Buvusio specialisto laidotuvėse apsilankė daugybė kitų krepšinio legendų, įskaitant Željko Obradovičių, Žarko Paspaljis, Dino Radja, Vlade Divacas, Predragas Danilovičius bei Jure Zdovcas. Visi jie nešė Ivkovičiaus karstą.

Ceremonijoje taip pat buvo Vassilis Spanoulis, Theodoros Papaloukas, Milanas Tomičius bei Pirėjo „Olympiakos“ savininkai Panagiotis ir Georgios Aggelopoulosai.

„Esu čia kaip Serbijos krepšinio federacijos prezidentas ir turiu pareigą pasakyti, kad be Dudos mūsų federacija nebūtų tokia, kokia ji yra dabar, – pirmadienį duotoje kalboje sakė P. Danilovičius. – Visas Europos ir pasaulio krepšinis raško jo užaugintus vaisius. Krepšinis nebuvo jo gyvenimo dalis, tai buvo jo gyvenimas.“

Ž. Obradovičius akcentavo, kiek daug jam reiškė D. Ivkovičiaus buvimas šalia.

„Duda buvo žmogus, kuris man buvo viskas – mokytojas, treneris, krikštatėvis, draugas. Jis paliko neišdildomą žymę. Jo palikimas yra begalinis, nes išmokė daugybę krepšininkų ir padarė juos geresniais žmonėmis. Iki šiol remiuosi jo patarimais“, – dėstė Ž. Obradovičius.

D. Ivkovičius treneriu dirbo 1968–2016 metais. Jo treniruojama Jugoslavijos rinktinė triskart tapo Europos čempione, sykį laimėjo pasaulio čempionatą, tapo Seulo olimpinio žaidynių sidabro laimėtoja.

Vadovaujant Serbijos nacionalinei komandai, 2009 metais D. Ivkovičius iškovojo Europos čempionato sidabrą.

Klubiniame krepšinyje jis dukart tapo Eurolygos čempionu, viena iš taurių iškovota 2012 metais su Pirėjo „Olympiakos“, kuriai atstovavo Martynas Gecevičius.

D. Ivkovičius po tris kartus yra tapęs Graikijos ir Rusijos lygų čempionu, keturis sykius laimėjo Graikijos taurę.

Specialistas taip pat yra Koračo taurės, Europos taurės, Saportos taurės, Turkijos taurės ir Rusijos taurės nugalėtojas.

Jo paskutinė karjeros stotelė buvo Stambulo „Anadolu Efes“, kuriai vadovavo 2014–2016 metais. Prieš tai Ivkovičius treniravo tokias komandas kaip Maskvos „Dinamo“, Maskvos CSKA, Atėnų AEK, Atėnų „Panionios“, Salonikų PAOK, Salonikų „Aris“ ir Belgrado „Partizan“.

Tituluoto trenerio gyvybė ketvirtadienį ryte užgeso Belgrado ligoninėje, jam buvo 77-eri.

„Sport Klub“ praneša, jog vyro plaučiuose susikaupė vanduo.

Spalio 29-ąją specialistas būtų minėjęs 78-ąjį gimtadienį.

Serbas treneriu dirbo 1968-2016 metais. Jo treniruojama Jugoslavijos rinktinė triskart tapo Europos čempione, sykį laimėjo pasaulio čempionatą, tapo Seulo olimpinio žaidynių sidabro laimėtoja.

Vadovaujant Serbijos nacionalinei komandai, 2009 metais D. Ivkovičius iškovojo Europos čempionato sidabrą.

Klubiniame krepšinyje jis dukart tapo Eurolygos čempionu, viena iš taurių iškovota 2012 metais su Pirėjo „Olympiakos“, kuriai atstovavo Martynas Gecevičius.

D. Ivkovičius po tris kartus yra tapęs Graikijos ir Rusijos lygų čempionu, keturis sykius laimėjo Graikijos taurę.

Specialistas taip pat yra Koračo taurės, Europos taurės, Saporto taurės, Turkijos taurės ir Rusijos taurės nugalėtojas.

Jo paskutinė karjeros stotelė buvo Stambulo „Anadolu Efes“, kuriai vadovavo 2014-2016 metais. Prieš tai D. Ivkovičius treniravo tokias komandas kaip Maskvos „Dinamo“, Maskvos CSKA, Atėnų AEK, Atėnų „Panionios“, Salonikų PAOK, Salonikų „Aris“ ir Belgrado „Partizan“.

Po Eurolygos rungtynių tarp Kauno "Žalgirio" ir Stambulo "Anadolu Efes", kurias 66:57 laimėjo Turkijos ekipa, savo mintis išsakė abiejų komandų treneriai. 

Gintaras Krapikas („Žalgirio“ vyr. treneris): „Rungtynės vyko panašiai kaip ir įsivaizdavau – kad jos bus klampios ir sunkios. Bet niekada negalėjau pagalvoti, kad žaisdami namie, palaikomi tokios puikios publikos, taip prastai, neagresyviai ir nedisciplinuotai pradėsime rungtynes. Nors paskui sugebėjome laimėti vieną kėlinį, bet nesugebėjome varžovų pasivyti. Suprantu, kad priešininkai ginasi kietai, tai buvome pajutę Stambule, tam ruošėmės, bet pirmas kėlinukas kainavo visą tolimesnę rungtynių eigą.

Neišpildėme derinių iki galo. Žinojome, kad varžovai neleidžia priimti kamuolio, todėl reikia paruošti atakas, kad galėtume priimti kamuolį, kad galėtume užatakuoti jų silpnesnes penketuko grandis. Tačiau tai nepavyko, tada išsimušėme iš ritmo ir pradėjome vienas į kitą žvalgytis.

Andersonui reikėjo laiko, kad įeitų į ritmą. Jis puolime mums yra pats svarbiausias, be jo mes puolime esame visai kitokie. Tos trys jo praleistos dienos jautėsi, jam reikėjo laiko, kol pagavo savo ritmą, o mums jo labai trūko.“

Dušanas Ivkovičius („Anadolu Efes“ vyr. treneris): „Galbūt kaip savaitės rungtynės tai nebuvo labai kokybiškas mačas, bet mano žaidėjai nusipelno sveikinimų, jie kovėsi 40 minučių. Mūsų gynyba buvo labai aukšto lygio nuo pirmos iki paskutinės minutės. Taip pat noriu pasvekinti trenerį Krapiką su geru žaidimu iki šiol. Jie mus įveikė Stambule, tačiau mes nuo tada padarėme permainų ir šiandien žengėme didelį žingsnį į „Top 16“.

Noriu skirti šią pergalę savo geram draugui Aco Petrovičiui, gaila, kad jis negalėjo pamatyti šių rungtynių. Jis iki paskutinių gyvenimo minučių gyveno krepšiniu. Jis buvo ir mūsų komandos, ir „Žalgirio“ draugas. Taip pat šią pergalę skiriu mūsų komandos prezidentui, kuris šiandien kėlėsi 2 val. nakties ir atskrido čia, kad galėtų pamatyti rungtynes.“

Lietuvos krepšinis – ne vienintelis, kurį grybštelėjo ne vien gerasis, bet ir blogasis 38-ojo Europos čempionato virusas, tačiau kai kurios kitos šalys jį įveikė vien raminamaisiais, o pas mus žvangėjo net chirurginiai įrankiai.

Smūgis orumui

Krize, kurioje sutilpo ir asmeninės ambicijos, ir demagogija bei viešas drabstymasis purvais, Lietuvos krepšinio federacija (LKF) prilygo nebent Rusijai, nors šios šalies vyrų krepšinio rinktinė iš "EuroBasket" grįžo nukabinusi nosį, o Jono Kazlausko vyrai – su sidabro medaliais.

Amžinieji nuožmiausi lietuvių konkurentai serbai, trimitavę apie savo siekius užimti prizinę vietą, galiausiai vos per plauką iškovojo paskutinį kelialapį į 2014-ųjų pasaulio čempionatą, tačiau su legendiniu strategu Dušanu Ivkovičiumi išsiskyrė tyliai ir taikiai.

Net turkai, Europos čempionatui surinkę vieną pajėgiausių rinktinių per visą savo krepšinio istoriją, bet Slovėnijoje tėškęsi veidu į donelaitišką nieką, nepareikalavo iš Bogdano Tanjevičiaus charakirio.

"Per 90 metų – pirmas toks atvejis. Manau, tai yra LKF orumo sutrypimas", – viename interviu, komentuodamas tai, kas pastaruoju metu vyko Lietuvoje, sakė LKF garbės prezidentas Vladas Garastas.

Ar tai, kad Mindaugas Balčiūnas pasitraukė iš LKF, o Arvydas Sabonis ir J.Kazlauskas liko, jau reiškia, kad atkurtas ir federacijos orumas? Nieko neįvyko?

Rusai – duobėje

Tai, kad nieko neįvyko, tvirtina ir neseniai Rusijos krepšinio federacijai (RKF) pradėjusi vadovauti Julija Anikejeva, nepaisydama specialistų ir sporto bendruomenės signalų apie tragišką nacionalinio krepšinio padėtį.

Rusai irgi jau gerokai išsikeikė ir išsibadė pirštais, bet J.Anikejeva tvirtina, kad pralaimėjimai švedams ir suomiams – eilinės darbinės nesėkmės, o darbo patirties stokojantis vyrų rinktinės vyriausiasis treneris Vasilijus Karasiovas ir visas strategų štabas – lyg ir niekuo dėtas.

"Vasilijus pasielgė vyriškai ir priėmė šį smūgį. Neišsižadėsiu savo žodžių: jis toliau dirbs su komanda, nepaisant rezultatų Europos čempionate", – pareiškė RKF prezidentė.

Vis dėlto, viena akimi žiūrėdama į V.Karasiovą, kita ji jau varsto buvusį Rusijos ekipos vairininką Davidą Blattą, 2007-aisiais atvedusį rusus į "EuroBasket" viršūnę.

Tačiau D.Blattas jau pamatė, kaip J.Anikejeva pasielgė su graiku Fotsiu Katsikariu, kuris, net ir sukirtęs rankomis su RKF, netikėtai persigalvojo ir išvyko iš Rusijos, savo sprendimą motyvavęs J.Anikejevos įžeidinėjimais ir nepagarba.

Išlydėjo su padėka

Karštą Turkijos vyrų rinktinės vyriausiojo trenerio kėdę B.Tanjevičius užėmė tuomet, kai šios šalies krepšinio federacija, panašiai kaip rusai išvykus F.Katsikariui, pateko į ceitnotą, nes nutrūko derybos su italu Ettore Messina.

B.Tanjevičius sutartį buvo pasirašęs iki Europos čempionato pabaigos. Turkų kariauna, į Slovėniją atvykusi su legionieriais iš NBA Hidayetu Türkoglu, Ömeru Asiku ir Ersanu Ilyasova, tesukrapštė vieną pergalę – 87:74 įveikė švedus ir jau po pirmojo varžybų etapo išvyko į namus, nors tikėjosi pasiekti mažiausiai ketvirtfinalį.

"Dėkojame B.Tanjevičiui už jo indėlį į Turkijos ir tarptautinį krepšinį. Tikiuosi ir ateityje abipusės pagarbos bei bendradarbiavimo", – pareiškė Turkijos krepšinio federacijos prezidentas Turgay Demirelis.

2010-aisiais B.Tanjevičiaus treniruojami Turkijos krepšininkai pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalius. Be to, šis specialistas 1981 m. Europos čempionate su tuomete Jugoslavijos ekipa iškovojo sidabrą, o 1999 m. su Italijos rinktine – auksą.

Sutartis – tik žodžiu

Vienas tituluočiausių Europos krepšinio trenerių D.Ivkovičius iš rinktinės buvo išlydėtas ne švilpimu, nors serbus nuo katastrofos Slovėnijoje išgelbėjo tik paskutinėse rungtynėse iškovota pergalė prieš italus 76:64.

D.Ivkovičių užstojo ir jo buvę auklėtiniai, šiuo metu svarbūs Serbijos sporto veikėjai Vladė Divacas, Dejanas Bodiroga, tačiau Duda nesusireikšmino.

"Noriu pabrėžti, kad neturėjau jokios sutarties su šalies krepšinio federacija. Buvau žodžiu susitaręs su jos vadovais ir pažadėjęs parengti rinktinę Europos čempionatui. Dabar atėjo laikas išsirinkti naują, jaunesnį, trenerį, nors aš jaučiau, kad būčiau likęs šioje kėdėje. Tačiau noriu būti geru pavydžiu kitiems strategams", – atsisveikindamas kalbėjo D.Ivkovičius.

Prieš šešerius metus, kai Serbijos krepšinį purtė didžiulė krizė, išsikapstyti iš jos nacionalinei rinktinei padėjo būtent D.Ivkovičius.

2007 m. Europos čempionate serbai pralaimėjo visas trejas grupių etapo rungtynes ir užėmė tik 13-ąją vietą. Kitą vasarą treniruoti rinktinę buvo pakviestas D.Ivkovičius. Jis atsisakė arogantiškų veteranų paslaugų, subūrė jauną komandą ir 2009-aisiais iškovojo "EuroBasket" sidabrą, o 2010-ųjų pasaulio čempionate buvo ketvirti.

Stabilumas – vertybė

Iešmininkų neieškojo ir Europos čempionų titulo neapgynę ispanai – Juanas Antonio Orenga toliau dirbs su rinktine, nors šalies žiniasklaida jį gerokai patarkavo.

"Svarbu laikytis koncepcijos ir stabilumo. Treneris užsitarnavo mūsų pasitikėjimą, suteikė rinktinei daug teigiamų dalykų. Jis atliko didelį darbą, todėl net nesvarstėme, ar patikėti jam tęsti tai, ką jis sėkmingai pradėjo", – nuramino aistras Ispanijos krepšinio federacijos vadovas Jose Luisas Saezas.

Europos krepšinio čempionų titulą ginantį Ispanijos rinktinė tarsi volu pervažiavo per serbus. Pirmajame Liublianos „Stožice“ arenoje vykusiame ketvirtfinalyje ispanai pirmavo viso mačo metu ir šventė nesunkią pergalę 90:60.

Serbai buvo tapę E grupės nugalėtojais, o ispanai F grupėje liko tik ketvirti, tačiau jėgų santykis šįkart skyrėsi kaip diena ir naktis.

„Ispanai visiškai nusipelnė šios pergalės. Esu liūdnas ir atsiprašau visų sirgalių. Jau pirmajame kėlinyje tesukrapštėme vos penkis taškus ir praleidome 21. Tai buvo lūžis. Po to mūsų krepšininkai žaidė savanaudiškai“, - liūdnai kalbėjo Serbijos rinktinės strategas Dušanas Ivkovičius.

Nepaisant ypač skaudaus dūrio treneris pažadėjo įvėpti auklėtinius pakovoti dėl vietos pasaulio čempionate.

„Teniso terminais kalbant, tai buvo pirmasis „match point'as“. Bet turime tęsti kovą ir būti pasiruošę kitoms rungtynėms, kurios bus antrasis „match point'as“. Šiame mače nenaudojau daug lyderių, nes dar laukia svarbių rungtynių“, - teigė specialistas.

„Tai buvo geriausios mūsų rungtynės šiame čempionate. Labai svarbu, kad geriname savo žaidimą pačioje svarbiausioje čempionato fazėje. Sustabdėme serbų lyderius Nenadą Krstičių, Nemanją Bjelicą ir Bogdaną Bogdanovičių ir tai lėmė pergalę“, - džiaugėsi ispanų strategas Juanas Orenga.

“Ne mes turime bijoti savo varžovų, bet jie tegul bijo mūsų“, – tokius žodžius prieš išvykdamas į pirmąjį savo Europos čempionatą per palydėtuves ištarė Donatas Motiejūnas. Lietuvos rinktinės debiutantui niekada netrūko pasitikėjimo savo jėgomis, tačiau verta pažymėti ir tai, kad pirmieji lietuvių varžovai žemyno pirmenybėse serbai dvikovos su Jono Kazlausko kariauna laukia su nerimu.

Šiandien vėlai vakare „Podmežakla“ sporto komplekse mūsų rinktinė pradės Europos užkariavimą. Nors lietuviai ir serbai yra laikomi B grupės favoritais, o nemažai krepšinio ekspertų šiandieninį mūsų Alpių papėdėje vadina kova dėl pirmosios vietos, patys serbai savo šansus vertina labai atsargiai ir, panašu, kad baiminasi lietuvių.

Vienam garsiausių Europos krepšinio specialistų Dušanui Ivkovičiui prieš pat čempionatą teko spręsti labai sunkų galvosūkį. Keletą pastarųjų metų ryškiu Serbijos rinktinės lyderiu buvęs Milošas Teodosičius taip ir neišsigydė traumos ir į Slovėniją neatvyko. Maža to, „ereliams“ Jesenicėse teks kautis ir be nugaros skausmus kenčiančio Vladimiro Lučičiaus.

Į Slovėniją treneris atsivežė net šešis krepšininkus, kurie dar niekada nėra vilkėję rinktinės marškinėlių per tarptautinius mačus.

„Pirmajame mače mes nieko neprarasime, jei ir pralaimėsime. Jei vis dėlto mačas su lietuviais susiklostytų nesėkmingai, mes pasistengsime reabilituotis dvikovose su bosniais ir makedonais. Tos rungtynės mums bus labai svarbios“, – nuo savo auklėtinių pečių psichologinę naštą prieš šiandienos dvikovą bandė nuimti D.Ivkovičius. 69-erių patyręs specialistas jau yra užsiminęs, kad po čempionato paliks savo postą.

Anot trenerio, jauniems jo auklėtiniams prieš pirmąsias rungtynes svarbiausia ne varžovų analizė, o psichologinis nusiteikimas. „Labai svarbu, kad jauni mūsų žaidėjai neišsigąstų ir būtų tinkamai pasirengę pakeisti M. Teodosičių“, – dėstė serbas. 

Iškritus pagrindiniam įžaidėjui, serbų atakų organizatoriaus vaidmenį Duda greičiausiai patikės neblogam lietuvių pažįstamam Nemanja Nedovičiui. Ateinantį sezoną su „Golden State Warriors“ klubu stipriausios planetos krepšinio lygos (NBA) duris praversiantis buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ gynėjas antrino treneriui ir teigė, jog dvikovoje su lietuviais labai svarbūs bus psichologiniai aspektai.

„Pirmas  mačas – pats svarbiausias. Pergalės atveju tikrai būtume pakylėti, tačiau ir pralaimėjimus pasaulis nesugriūtų. Manęs asmeniškai laukia akistata prieš labai gerus krepšininkus kaip Mantas Kalnietis ar Tomas Delninkaitis, tačiau didžiausia lietuvių jėga slypi po krepšiu“, – pažymėjo įžaidėjas.

Krepšinio specialistai ypač laukia ir jaunojo Jono Valančiūno kovos po krepšiu su serbų milžinu Nenadu Krstičiumi. Maskvos CSKA vidurio puolėjas šios principinės akistatos nesureikšmina ir tikina, jog vienas žaidėjas, kad ir koks jis nebebūtų stiprus, rungtynių nelaimės.

„Aš esu pasirengęs kovoti su Jonu tačiau ne mažiau svarbios šiame mače bus ir kitos mikrodvikovos. Pirmame mače būtų gerai laimėti ir džiugiomis nuotaikomis pradėti čempionatą, tačiau jei taip nenutiks, labai svarbu, kad mūsų jauni žaidėjai šį pralaimėjimą kuo greičiau užmirštų“, – teigė vienas vyriausių serbų rinktinės žaidėjų.