„Savivaldybei reikėtų „Želdinius“ išleisti į pensiją, dirba tragiškai. Žolė nebaigta pjauti, kur kliuvo, kur ne, Žardės tvenkinyje nendres dvi dienas pjovė, nepabaigė. Visur pilna šakų po vėjų, netvarko. Pradeda darbus ir nepabaigia“, – socialinių tinklų grupėje skundėsi moteris.

Gyventojai dėl prastai atliktų darbų kaltino bendrovę „Klaipėdos želdiniai“ ir Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių.

„Klaipėdos želdinių“ direktorius Gediminas Valašinas pasakojo, kad visos nendrės yra nupjautos, tik kol kas neišvežtos. O kol vyraus lietingas oras, tol nendrės toje vietoje ir liks.

„Kartais žmonėms trūksta kantrybės. Darome viską. Juk visur vanduo, ištisai lyja. Asfaltas išdžiūsta greitai, o žolė labai lėtai džiūsta“, – sakė pašnekovas.

Paimti nendrių neskubama ir dėl to, kad įvažiavus technikai liktų provėžos.

„Nušienauta – blogai, nešienauta – blogai. Laukiame, gal šiek tiek nelis, aišku, mėginsime išvežti. Jau trečiadienį galvojome vežti, bet buvo velniškai šlapia. Iš vienos vietos norėjome išgabenti šakas, bet technika smuko, o šienauti galėjome tik sausesnėse vietose. Mums patiems nesmagu, negalime padaryti darbo iki galo, bet jau geriau nendrės bus paliktos ten, bet nebus išvažinėta žolė, nes paskui tie patys žmonės sakys, kad mes atgrubnagiai, išvažinėjome žolę“, – kalbėjo G. Valašinas.

„Klaipėdos želdinių“ direktorius akcentavo: jau geriau palaukti negu pridaryti žalos.

„Šiek tiek tolerancijos ir kantrybės. Tik tiek. O mes galime kad ir dabar „atvaryti“ techniką, ji atvažiuos, išveš nendres, bet koks tada bus vaizdas? Mes turėsime atsėti žolę. Žiūrime, kad darydami vieną darbą nepridarytume žalos kitoje vietoje“, – sakė G. Valašinas.

Šią žiemą potvyniai kelis kartus skandino pamarį. Vandens spaudimo neatlaikė estakados pylimas. Kelyje Šilutė–Rusnė ties autobusų stotele pagrindą sutvirtinančios plytos ėmė byrėti, sankasoje atsivėrė ertmės.

Potvynyje, panašu, pražus didžioji dauguma iš 300 palei pylimą susodintų medžių.

Tvarkant senąjį Rusnės kelią buvo nuspręsta išpjauti senus medžius, nors miškininkai to nerekomendavo daryti, nes solidaus amžiaus sulaukusių medžių šaknys padėjo sutvirtinti pylimą.

Nauji želdiniai susodinti 2020-aisiais. Skelbtą konkursą tuomet laimėjo įmonė "Megaplantas".

Šios bendrovės vadovas Gediminas Valašinas pripažino, kad jo vadovaujamos įmonės darbas nuėjo veltui.

Gediminas Valašinas: pinigai išmesti tiesiogiai į balą.

"Viskas tik dėl to, kad tokius projektus projektuoja žmonės, kurie nebuvę Rusnėje ir apie potvynį gal tik yra girdėję. Kai buvo iškirsti seni medžiai, kilo žmonių nepasitenkinimas. Buvo suprojektuotas jų atsodinimas, bet prie sankasos negalėjo, tad sodino žemiau. Jau pirmą žiemą dalį jų ledai išlaužė. Negaliu žiūrėti", – neslėpė G.Valašinas.

Jau po pirmos žiemos buvo aišku, kad čia blogai.

Rangovas darbą padarė, dabar medžiai priklauso Kelių direkcijai, ji ir turėtų rūpintis.

"Kai labiau rūpi asfaltas, medžiai nerūpės. Pinigai išmesti tiesiogiai į balą. Jau po pirmos žiemos buvo aišku, kad čia blogai. Galėjo bent dalį persodinti, yra ten vietų. Mes juk negalime jų liesti ar iškasinėti, tai būtų vagystė", – kalbėjo G.Valašinas.

Dalis medžių po užmirkimo atsigaus, tačiau kiek jų šį pavasarį išsprogs, neaišku.

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus tikino, kad vyko apžiūrėti estakados būklės.

"Žinome tą bėdą, bet ten įmanoma sutvarkyti, pabetonuoti reikėtų. Nėra taip baisiai, bet iš tiesų šiek tiek yra paplauta", – pripažino R.Steponkus.

Pasak įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktoriaus Gedimino Valašino, želdinių tvarkymo darbai Draugystės parke jau artėja į pabaigą – teliko išvežti šakas.

Prižiūrėtojams Draugystės parke teko pašalinti nemažai neperspektyvių, mažaverčių, avarinės būklės, sergančių, pasvirusių, užstelbtų, puvinių pažeistų medžių ir krūmų.

„Ilgą laiką šiame parke nieko nebuvo daryta, tad reikėjo pasistengti, kad suformuotume kraštovaizdį“, – sakė vadovas.

G.Valašinas pridūrė, kad, praretinus želdinius, vaizdas parke pasikeitė. Jis tapo kur kas šviesesnis ir mielesnis lankytojams. Anksčiau ši miesto viešoji erdvė priminė mišką.

„Dabar savivaldybei bus lengviau apsispręsti, kokių darbų imtis toliau, planuoti“, – teigė vadovas.

Anot G.Valašino, pašalinus prastos būklės medžius, daugiau vietos turės sveikieji.

Viliamasi, kad, į parką patenkant daugiau šviesos, atsikurs ir jo danga. Dabar daugelyje vietų boluoja plika žemė. Tačiau šio parko dirvožemiu džiaugiasi žvejai. Vietose, kur medžiai tankiai suaugę, jie ieško sliekų, kuriuos naudoja žvejybai. Išraustų plotų yra labai daug.

Manoma, kad, praretinus želdinius, parkas taps ne tik šviesesnis, jaukesnis, bet ir saugesnis bei tvarkingesnis. Krūmuose neretai rinkdavosi asocialūs asmenys. Čia taip pat buvo metamos šiukšlės.

Šiemet želdiniai buvo tvarkyti – šalinami ir genėjami – ne tik Draugystės parke, bet ir kitoje Debreceno gatvės pusėje esančiame skvere, Medelyno gatvės skiriamojoje juostoje, Danės pakrantėse. Tokių darbų laikas jau artėja į pabaigą.

„Kai kurie medžiai jau sprogsta. Nebegalėsime želdinių nei genėti, nei šalinti“, – teigė direktorius.

Ieškojo pabarstytų vietų

Dėl slidžios dangos klaipėdiečiai labiausiai keikėsi kiemuose, šalutiniuose gatvių šaligatviuose. Pastarosiomis dienomis jais eiti buvo sudėtinga.

Žmonės ieškojo smėlio ir druskos mišiniu pabarstytų vietų ar ledu nevirtusio sniego. Situacija apsunkino ir ant ledo susidariusios balos. Kai kurie kiemai buvo virtę kone vientisa pelke.

Paslydę ir nukritę žmonės ne tik patirdavo sumušimus, bet ir išsimaudydavo nelauktame duše. Po to ne vienam tekdavo sukti namo persirengti.

Pastarosiomis dienomis daug pėsčiųjų neišvengė ir dėl slidžios dangos patirtų traumų.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė tvirtino, kad tokių nusiskundimų buvo gausu ir trečiadienį, ir ketvirtadienį, ir penktadienį.

„Daugiausia tokių atvejų užfiksuota ketvirtadienį. Sunkias traumas dėl slidžios dangos patyrė penki vyrai ir šešios moterys. Jiems lūžo kojų, rankų kaulai, buvos sutrenktos galvos. Visi jie išvežti į ligoninę“, – pasakojo pavaduotoja.

Pasak N.Dambrauskienės, nelaimės nutiko ir viešosiose erdvėse, ir daugiabučių namų kiemuose.

Aukštakulnius siūlė pamiršti

Pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad žmonės greitosios pagalbos medikus kviečia, kai trauma labai skausminga – pavyzdžiui, kaulo lūžis. Dėl sumušimų dažniausiai nesikreipiama.

„Gali būti, kad dar kreipsis po kelių dienų“, – komentavo pavaduotoja.

Norintiesiems išvengti traumų dėl slidžios dangos, N.Dambrauskienė pirmiausia patarė pasirinkti tinkamą avalynę.

„Kai taip slidu, moterys aukštakulnius turėtų pasidėti į spintą. Verčiau rinktis batus žema pakulne, su protektoriais ir nenusidėvėjusiais padais“, – rekomendavo pavaduotoja.

Anot N.Dambrauskienės, nereikėtų vaikščioti sukišus rankas į kišenes ar einant sutelkti dėmesį į mobilųjį telefoną.

„Pastaruoju metu ši problema yra ypač aktuali. Žmonės maigo telefonus, nemato nei kur eina, nei kaip eina. Nežiūri, ar automobilis praleis per pėsčiųjų perėją. Svarbiausia – aparatas“, – komentavo pavaduotoja.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos medikai ketvirtadienį apskritai sulaukė rekordinio iškvietimų skaičiaus. Iki 17.30 val. tokių būta 90.

„Sunku pasakyti, kodėl taip pagausėjo. Žmonės skundėsi įvairiais negalavimais. Gal tai susiję su oro pasikeitimu. Buvo ir širdies ritmo sutrikimų, ir insultų, ir kraujotakos sutrikimų. Gal ir pilnatis turėjo įtakos“, – svarstė pavaduotoja.

Situacija buvo sudėtinga

Miesto viešąsias erdves prižiūrinčios įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas tvirtino, kad pastarosios dienos buvo sudėtingos.

„Barstome šaligatvius, pėsčiųjų takus. Kur pabėrėme, ten atleido. Situacija buvo tokia, kad prieš 8 val. dar buvo vanduo, o vėliau pradėjo traukti. Matyt, pašalas iš žemės pradėjo išeiti“, – komentavo pašnekovas.

G.Valašinas teigė, kad neseniai miesto viešųjų erdvių ir gatvių prižiūrėtojais sulaukė pylos iš Klaipėdos valdžios. Tačiau vadovas atkreipė dėmesį, kad daugiabučių namų kiemus, mokyklų, darželių, prekybos centrų teritorijas prižiūri ne jie.

„Yra daug įmonių, įstaigų, organizacijų, kurios rūpinasi savo teritorijomis. Neretai žmogus išeina iš namų, pamato, kad slidu, ir sako, jog visame mieste slidu, nors tik vėliau pakliūva į viešąsias erdves“, – kalbėjo vadovas.

Naudingesnis – mišinys

Pasak G.Valašino, pabarstyti miesto šaligatvius, pėsčiųjų takus užtrunka dvi–tris valandas. Darbai pradedami nuo pačių judriausių vietų. Ant šaligatvių beriamas smėlio ir druskos mišinys.

„Jei bertume tik druską, nebūtų tokio efekto. Dabar druska tirpdo ledą, o smėlis mažina slidumą. Druskai suveikti reikalinga šiluma. Pastarąją važiuojamojoje dalyje suteikia riedančios mašinos. Norint, kad taip druska suveiktų ant šaligatvio, turėtų praeiti daug žmonių“, – teigė vadovas.

Be to, anot direktoriaus, šaligatvius pabėrus druskos ir smėlio mišiniu, pėstieji mato, kur tai padaryta: „Jei bertume tik druską, ar pabarstyta būtų galima patikrinti nebent liežuviu – palaižyti ir įsitikinti, kad sūru.“

Įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas teigė, kad daugiausia pirotechnikos dalių rasta Atgimimo aikštėje, „Žvejo“ fontano skvere.

„Šiemet Teatro aikštė buvo zona be pirotechnikos, tad visi persikėlė į Atgimimo aikštę. Šaudė daug, bet nei mažiau, nei daugiau kaip ankstesniais metais. Didelio skirtumo tikrai nėra“, – lygino vadovas.

Pasak G.Valašino, didžioji dalis pirotechnikos atliekų viešosiose erdvėse jau surinkta. Jų galėjo likti nebent kokiuose nors kampuose. Vadovas nesureikšmino, kad šventusieji nepasiėmė šiukšlių.

„Tam mes ir esame, kad sutvarkytume. Juk žmonėms būtų labai nepatogu pašaudžius viską surinkti ir didžiausias dėžes neštis atgal“, – tvirtino vadovas.

Kuopti pirotechnikos atliekas teko ir kiemų tvarkytojams. Čia dėžių taip pat buvo palikta daug.

Pirotechnikos liekanos metamos į bendrus konteinerius, tad sudėtinga pasakyti, kiek tokių atliekų buvo pristatyta į sąvartyną.

Tikėtina, kad kai kurie gėlynai dar džiugins miestiečių akis, jei naktimis pavyks išvengti rimtesnių šalnų.

"Ateina laikas viskam. Šalčius tikrai atlaikys našlaitės, o štai begonijos ir net pelargonijos gali jau būti praradusios visą savo grožį. Net jei jų šalnos nepakąs, jų žiedai jau atrodo kukliai. Su jomis veikiausiai atsisveikinsime. Nurinksime gėlines prie savivaldybės ir miesto rotušės", – aiškino įmonės "Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas.

Specialistai prieš didžiąsias šalnas gėlininkams pataria gerai palaistyti augalus. Tačiau įmonės darbuotojai sakė nepasitikintys šiuo patarimu.

"Tai galbūt gali padėti pavasarį. O po vegetacijos sezono augalai jau vis tiek būna netekę gyvybingumo. Tikėtina, kad gėlės šalčius ištvers uždaruose kiemuose. Atvirose vietose dažniausiai gėlės nukenčia", – aiškino specialistas.

Apžiūrėję klombas, pakabinamus vazonus ir gėlynus, specialistai žada kai kur tik nurinkti sausas augalų dalis. Tačiau jei gėlės bus išretėjusios ir praradusios dekoratyvumą, jas ketinama iškasti.

"Kartais gaila žydinčias gėles išrauti. Tačiau termino, kada turime pašalinti vasarines gėles, nėra, žiūrime į tai kūrybiškai. Dažniausiai tose vietose, kur nebeplanuojama sodintų kitų augalų, pavyzdžiui, našlaičių, gėles laikome kiek tik įmanoma ilgiau. Bet kartais į buvusių gėlių vietas sodiname našlaites", – pasakojo G.Valašinas.

Našlaitės turėtų žydėti iki lapkričio pabaigos, tiksliau, iki pirmojo sniego.

"Naktys jau šaltos, trūksta šilumos, o jos vienmetėms gėlėms labai reikia", – kalbėjo G.Valašinas.

Uostamiestyje ketvirtadienį pasipylė traumos. Pėstieji griuvo dėl slidžios dangos takuose ir patyrė sumušimus ar net kaulų lūžius. Pasak greitosios pagalbos medikų, tokių iškvietimų buvo visoje apskrityje ir pakankamai daug.

Nesulaukė jokių nusiskundimų

Daugiausia dėl slidžių pėsčiųjų takų nukentėjo vyresnio amžiaus klaipėdiečiai. Medikų teigimu, po griuvimo dauguma atsipirko sumušimais, tačiau pasitaikė atvejų, kai lūžo rankų ar kojų kaulai.

Uostamiesčio viešąsias erdves, šaligatvius, pėsčiųjų takus prižiūrinčios įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas tvirtino, negirdėjęs, kad būtų kilę kažkokių problemų, nesulaukta jokių nusiskundimų.

„Ketvirtadienio rytą barstėme gatves. Apie 7 val. prasidėjo lijundra. Puolėme barstyti šaligatvių, pėsčiųjų takų. Tą buvome padarę ir iš vakaro. Tačiau ir tai ne visur reikėjo. Kai kurie šaligatviai, pėsčiųjų takai nebuvo slidūs“, – tvirtino vadovas.

Neaišku, kieno takas

Pasak G.Valašino, reikia žinoti tikslią vietą, kur įvyko nelaimė. Tada būtų galima išsiaiškinti, kas prižiūri tą teritoriją.

„Takų yra mieste įvairiausių. Mes ne visus juos prižiūrime. Pradedame nuo išėjimo iš laiptinės, tada esantys kieme, namo automobilių stovėjimo aikštelės, tad išeini į bendro naudojimo teritorijas, kurias prižiūrime mes, tačiau taip pat ne visur. Kai kurios įstaigos: darželiai, mokyklos, gydymo įstaigos, įmonės – pačios prižiūri takus, esančius šalia. Nežinant tikslios vietos, kur įvyko nelaimė, neįmanoma pasakyti, kas prižiūri tą taką“, – pasakojo direktorius.

G.Valašino teigimu, paprastai lemtingas būna pirmas žingsnis: „Išeini ramiai ryte iš laiptinės. Tamsu, lietutis krenta, drąsiai dedi žingsnį, o yra slidu ir griūvi, patiri traumą. Žmogus iš pradžių nepajaučia, kad lyja lietus ir šąla“, – atkreipė dėmesį vadovas.

Barstė tik 3 dienas

Šio žiemos sezono, kuris oficialiai startavo lapkričio 1-ąją, metu prižiūrėtojas viešąsias erdves, šaligatvius, pėsčiųjų takus barstė tris dienas.

„Šią savaitę buvo porą dienų, kai 4 val. dar vyravo laipsnis šilumos, o 4.30–5 val. jau tiek pat šalčio. Tada puoli barstyti, tačiau buvo, kad reikėjo ne visas vietas. Naktį iš pirmadienio į antradienį centrinė dalis buvo sausa. Šiaurinėje dalyje bėrėme tik Tauralaukio takus, Kretingos gatvės šaligatvius. O Kauno gatvės pietų link teko barstyti visus takus. Pabarstėme net dviračių, kurie įrengti parke“, – pasakojo vadovas.

Penktadienį įmonė neplanuoja barstyti takų ir šaligatvių. Vyrauja pakankamai aukšta, kaip tokiam metų laikui, teigiama temperatūra. Pagal prognozes naktį neturėtų nukristi žemiau nulio.

G.Valašinas pasakojo, kad vyraujant tokiems permainingiems orams, darbas yra truputį chaotiškas.

„Paryčiais būna laipsnis šilumos ir sunku pasakyti, kaip keisis. Kils iki 2–3 laipsnių šilumos ar nukris žemiau nulio. Tokie orai yra patys pavojingiausi. Tai šyla, tai šąla. Be to, skirtingai tampa slidžios ir skirtingos dangos. Vienaip šąla akmenys, kitaip betoninės trinkelės, dar kitaip – klinkerio danga“, – komentavo vadovas.

Uostamiestyje veši skausmingus odos nudegimus sukeliantis Sosnovskio barštis. Kretingos gatvėje šis pavojingas augalas želia šalia šaligatvio. Įmonės "Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas tikino, kad uostamiestyje yra keli taškai, kur šis invazinės augalų rūšies atstovas turi nuolatines augavietes.

"Kretingos gatvėje ir pernai jis augo. Mes stengiamės jį nupjauti, kad nepasklistų sėklos. O ir alergiją šis augalas sukelia", – aiškino G.Valašinas.

Šį kartą barštis pastebėtas netoli Klaipėdos universiteto Botanikos sodo. Pastarojo direktorė Ona Rūta Žadeikienė pripažino, kad šį augalą išnaikinti labai sudėtinga.

"Kiekvienais metais pranešame savivaldybei apie tas vietas, kur auga Sosnovskio barštis. Kol augalai yra nedideli, jie purškiami glifosatų ir triklopiro grupių herbicidais. Purkšti reikia tada, kai vegetacija dar tik prasideda, po to pakartoti naikinimą. Geriau mėginti herbicidus pilti tiesiai į augalo šerdį, kad suirtų šaknys", – aiškino O.R.Žadeikienė.

Sosnovskio barštis turi stiprią šaknų sistemą, todėl dažniausiai jis atželia net iš menkiausios šaknies dalies, kuri išsaugo gyvybingumą.

Sosnovskio barštis, kuris yra kilęs iš Kaukazo, kaip pašarinis augalas, Lietuvoje suveši iki 5 m aukščio. Jis gali užauginti iki 10 cm storio šaknį, kurią iki 60 cm įleidžia į žemę. Įdomu tai, kad gyvuliai šį augalą ėda, o žmogui jis gali būti mirtinai pavojingas. Visos šio augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino.

Palietus augalą ant odos gali atsirasti vandeningų pūslių, kurios plyšta, atsiveria opos. Sosnovskio barščio sultys stipriau nudegina, jei pasitaiko saulėta diena, jos reaguoja į ultravioletinius spindulius.

"Mieste yra kelios vietos, kur dažnokai matau šių augalų. Gana didelę jų augavietę mačiau kelyje Klaipėda–Priekulė, prie posūkio į Lėbartus. Ten jau nemažas plotas pasisėjęs, nes augalas tikrai gana sparčiai plinta", – pastebėjo O.R.Žadeikienė.

Miesto švaros prižiūrėtojai jau pradeda rengtis Jūros šventei. Iki jos reikės dar kartą nušienauti matomiausias Klaipėdos vietas, nugenėti medžius, nuravėti gėlynus. Rūpesčių kelia tai, jog nėra saulės ir šilumos.

"Jūros šventei jau pradedame ruoštis. Šienaujame viešąsias erdves. Šiaip didysis darbymetis prasideda iki šventės likus dviem savaitėms", – tvirtino įmonės, kuri rūpinasi miesto želdiniais, direktorius Gediminas Valašinas.

Anot vadovo, reprezentacinės miesto vietos, pavyzdžiui, Atgimimo, Lietuvininkų, Karlskronos aikštės šiemet šienautos jau keturis penkis kartus, o gatvių skiriamosios žaliosios juostos – du.

Rečiau šienaujami parkai. Žolė juose šiuo metu pradedama pjauti antrą kartą.

"Situacija panaši kaip ir praėjusiais metais. Kadangi sausa ir vėsu, žolė taip greitai neauga. Tik piktžolės kyla, dėl jų ir suprastėja bendras vaizdas. Jas arba išravime, arba nušienaujame", – pasakojo direktorius.

G.Valašino teigimu, trūksta ir lietaus. Nors uostamiestyje ir palynoja, vanduo augalų šaknų nepasiekia. Gėles, medžius tenka laistyti patiems prižiūrėtojams.

"Gal žmonėms keista, kad laistome augalus palijus, tačiau vanduo nepasiekia jų šaknų. Tad nieko kito nelieka", – pabrėžė direktorius.

Pasak vadovo, siekiama, kad atvykusiuosius į šventę Klaipėda pasitiktų graži ir tvarkinga.

"Išravime gėlynus, patręšiame gėles, kad jos būtų gražios, vešlios. Tačiau reikia saulės ir šilumos. Dabar pumpurų yra sukrauta, bet nežydi", – pasakojo direktorius.

Prieš Jūros šventę ketinama nugenėti medžius, kurių šakos užstoja kelio ženklus.

Miesto želdinių prižiūrėtojai rengiasi šienavimo sezono pradžiai. Šiemet jis prasidės anksčiau nei pernai.

Prižiūrėtojų tikinimu, miesto valdžia jau turėtų pagalvoti ir apie vejų atnaujinimą, nes jų būklė vis prastėja.

Pasak įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktoriaus Gedimino Valašino, pjauti žolę veikiausiai reikės pradėti šią savaitę – laukiama savivaldybės nurodymo.

„Orai šilti, viskas greitai sužaliavo ir pradėjo augti. Šiemet šienauti pradėsime savaite anksčiau nei pernai. Pernai pavasaris buvo šaltas ir trumpas. Žolė taip greitai neaugo. Pirmą kartą šienavome veją aplink karių kapines prieš gegužės 9-osios minėjimą“, – tvirtino vadovas.

Šiemet ketinama pirmiausia žolę pjauti matomiausiose miesto vietose: Atgimimo, Lietuvininkų aikštėse, kitose erdvėse.

G.Valašinas pabrėžė, kad svarbu žolę nušienauti, kol nepradeda žydėti pienės, o jos jau po truputį ima skleisti savo žiedus. Peržydėjusios pienės skleidžia savo sėklas ir taip teršia žaliuosius plotus.

„Kai kurie žmonės piktinasi, kad stengiamės viską nušienauti prieš pienių žydėjimą. Aiškina, kad šie augalai jiems labai patinka. Tačiau pienės gadina veją. Jei žmonės nori grožėtis šių augalų žiedais, tai tegul važiuoja į kaimą. Klaipėda yra miestas, kuriame turi būti atitinkama želdinių priežiūra“, – teigė vadovas.

Anot direktoriaus, pienes laiku būtina nušienauti ir dėl to, kad žmonėms nekiltų alerginių reakcijų.

G.Valašino teigimu, Klaipėdoje yra vietų, kur augalams leidžiama augti. Viena iš jų – Poilsio parkas.

Direktorius tvirtino, kad miesto vejas jau reikėtų atnaujinti. Paskutinį kartą tai daryta prieš daugiau nei 20 metų.

„Miesto vejos nėra nuolat laistomos. Vasarą jas išdegina saulė. Per šventes ištrypiamos, kenkia ir piktžolės. Ypač reikėtų atnaujinti Danės skvero vejas. Tačiau kitiems žmonėms gražu ir paprasta žolė“, – pasakojo vadovas.

Anot G.Valašino, atnaujinti veją nėra taip paprasta. Reikia išrauti senąją, paruošti žemę ir tada sodinti naują. Vejos atnaujinimo įkainis siekia apie 10 litų už kvadratinį metrą. Miesto žolynų plotas yra apie 10 tūkst. kvadratinių metrų.

„Mums dar toli iki tokių pievelių, kokios yra Anglijoje. Jos laistomos, žalios, gražios. Miela ir malonu ant jų sėdėti“, – palygino direktorius.