstaiga.

Pastaruoju metu Socialinės paramos centras ne kartą buvo linksniuojamas dienraštyje "Klaipėda" aprašytose istorijose ("Kaimynystė virto kančia", 2019 08 27, "Dėl senolės užvirė mūšis", 2019 10 01).

Paaiškėjo ir dar keistesnių dalykų, kai iš Slaugos ligoninėje gulinčios moters, kurios apleisto buto sutvarkymą buvo priverstas organizuoti tas pats Socialinės paramos centras, jo darbuotoja paėmė grynųjų.

Paaiškėjo ir dar keistesnių dalykų, kai iš Slaugos ligoninėje gulinčios moters, kurios apleisto buto sutvarkymą buvo priverstas organizuoti tas pats Socialinės paramos centras, jo darbuotoja paėmė grynųjų.

"Nuėjau aplankyti savo kaimynės į Slaugos ligoninę, o ji man pasiguodė, kad greitai pinigų nebeturės. Paklausiau, kas nutiko? Ji man sakė, kad atėjo socialinė darbuotoja ir liepė duoti 120 eurų, nes ji esą tris vyrus samdė, kad jie išvalytų jos butą. Bet taip juk niekas nedaro. Kaimynė man sako: o kaip galėjau neduoti, ji (socialinė darbuotoja) man sakė, kad manęs daugiau neprižiūrės. Aš nelabai suprantu tokios socialinių darbuotojų savivalės. Ar gali socialiniai darbuotojai savo nuožiūra naudoti ligonio pinigus?" – piktinosi neįgalios klaipėdietės kaimynė Zofija.

Susisiekus su socialine darbuotoja Danute, kuri esą ir paėmė tuos 120 eurų, moteris pripažino ėmusi pinigus, bet tuoj telefoną perdavė savo vadovei D.Stankaitienei.

"Kokiu pagrindu buvo paimti 120 eurų iš klientės? Ji tiesiog sutiko sumokėti Nakvynės namų savanoriams, kurie valė jos butą. Ai, tai ten paėmė už mokesčius, už paslaugas, už mūsų centro suteiktas paslaugas už rugpjūčio mėnesį – 60 eurų. Ir mes dar iš Nakvynės namų pasiėmėme žmones, kad jie išvalytų butą. Mes neturime iš ko jiems sumokėti. Jie be pinigų nedirba. Ji sutiko, pati davė tuos pinigus. Koks čekis? Mes Nakvynės namų gyventojams padavėme grynais pinigais. Ji pasirašė sąsiuvinuke, kad tuos pinigus iš jos paėmėme. Ar dažnai pasirašome sąsiuvinuke? Žinote, ką? Nedažnai", – vos tvardėsi D.Stankaitienė.

Ar tai reiškia, kad šiais laikais biudžetinės įstaigos darbuotojai sąsiuvinuke vykdo pinigų apskaitą ir visą tai laimina pati įstaigos vadovė?

Būtų kainavę tūkstančius?

Netrukus po šio apleisto buto išvalymo ir grynų pinigų detektyvo D.Stankaitienė socialiniuose pasidžiaugė: "Tris dienas valėme klaipėdietės būstą, nors teisiškai tai nėra mums deleguota funkcija".

Vadovė skrupulingai vardijo klaipėdietės bute, Baltijos pr. 27, reikalingus atlikti darbus: "sudėti šiukšles į maišus, išnešti maišus iš buto antrame aukšte ir sudėti juos į išnuomotus konteinerius, išvežti konteinerius su šiukšlėmis į sąvartyną, bute atlikti dezinfekciją, deratizaciją ir generalinį buto valymą".

"Išsiaiškinome, kad šios paslaugos rinkoje kainuotų apie 2 380 eurų plius PVM, šiukšlių sudėjimo į maišus ir išnešimo iš būsto paslauga, jei šiuos darbus atliktų valymo kompanija, kainuotų 1–1,3 tūkst. eurų plius PVM. Šiukšlių išvežimo (su konteinerių nuoma) preliminari kaina – 650 eurų plius PVM (apklausa atlikta telefonu). Būsto dezinfekcijos ir deratizacijos paslaugų preliminari kaina – nuo 130 iki 200 eurų plius PVM (apklausa atlikta telefonu). Būsto generalinio valymo paslauga, po to, kai iš buto išneštos šiukšlės ir jame atliktos dezinfekcija ir deratizacija – 300 eurų plius PVM", – suskaičiavo D.Stankaitienė.

Tuo tarsi ir pateisintas niekur neapskaitytas grynųjų pinigų paėmimas iš neįgalios klaipėdietės jos buto sutvarkymui.

"Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentuoja, kad tokie darbai ar paslaugos turėtų būti suteiktos nemokamai. Tai kas tuomet išspręs tą dilemą: kas sutiks dirbti nemokamai arba kas apmokės už jau suteiktas paslaugas ir tas paslaugas, kurias dar reikia suteikti?" – savo pamąstymus socialiniuose tinkluose baigė D.Stankaitienė.

Nori, kad iškrapštytų samanas

Atskiro dėmesio verti D.Stankaitienės vadovaujamo centro pirkimai.

Peržvelgus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamus šios biudžetinės įstaigos organizuotus viešuosius pirkimus, matyti, jog pinigų šioje įstaigoje yra. Tačiau kyla klausimų, kam jie leidžiami.

Šios įstaigos patalpų valymui nuspręsta išleisti 16,7 tūkst. eurų. Sutartis 2018 metais sudaryta su įmone "Kitokia diena" ir turėtų galioti iki 2021 metų.

Anksčiau skelbtą tokių paslaugų konkursą taip pat laimėjo šis tiekėjas. Nuo 2016 iki 2019 metų centro kabinetus įmonė blizgino už 9,5 tūkst. eurų sumą.

Be centro kabinetų, tualetų, virtuvės ir koridorių valymo šiuo pirkimu įsigyjama ir higienos prekių, tualetinio popieriaus, servetėlių rangoms, malonaus kvapo oro gaiviklių.

O štai darbų, kuriuos turi atlikti patalpų švarintojai, sąrašas kelia nuostabą.

Valytojų prašoma ne tik išplauti grindis, nuvalyti stalus, bet ir iškrapštyti samanas iš trinkelių tarpų ir net kartą per metus išplauti minkštus baldus.

Ar specialistų paslaugų prireikė įstaigos vadovės kabineto sofų gražinimui, nėra aišku, sutartyje pažymėta, spalį du minkšti baldai turi būti išplauti ne darbo dienomis, vadinasi, savaitgalį.

Už pinigus valytojai valo ne tik telefono aparatus, paveikslų rėmus, bet šveičia ir stalų bei kėdžių kojeles, net rūšiuoja centro darbuotojų paliktas šiukšles.

Vadovei – nauja kėdė

Panašu, jog šios įstaigos vadovybė mėgsta ne tik švariai, bet ir patogiai gyventi. Neseniai įstaiga prisipirko kėdžių.

34 kėdės veikiausiai skirtos darbuotojams, pirktos po 86 eurus už vienetą. O štai po 137 eurus pirktos tik keturios vadovams skirtos kėdės.

Pirkimo sutartyje parašyta, jog ši kėdė turi atlaikyti 120 kg sėdinčiojo svorį. Kėdė turi būti ypač patogia ir paminkštinta sėdyne, dengta aukštos kokybės dirbtine oda.

Prekės aprašyme pažymėta, jog sėdimas paviršius yra neslystantis, o atlošas reguliuojamas, kaip širdis geidžia.

Konkursuose – tas pats tiekėjas

Biudžetinės įstaigos spausdintuvų, kopijavimo aparatų, fakso įrenginio remonto eksploatacinių medžiagų ir atsarginių dalių įsigijimui pernai buvo sudaryta sutartis su įmone "EIT sprendimai" 51,6 tūkst. eurų sumai.

Sutartis galios iki 2022 metų.

Analogiškas paslaugas ši įmonė centrui teikė 2016 –2019 metais. Tą kartą sutartis buvo pasirašyta 47,7 tūkst. eurų sumai.

Iš tos pačios įmonės pirkta ir kompiuterinės ir biuro įrangos už 26,3 tūkst. eurų.

Dar viena sutartis su tuo pačiu pirkėju buvo pasirašyta 2017 metais. Ji turi galioti iki 2020-ųjų.

Ir vėl iš to paties tiekėjo pirkta kompiuterinės įrangos už 32 tūkst. eurų.

Mero sprendimo teisė

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė neslėpė, kad nusiskundimų biudžetinių įstaigų vadovais visada pasitaiko ir Socialinės paramos centras – ne išimtis.

"Nėra taip, kad visi yra šventi. Vertinti biudžetinių įstaigų vadovų elgesį yra mero kompetencija, jei tai susiję su teisiniais dalykais, vertina juristai, jei – su paslaugų sritimi, vertina mūsų – Socialinės paramos skyrius. Būna visokių dalykų, įstaigose atliekamas auditas, taisomos klaidos", – komentavo A.Liesytė.

Vedėja prisiminė, jog D.Stankaitienė buvo viršijusi savo įgaliojimus dėl pabėgėlių kvotos sutarties, kurią pasirašė neturėdama tarybos sprendimo. Tada ji gavo įspėjimą.

"Biudžetinių įstaigų vadovams socialinėje srityje nėra nei rotacijų, nei kadencijų. Jų veikla testuojama kasmet. Už visus veiklos metus vadovai atsiskaito komitetui, meras tą ataskaitą vertina ir suformuluoja metines užduotis. Kad ataskaita būtų nepatvirtinta ir neigiamai vertinama, reikia daugybės kriterijų", – paaiškino A.Liesytė.

Sėdėjo ant šaligatvio

Spalio 1-oji yra Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena.

Tądien skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyviems žmonėms.

Rugsėjo 27-ąją Lietuvoje minima ir Socialinių darbuotojų diena.

Tai yra žmonės, kuriems dažniausiai tenka rūpintis paliegusiais, vienišais, pagyvenusiais žmonėmis.

Tarp šių dviejų švenčių sunkiai susivokianti 80-metė senolė pakeliui į vaistinę pasijuto blogai.

Tai atsitiko šeštadienį, prieš 17 val.

Eidama į parduotuvę jauna klaipėdietė Jekaterina pamatė 80-metę Stefaniją Širvytę sėdinčią ant šaligatvio, ji skundėsi dideliu nuovargiu, sakė, kad pasidarė silpna, prasitarė ėjusi į vaistinę pirkti validolio.

Jekaterina pažinojo senutę, neretai atnešdavo jai maisto, yra viena savanorių, pasišovusių suteikti šiai moteriai normalias gyvenimo sąlygas.

Supratusi, kad pati silpnumo apimtai senolei padėti nesugebės, mergina iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir paskambino aktyviausiai S.Širvyte besirūpinančiam klaipėdiečiui Michailui Andrijanovui.

Vyras atskubėjo iš kito miesto galo.

Darbuotoja: "Man išeiginė"

"Mes žinojome, kad Stefanija neseniai gulėjo ligoninėje, mačiau jos namuose kažkokius vaistus, reguliuojančius širdies veiklą, bet aš nesu medikas ir apie ligų gydymą nieko neišmanau. Nežinau, ar senutė turi medicininę kortelę, kokie vaistai jai buvo skirti, ar juos galima derinti su kitais medikamentais. Todėl ir nusprendėme paskambinti darbuotojai, lankančiai senolę, Ganai Sidorovai. Atsiliepusi telefonu, ji pareiškė, kad jai išeiginė, ir tuo pokalbis buvo baigtas", – pasakojo M.Andrijanovas.

Nežinau, ar senutė turi medicininę kortelę, kokie vaistai jai buvo skirti, ar juos galima derinti su kitais medikamentais.

Vyras prisiminė, kad medikė labai atidžiai klausinėjo senolę ne tik apie savijautą, bet ir to, ar ji lankosi pas šeimos gydytoją, ar turi kokius nors medicininius dokumentus, ar važiuotų į ligoninę.

Medikei buvo aišku, kad nieko ypatingo pagyvenusiai moteriai neatsitiko ir iš ligoninės ji būtų netrukus išleista. O ir pati senolė nenorėjo važiuoti į gydymo įstaigą ir pasirašė šios paslaugos atsisakanti.

Pamatavusi kraujospūdį medikė patarė stebėti senolės būklę ir pamaitinti ją šiltu maistu.

Greitosios pagalbos ekipažas pasisiūlė parvežti senolę namo, bet Michailas ir Jekaterina patikino, kad ją pargabens.

Reiškė savo požiūrį

"Iš medikės kalbos supratome, kad Stefanija yra išsekusi, jai reikia priežiūros. Šiltą savanorės atneštą maistą ji valgė taip, lyg būtų savaitę badavusi. Suvalgė lėkštę sriubos, antrąjį patiekalą, atšilo ir pasijuto geriau. Mes esame viso labo savanoriai, turime savo šeimas, vaikus, todėl likti su senute negalime. Šokiravo socialinės darbuotojos atsakas į skambutį, ji sugebėjo pasakyti tik tiek – jai išeiginė, nepasidomėjo, ko mes skambiname. Suprantu, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę į poilsio dienas. Bet ar visoje Klaipėdoje nėra jokio budinčio darbuotojo? Ir jei tokio nėra, ar tai normalu? Pasipiktinę tokia tvarka parašėme į "Facebook" kreipimąsi, jame išdėstėme situaciją ir savo požiūrį į ją. Jokių darbuotojos asmens duomenų neatskleidėme. Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė yra viešas asmuo, ji vadovauja įstaigai, prašėme ją atkreipti dėmesį ir ką nors daryti", – pasakojo M.Andrijanovas.

Pamatę kreipimąsi, žmonės pradėjo reikšti savo požiūrį, ne visi įrašai buvo korektiški, tačiau jie akivaizdžiai rodė žmonių reakciją.

Pirmadienį Klaipėdos socialinės paramos centro "Facebook" paskyroje pasirodė pranešimas, smerkiantis savanorių įrašą.

Pirmadienį Klaipėdos socialinės paramos centro "Facebook" paskyroje pasirodė pranešimas, smerkiantis savanorių įrašą.

Toliau primygtinai teigiama, kad centro darbuotojai dirba tik darbo dienomis, bet ne savaitgaliais.

Be to, toliau išvardyti darbai, kuriuos socialiniai darbuotojai nuveikė S.Širvytės labui.

"Suprantame, kad bendruomenė, tame tarpe gydytoja, norėtų, kad mes dirbtume 24 val. per parą, bet pagalbos į namus paslaugos gali būti teikiamos ne daugiau nei 10 val. per savaitę, darbo dienomis. Centras priima aktyvius klaipėdiečius savanoriauti, todėl norinčius padėti šiai moteriai ar kitiems klaipėdiečiams maloniai prašome ateiti aptarti savanorystės galimybes", – skelbiama centro paskyroje.

Įtaria provokaciją

Telefonu pakalbinta lankomosios priežiūros darbuotoja G.Sidorova pasakojo apsirgusi dar praėjusios savaitės viduryje.

Nepaisant to, ji neėmė nedarbingumo lapelio, o rūpinosi senolės reikalais, lankėsi kartu su ja valdiškose institucijose ir dar labiau pasiligojo.

"Šeštadienį sirgau, visą dieną gulėjau lovoje. Kai man paskambino, buvau išgėrusi vaistų, miegojau. Skambutis mane pažadino, atsiliepiau, nelabai suprasdama, su kuo kalbu. Todėl ir pasakiau, kad man išeiginė ir tai yra tiesa, šeštadienį ir sekmadienį mes dirbti neprivalome. Pokalbis buvo trumpas, į mano pasakymą apie išeiginę mergina tik nusistebėjo, ar aš jai daugiau neturiu ko pasakyti, ir padėjo ragelį. Jeigu senutei buvo iškviesta greitoji, vadinasi, viskas gerai, medikai ja būtų pasirūpinę. Be to, aš manau, kad tai tebuvo provokacija, S.Širvytė keistai elgiasi, tai senatvinės demencijos apraiška. Pavyzdžiui, pavargusi ji gali tiesiog atsisėsti ant šaligatvio bortelio. Galbūt taip ir buvo atsitikę", – kalbėjo lankomosios priežiūros darbuotoja.

G.Sidorova tvirtino, kad senolė negali būti nusilpusi dėl maisto stokos, nes tris kartus per savaitę maltiečiai jai atveža duonos ir bandelių bei sriubos, kurios užtenka dviem dienoms. Ji pati duodanti senolei užpilamų košių, o ir senolė nusiperka parduotuvėje maisto, kokio nori.

Paramos centro darbuotoja tikrai negalavo, tai buvo akivaizdu iš jos kimaus balso ir pokalbį vis nutraukiančio kosulio.

Tačiau tai netrukdė pašnekovei reikšti neigiamą nuostatą apie savanorius ir konkrečiai M.Andrijanovą. Pokalbio metu ji nesidrovėjo vartoti ir stipresnių žodžių.

G.Sidorova įsitikinusi, kad negali susikalbėti su senolei padedančiais žmonėmis todėl, kad jie turi tikslą pašalinti iš posto Klaipėdos socialinės paramos centro vadovę D.Stankaitienę.

Vytauto Petriko nuotr.

Atsakymo, kodėl kas nors turėtų to norėti, socialinė darbuotoja tikino nežinanti.

D.Stankaitienė dar kartą patikino, kad jokio budinčio darbuotojo jos vadovaujamas centras neturi, bet kokią medicininę pagalbą savaitgaliais turėtų teikti medikai.

"Neaišku, kas darbuotojai skambino, juk per telefoną negali pamatyti, ar ten yra greitoji, ar ne. Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia teikti žinių apie žmogaus sveikatą ir kalbėti apie kitus asmeninius dalykus. Nežinau, ar būtent todėl darbuotoja taip pasielgė, bet ji padarė viską teisingai", – tvirtino Klaipėdos socialinės paramos centro vadovė.

Neaišku, kas darbuotojai skambino, juk per telefoną negali pamatyti, ar ten yra greitoji, ar ne.

"Trolino" ir koneveikė

Panašu, kad nesantaika tapo gili ir aštri.

D.Stankaitienė suskaičiavo, kad per savaitgalį ji sulaukė daugiau nei 90 asmenų laiškų elektroniniu paštu, trumposiomis žinutėmis ir komentarų savo "Facebook" paskyroje. Moteris tikino, kad jai net grasinta susidorojimu.

Moters artimieji išsiaiškino, kad 43 užrašų autoriai yra vadinamieji troliai, tai yra asmenys, kurie prisijungia prie susiformavusios bendruomenės ir skelbia kurstančias, grubias arba įžeidžiančias žinutes, siekdami išprovokuoti kitų bendruomenės narių emocijas.

Į žodžių karą ne pirmą kartą įsijungė ir socialiniai darbuotojai, viena jų virtualioje diskusijoje nevalstybine kalba kreipėsi į M.Andrijanovą: "Pošol von, bolvan", o tai lietuviškai reikštų: "Eik lauk, liurbi".

D.Stankaitienė teigė mačiusi tokį darbuotojos parašymą ir susirinkimo metu paraginusi nereikšti emocijų netinkamu būdu.

Viešoje centro paskyroje pranešama, kad dėl išpuolių ketinama kreiptis į teisininkus.

Centro vadovė atviravo, kad nesantaika su M.Andrijanovu ir jo suburta grupe savanorių kilo anksčiau, nei jis ėmė padėti S.Širvytei.

Esą konfliktas kilo, kai D.Stankaitienė pareikalavo atsiskaityti apie surinktus neįgalaus žmogaus paramai pinigus, bet tai jau kita, labai paini istorija.

Prisiėmė nuopelnus

Klaipėdos socialinės paramos centro "Facebook" paskyroje pirmadienį paminėta daugybė šios įstaigos darbuotojų S.Širvytės labui nuveiktų darbų. Tačiau jie vardijo tai, ką ir privalo padaryti, nes už tai gauna atlyginimą.

M.Andrijanovas ir kartu su juo gaisro nusiaubtame bute gyvenusia senole besirūpinę žmonės nustebo pamatę, kad ši įstaiga prisiima sau nemažai savanorių nuopelnų.

Mat aprūkusį, šiukšlių prikimštą senolės butą iškuopė savanoriai, jie pasirūpino, kad moteris turėtų tualetą, kol dar neveikė kanalizacija. Jie ne tik išnešė šiukšles, bet ir nuplovė aprūkusias sienas bei lubas, rūpinosi pakeisti vamzdžius, įvesti elektrą, prausė ir maitino senolę.

Savanoriai surado baldų, parūpino senolei lovos patalynę, rūbus, avalynę. Visiškai svetimi, jokio atlygio už tai negaunantys žmonės maitino senolę, kai to nedarė jokia valdiška institucija.

Dėl senatvės sutrikusio suvokimo moteris įsitikinusi, kad niekam nėra skolinga ir nemoka už komunalinius patarnavimus. Užsienyje gyvenantis savanoris siunčia pinigus einamosioms sąskaitoms apmokėti, visu tuo iki šiol rūpinasi ne kas kitas, o M.Andrijanovas.

D.Stankaitienė neslėpė, kad tik su šiuo žmogumi ir grupe su juo dirbančių savanorių esama tokio aštraus konflikto.

Kita vertus, ji pripažino, kad Klaipėdoje nėra kitos tokios grupės, kuri be atlygio savanoriškai imtųsi padėti bedaliams žmonėms.

Netikėta malonė slaugytojai

Klaipėdietė Jolita (vardas pakeistas – A.D.) dar ne taip seniai dirbo uostamiesčio socialinės paramos centre.

Jos pareigos – namuose lankyti neįgalius ir ligotus senolius, padėti apsitvarkyti, nupirkti vaistų, produktų, pagaminti maisto.

Jos globotine tapo ir tokia devintą dešimtį įpusėjusi Vanda (vardas pakeistas – A.D.).

Moteris, nors ir turi du sūnus, kurių vienas gyvena ir dirba užsienyje, o kitas – Lietuvoje, su savo vaikais nebendrauja.

Po gana trumpos pažinties su Jolita, Vanda staiga parašė dar vieną savo testamento variantą (iki tol jų esą buvo ne vienas), kuriuo savo kuklų būstą ir 7 tūkst. eurų gyvenimo santaupas perleido slaugytojai.

Taip pat senolės vardu atsirado ir generalinis įgaliojimas, kuriuo jos kas mėnesį gaunama pensija irgi perėjo slaugytojos dispozicijon.

Greitai po to (2016 m. lapkritį) slaugytojos iniciatyva pati Vanda pakliuvo į globos namus, jos butas buvo išnuomotas, o pinigus už nuomą gaudavo Jolita.

Vis dėlto ši malonė Jolitai atsirūgo, kai tik apie tai sužinota Klaipėdos socialinės paramos centre.

Už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes esą socialiniai darbuotojai negali turėti jokių turtinių santykių su klientais, moteris atleista iš darbo pernai rugpjūtį.

Darbdaviams iškėlė bylą

Paradoksalu, bet po dešimties dienų, liepos 19-ąją, Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė teisme turės aiškintis, kodėl iš darbo atleido savo pavaldinę.

Pinigai iš banko sąskaitų paimti, butas paveldėtas.

"Prieš metus atsitiktinai sužinojome, kad viena mūsų darbuotoja dar prieš metus, dirbdama socialine darbuotoja, "susitvarkė" taip, kad galėtų disponuoti vienos globojamos klaipėdietės sąskaitomis, ji turi notarinį įgaliojimą. Vienas liudininkų ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog, pasirašydama šį dokumentą, senolė buvo neadekvati. Vėliau pati močiutė tikino niekam nieko neužrašiusi. Bet pinigai iš banko sąskaitų paimti, butas paveldėtas", – pasakojo D.Stankaitienė.

Socialinės paramos centro vadovybė pareikalavo, kad Jolita viską grąžintų močiutei ir parašytų prašymą išeiti iš darbo. Ji to nepadarė. Ir tada buvo atleista iš darbo.

Gindama viešąjį interesą, Socialinės paramos centro direktorė dėl to net kreipėsi į prokuratūrą.

Tačiau prokurorai nusprendė, kad čia "nėra nusikaltimo sudėties". Šis sprendimas buvo apskųstas vyriausiajam prokurorui, kuris parašė tą patį, ką jau buvo pateikę jo kolegos.

Jolita, turėdama tokį prokurorų sprendimą, dėl esą neteisėto atleidimo iš darbo, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, bet ši, išnagrinėjusi situaciją, palaikė Klaipėdos socialinės paramos centro poziciją.

Tada buvusi socialinė darbuotoja į teismą padavė ir Darbo ginčų komisiją, ir savo buvusius darbdavius.

Jaučiasi nepelnytai nuskriausta

Dienraščiui susisiekus su Jolita, moteris teigė, kad ji buvo "ne atleista iš darbo, o išmesta kaip šuo, per kelias valandas".

Jolita tvirtino, kad jos atleidimas iš darbo su močiutės testamento istorija niekaip nesusijęs. Jos darbdaviai bandė tai pagrįsti, bet "jiems neišėjo". Esą tai patvirtino prokurorai.

Paklausta, ar ji tebėra tos senolės buto paveldėtoja, Jolita buvo gana mįslinga: "Net nežinau. Man tie dalykai nesvarbūs. Man tai neaktualu. Gal jau tie dokumentai kitaip pertvarkyti. Močiutė yra globos namuose, o tai yra gerai. Dabar jos reikalus tvarko jie (Globos namų administracija – A.D.)."

Moteris neslėpė, kad iš senolės sąskaitos ji tikrai paėmė jos santaupas, turėdama notaro patvirtintą įgaliojimą.

"Pinigai buvo išleisti jos slaugai. Močiutė buvo apgyvendinta Šventojoje, buvo nusamdytas žmogus jai prižiūrėti. Žmogus juk dirbo 24 valandas. Prokuratūroje yra įrodyta, kur išleistas kiekvienas euras. Iš teismo tikiuosi teisingumo, tai yra sugrąžinimo į darbą", – dienraščiui sakė Jolita.

Pinigais nebedisponuoja

Vanda lig šiol tebėra globos namuose. Globos namų vadovybei, kuri dabar jai atstovauja, pavyko išreikalauti, kad pensiją gautų pati Vanda ir ji galėtų ja disponuoti.

Be to, globos namų atstovai pasiekė, kad buto nuomotojų mokamus pinigus už nuomą gautų teisėta savininkė.

Taigi slaugytoja Jolita senolės pinigais nebedisponuoja, bet veikiausiai pagal Vandos testamentą tebėra jos buto paveldėtoja, kurios savininke ji taptų po senolės mirties.

"Slaugytoja turbūt tikėjosi, kad, pakliuvusi į globos namus, senelė greitai numirs, ir ji taps visų šios gėrybių šeimininke. Tačiau, atvykusi čia, senolė sustiprėjo ir netgi atsipeikėjo, kad niekam jokio palikimo neužrašė. Tačiau jos sveikatos būklė nėra gera. Todėl dabar ieškome kontaktų su jos vaikais. Jie su motina, deja, nebendrauja, nežinome, kas ten įvyko", – dėstė viešumo nepanoręs globos namų darbuotojas.

Mokytoja užvaldė turtą

Tai ne vienintelis atvejis, kai garbaus amžiaus asmenys "palieka" savo turtą iki tol mažai pažinotiems asmenims.

Prieš dvejus metus Klaipėdoje prasidėjo teismo procesas, kuriame atsakove tapo vienos uostamiesčio mokyklos pedagogė M., kuri laisvu nuo darbo metu užsiimdavo "senukų globa".

Kai viena užsienyje dirbanti klaipėdietė ieškojo galimybių, kas galėtų laikinai jos sergantį tėvą paguldyti į globos namus, apsireiškė tokia pažįstamų pažįstama, ponia M.

Kadangi ji dirba mokytoja, nepasitikėti ar įtarti kokius nors negerus kėslus tarsi ir nebuvo pagrindo. Dukters prašymu ji ėmėsi rūpintis jos tėvu, kol ši bus užsienyje.

Grįžusi po kelių mėnesių, moteris staiga sužinojo, kad jos tėvas sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su tariama globėja M., jai užrašė ir S.Daukanto gatvėje esantį savo dviejų kambarių butą.

Maža to, tas butas jau buvo areštuotas, nes M. jį užstatė už 100 tūkst. eurų paskolą.

Teisme triumfavo teisingumas

Dukra ėmė bylinėtis, nors pradžioje atrodė, kad šansų, kaip pati sakė, buvo mažai.

Jos tėtis iki mirties taip ir nesuprato, kad tas butas yra nebe jo. Vyras pasimirė įpusėjus teismams.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams, teismas paskelbė M. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia dėl suklydimo, nurodė taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės, velionio dukters teisių perėmėjos, asmeninėn nuosavybėn butą S.Daukanto gatvėje.

"Paskutiniame teismo posėdyje M. jautėsi labai užtikrinta, ji manė, kad bus išteisinta ir viskas liks, kaip buvę. Bet triumfavo teisingumas, dėl to esame labai laimingi. Mums tai pirmiausia kainavo pernelyg ankstyvą tėčio mirtį, mūsų šeimos ir artimųjų sveikatą, apie finansinę pusę nė nekalbu. Keisčiausia, kad ta moteris tebedirba mokykloje. Ko ji gali mokyti vaikus, kai pačios moralinės vertybės žemiau kritikos?" – klausė klaipėdietė, įsitikinusi, kad tokios reputacijos asmuo nevertas mokytojo vardo.

Šio socialinės paramos centro žmonės rūpinasi pagalbos stokojančiais, neįgaliais, apsitarnauti negalinčiais klaipėdiečiais.

Prieš dešimtmetį centras įsikūrė buvusios vadinamosios trečiosios poliklinikos vaikų skyriaus patalpose. Per šį laiką didžiuliame statinyje pirminės sveikatos priežiūros centro medikų sumažėjo, čia įsikėlė daug kitų valdiškų įstaigų. Vienoms jų skirta daugiau, kitoms – mažėliau vietos.

Klaipėdos socialinės paramos centro vadovė Diana Stankaitienė guodėsi, kad apie 30 darbuotojų, kurios dirba su dokumentais, sunkiai telpa. Ten, kur pagal higienos normas turėtų būti įrengtos dvi darbo vietos, dirba trys moterys, joms tenka laukti galimybės padirbėti prie kompiuterių, kuriais dalijasi. Dėl tokio susispaudimo kenčia ne tik darbuotojai, bet ir centro interesantai.

D.Stankaitienės manymu, normaliam darbui užtikrinti centrui reikėtų dar apie 90 kv. metrų.

"Mūsų įstaigoje yra 126,25 pareigybės, realiai dirba apie 140 žmonių. Dauguma darbuotojų teikia paslaugas klaipėdiečiams jų namuose. Bet yra darbuotojai, kurie turi prižiūrėti jų veiklą, užtikrinti kokybę, strategijos įgyvendinimą, europinius projektus, administruoti paslaugas ir visus išteklius. Jie visi dirba šiose patalpose. Jų iš viso čia yra apie 30", – vardijo centro vadovė.

Taikos prospekto 107 name neseniai skirtas kambarys Socialinės paramos centrui. Čia dirbs trys darbuotojos. Kol kas šioms darbo vietoms įrengti trūksta baldų ir kompiuterių.

Laukiama, kada Vaikų ligoninės padalinys išsikels į naujas patalpas, tada į jų dalį pretenduotų socialiniai darbuotojai. Tikėtina, kad tai atsitiks ne greičiau kaip po pusantrų metų.

E.Mantulova su A.Šulcu apsilankė ir kitose įstaigose, įsikūrusiose tame pačiame pastate, ir įsitikino, kad ne visose dirbama taip susispaudus.

"Pamatėme labai jaukiai, daugybe gėlių ir rankdarbių papuoštus kabinetus, bet akivaizdu, kad moterims ten ankšta", – įspūdžiais dalijosi vicemeras A.Šulcas.