Ir pripažinimas, ir įsipareigojimas

Tvari ir aplinkai draugiška veikla yra vienas svarbiausių bendrovės „YIT Lietuva“ strateginių tikslų. Siekdama jį realiai įgyvendinti, įmonė ypač daug dėmesio skiria kuo efektyvesniam energijos vartojimui. Pastangos įvertintos ir „YIT Lietuva“ buvo sertifikuota pagal ISO 50001 standartą.

Sertifikavimo auditą įmonėje atliko tarptautinės kompanijos „Bureau Veritas“ auditorių komanda, vadovaujama nepriklausomos auditorės Neringos Pumputytės. Anot jos, ISO 50001 yra pasaulinis energijos naudojimo vadybos standartas. Tai – visapusės sistemos įdiegimas, kuris leidžia stebėti, valdyti, prognozuoti ir mažinti energetinių išteklių vartojimą.

„ISO 50001 sertifikatas nėra tik dokumentas, kurį galima pakabinti ant sienos ar parodyti klientams, partneriams ir darbuotojams. Šis sertifikatas – išties svarbus verslo brandos įrodymas. ISO 50001 standartu sertifikuota įmonė įsipareigoja stebėti energijos sąnaudas, optimizuoti energetinių išteklių vartojimą ir mažinti išlaidas. Visgi tai – tik viena medalio pusė. Įdiegus šią sistemą, įmonė įsipareigoja kasmet didinti energinių sąnaudų efektyvumą. Šis sertifikatas rodo verslo atsakomybę bei įsipareigojimą vartotojams ir planetai“, – pažymėjo N. Pumputytė.

Naujai sertifikuotos įmonės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas teigia, kad šis standartas yra didelis įmonės įsipareigojimas ir pasiryžimas  dar labiau susitelkti ties tvariu veikimu.

ISO 50001 sertifikatas nėra tik dokumentas, kurį galima pakabinti ant sienos ar parodyti klientams, partneriams ir darbuotojams. Šis sertifikatas – išties svarbus verslo brandos įrodymas.

 

„Esame viena pirmųjų, o gal netgi ir pirmoji  statybos, nekilnojamojo turto vystymo ir kelių infrastruktūros plėtros bendrovė Lietuvoje, sertifikuota ISO 50001. Todėl šio standarto suteikimas įprasmina mūsų ilgalaikę ir kryptingą tvarumo plėtros strategiją. Daugybę metų savo veikloje diegdami inovatyvius, pažangius bei aplinkai draugiškus sprendimus, dabar galime didžiuotis rezultatais. Tvarumas yra  svarbi mūsų verslo plėtros užduotis“, – sakė K. Vanagas.

Didžiausias resursų naudojimas – netikėtas

Paklausta, kaip vyksta sertifikavimas ISO 50001 standartu, N. Pumputytė pasakoja – procesas kompleksinis ir nėra paprastas. Jei būtų kitaip, pastebi ekspertė, dažnas verslas galėtų juo pasigirti, tačiau realybė – kitokia.

„ISO 50001 standartas išduodamas trims metams ir kasmet vyksta pakartotinis auditas bei tęsiamas licencijos galiojimas. Per šį laiką auditoriai kasmet nuodugniai tikrina, kaip įmonė valdo energijos resursus. Taigi standarto įsidiegimas nėra vienkartinis. Juo sertifikuotas verslas energijos efektyvumo sistemą turi  prižiūrėti nuolatos“, – pažymėjo audito vadovė.

Todėl, N. Pumputytės teigimu, kasmet auditoriai seka, kaip ISO 50001 standartu licencijuotas verslas įgyvendina energijos valdymo priemones, laikosi tęstinio energinių išteklių efektyvumo didinimo, modernizuoja įrangą ir įrenginius, optimizuoja ir automatizuoja procesus.

„Įsipareigojusi tvarumui, sertifikuota bendrovė privalo šią vadybos sistemą nuolat tobulinti. Tai reiškia, kad verslas turi sistemingai siekti geresnių veiklos rezultatų energiškai efektyviau. Tam yra kompleksiškos priemonės, kurios kiekvienam verslui skiriasi. Įdomu paminėti, kad „YIT Lietuva“ atveju, didžiausios energijos sąnaudos bendrovėje tenka asfalto gamybai. Kitą didelę dalį sudaro sunkiosios technikos, kuri naudojama infrastruktūros projektams, degalų sąnaudos. Siekdama resursus efektyvinti, bendrovė nusistatė tikslus šiam ir kitam energijos suvartojimui sekti, valdyti ir mažinti“, – akcentavo N. Pumputytė.

Verslą dar lydi abejonės

Audituodama įmones, N. Pumputytė sako dažnai susidurianti su verslo abejonėmis, ar verta siekti ISO 50001 standarto. Anot ekspertės, nereta bendrovė teigia, kad savo energijos išteklių naudojimą stebi, kontroliuoja, todėl netiki šios licencijos praktine nauda.

„Mano praktika rodo – šį standartą įsidiegusios ir gerai jį įgyvendinančios įmonės realiai nuosekliai didina energijos valdymo efektyvumą. Todėl tvarumu besirūpinančios, pažangiai mąstančios organizacijos gali didinti teigiamą įtaką aplinkai, gerinti reputaciją, būti atsakingesnės.  ISO 50001 standartas padeda to siekti. Jis užtikrina darnų požiūrį į poveikio aplinkai valdymą“, – tikino auditorė.

Apie statytoją „YIT Lietuva“

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektus ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

„Didinti nuotolius – nė vienas verslas nenori to daryti, tai anksčiau ar vėliau pasibaigtų bankrotu, o laikinas sustabdymas, pasižiūrėjimas situacijos, investavimas į naujus išteklius (...) manau, kad tai yra logiškas sprendimas, nei dirbti ir kažkada bankrutuoti“, – trečiadienį LRT laidoje „Svarbi valanda“ sakė V. Janulevičius.

Energetiniams ištekliams brangstant panašiai gali pasielgti ir daugiau įmonių, sako V. Janulevičius.

„Aš tikiu, kad su elektros kainomis tikrai bus daug iššūkių šį rudenį ir žiemą, tikrai daugelis įmonių stabdys gamybą ir eis į prastovas, tiesiog bus geriau, kaip ir „Achemai“, negaminti negu gaminti – tai yra faktas“, – teigė jis.

Trečiadienį „Achema“ pranešė, kad dėl aukštų dujų kainų trąšų gamyba tampa nekonkurencinga, todėl bendrovė stabdys gamybą nuo rugsėjo iki gruodžio, darbuotojai bus išleisti į prastovas, 5 proc. jų planuojama atleisti.

Anot V. Janulevičiaus, daug didesnė problema yra smarkiai didėjančios elektros kainos, dėl jų įmonės gali stabdyti veiklą.

„Elektros kaina liečia labai platų verslo ir pramonės kiekį, nes visi naudoja elektrą. Šiandien labai daug įmonių, kurios susiduria su labai dideliais sunkumais, kas nebuvo fiksavę kainų, arba kieno sutartys baigsis nuo sausio pirmos. Tokių įmonių kiekis Lietuvoje bus apie 70 procentų – tai pagrinde stambesnės įmonės. (...) Dėl to daugeliu atveju gali būti stabdymai, arba jie dirbs tokiomis valandomis, kai biržos kaina yra mažesnė: naktis arba savaitgalis“, – sakė V. Janulevičius.

Lietuvos pramonininkų atstovo teigimu, būtina su Vyriausybe pasiekti, kad elektros biržoje būtų išvengta staigių kainų šuolių, dėl kurių verslas patyrė itin dideles išlaidas – per dvi valandas elektrai išleista tiek, kiek per dvi dienas įprastomis sąlygomis.

„Subalansuoti kartu su Vyriausybe, kad tie šokinėjimai būtų kuo įmanoma mažesni, nes praėjusios savaitės pikas – 4 tūkst. eurų už vieną megavatvalandę, tai dvi valandos, nuo penkių iki septynių, normalios įmonės atitiko dviejų dienų darbą“, – kalbėjo LPK vadovas.

Rugpjūčio 17-osios vakarą „NordPool“ elektros biržos Lietuvos zonoje didmeninė elektros kaina vieną valandą siekė 4 tūkst. eurų už megavatvalandę.

Rinkos dalyviai sako, kad taip atsitiko dėl biržos algoritmo, kuris tam tikrais atvejais atmeta pigesnius pasiūlymus. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys paprašė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ištirti, ar biržos kainos apskaičiavimo algoritmas nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis.

„NordPool“ iš karto po to paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoj siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“). Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antradienį „Nord Pool“ pateikė siūlymus, kaip spręsti algoritmo problemą bei atsižvelgti į Baltijos regiono specifiką, dėl kurios jame formuojasi rekordiškai aukštos kainos.

– Ar Jus stebina tokia infliacija, kokią mes turime šiai dienai? Ar tai buvo labai netikėta palyginus su tuo, kokios prognozės buvo anksčiau?

– Ne, tai nebuvo netikėta. Jeigu paimtume visą mūsų kainų dinamiką, kurią stebėjome praeitais metais, dabar yra sugrįžimas prie mums būdingo normalaus kainų lygio. 2015-2017 m. turėjome gana stabilų kainų lygį. Kainų augimas buvo ypač mažas. Atitinkamai, kada pas mus kainos ilgą laiko tarpą yra spaudžiamos, vėliau jos sugrįžta prie savo būdingo ilgalaikio lygio.

– Tai kaip spyruoklės efektas, ilgą laiką spaudėme, viskas lėtėjo ir vis tiek pašokome iki tokio procento, kuris ir turėjo būti. Tačiau kodėl mes esame pirmi ES?

– Pas mus nelabai palankiai susiklostė kai kurios aplinkybės. Kai pas mus jau buvo pradėta projektuota šių metų pirmo ketvirčio kainų augimo lygio stabilizacija, prasidėjo Rusijos karas. Užpuolusi Ukrainą Rusija pas mus papildomai akceleravo visus kitus infliacinius procesus. Todėl taip sutapo, kad esame pirmaujantys ES, kadangi kainų lygis labai ilgą laiką pas mus buvo nenormaliai suspaustas. Visada turėjome infliaciją žiemą. Lygindami šių metų kai kuriuos mėnesius su praėjusių metų pradžia mes lyginame dugną su viršūne, nes tuo metu kainos nebuvo labai šoktelėjusios. Todėl ir gauname tuos procentus. Tai nereiškia, kad kainų augimas nėra problema pas mus. Stabilizacijos procesą nutraukė agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainoje. Todėl visame pasaulyje šoktelėjo energinių išteklių kainos. Turime labai didelę problemą, kurią sunku išspręsti patiems, nes tam, kad stabilizuotųsi energinių išteklių kainos, reikalingi sprendimai ne Lietuvoje, o visos ES mastu. Turi tapti aišku, kuo mes keisime Rusijos energinius išteklius, kas yra yra tie tiekėjai, per kiek laiko tai padarysime. Nebūtina visoms valstybėms tai padaryti per vienerius metus. Kai kurioms, tokioms kaip Vokietija, tai tiesiog neįmanoma dėl šalies dydžio. Tačiau turi atsirasti labai aiškus planas: italai persėda ant Alžyro naftos, ispanai – taip pat, kas nors paima Libijos dujas, vokiečiai ima Katarą ir per tris metus atsisako visų rusiškų energinių išteklių. Kada atsiranda toks planas, tai padeda sumažinti energinių išteklių kainų kintamumą, kadangi dabar jis yra stipriai išaugęs, nes neaišku, kuo bus keičiama. Aišku, kad bus keičiama brangesniais ištekliais, bet nežinia, kiek brangesniais. Tai nuimtų kintamumą, neaiškius, nelauktus ir audringus šuolius aukštyn bei padėtų kainų lygio stabilizacijai. Čia ne kalneliai, mes tikrai nesusidursime su katastrofa, bet tai ir nereiškia, kad mes turime sėdėti rankas nuleidę ir nieko nedaryti.

Čia ne kalneliai, mes tikrai nesusidursime su katastrofa, bet tai ir nereiškia, kad mes turime sėdėti rankas nuleidę ir nieko nedaryti.

– Ar pradėsime važiuoti žemyn, ar mums prognozuojama defliacija ateityje, ar kainos stabilizuosis? Kada tai galėtų įvykti?

– Jeigu ES pagrindinės valstybės, ypač tos, kurios sėdi ant rusiškų energinių išteklių, pasakys, kuo jos pakeis šiuos išteklius, kas bus tie kiti tiekėjai ir kada pereis ant kitų išteklių, tai į rinkas atneš daugiau aiškumo, daugiau prognozuojamumo. Kuro bei energinių išteklių kainos šiek tiek koreguosis žemyn. Nors nesugrįš ten, kur buvo, bet taps gana stabilios ir numatomos. Tad sprendimas – ne mūsų rankose. Čia klausimas politikams, kada europiečiai sugebės šitą dalyką padaryti. Mes juos renkame tam, kad jie kažką darytų, o ne sėdėtų, o mes po to komentuotume, kad dėl jų neveiklumo mes turime šį bei tą. Paskambinkite vokiečiams į ambasadą, paklauskite, ar jie kažką daro, ar jie laukia, kol ateis ir kas nors jiems atneš dujas, ar jie galvoja, kad šitas karas pasibaigs ir jie toliau pirks rusiškas dujas.

– Vokiečiai kol kas laukia, jie pasakė, kad iki 2023 m. nėra pajėgūs atsisakyti rusiškos energetikos. Sakykite, koks galėtų būti pats blogiausias scenarijus?

– Pirmiausia, apie kažkokius blogus scenarijus – nė kalbos nėra. Blogiausia gali būti, kad į mus bus nutaikyta kokia nors branduolinė galvutė. Arba jeigu rytoj atsikėlę sužinotume, kad mūsų šalis yra užpulta. Iš ekonominės pusės, mes neturėtume ruoštis kokiems nors ypatingai blogiems scenarijams. Reikia pasižiūrėti į faktus. Rusijos ir Ukrainos indėlis Lietuvos ekonomikai yra mažas. Mūsų eksportas į Rusiją ir Baltarusiją sudaro apie 2,3 proc. Tai yra labai mažai. Mums yra daug svarbesnė Ukrainos rinka, į kurią mūsų prekių eksportas sudaro virš 4 proc. Mes netenkame šių rinkų. Ukrainos netenkame dėl karo, mūsų eksportas į ją bus mažesnis, Rusijos ir Baltarusijos mes patys atsisakome, su tokiomis šalimis  nenorime turėti nieko bendro. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų ekonomika atitinkamai susitrauks visais šiais procentais. Mūsų verslininkai susiras kitas rinkas ir perkels savo prekes ne į kitą rinką, ne rusams pardavinės, o pardavinės bulgarams ar kitiems. Visi pamiršta tokį dalyką: taip, kaip dabar vystosi karo veiksmai, Rusijos laukia neišvengiamas pralaimėjimas. Reikia suprasti, kad ne sutriuškinimas, o pralaimėjimas. Tai – skirtingi dalykai. Niekas Kremliaus neužims, niekas nepadarys su jais taip, kaip buvo padaryta su fašistais, kurie buvo pažeminti. Jie pralaimės, jie atsitrauks ir pradės laižytis savo žaizdas. Mes šiais metais pradėsime atstatinėti Ukrainą. Ukrainos atstatymui mes būsime reikalingi. Ukrainos sugriovimo mastai yra milžiniški, tai reiškia, kad vieni jie atsistatyti negalės. Visi jos draugai padės, o mes esame vieni pagrindinių draugų. Mūsų ištekliai ten keliaus, mūsų įmonės ten dirbs.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Visiškai neseniai Lietuvoje pristatytas infliacinis paketas, pinigai gyventojus turėtų pasiekti birželį. Šiemet Lietuvą pasieks ir Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo paramos lėšos, kurios buvo skirtos švelninti pandemijos poveikį. Mūsų fiskalinė ekonomika  leidžia gyventojams skirti šiek tiek pinigų, kad padidėtų perkamoji galia. Ar tie žingsniai, ar tas infliacinis paketas yra tinkamas ir pakankamas žiūrint į tai, kaip atrodo mūsų ekonomika?

– Tai nėra infliacijos priežasčių šalinimas. Mes, ekonomistai, gydome ligą, priežastį, o ne prišeriame pacientą paracetamoliu, kad jisai nejaustų temperatūros ir sakytų, kad yra sveikas. Tai yra skirta pasekmių švelninimui, bet ne priežasties eliminavimui.

– Kas galėtų išgydyti priežastį?

– Pagrindinė priežastis – energinių išteklių kainų kintamumas. Aiškumas, kuo Europa pakeis Rusijos energinius išteklius. Šitas dalykas automatiškai nulems tai, kad biržose naftos ir dujų kainos koreguosis žemėjimo linkme. Tai turės kainas stabilizuojantį efektą visose tolimesnėse plotmėse. Mes dabar galime duoti žmonėms pinigų, mūsų vyriausybė gali pasiskolinti, nes šalis nėra labai stipriai prasiskolinusi. Tai yra tas kelias, kuriuo dabar ir einama. Bet tai nesprendžia infliacijos priežasties. Mes nesame pajėgūs ją išspręsti. Todėl daugiausia, ką galime padaryti, yra pabandyti kompensuoti žmonėms.

Vis tik ekonomistas atkreipia dėmesį, kad būtent JAV yra valstybė, kuri energetinių išteklių kainų šoko problemą galėtų išspręsti itin lengvai, tačiau dėl šalies prezidento Joe Bideno administracijos pasirinktos politinės krypties dar nepriėmė išteklių gavybą galinčių padidinti sprendimų.

„Turbūt liūdniausia, kad iš visų Vakarų šalių JAV yra ta, kuri puikiai galėtų pati apsirūpinti nafta, benzinu ir būti visiškai nepriklausoma nuo užsienio prekių. Šitoje vietoje JAV administracija yra tarp kūjo ir priekalo politine prasme, nes JAV užtenka pasakyti: gerai, leidžiame toliau be jokių problemų išgauti skalūnų naftą Jungtinėse Valstijose, atnaujiname vamzdynų sujungimą su Kanada, kurie buvo Bideno atšaukti dėl ekologinių priežasčių, ir JAV realiai neturėtų jokios problemos nei su nafta, nei su dujomis ir realiai galėtų ją eksportuoti į Europą“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ž. Šilėnas.

„Liūdna, kad, kalbant apie Rusijos angliavandenilių, energijos išteklių boikotą, JAV turi visus atsakymus, bet tik dėl politinių priežasčių tai dar nėra padaryta“, – pridūrė jis.

Vis tik Ekonominio švietimo fondo vadovas pabrėžia, kad Europos valstybės amerikiečių dėl tokio sprendimo neturėtų kritikuoti, kadangi veiksmų dėl reikšmingo energetinių išteklių gavybos padidinimo jos taip pat nesiėmė.

„Prieš kaltinant Bideną, kodėl jis nestato dujotiekio į Kanadą ir kodėl neveža dujų į Europą ir į Lietuvą, būtų galima paklausti, o ką šitoje vietoje pati Europa daro. Ar tai būtų lietuviai, ar tai būtų vokiečiai, kurie nusprendė, kad turi puikias atomines elektrines, bet dėl politinių priežasčių jų nebenaudos“, – tvirtino jis.

Ekonomistas pažymi, kad bent minimalias energetinių resursų gavybos galimybes turi ir Lietuva. Todėl, jo vertinimu, būtina bent jau pradėti mąstyti apie gamtinių išteklių žvalgybą Lietuvoje, ir taip bent kažkiek padidinti naftos ar dujų išgavimą iš šalies teritorijoje esančių telkinių.

„Lietuva, tikiuosi, vis dar turi, kad ir mažą naftos industriją. Vėlgi, jeigu mes esame tokiame visiškos Rusijos ekonominės blokados, karo fone, tai kiekvienas barelis, kiekvienas litras šitoje vietoje veikia. Juolab kad šioje vietoje tai būtų ir verslas, darbo vietos, mokesčiai Lietuvoje. Ir kas žino, kiek ten jų dar yra, nes, aš spėju, turbūt ne iki galo visi išžvalgyti yra. Kai pradedi kasti, randi dar daugiau“, – akcentavo Ž. Šilėnas.

Palyginti su 2017 metais, elektros energijos metinis suvartojimas pernai sumažėjo 7,7 proc., šilumos energijos suvartojimas sumažėjo 0,7 proc., pranešė Ignalinos AE.

Skelbiama, kad energetinių išteklių sutaupymas buvo pasiektas, nepaisant to, kad Ignalinos AE blokuose kasmet intensyvėja įrangos išmontavimo darbai, vyksta panaudoto branduolinio kuro perkrovimo darbai, eksploatuojami nauji radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo objektai.

Viena iš priemonių, leidusių sumažinti elektros energijos suvartojimą, buvo 2017 metų pabaigoje atliktas suslėgto oro automatinės kompresorinės stoties modernizavimas - tai leido praėjusiais metais sutaupyti apie 300 tūkst. eurų. Dėl patalpų šildymo ir ventiliacijos sistemų optimizavimo įdiegimo darbų buvo sutaupyta dar apie 226 tūkst. eurų.

„Vienas iš Ignalinos AE strateginių tikslų yra racionalus išteklių ir lėšų naudojimas, todėl nuolat peržiūrime sąnaudas ir dedame visas pastangas, kad būtų mažinami įmonės veiklos kaštai, nepaisant intensyvėjančių uždarymo darbų. Dėl kompresorinės stoties modernizavimo vien per 2018 metus sutaupėme beveik 300 tūkst. eurų, o ši investicija mums atsipirks greičiau nei per pusantrų metų“, - pranešime cituojamas Ignalinos AE generalinis direktorius Audrius Kamienas.

Ignalinos AE energetinių išteklių sąnaudos didžiąja dalimi yra finansuojamos ES Ignalinos programos lėšomis (70 proc.), įmonės lėšomis (22 proc.) bei Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo lėšomis (8 proc.).

ELTA primena, kad galutinis dviejų Černobylio tipo reaktorių eksploatavimo nutraukimas turi būti užbaigtas 2038 metais. Lietuvos derybų dėl stojimo į ES metu buvo susitarta, kad, tapusi ES nare, Lietuva uždarys nesaugią ir visai Europai grėsmę keliančią Ignalinos atominę jėgainę, o ES, savo ruožtu, uždarymo darbų finansavimui suteiks „adekvačią“ paramą.

Plenariniame posėdyje Europos Parlamentas pritarė pranešimui dėl Ignalinos programos reglamento projekto, kuriuo kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje Ignalinos AE uždarymui siūloma skirti tiek, kiek ir prašo Lietuva, - 780 mln. eurų.

Trąšų gamintoja "Achema" nuo spalio pradeda eksploatuoti naują oro skaidymo bloką, kuriame gamins iki šiol Lietuvoje negamintą produkciją - skystus argoną, azotą ir deguonį. Pasak įmonės vadovo Ramūno Miliausko, projektu siekiama lietuviškomis techninėmis dujomis įsitvirtinti kaimyninėse rinkose ir kartu taupyti energetinius išteklius, rašo "Verslo žinios".

"Šios techninės dujos naudojamos įvairiausiose pramonės šakose - metalo apdirbimo, stiklo, akmens vatos gamybos, žuvininkystės ir kt, taip pat medicinoje. Galimybės išties didelės. Jau ir šiandien turime klientų, kuriems tiekiame importinius produktus. "Achemai" pradėjus gaminti lietuvišką produkciją, klientų ratą aktyviai plėsime", - sako "Achemos" filialo, per kurį bus realizuojama nauja produkcija, "Gaschema" komercijos direktorius Aironas Morkūnas.

Į naują oro skaidymo bloką investuota 12,3 mln. eurų, iš jų 4,34 mln. eurų sudaro ES struktūrinių fondų parama.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad efektyvus išteklių naudojimas ir aplinkos apsauga gali paspartinti ekonomikos augimą, rodo apklausa.

Naujausia Eurobarometro apklausa parodė, kad 76 proc. Lietuvos gyventojų (Europos Sąjungos - 79 proc.) pritaria nuomonei, jog efektyvus gamtos išteklių naudojimas gali paspartinti ekonomikos augimą, o 68 proc. (ES - 74 proc.) mano, kad jos augimą gali paspartinti aplinkos apsauga.

„Net ir sunkmečiu aplinkos apsauga sulaukia tokios tvirtos ir gausios paramos. Žmonės ypač sunerimę dėl oro ir vandens taršos, cheminių medžiagų ir atliekų, jie mano, kad kiekvienas privalo labiau stengtis saugoti aplinką“, - Europos Komisijos pranešime teigė už aplinką atsakingas eurokomisaras Janezas Potočnikas.

Labiausiai Lietuvoje gyventojai yra sunerimę dėl oro taršos - 64 proc. (ES - 56 proc.) ir vandens - 53 proc. (50 proc.).

65 proc. Lietuvos gyventojų (ES - 59 proc.) taip pat mano, kad valdžia, spręsdama dėl išlaidų ir investicijų, turi pirmenybę teikti aplinkai palankiems veiksniams, o ne kainai.

Respondentai mano, kad verslas ir politikai imasi nepakankamai veiksmų, prisidedant prie aplinkos apsaugos. 72 proc. Lietuvos gyventojų (ES - 77 proc.) atrodo, kad stambiosios pramonės įmonės daro nepakankamai, 67 proc. (ES - 70 proc.) taip mano apie Vyriausybę, o 72 proc. (ES - 65 proc.) įsitikinę, kad patys gyventojai galėtų labiau tausoti aplinką.

Balandžio 26 - gegužės 11 dienomis Lietuvoje apklausta 1013 žmonių, o visoje ES - 28 tūkst.

Energijos išteklių birža "Baltpool" šiemet įjungė antrąją pavarą - juda greitėdama, tačiau dalis nusvilusių biokuro pardavėjų jau svarsto galimybę atsisakyti verslo, jai tapus privaloma rinkos dalimi, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios".

"Vieną kartą pabandėme prekiauti biržoje ir daugiau tikrai negrįšime. Patyrėme vien nuostolių. Neturiu nieko prieš "Baltpool", gal kitiems ten gerai, bet mes patyrėme nuostolių būtent dėl prekybos anonimiškumo ir, matyt, pirkėjo nesąžiningumo", - teigė biokuru prekiaujančios Kauno "Grastos" vadovas Kazys Algimantas Stasiūnas.

Anot jo, įmonė, sudariusi sandorį, tik nuvežusi prekę sužinojo, kad jos produkcija pirkėjui nelabai tinka, tinka. Be to, pasak jo, neteisingai buvo įvertintas sandorio pelningumas, dėl ko įmonė iš viso patyrė 15 tūkst. litų nuostolių.

"Baltpool" vadovė Laura Žalaitė teigė, kad nesutarimų biržoje pasitaiko, todėl tiekėjas gali reikalauti, kad būtų paimtas biokuro mėginys, kuris būtų tiriamas kilus ginčui: "Biokuro kokybės reikalavimus nustatėme atsižvelgdami į katilinių kokybės reikalavimus. Jei pristatomas kuras jų neatitinka, kyla grėsmė sugadinti įrenginius. Todėl ir yra numatytos griežtos baudos už reikalavimų nevykdymą".

JAV yra labai svarbi Europos Sąjungos (ES) partnerė energetikoje, todėl derantis dėl būsimos Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. Transatlantic Trade and Investment Partnership) būtina kalbėti ir apie galimybę plėtoti ES-JAV prekybą energetiniais ištekliais, teigia Lietuvos energijos ministras Jaroslavas Neverovičius.

JAV viešintis J.Neverovičius trečiadienį susitiko su JAV Energetikos sekretoriumi Ernestu Monizu, kuriam pristatė Lietuvos Vyriausybės pastangas ir veiksmus siekiant sukurti dujų tiekimo alternatyvas ir stiprinti konkurenciją Lietuvoje ir Baltijos regione, teigiama Energetikos ministerijos pranešime.

"Norėčiau padėkoti JAV Vyriausybei už ilgalaikę paramą tiek pačios Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiui, tiek ES Energetikos politikai apskritai. Ši parama yra labai svarbi visam regionui. Lietuva ir JAV artimai bendradarbiauja energetikos srityje ir tikiuosi, kad šį bendradarbiavimą dar labiau plėtosime ateityje", – susitikime su E.Monizu sakė J.Neverovičius.

Anot jo, Klaipėdoje suskystintų gamtinių dujų termino (SGD) projektą įgyvendinant Lietuva tęsia pokalbius su įvairiais potencialiais dujų tiekėjais ir stebi JAV vykstančias diskusijas dėl liberalesnio SGD eksporto iš JAV į Europos rinkas. Ministro teigimu, Lietuva tikisi, kad vis daugiau JAV energetikos kompanijų galės lengviau ir paprasčiau eksportuoti iš skalūnų išgaunamas dujas ir į Europos rinkas.

Energetikos ministerijos teigimu, JAV energetikos sekretorius E.Monizas susitikime pažymėjo, kad JAV nuosekliai rėmė ir remia energijos išteklių tiekimo diversifikavimą tiek Baltijos regione, tiek visose ES šalyse.

Susitikime buvo aptartas ir Lietuvai šiuo metu itin aktualus branduolinio saugumo klausimas. Anot J.Neverovičiaus, labai svarbu kad visi regione vystomi branduolinių elektrinių projektai atitiktų aukščiausius saugumo ir skaidrumo reikalavimus.

J.Neverovičius vizitas JAV vyksta nuo lapkričio 12 iki 15 dienos. Vizito metu numatyti ministro susitikimai su JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotoju energetikos klausimais Carlosu Pascualiu (Karlosu Paskualiu) ir JAV Atstovų rūmų nariais, JAV Nuclear Regulatory Komisijos atstovais, apsilankymas „mPower“ mokslinių tyrimų centre, užsiimančiu mažųjų branduolinių reaktorių vystymo klausimais, susitikimai su SGD versle dalyvaujančiomis JAV įmonėmis, kur ministras domėsis SGD tiekimo į Lietuvą galimybėmis bei aptars kitus galimus bendradarbiavimo klausimus.

Vizito metu J.Neverovičius taip pat sakys kalbą Europos Instituto apskritojo stalo diskusijoje "ES Energetikos politika – iššūkiai ir sprendimai: Lietuvos Pirmininkavimas ES Tarybai".

Mokesčiai už naftos ir dujų gavybą turėtų būti kiek didesni už dabar galiojančius, bet tikrai mažesni už kai kurių Seimo narių siūlomus 40 proc., sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Ministerija parengė kelis naftos ir dujų išteklių apmokestinimo variantus: pagal vieną iš jų mokesčio tarifą siūloma nustatyti kiekvienam telkiniui atsižvelgiant į gavybos iš jo apimtį (taip yra dabar), pagal kitą variantą - atsižvelgiant į bendrą įmonės gavybos apimtį, o trečias variantas - nustatyti vieną tarifą nepriklausomai nuo gavybos masto, penktadienį informuoja "Verslo žinios".

Į dienraščio klausimą, ar siūlomas tarifas skalūnų dujoms yra gerokai mažesnis nei 40 porc., ministras atsakė teigiamai.