„Lūkesčiai naujajam direktoriui nemaži, kadangi iššūkių ir potencialo Registrų centro paslaugų vystyme netrūksta. Tad su naujojo vadovo atėjimu ilgainiui tikimės ir proveržio geriau atliepiant savo klientų poreikius“, – pranešime sako Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius.

Kaip teigiama pranešime, paslaugų valdymo direktorė įmonėje pirmiausia bus atsakinga už rinkos dalyvių – viešojo ir privataus sektoriaus – poreikių analizę, esamų bei kuriamų informacinių sistemų jiems pritaikymą. Naujosios vadovės veiklos srityje taip pat bus didžiausia Lietuvos informacinė sistema – e. sveikata, kitos skirtingoms visuomenės grupėms ir institucijoms aktualios sistemos.

„Lietuvoje turime sparčiausią internetą, milžinišką duomenų panaudojimo ir jų pagrindu sukurtų paslaugų vystymo potencialą. Sudėtingiausia su mūsų pačių įpročiais, kurie turi keistis. Viešasis sektorius turi imti sparčiau vytis verslą ir žengti koja kojon su laiku ar net būti žingsniu priekyje. Čia turime daug ir kryptingai dirbti“, – sako D. Vilytė.

ELTA primena, kad D. Vilytė rugsėjo viduryje pareiškė savo noru besitraukianti iš VPT direktorės posto.

VPT ji vadovavo nuo 2014 metų.

Dekretas pasirašytas atsižvelgiant į premjero Sauliaus Skvernelio teikimą, pranešė prezidentūra.

„Dėkoju D. Vilytei už profesionalumą ir principingumą, pademonstruotą vykdant viešųjų pirkimų priežiūrą, bei linkiu sėkmės ateityje“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

VPT laikinai vadovaus direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

Prezidentas pabrėžė, kad būsimam tarnybos direktoriui teks didelė atsakomybė tęsiant pradėtus darbus. Artimiausiu metu G. Nausėda pateiks Seimui įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama mažinti korupciją viešuosiuose pirkimuose ir didinti jų efektyvumą.

Registrų centre planuojanti dirbti D. Vilytė rugsėjį sakė BNS, kad šios įmonės paslaugų valdymo direktorės pareigos bus kūrybiškesnis darbas. Registrų centre ji bus atsakinga už paslaugas, įskaitant e. sveikatos projekto plėtrą.

D. Vilytė Viešųjų pirkimų tarnybai vadovavo nuo 2014 metų lapkričio. Antrajai kadencijai ji paskirta 2018 metų gruodį.

2010-2014 metais D. Vilytė vadovavo Lietuvos verslo paramos agentūrai, taip pat buvo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nare. Anksčiau ji buvo Atviros Lietuvos fondo vadove, prieš tai – finansų direktore.

Pagal įstatymą, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių ketveriems metams prezidentas skiria ir atleidžia premjero teikimu.

„Tai yra labiau kūryba dvelkiantis darbas – truputį pabodo rodyti kietą kumštį, būti svieto lygintoju ir moralizuotoju. Norisi kažką kurti, labiau pozityviam būti rate“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Vilytė.

Ji tikino, kad tarnyba bandė inicijuoti pokyčius statybos, maitinimo, medicinos sektoriuje, bet „nesulaukė atliepio“. D. Vilytės teigimu, įtakos turi ir priešrinkiminis laikotarpis.

„Dabar yra priešrinkiminis laikotarpis, daug pašalinių triukšmų, o ne racionalaus darbo. Toks vegetavimas yra gana sudėtingas. Aš esu žmogus, kuris nori pokyčių – kai matai tą visą chaosą fone, supranti, kad dirbti yra gana sudėtinga“, – sakė D. Vilytė.

Pasak D. Vilytės, Lietuvos viešųjų pirkimų sistemoje yra problemų dėl konkurencijos stokos, ekonominio naudingumo kriterijų taikymo, Lietuva atsilieka žaliųjų viešųjų pirkimų srityje.

Truputį pabodo rodyti kietą kumštį, būti svieto lygintoju ir moralizuotoju.

D. Vilytė sakė tikinti, kad jos įpėdinis į viešųjų pirkimų sritį pažiūrės nauju kampu.

„Galbūt su naujomis idėjomis, nestandartiniais sprendimais, kitokiu požiūriu, kitokia patirtimi ir tas bus labai sveika viešajam sektoriui. Aš už pokyčius – atėjęs žmogus galbūt pamatys nišą, kaip galima veikt, kur galima nukreipti dėmesį. Aš labai optimistiškai žiūriu. Tikrai nesugrius nei valstybė, nei viešieji pirkimai“, – BNS sakė ji.

Registrų centre D. Vilytė bus paslaugų valdymo direktorė, atsakinga už paslaugas, įskaitant e. sveikatos projekto plėtrą.

D. Vilytė Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja nuo 2014 metų. Antrajai kadencijai ji paskirta 2018 metų gruodį.

2010-2014 metais D. Vilytė vadovavo Lietuvos verslo paramos agentūrai, taip pat buvo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nare. Anksčiau ji buvo Atviros Lietuvos fondo vadove, prieš tai – finansų direktore.

Pagal įstatymą, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių ketveriems metams prezidentas skiria ir atleidžia premjero teikimu.

Ji BNS ketvirtadienį sakė, kad nori pakeisti darbą.

„Pakankamai ilgai dirbu, tiesiog noriu keisti darbą. Nėra vienos priežasties. Tai yra mano asmeninis sprendimas“, – BNS sakė D. Vilytė.

Pareigas paliekanti Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D.  Vilytė dirbs Registrų centre. BNS žiniomis, D. Vilytė turėtų užimti paslaugų valdymo direktorės pareigas.

Rugpjūčio pradžioje ji laimėjo atranką į vieną iš vadovaujančių pozicijų, BNS ketvirtadienį patvirtino Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

Jis teigė kol kas negalintis įvardyti konkrečios pozicijos, tačiau sakė, kad D. Vilytė bus viena iš direktorių, jos sritis nebus viešieji pirkimai.

Kada D. Vilytė pradės dirbti, M. Samkus taip pat neatsakė, nes dar nepasirašyta sutartis.

Pati D. Vilytė naujos darbovietės BNS nenurodė. Ji sakė norinti keisti darbą, o pasitraukimas iš pareigų yra jos asmeninis apsisprendimas.

Apie jos sprendimą trauktis iš praeigų ketvirtadienį pirmasis pranešė naujienų portalas 15min.lt.

G. Nausėda ieško D. Vilytės įpėdinio

Prezidentas Gitanas Nausėda ieško kandidatų į Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pareigas pakeisti besitraukiančią D. Vilytę.

Šalies vadovas buvo informuotas, kad D. Vilytė nori keisti savo darbo kryptį, BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Pasak jo, prezidentas nori, kad D. Vilytė tęstų pareigas, kol bus paskirtas naujasis vadovas.

„Šiuo metu vyksta galimų kandidatų į tarnybos vadovo postą paieškos. Tai labai svarbi sritis, norime, kad būtų tęstinumas ir kad dabartinė vadovė dirbtų iki paskiriant naująjį tarnybos vadovą. Tikimės tą padaryti artimiausiu metu“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Bubnelis.

Prezidento atstovas D. Vilytę pavadino puikia savo srities specialiste.

D. Vilytė BNS sakė, kad ji nori keisti darbą, o pasitraukimas iš pareigų yra jos asmeninis apsisprendimas. Naujos darbovietės ji nenurodė.

Pagal įstatymą, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių ketveriems metams prezidentas skiria ir atleidžia premjero teikimu.

D. Vilytė Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja nuo 2014 metų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ją antrajai kadencijai paskyrė 2018 metų gruodį.

„Konkurencijos didinimas viešuosiuose pirkimuose dar lieka problema. Lyginant su Europa mes dar esame panašioje situacijoje, bet tai nereiškia, kad tai yra gerai. Dėl įpročio ir dėl susiklosčiusių santykių perkančios organizacijos net nebando ieškoti naujai atsiradusių rinkos dalyvių, kurie taip pat galėtų suteikti tas pačias ar net geresnes paslaugas“, – BNS sakė D. Vilytė.

Anot jos, pernai VPT išleido gaires, skirtas perkančiosioms organizacijoms padėti rengti rinkos konsultacijas ir kalbėtis su verslu.

Perkančiosios organizacijos nevykdo sisteminės pirkimų stebėsenos.

„Pavyzdžiui, pirkimų skaidymas į dalis kai kuriais atvejais galėtų pritraukti smulkesnio verslo. Paprastai vienas iš kriterijų, kuris įtraukiamas į pirkimų dokumentus, yra turėti įvykdytą sutartį atitinkamai sumai. Ne visada verslas iškart turi tą didelę patirtį, dėl to gaunasi savotiškas užburtas ratas, į kurį smulkus verslas negali patekti“, – akcentavo D. Vilytė.

„Vieno tiekėjo“ pirkimų dalis visuose tarptautiniuose pirkimuose išaugo nuo 24 proc. pernai iki 21 proc. 2017 metais, rašoma 2018 metų VPT ataskaitoje, kuri trečiadienį pristatoma Vyriausybei.

Ataskaitoje rašoma, kad ES šalių vidurkis yra 24 proc. ir tai rodo, jog su konkurencijos trūkumo esama ir kitose ES šalyse.

D. Vilytė pripažino, kad kai kurios perkančiosios organizacijos yra įspraustos į rėmus – pavyzdžiui, ligoninė negali atlikti rinkos konsultacijų, kai jai nuolat reikia slaugos priemonių.

„Tačiau mes matome, kad perkančiosios organizacijos nevykdo sisteminės pirkimų stebėsenos – kiek pirkimų darė pagal ekonominį naudingumą, kiek darė žaliųjų, inovatyvių pirkimų, kiek jų pirkimuose buvo atvejų, kai dalyvavo vienas tiekėjas“, – sakė VPT vadovė.

Anot jos, VPT kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Tarptautine ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) moko pirkėjus.

„Į pirkimus turi ateiti žmonės su aukštesnėmis kompetencijomis. Turime pradėti pirkti truputėlį atidžiau, atsakingiau“, – teigė VPT vadovė.

2018 metais viešųjų pirkimų vertė siekė 5,3 mlrd. eurų, o pirko 3930 įmonių ir organizacijų.

Pirkimų, kuriuose taikytas ekonominio naudingumo kriterijus, skaičius pernai išaugo dukart – iki 16 proc., jie sudarė 34 proc. visų pirkimų vertės (2016-2017 metais – 22 proc.), o šį kriterijų taikė 21 proc. perkančiųjų organizacijų (17 proc.).

„Reikėtų pasidžiaugti, kad pradėjome pirkti ne vien pagal mažiausią kainą, bet pradėjome pirkti naudodami ekonominio naudingumo kriterijų. Sumokėdami daugiau, esame pasiryžę ir norime gauti geresnės kokybės prekes ir paslaugas“, – BNS sakė D. Vilytė.

Pasak VPT, viena probleminių sričių yra mažas vadinamųjų inovatyvių ir žaliųjų pirkimų, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, skaičius. Inovatyvūs pirkimai pernai sudarė vos 0,07 proc. visų pirkimų (tikslas siekė 2 proc.), o žalieji – 7 proc. (45 proc.).

„Žaliųjų pirkimų sritis dar yra jautri. Viešasis sektorius, valdydamas tokias sumas, turėtų būti flagmanu tiek žaliuose, tiek inovatyviuose pirkimuose, kur galima būtų pirkti kažką nestandartinio“, – kalbėjo D. Vilytė.

„Čia daug ką reikia keisti mūsų kultūroje – inovatyvūs pirkimai neatsiranda taip greitai, jiems reikia ruoštis (...). Reikia turėti šiek tiek ambicingesnių tikslų, reikėtų pasižiūrėti kitų miestų inovatyvių pirkimų pavyzdžius, tarkime, Londono metro. Jie visą pirkimą konstravo siekdami ambicingų tikslų, jie siekė ekonominių ir socialinių veiksnių“, – teigė pašnekovė.

Pasak D. Vilytės, lyderystę inovatyviuose pirkimuose galėtų prisiimti didžiosios savivaldybės – Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos.

Planuojama, kad inovatyvių pirkimų dalis iki 2020 metų turi išaugti iki 5 proc.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė sako, kad vidaus sandorių draudimo kol kas bando išvengti dvi įmonės – „Lietuvos energija“ ir „Lietuvos geležinkeliai“. 

„Įstatymas nedraudžia, tai pradėjo daryti („Lietuvos energija“ – BNS) kitokius vidaus sandorius – ne vertikalius pirkimus – motina iš dukros, kurie uždrausti, o horizontalius – dukra iš dukros. Neapgalvojome ir tuo pasinaudojo“, – BNS sakė D. Vilytė.

Ji taip pat nurodė, kad siekiant apeiti draudimą, įmonė renkasi neskelbiamų derybų pirkimo būdą ir paslaugas „iš motinų perka dukros“.  

Pasak D. Vilytės, „Lietuvos energija“ su VPT dėl to nesikonsultavo, o gavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išaiškinimą. D. Vilytės teigimu, VPT tam būtų pasipriešinusi: „Mes būtume naikintuvus pakėlę“.  

„Lietuvos geležinkeliuose“, anot jos, situacija kiek kita.

„Sandorių „dukra su dukra“ kol kas neužfiksavome. Ten jie svarsto apie holdingines paslaugas. Turi tokių idėjų... daug dukterinių organizacijų mato neperkančiosiomis organizacijomis. Todėl toje vietoje turime atvirą diskusiją, nes jau buvo keli teismo sprendimai, kad „Lietuvos geležinkelių“ įmonės turi būti perkančiosiomis organizacijomis“, – tvirtino D. Vilytė.

Anksčiau Ekonomikos komitete tikinusi, kad „prie vidaus sandorių valstybinėse įmonėse temos reiktų grįžti“, dabar VPT yra kiek atsargesnė – ji abejoja, ar papildomais draudimais pavyks išspręsti problemą, todėl dabar „gryninamos pozicijos“.

„Norėtųsi, kad nebūtų tokia draudimų ir užkardinimo kultūra valstybėje. (...) Matyt, reikia ieškoti kitų priemonių. Reikia galvoti, kad mes nebūtume kažkokie laukiniai Europos kontekste, kad mūsų valstybės įmonės neturėtų griežtesnių sąlygų nei yra, pavyzdžiui, Vokietijos geležinkeliai. Kad nešaudytume sau į kojas. Bet iš kitos pusės, kad nebūtų piktnaudžiaujama“, – aiškino VPT vadovė.       

Pasak jos, šiuo klausimu bus analizuojama tarptautinė praktika. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Kriščiūnaitė  įsitikinusi, kad vidaus sandorių draudimus valstybinėse įmonėse nedavė naudos, o sukomplikavo padėtį. 

„Įmonės ieško tokių kelių, kaip tos neskelbiamos derybos, kurios per Europos Sąjungos teisės prizmę, yra dar blogiau nei vidaus sandoris  – vidaus sandorius direktyvos leidžia, o neskelbiamos derybos apribotos“, – aiškino ji Seime vykusiame pasitarime dėl padėties viešuosiuose pirkimuose.

Pasak jos, būtų geresnė išeitis būtų tiesiog nuspręsti, kokioms paslaugoms įsigyti būtų galima leisti vidaus sandorius.  

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas socialdarbiečių atstovas Rimantas Sinkevičius BNS sakė, kad  griežtinti vidaus sandorių kol kas neketinama. Kiti komiteto nariai taip pat nerodo tokios iniciatyvos.

Pasak R. Sinkevičiaus, bus laukiama, ką dėl vidaus sandorių Lietuvoje nuspręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Į jį kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs bylą dėl vidaus sandorio Kaune teisėtumo.

„Kai sulauksime, tada galvosime, ką reikia daryti“, – BNS teigė komiteto vadovas.

„Nereikia savęs apgaudinėti – jeigu jau uždraudžiam pirkti iš susijusių įmonių motinai, tai negalima leisti, kad susijusios įmonės tarpusavyje iš savęs pirktų“, – pridūrė parlamentaras.

Jis taip pat pasipiktino, kad pernai „Lietuvos geležinkeliai“ rekordiškai daug pirko iš susijusių įmonių – už 102 mln. eurų: „Tokio pirkimo masto nebuvo net prie Dailydkos.“ 

Seimo Audito komiteto narė konservatorė Agnė Bilotaitė sako, kad valstybės įmonės turėtų taikyti aukščiausius standartus ir jų lėšos turėtų būti naudojamos skaidriai, be jokių schemų.

„Tie signalai nėra geri, jeigu ieškoma būdų, kaip apeiti įstatymą ir padaryti, kad būtų geriau ne valstybei, o kažkokiems interesams. Tas piktina“, – A. Bilotaitė. 

Anot jos, Vyriausybė taip pat turėtų prisiimti atsakomybę: „Ministrai iš atsakingų sričių įmonių vadovų gali pareikalauti, kad nebūtų tokie dalykai toleruojami.“

Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą. Savivaldybėms juos leido, bet su tam tikromis sąlygomis.

Prezidentės vyriausioji patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė teigė, kad susitikimo metu prezidentė aptarė ne tik įsisenėjusias viešųjų pirkimų srityje esančias problemas, bet ir šios dienos aktualijas.

„Ką tik paskelbtas korupcijos suvokimo indeksas signalizuoja, kad Lietuva jau kelerius metus įstrigusi toje pačioje vietoje. Norint atitikti aukščiausius skaidrumo standartus, būtina vengti politinio pasitikėjimo tarnautojų dalyvavimo komisijoje, priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų“, - sakė prezidentės vyriausioji patarėja.

Kaip patikino patarėja, prezidentė siūlys keisti VP įstatymą ir siūlys pataisą, uždraudžiančią politinio pasitikėjimo tarnautojams ir valstybės politikams dalyvauti VP komisijose.

Tačiau pagrindas, kuriame mes dabar esame, toks, kad reikia labai aiškiai pasakyti, kas turi būti įstatyme, nes bandoma ieškoti įstatymų spragų, kaip galima būtų elgtis.

VPT direktorė D. Vilytė po susitikimo teigė, kad Lietuva ES kontekste VP srityje susiduria su konkurencijos problemomis.

„Europos Komisijos švieslentėje, kurioje mes lyginamos su kitomis ES valstybėmis, Lietuva geltonuoja. Turime bėdų su keliais kriterijais. Vieni jų - ekonominio naudingumo taikymas VP ir tik vieno tiekėjo dalyvavimas“, - sakė D. Vilytė.

Pasak jos, su prezidente aptarta problema, kai įmonės, patekusios į nepatikimų tiekėjų arba melagių sąrašą, įsteigia antrines įmones ir toliau sėkmingai dalyvauja VP.

„Įstatymas numato galimybę, jei yra įrodymų, kad ta įmonė buvo įsteigta tuo tikslu, perkančiosioms organizacijoms leisti pašalinti tiekėją iš VP procedūrų. Tačiau praktikoje matome, kad šia galimybe perkančios organizacijos nesinaudoja“, - teigė VPT direktorė.

Kalbėdama apie siūlymus uždrausti politikams dalyvauti VP komisijoje, D. Vilytė teigė, kad Lietuvoje norėtųsi daugiau sveiko proto ir sąžinės, kai problemas būtų galima spręsti ne per draudimus, bet per pasitikėjimo struktūras.

„Tačiau pagrindas, kuriame mes dabar esame, toks, kad reikia labai aiškiai pasakyti, kas turi būti įstatyme, nes bandoma ieškoti įstatymų spragų, kaip galima būtų elgtis“, - pridūrė ji.

Viešuosius pirkimus Lietuvoje vykdo apie 4 tūkstančiai organizacijų. 2017 m. viešuosiuose pirkimuose įsigyjamų darbų, prekių ir paslaugų vertė siekė 4,7 mlrd. eurų, tai prilygsta 12 procentų tų metų šalies bendrojo vidaus produkto.

S. Skvernelis: turi būti numatytos alternatyvos

Politinio pasitikėjimo pareigūno dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose užtikrina vykdomo pirkimo skaidrumą, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Mes tokią praktiką turėjome, kai pati institucija susidėliodavo sąlygas, ir vertinimus padarydavo, ir pirkimą padarydavo (...) bandome riboti, o tai yra įmanoma, politinio pasitikėjimo pareigūno dalyvavimu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė premjeras.

Prezidentė D. Grybauskaitė siūlys įstatymų pataisas, uždrausiančias politinio pasitikėjimo pareigūnams dalyvauti viešųjų pirkimų komisijų veikloje, ketvirtadienį pranešė šalies vadovės patarėja.

Anot S. Skvernelio, tokiu atveju turėtų būti numatytos alternatyvos, kad viešųjų pirkimų komisijos nebūtų vien institucijų.

„Turėtų būti labai aiškiai (numatyta – BNS), kas turėtų dalyvauti iš išorės, tai yra ne institucijai priklausančių asmenų, tiek komisijos veiklos, bet vertintų veiklą. Jei paliksime savose sultyse, patiems spręstis, turėsime tas problemas, kurias turėjome dešimtmečius“, – teigė S. Skvernelis.

Diskusijos šiuo klausimu kilo, portalui 15min.lt paskelbus, kad premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas buvo Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) bei kelių kitų įstaigų viešųjų pirkimų ekspertu.

Kelis NMA pirkimus laimėjo verslininko, viešųjų ryšių konsultanto Dariaus Gudelio įmonė „VIP Viešosios informacijos partneriai“. Žiniasklaidoje iškelti klausimai, ar tai gali būti susiję su D. Gudelio ir premjero Sauliaus Skvernelio dažnais viešai neskelbtais susitikimais.

Pats T. Beržinskas sako jokio interesų konflikto neįžvelgiantis.

„Interesų konflikto visiškai nematau, nes manęs nesieja su jokia viešųjų ryšių įmone nei giminystės santykiai, nei kažkokie finansiniai įsipareigojimai, o pažįstu aš ne tik Darių Gudelį, bet praktiškai visų didžiųjų viešųjų ryšių agentūrų vadovus, mūsų santykiai yra dalykiniai, o premjero įspėti, tokios prievolės aš neturiu“, – žurnalistams sakė T. Beržinskas.

Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį nutarė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad ši pateiktų korupcijos rizikos vertinimą dėl politinio pasitikėjimo pareigūnų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.

„Yra ir planų, ir pradėtų projektų, kuriuos norėtųsi tęsti, pavyzdžiui, naujos sistemos (Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos. - ELTA) projektas. Yra noras, kad būtų daugiau ekonominio naudingumo, kad galvotume ne apie procedūras viešuosiuose pirkimuose, bet apie tikslą naudojant viešuosius finansus, kad gautume geriausią kokybę už geriausią kainą“, - Eltai sakė D. Vilytė.

Pasak VPT direktorės, atliekant viešuosius pirkimus ypač svarbus profesionalumo didinimas.

„Lietuva turi išskirtinai daug perkančiųjų organizacijų. Matyt, reikia stambinti, centralizuoti pirkimus, nes jos (perkančiosios organizacijos. - ELTA) ne visos turi reikiamų kompetencijų. Reikia susikoncentruoti keliose srityse, ypač tose, kur yra didelės investicijos: statybos, medicinos, IT, ūkio. Todėl privalu suburti profesionalią komandą ne tik žmonių, suprantančių viešuosius pirkimus, bet ir žmonių, kurie žino perkamo objekto specifiką“, - Eltai sakė D. Vilytė.

VPT direktorė mano, kad reikėtų supaprastinti teisinį reguliavimą, nes vietos bendruomenės, anot jos, neturėtų vykdyti viešųjų pirkimų pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.

„Reikia peržiūrėti teisinį reguliavimą viešuosiuose pirkimuose. Galbūt su ministerijų iniciatyvomis pavyks šią sritį padaryti kiek paprastesnę, kad vietos bendruomenėms nereikėtų gavus paramą iš ES struktūrinių fondų ar savivaldybės vykdyti viešuosius pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą“, - Eltai teigė D. Vilytė.

D. Vilytė antrai kadencijai taip pat užsibrėžė tikslą kelti sistemines bėdas viešuosiuose pirkimuose ir jas po truputį naikinti.

„Norėtųsi sulaukti to laiko, kai viešųjų pirkimų kontrolės valstybei nereikės. Kai patriotiški mūsų jausmai pasireikš ne tik per himno giedojimą, bet ir per įstatymų laikymąsi“, - pridūrė D. Vilytė.

ELTA primena, kad VPT vadovas skiriamas 4 metų kadencijai. D. Vilytės pirmoji kadencija baigiasi gruodžio 22 d.

Kaip rašoma Prezidentės spaudos tarnybos pranešime, nuo 2014 m. pabaigos VPT vadovaujanti D. Vilytė šiai institucijai iškėlė aukščiausius profesionalumo reikalavimus stiprinant viešųjų pirkimų politiką, taikant aktyvią pažeidimų prevenciją ir siekiant skaidraus bei efektyvaus valstybės lėšų naudojimo.

D. Vilytės kandidatūrą antrai kadencijai pateikęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad D. Vilytės nuopelnai skaidrinant viešuosius pirkimus - itin jautrią ir valstybei svarbią sritį - yra akivaizdūs. „Šiuos darbus būtina aktyviai tęsti. Direktorė įrodė, kad yra žmogus, kuris nori ir geba tai daryti“, - teigė premjeras.

Anksčiau D. Vilytė yra vadovavusi Lietuvos verslo paramos agentūrai, dirbo Atviros Lietuvos fondo direktore, yra prisidėjusi prie daugelio nevyriausybinių institucijų susikūrimo ir veiklos, buvo viena iš iniciatyvos „Baltoji banga“ pradininkių.

D. Vilytė šiai institucijai iškėlė aukščiausius profesionalumo reikalavimus, stiprinant viešųjų pirkimų politiką, taikant aktyvią pažeidimų prevenciją ir siekiant skaidraus bei efektyvaus valstybės lėšų naudojimo, pranešė Prezidentūra.

D. Vilytė buvo du kartus išrinkta geriausia metų valstybės tarnautoja, jos nuopelnai šiemet įvertinti valstybės apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Premjeras Saulius Skvernelis, pateikės D. Vilytės kandidatūrą, tai pat sakė, kad jos nuopelnai skaidrinant viešuosius pirkimus yra akivaizdūs, todėl šiuos darbus būtina aktyviai tęsti.

Jo žodžiais, VPT vadovei keliamos dvi pagrindinės užduotys: tolesnė aktyvi viešųjų pirkimų prevencija ir priežiūra bei racionalus valstybės lėšų panaudojimas – būtina didinti ne mažiausios kainos, o ekonominio naudingumo pirkimų skaičių.

Tuometinė Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorė D. Vilytė VPT vadove paskirta 2014 metų lapkričio pradžioje, o pareigas ji pradėjo eiti gruodžio 22-ąją. Tuomet jos kandidatūrą  teikė premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Ekonomikos ir psichologijos išsilavinimą turinti D.Vilytė 7 metus yra dirbusi LVPA, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryboje, Atviros Lietuvos fonde, yra buvusi viešųjų įstaigų „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir Pilietinės visuomenės instituto valdybų narė, buvo viena iniciatyvos „Baltoji banga" pradininkių.

Sąraše – daugybė reikalavimų

Įmonė "Klaipėdos nafta" šiuo metu ieško konsultantų kompanijos, kuri sugebėtų parengti 2019–2030 metų veiklos strategiją.

Tarptautiniame konkurse norą dalyvauti pareiškė kelios įmonės.

Tačiau bendrovės "Klaipėdos nafta" keliami reikalavimai ėmė kelti nuostabą ne vienam šios srities žinovui.

Konkurso sąlygose pažymėti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie ekspertams sukėlė įtarimų, ar tik šiame konkurse nebus įmanoma nuspėti jo laimėtojo?

Konkurso dalyviams iškeltos tokios specifinės sąlygos, kurios iš tiesų verčia susimąstyti, kiek įmonių galėtų jas visas atitikti?

Pavyzdžiui, tiekėjui keliamas reikalavimas turėti patirties uostų komercinėje ir/arba eksploatacinėje veikloje.

Taip pat tokia įmonė jau turi būti dalyvavusi suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikloje.

Trečiu reikalavimu įvardijamas noras matyti tokį tiekėją, kuris specializuotųsi SGD terminalų veikloje, paremtoje FSRU technologija.

Nori patirties penkiose šalyse

Dienraštis "Klaipėda" dėl šio konkurso aplinkybių teiravosi Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo.

Tarnybos vadovė Diana Vilytė, peržvelgusi tiekėjams keliamas kvalifikacines sąlygas, pripažino, jog konkurso tiekėjų atranka išties kelia klausimų.

Mes matome tam tikrų keistų reikalavimų, kuriems bendrąja prasme nepritartume.

"Mes matome tam tikrų keistų reikalavimų, kuriems bendrąja prasme nepritartume. Tarnyba šio konkurso sąlygų iki šiol nebuvo tikrinusi. Tačiau nusiskundimų nebuvo ir iš tiekėjų. Peržiūrėjus sąlygas matyti, jog čia nėra viskas aišku iki galo, matome konkurenciją ribojančių apraiškų", – patikino D.Vilytė.

Paprašiusi kelių dienų išsamesniam aplinkybių aiškinimuisi, Viešųjų pirkimų tarnyba išanalizavo įmonės "Klaipėdos nafta" konsultantų paieškų konkursą.

"Matome, jog konkurse pareiškė norą dalyvauti ne viena ir ne dvi įmonės. Tiekėjų yra nemažai. Reikalaujama turėti patirties uostų veikloje, keliamas keistas reikalavimas turėti patirties penkiose skirtingose šalyse. Yra ir kitų specifinių reikalavimų, tačiau reikia pripažinti ir tai, jog ir objektas yra specifinis", – aiškino D.Vilytė.

Įrodinės pasiekimus

Tarp šio konkurso sąlygų iš tiesų yra pažymėta, jog turi būti įrodytas tiekėjo tarptautinis pasiekimas – "vykdyti projektai bent 5 skirtingose šalyse per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus)."

Taip pat konsultantų įmonės konkurso rengėjams privalės pateikti ir konsultacinių projektų, susijusių su viešąja ar reguliavimo politika, pavyzdžius.

Kvalifikaciniuose reikalavimuose pažymėta: "per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) tiekėjas turi būti įvykdęs arba tebevykdantis su viešąja ar reguliavimo politika susijusių konsultavimo paslaugų sutarčių, kurių bendra vertė yra ne mažiau kaip 100 tūkst. Eur be PVM".

Taip pat keliamas reikalavimas sudarytų sutarčių vertei: "Kiekvienų paskutinių pasibaigusių 3 (trejų) finansinių metų arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) bendrosios pajamos iš strateginių konsultacijų paslaugų ne mažesnės kaip 250 tūkst. Eur per metus."

Pirkimą stebės

Spalio pradžioje paskelbtas viešasis konkursas vykdomas trimis etapais.

Viešųjų pirkimų tarnyba po dienraščio "Klaipėda" užduotų klausimų nusprendė stebėti šio pirkimo eigą.

"Tokio pobūdžio pirkimų procedūros gali užtrukti. Drastiškų priemonių kol kas nesiimsime. Galvojome, ką daryti, ir nusprendėme stebėti", – aiškino D.Vilytė.

Iš tiesų konkursas nėra pasibaigęs. Šiuo metu kompanijos dar tik pateikė paraiškas jame dalyvauti.

"Jei tai būtų laikotarpis iki pateikiant pasiūlymus, o konkurso sąlygos aiškiai keltų prieštaravimų, būtų prasminga stabdyti tokį pirkimą. Antras kelias – stabdyti pirkimą, kol sutartis nėra pasirašyta. Po sutarties pasirašymo beliktų tik kreiptis į teismą, nes tik jis gali nutraukti sutartį. Bet šiuo atveju mes dar turime laiko ir vykdysime stebėseną", – patikino D.Vilytė.

Šis pirkimas, paprastai tariant, vadinamas trijų žingsnių pirkimu dėl to, jog pradžioje tiekėjai tik pateikia paraiškas.

Tik tie tiekėjai, kurie atitiko kvalifikacinius reikalavimus, kviečiami antrajam žingsniui.

"Vėliau konkurso dalyviai teikia pasiūlymus. Pasiūlymas yra vertinamas ir nagrinėjamas, ir tik tuomet vyksta derybos, o tai vadinama trečiuoju etapu. Po derybų sprendžiama, kas yra nugalėtojas ir su juo pasirašoma sutartis. Paprastai tariant, jei iš visų paraiškų liktų tik vienas tiekėjas, tai jau būtų blogai", – pastebėjo Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai.

Dokumentai – anglų kalba

Klausimų dėl konkurso dokumentacijos teikimo valstybine ir anglų kalbomis kilo ir patiems konkurso dalyviams.

Tiekėjams pasipiktinimą kėlė tai, jog ne visi dalyviai esą turės lygias galimybes, nes reikalaujama laisvai kalbėti ir rašyti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis.

Įmonė "Klaipėdos nafta" pati praneša, jog dalį dokumentacijos tiekėjams pateiks tik anglų kalba.

Tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai šis tiekėjų nusistebėjimas prieštaravimų nekėlė.

"Parodoma, jog nėra orientuojamasi į Lietuvoje dirbančius konsultantus. Tai yra geroji praktika, nes parodoma, jog norima pritraukti užsienio rinką, tai nėra uždaras pirkimas, lyg ir signalizuojantis perkančiosios organizacijos norą plačiai atverti duris", – paaiškino D.Vilytė.

Paslaugų pirkėjas, įmonė "Klaipėdos nafta", aiškina, jog ji yra valstybės valdoma akcinė bendrovė, kuri laikosi visų jai taikomų teisės aktų dėl valstybinės kalbos naudojimo.

"Atkreipiame dėmesį, kad didelė dalis įmonės klientų ir tiekėjų yra užsienio juridiniai asmenys, vienas iš nepriklausomų valdybos narių yra Danijos pilietis, todėl ir dalis dokumentacijos, kuri bus pateikta būsimam paslaugų tiekėjui, yra anglų kalba", – tikino įmonės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mindaugas Jusius.

Ieško geriausiųjų

Paklaustas, ar įmonės keliamas reikalavimų sąrašas konkurso dalyviams nesudaro konkurenciją ribojančių sąlygų, "Klaipėdos naftos" vadovas tikino, jog tokiu būdu įmonė esą tik ieško geriausio iš geriausių tiekėjų.

"Nustatytais reikalavimais siekiama, jog pasirinktas tiekėjas butų kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus. "Klaipėdos nafta" vykdo komercinę veiklą valdydama Klaipėdos naftos terminalą Klaipėdos uoste. Taip pat operuoja SGD terminalą, kuris paremtas FSRU technologija. Atitinkamai, kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui", – aiškino M.Jusius.

Įmonės reikalavime matyti tokius konsultantus, kurie turėtų sunkiai įgyvendinamos patirties – per trejus metus būtų atlikę projektus penkiose šalyse – pasak M.Jusio, nėra nieko stebėtino.

"Nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai atitinka bendrovės poreikį ir užtikrina pakankamą konkurenciją tarp tiekėjų. Bendrovė siekia nusamdyti patikimą paslaugos teikėją, kuris turi realios tarptautinės patirties", – aiškino įmonės vadovas.

Privilegijuotųjų nėra?

Uostamiestyje pasklidusius gandus, jog šiame konkurse privalumų prieš kitus rinkos žaidėjus galėtų turėti britų įmonė "Poyry Management Consulting Ltd.", kuri "Klaipėdos naftai" jau rengė Ilgalaikio suskystintųjų gamtinių dujų importo į Lietuvą alternatyvų įvertinimą, įmonės vadovas neigė.

Gal būtent ši konsultantų bendrovė šiuo metu galėtų tiksliai atitikti visus tiekėjams keliamus reikalavimus?

Tačiau M.Jusius neatskleidė, ar patirties "Klaipėdos naftos" konkursuose turinti bendrovė yra pateikusi paraišką šiame konkurse.

"Pirkimo vykdymo metu paraiškas pateikusių tiekėjų skaičius yra konfidenciali informacija. Konkurse dalyvaujančių tiekėjų pavadinimai taip pat yra konfidenciali informacija, kurios negalime atskleisti pirkimo procedūrų vykdymo metu", – aiškino M.Jusius.

Ieškojo pigiau, o pirko brangiau?

Klausimų kyla ir dėl 2017 metų rudenį skelbto įmonės "Klaipėdos nafta" konkurso dėl "Ilgalaikio suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą alternatyvų įvertinimo".

Šiame konkurse dalyvavo devynios įvairių šalių įmonės.

Tiesa, kai kurios bendrovės iš konkurso buvo pašalintos, nes nustatytas interesų konfliktas. Net trys tiekėjai kokybės pasiūlyme atskleidė pasiūlymo kainą, o tai draudžia įstatymai.

Iš likusių penkių pasiūlymų, įmonė "Klaipėdos nafta" nusprendė sutartį sudaryti su minėta britų kompanija "Poyry Management Consulting Ltd.", nors jos pasiūlymas tikrai nebuvo vienas pigiausių, tačiau M.Jusius dienraščiui tvirtino priešingai.

"Pirkimo laimėtojo pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausias, vertinant geriausios kainos ir kokybės santykį. Be kainos taip pat buvo vertintas įmonės "Klaipėdos nafta" poreikių supratimas bei sutartį vykdysiančio personalo patirtis", – aiškino M.Jusius.

Iš viešai prieinamų dokumentų matyti, jog šiame konkurse brangiausiai savo paslaugas įvertino ispanų konsultantų įmonė, pateikusi 690 tūkst. eurų pasiūlymą.

Vokiečių kompanijos pasiūlymas buvo perpus pigesnis – 298 tūkst. eurų.

Treti pagal kainą rikiuojasi konkursą laimėję britai, pasiūlę 165 tūkst. eurų.

Kita Didžiosios Britanijos kompanija savo pastangas įvertino kiek pigiau ir pasisiūlė dirbti už 133 tūkst. eurų sumą.

Šiame konkurse būta ir dar pigesnio pasiūlymo – JAV įkurta įmonė pasisiūlė už 125 tūkst. eurų.

Dienraščiui aiškinantis, kodėl pasirinktas šio konkurso laimėtojas, kurio pasiūlymas nebuvo vienas pigiausių, įmonės "Klaipėdos nafta" vadovas pareiškė, jog jis iš esmės buvęs ženkliai pigesnis už kitus.

Taip, sutarties su "Poyry Management Consulting Ltd." kaina buvo 165 tūkst. eurų.

"Taip, sutarties su "Poyry Management Consulting Ltd." kaina buvo 165 tūkst. eurų. Šis pasiūlymas buvo ženkliai pigesnis už pasiūlymų vidurkį", – tikino M.Jusius.

Pasiūlė tai, kas akivaizdu

Viešai jau paskelbta, tad kokį darbą už 165 tūkst. eurų nuveikė ši konsultantų kompanija.

Paprastai tariant, britai iš "Poyry Management Consulting Ltd." turėjo atsakyti į klausimą – ar apsimoka Lietuvai pirkti SGD laivą-saugyklą, ar geriau jį nuomoti, nors apie laivo įsigijimo būtinybę 2016–2020 metų veiklos strategijoje viešai kalba ir pati "Klaipėdos nafta".

Šiuo metu SGD laivo nuoma Lietuvai pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su kompanija "Hoegh LNG" per dieną atsieina 156,2 tūkst. JAV dolerių (be PVM).

Per 10 metų teks sumokėti – 689 mln. dolerių (apie 560 mln. eurų).

Kompanijos "Poyry Management Consulting Ltd." pateiktoje ataskaitoje pažymima, jog buvo nagrinėti trys scenarijai.

Pirmuoju analizuotas laivo-saugyklos įsigijimo variantas.

Svarstyti ir laivo nuomos modeliai – vienu atveju nuomos pratęsimas dešimčiai metų, iki 2034 m., kitu – iki 2044 m.

Naudingiausiu sprendimu pripažįstamas laivo įsigijimo kelias, net ir konstatuojant aplinkybes, jog Lenkijos ir Lietuvos dujotiekio jungties eksploatacijos pradžia tikėtina iki 2021–2022 m.

Skolinsis šimtus milijonų?

Jau aiškėja, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121–160 mln. eurų.

Bendrovė "Klaipėdos nafta" paskelbė, jog laivo-saugyklos įsigijimui ji planuojanti skolintis iki 308 mln. eurų, o Vyriausybė suteiktų valstybės garantiją.

Iki 148 mln. eurų paskola būtų skirta nuo 2019 metų vidurio sumažinti SGD terminalo sąnaudas 40 proc.

Kita nuo 121–160 mln. eurų paskola būtų skirta SGD laivui įsigyti.

Tarp SGD terminalo veiklos sąnaudų mažinimo būdų minimas paskolų refinansavimas bei jų išdėstymas per ilgesnį laiką.

Kokia tikroji laivo "Independence" kaina?

Viešumoje buvo teigiama, jog tokio laivo statybos darbai laivų statykloje būtų kainavę apie 250 mln. eurų, todėl būtų reikėję didelių pradinių nuosavo kapitalo investicijų.

Be to, "Klaipėdos nafta" būtų turėjusi padengti su laivo įrangos gedimų rizika susijusias išlaidas, būtų išleidusi 50 mln. eurų privalomai techninei priežiūrai.

Tuomet apsispręsta laivą nuomoti.

Kainų komisijai buvo teigiama, kad laivo-saugyklos pirkimas ir su tuo susijusios kitos išlaidos siektų apie 475 mln. eurų, o nuoma per 10 metų – 430 mln. eurų.

Per 131 mln. eurų sudarė investicijos į SGD terminalo jungtį (dujotiekio sistemą), įrangą ant krantinės, statybos darbų organizavimą, leidimų gavimą, SGD terminalo paleidimo, derinimo ir kitus susijusius darbus.