26 metų rūpybos darbuotoja Robyn Peoples (Robin Pipls) ir 27 metų padavėja Sharni Edwards (Šarni Edvards) susituokė per ceremoniją Karikferguse netoli Belfasto. Moterys sakė neketinusios tapti pirmąja susituokusia tos pačios lyties pora, bet džiaugėsi tapusios permainų Šiaurės Airijoje simboliu.

„Labai ilgai ir sunkiai kovojome, kad ši galimybė būtų vertinama kaip lygi, o dabar esame čia ir tai tiesiog nuostabu“, – sakė Robyn. Ji ir jos žmona po santuokos pasirinko pavardę Edwards-Peoples.

Pasak Robyn, svarbu buvo „parodyti, kad mes esame lygios vyro ir moters“ porai. „Mūsų meilė visai tokia pati, ji niekuo nesiskiria“, – pridūrė moteris.

Šiaurės Airijos asamblėja nepasekė Britanijos ir Škotijos parlamentų pavyzdžiu, kai jie 2014 metais leido tuoktis tos pačios lyties asmenims. Socialiai konservatyvi Demokratinė junionistų partija (DUP), didžiausia frakcija Šiaurės Airijos asamblėjoje, prieštaravo gėjų santuokų legalizavimui.

Tačiau po lygių teisių gynėjų kampanijos pernai įsikišo Britanijos parlamentas, užtikrindamas, kad Šiaurės Airijoje galiotų ta pati tvarka kaip ir likusioje šalies dalyje. Pakeitimas įsigaliojo sausio 13 dieną, o pirmosios gėjų santuokos tapo įmanomos po keturių savaičių.

Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjai veikė tuo metu, kai Šiaurės Airijos asamblėja ir vyriausybė buvo suspenduotos vykstant ginčui tarp pagrindinės airių nacionalistų ir britų junionistų partijų, kurios regione dalijasi valdžia. Administracija vėl pradėjo dirbti praėjusį mėnesį, po trejų metų pertraukos. Tačiau net jei Šiaurės Airijos įstatymų leidėjai norėtų panaikinti parlamento Londone priimtą santuokų įstatymą, negalėtų lengvai to padaryti.

Britų parlamentarai pernai taip pat balsavo už galimybių atlikti abortą išplėtimą. Šiaurės Airijoje šios galimybės buvo labai suvaržytos.

Tarp aktyvistų, siekusių santuokos įstatymo pakeitimo, buvo Sara Canning (Sara Kaning), kurios partnerė, žurnalistė Lyra McKee (Laira Maki) žuvo nuo Airijos respublikonų armijos (IRA) disidentų kulkų, kai 2019 metų balandį rengė reportažą apie riaušes prieš policiją Londonderyje.

S. Canning sakė, kad pirmoji tos pačios lyties asmenų santuoka Šiaurės Airijoje yra „nuostabi mūsų istorijos akimirka“.

„Tai tikrai labai daug reiškia ir suteikė man labai reikalingos šviesos tamsiais metais, – sakė ji. – Žinau, kad Lyra labai džiaugtųsi matydama šią dieną.“

Dėl L. McKee nužudymo niekas nebuvo apkaltintas, bet policija antradienį pranešė, kad Londonderyje buvo areštuoti keturi vyrai.

Į klausimą, ar sutinka, kad Europoje turėtų būti leidžiamos tos pačios lyties asmenų santuokos, neigiamai atsakė 60 proc. Lietuvos gyventojų, o 7 proc. neturėjo nuomonės, rodo gegužės mėnesį atliktos apklausos duomenys.

Kaimyninėje Latvijoje už tai, kad Europoje būtų leidžiamos vienos lyties asmenų santuokos, pasisakė 24 proc., Estijoje – 41 proc., Lenkijoje – 45 proc. apklaustųjų.

Vidutiniškai Europoje už tai, kad būtų leidžiamos vienos lyties asmenų santuokos, pasisako 69 proc. gyventojų, 26 proc. tam nepritaria. Daugiausiai už tos pačios lyties santuokas pasisakančių yra Nyderlanduose ir Švedijoje – 92 procentai.

Tuo metu 53 proc. gyventojų Lietuvoje mano, kad seksualinių mažumų atstovai turi turėti tokias pat teises kaip ir kiti piliečiai. Europoje tokių – 76 procentai.

Su teiginiu, jog seksualinėms mažumoms turi būti užtikrinamos tokios pačios teisės kaip ir visiems piliečiams, sutinka 53 proc. Estijos gyventojų. Latvijoje ir Lenkijoje taip manančių yra 49 procentai.

Vakarų Europa: pirmieji

2001 metais Nyderlandai tapo pirmąja pasaulio valstybe, leidusia gėjų ir lesbiečių poroms tuoktis per civilinę ceremoniją.

Šiuo pavyzdžiu pasekė 15 Europos šalių: Belgija, Didžioji Britanija (bet ne Šiaurės Airija, kuri pripažįsta tik civilines partnerystes), Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Malta, Norvegija, Portugalija, Ispanija ir Švedija. Austrija prie jų turi prisidėti kitais metais.

Keliose iš šių šalių iki gėjų santuokų legalizavimo buvo leidžiamos civilinės partnerystės, numatančios mažiau teisių. Pirmoji šioje srityje buvo Danija, tokias partnerystes leidusi nuo 1989 metų.

Kai kuriose Europos šalyse vis dar leidžiamos tik tokios partnerystės, o ne santuokos. Tarp šių šalių yra Kroatija, Kipras, Čekija, Graikija, Vengrija, Italija ir Šveicarija.

Slovėnijoje taip pat leidžiamos civilinės partnerystės, bet 2015 metų referendume buvo atmestas pasiūlymas legalizuoti gėjų santuokas.

Draudimai Rytuose

2018 metų birželį Čekijos vyriausybė parėmė įstatymo projektą, kurį priėmusi šalis taptų pirmąja pokomunistine Europos Sąjungos nare, legalizavusia tos pačios lyties asmenų santuokas.

Tačiau dauguma Rytų Europos šalių neleidžia nei gėjų partnerysčių, nei santuokų. Tarp šių šalių yra Bulgarija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.

2014 metais Estija tapo pirmąja buvusia sovietine respublika, leidusia tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas.

Rusijoje homoseksualumas buvo laikomas nusikaltimu iki 1993 metų, o psichikos liga – iki 1999-ųjų. Dabar tai legalu, tačiau pagal 2013 metais priimtą įstatymą yra baudžiama už homoseksualumo „propagandą“ nepilnamečiams.

Įvaikinimas Vakaruose

Vakarų Europa taip pat pirmauja dėl tos pačios lyties porų teisių įsivaikinti, gyvenant arba santuokoje, arba civilinėje partnerystėje.

Tai leidžiama Austrijoje, Belgijoje, Britanijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Švedijoje.

Kitos šalys, tokios kaip Suomija ir Slovėnija, leidžia įsivaikinti tos pačios lyties partnerio vaikus.

Dirbtinis apvaisinimas yra leidžiamas lesbiečių poroms Austrijoje, Belgijoje, Britanijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Skandinavijos šalyse. Prancūzija svarsto, ar žengti tokį žingsnį.

Tačiau dauguma Europos šalių draudžia surogatinę motinystę, nors neatlygintinai naudotis surogatinių motinų paslaugomis leidžiama Belgijoje, Britanijoje ir Nyderlanduose. Išimtis yra Graikija, kuri 2014 metais legalizavo apmokamą surogatinę motinystę.

Kalbant apie kitas pasaulio dalis, nuo 2005 metų homoseksualios poros gali tuoktis Kanadoje, nuo 2015 metų – Jungtinėse Valstijose. Tokios santuokos taip pat leidžiamos keturiose Lotynų Amerikos šalyse: Argentinoje, Brazilijoje, Kolumbijoje ir Urugvajuje.

2006 metais Pietų Afrikos Respublika tapo vienintele Afrikos šalimi, leidžiančia gėjams tuoktis.

Pasak premjero, kartu gyvenančių žmonių santykius sureguliuoti reikia, kad jie galėtų įteisinti savo turtinius santykius, gauti informaciją apie partnerį ir nesusituokę

„Tikrai matau galimybę grįžti prie šito klausimo, yra užregistuotos įstatymų pataisos, kurios leistų tinkamai sureglamentuoti teisinius santykius tarp kartu gyvenančių asmenų, kalbant apie jų asmens duomenų apsaugą, turtinius santykius, tai, manau, kad pakankamas reguliavimas yra bent jau šiame etape – būtų, reikia priimti Seime“, – žurnalistams Kaune po iškilmingo Vyriausybės posėdžio valstybės atkūrimo šimtmečio proga sakė S. Skvernelis.

Taip jis kalbėjo Vilniuje vykstant piketui dėl homoseksualų teisių.

Lietuvoje liberalūs politikai kelis kartus teikė siūlymus įteisinti homoseksualų civilinę partnerystę, tačiau iniciatyvos Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

Į tai reagavo kelios visuomeninės ir politinės organizacijos, prie Vyriausybės surengusios vestuvių inscenizaciją, per kurią buvo tariamai sutuoktos devynios poros.

Socialiniuose tinkluose ši demonstracija pavadinta „šimtmečio vestuvėmis“, ji vyko likus dviem dienoms iki Lietuvos atkūrimo šimtmečio minėjimo.

Visas norinčias poras „sutuokė“ robotu persirengęs vienas iš renginio organizatorių Artūras Rudomanskis, pabrėžęs, kad Lietuva yra tarp nedaugelio homoseksualų santykių sureguliavimo klausimo neišsprendusių Europos Sąjungos šalių.

„Manome, kad Lietuva yra pasirengusi eiti tolerantiškesniu, vakarietišku keliu“, – sakė kitas piketo organizatorius, Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas Mykolas Knyza.

„Mielai norėtume būti pamergėmis pas savo draugus, kurie šiandien susituokti negali“, – teigė tariamus santuokos įžadus su drauge davusi Teresė Škutaitė.

Seksualinių mažumų santykių sureguliavimo šalininkai teigia, kad šiuo metu homoseksualios poros Lietuvoje yra diskriminuojamos, nes jų nariai neturi teisės į paveldėjimą, automatiškai negali gauti informacijos apie į nelaimę patekusio partnerio sveikatą, atstovauti vienas kitam teismo procese.

Vienalyčių santuokų ir partnerystės įteisinimo kritikai sako, kad homoseksualios poros nėra tradicinė šeima, o jų santykių sureguliavimas būtų žingsnis link leidimo seksualinėms mažumoms įsivaikinti.

Pernai spalį rengta gyventojų apklausa rodo, kad gėjų partnerystei pritartų 11 proc. Lietuvos gyventojų, o galimybę homoseksualams sudaryti santuoką teigiamai vertintų 9 proc. žmonių. 

Santuokų lygybė teisiškai įsigaliojo gruodžio 9 dieną, didele balsų persvara pritarus parlamentui, bet Australijoje reikalaujama, kad visos poros pareiškimus tuoktis paduotų prieš mėnesį, todėl šis antradienis buvo pirma galima diena gėjų santuokoms.

Sportininkai Craigas Burnsas (Kreigas Bernsas) ir Luke'as Sullivanas (Liukas Salivanas) vidurnaktį susituokė netoli rytinėje pakrantėje esančio Tvid Hedso miesto.

„Tai dar vienas būdas parodyti savo meilę ir dėkingumą partneriui, tavo gyvenime svarbių žmonių akivaizdoje“, – sakė 29 metų sprinteris C. Burnsas, kuris balandžio mėnesį varžysis Sandraugos žaidynėse Australijos Gold Kouste.

Niukasle į šiaurę nuo Sidnėjaus 32 metų Rebecca Hickson (Rebeka Hikson) susituokė su 34 metų Sarah Turnbull (Sara Ternbal), kuri jos partnerė yra jau devynerius metus.

Visuomenę skaldžiusius debatus prieš rinkėjų apklausą dėl gėjų santuokų, kuri buvo surengta prieš balsavimą parlamente, R. Hickson pavadino „baisiu laikotarpiu“. Ji sakė su partnere norėjusi tapti viena pirmųjų Australijoje susituokusių lesbiečių porų ir patekti į istoriją.

Australijos parlamentas už gėjų santuokų legalizavimą nubalsavo po visoje šalyje surengtos rinkėjų apklausos paštu. Tyrimas parodė, kad 62 proc. respondentų norėjo santuokų lygybės.

Vieno mėnesio laukimo periodas išimties tvarka nebuvo taikomas kai kurioms poroms, kurios pastarosiomis savaitėmis jau susituokė. Tarp ypatingų aplinkybių tokiai išimčiai buvo mirtina partnerio liga ir užsienyje gyvenančių giminaičių lėktuvų bilietai į Australiją, užsakyti anksčiau, kol dar nebuvo aiški įstatymo įsigaliojimo data.

Civilines santuokas registruojantis pareigūnas Charlesas Foley (Čarlzas Folis) daug metų agituoja už tai, kad Australija atsisakytų vieno mėnesio laukimo periodo. Pasak jo, toks laikotarpis yra tarp ilgiausių pasaulyje.

Federalinė vyriausybė šį periodą nustatė prieš dešimtmečius, Bažnyčių pageidavimu, kad parapijiečiai turėtų laiko išdėstyti, kodėl galėtų prieštarauti kai kurioms religinėms sąjungoms, sakė Ch. Foley.

Airijoje laukimo periodas yra trys mėnesiai.

Australija ir Airija yra vienintelės šalys, kuriose gėjų santuokų legalizavimo klausimas buvo pateiktas visuomenės balsavimui.

Teisiškai įpareigojamą referendumą dėl atitinkamos konstitucijos pataisos Airija surengė 2015 metais. Per šį plebiscitą 62 proc. dalyvių balsavo už santuokų lygybę.

Australijos konservatorių vyriausybė neįpareigojamą rinkėjų balsavimą paštu surengė norėdama išvengti savo paties parlamentarų susiskaldymo ir pažadėjo balsuoti šiuo klausimu, jei australai pritars lygybei. Australai pritarė, ir parlamentas greitai priėmė įstatymą.

Civilines santuokas registruojanti Judy Ulich (Džudi Ulič) 2013 metais per penkias dienas sostinėje Kanberoje sutuokė 11 tos pačios lyties asmenų porų, bet vėliau Aukštasis teismas panaikino vietos teritorijos įstatymą, kuriuo trumpam buvo užtikrinta santuokų lygybė. Teismas vienbalsiai palaikė skubius federalinės vyriausybės argumentus, kad šis teritorijos įstatymas negalioja, nes neatitinka federalinio tos pačios lyties asmenų santuokų draudimo.

J. Ulich sakė, kad laukia progos antrą kartą sutuokti kelias gėjų poras, kurių santuokos anuomet buvo anuliuotos. Tačiau antradieniui nebuvo numatyta nė viena iš 15 pas ją planuojamų gėjų santuokų. Dauguma gėjų porų nusprendė palaukti kurio nors joms tinkamo savaitgalio.

„Jeigu nenorėjo padaryti pareiškimo ir susituokti dvi minutės po vidurnakčio, žmonės paprastai nesirinko antradienio, kuris yra darbo diena“, – sakė ji.

„Dauguma atvejų jie nori šventės. Jie nori, kad žmonės galėtų pasidžiaugti kartu su jais, nes jie taip kovojo už teisę susituokti“, – pridūrė pareigūnė.

Gruodžio 8 dieną istorinėms reformoms buvo gautas karališkasis pritarimas – generalgubernatorius Peteris Cosgrove'as (Piteris Kosgrouvas) pasirašė įstatymą karalienės Elizabeth II (Elzbietos II), kuri konstituciškai yra Australijos valstybės galva, vardu.

Tikėtasi, kad pirmosios tos pačios lyties asmenų santuokos bus įregistruotos sausio 9 dieną – po 30 dienų periodo, kurį poros turi išlaukti padavusios pareiškimus tuoktis. Tačiau kai kas dėl ypatingų aplinkybių siekė išimties ir pirmosios dvi ceremonijos šeštadienį įvyko Sidnėjuje ir Melburne.

„Ką tik įvyko Australijos pirmoji teisinė tos pačios lyties asmenų santuoka. Sveikinimai Amy (Eimi) ir Lauren (Loren)“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė kampanija „Equal Marriage Rights Australia“.

Žiniasklaidos kompanija „Fairfax Media“ pranešė, kad 31 metų Lauren Price (Loren Prais) ir 29 metų Amy Laker (Eimi Leiker) santuoką įregistravo Sidnėjuje ir kad po dviejų valandų Melburne susituokė 36 metų Amy McDonald (Eimi Makdonald) ir jos bendapavardė 28 metų Elise McDonald (Elis Makdonald).

Paskelbtoje nuotraukoje matyti L. Price ir A. Laker tradicinėmis baltomis suknelėmis, susikibusios už rankų ir tariančios lemtingąjį „Taip“.

Tarp šimtų minėtame „Facebook“ puslapyje esančių komentarų yra tokia „Paul Antoine“ žinutė: „Na... Ar sugriuvo šalis? NEEE!! Dvi moterys ką tik pademonstravo savo meilę. Gan paprasta, bet vis tiek, mano nuomone, ypatinga!“

Visi, išskyrus keturis, Australijos žemųjų Atstovų Rūmų nariai, kurių iš viso yra 150, šio mėnesio pradžioje nubalsavo už santuokų lygybę. Sprendimas buvo padarytas po piktų debatų, kuriuos vyriausybė išsprendė surengusi smarkiai kritikuotą rinkėjų balsavimą paštu. Jo metu australai užtikrintai pritarė permainoms.

„Fairfax“ pranešė, kad L. Price ir A. Laker iš pradžių ketino surengti pasižadėjimo ceremoniją Didžiosios Britanijos konsulate, nes L. Price yra iš Velso. Tačiau kai buvo priimtas naujasis įstatymas, jos paprašė netaikyti joms normalaus laukimo periodo, nes L. Price šeima jau buvo atvykusi į Sidnėjų dalyvauti šventėje.

Amy ir Elise McDonald, kaip pranešė laikraštis „Herald Sun“, leidimą susituokti gavo tik šeštadienį ryte, pasiekusios išimtį dėl panašių priežasčių – dėl finansinių aplinkybių ir dėl to, kad jų šeimos atvyko iš užsienio.

Tos pačios lyties asmenų santuokos dabar yra pripažįstamos daugiau kaip 20-yje valstybių, kurių 16 yra Europoje.

Incidentas pakurstė nuogąstavimus, kad emocingą balsavimą paštu dėl gėjų santuokų legalizavimo gali aptemdyti smurtas.

Iki 15 mln. australų dalyvauja savanoriškame balsavime paštu. Jų prašoma atsakyti „Taip“ arba „Ne“ į klausimą, ar reiktų legalizuoti gėjų santuokas. Rezultatai turi būt paskelbti lapkričio viduryje.

T.Abbottas, aktyvus tokių sąjungų kritikas, sakė, kad ketvirtadienį per renginį Hobarte Tasmanijos pietuose prie jo priėjo vyras. Jis esą taikėsi paspausti ekspremjerui ranką, bet paskui smogė jam galva.

„Ištiesiau ranką. Jis pagriebė mano ranką ir sudavė galva. Jis, žinoma, buvo su ženkleliu „Taip“, – penktadienį Hobarte žurnalistams pasakojo T.Abbottas.

„Nerimauju dėl naujo drąsaus tos pačios lyties asmenų santuokų pasaulio, jei kai kas iš tų žmonių, kurie entuziastingiausiai jo siekia, baugina tokiu būdu“, – pridūrė jis.

59 metų ekspremjerui buvo nesmarkiai sužeista lūpa, bet „medikų pagalbos neprireikė“, žurnalistams sakė Tasmanijos policijos vadas Tony Cerritelli (Tonis Seritelis).

Konservatyviomis pažiūromis garsėjantis T.Abbottas premjero poste dirbo 2013–2015 metais, kol jį nuvertė dabartinis lyderis Malcolmas Turnbullas (Malkolmas Ternbalas) – nuosaikių pažiūrų politikas, remiantis gėjų santuokas.

M.Turnbullas penktadienį pasmerkė numanomą smūgį galva ir pridūrė, kad net „vieno incidento yra per daug“.

„Tačiau svarbu prisiminti, kad didžioji dauguma australų šiuose debatuose dalyvauja pagarbiai ir draugiškai“, – sakė jis.

Aktyviai kampanijoje „Taip“ dalyvaujantis Alexas Greenwichas (Aleksas Grinvičas), nepriklausomas Naujojo Pietų Velso valstijos parlamento narys, sakė, kad „per šiuos nacionalinius debatus nėra vietos bet kokiai nepagarbai – nei fizinei, nei žodinei“.

Nerimaujant, kad šis balsavimas galėtų išprovokuoti priekabiavimų ir homofobinių užgauliojimų, parlamentas priėmė rinkimų stiliaus garantijas, kuriomis balsavimo laikotarpiu draudžiama platinti klaidinančią agitacinę medžiagą.

Minėtas incidentas įvyko popmuzikos žvaigždei Eltonui Johnui (Eltonui Džonui), kuris koncertuoja šiemet 4-osios kategorijos ciklono siaubtame Kvynslande, paraginus australus priimti santuokų lygybę.

„Myliu Australiją. Man labai patinka jos dvasia, pretenzingumo nebuvimas, jos aistra. Viliuosi, kad ji gali priimti sąžiningumą ir drąsą, su kuriais siekiama gėjų santuokų kaip meilės, o ne geismo raiškos“, – ketvirtadienį vakare feisbuke parašė dainininkas, kuris pats yra homoseksualus.

Australų balsavimas paštu nėra įpareigojamas, bet M.Turnbullas pažadėjo surengti balsavimą parlamente, jei dauguma australų į minėtą klausimą atsakys „Taip“.

Nors parama santuokų lygybei didėjo – antradienį „Fairfax Media“ apklausa parodė, kad jai pritaria 70 proc. respondentų, – Australijoje tokios sąjungos dar nėra legalizuotos, nors politiniai ginčai trunka daugiau kaip dešimtmetį.

Konservatorių vyriausybė pasirinko neįprastą būdą – savanorišką neįpareigojamą balsavimą paštu, nes jos rinkimų pažadą surengti nacionalinį plebiscitą du kartus atmetė parlamento aukštieji rūmai Senatas.

Jeigu dauguma australų balsuos „taip“, vyriausybė šiuo klausimu surengs laisvą balsavimą parlamente, kurio metu parlamentarų nevaržys partijų politika ar balsavimo paštu rezultatai. Jeigu per balsavimą paštu bus pasakyta „ne“, parlamento balsavimo nebus.

„Raginu visus balsuoti šiame tyrime ir atsiųsti atgal (balsalapius). Aš balsuosiu „taip“, kaip ir (mano žmona) Lucy (Liusi)“, – šią savaitę vienam komerciniam radijui sakė ministras pirmininkas Malcolmas Turnbullas (Malkolmas Ternbalas).

Nuosaikių pažiūrų M.Turnbullui šiuo klausimu nepritaria kai kurie jo valdančiosios liberalų ir Nacionalinės partijos koalicijos nariai, ir balsavimas paštu yra laikomas kompromisu.

Iki 15 mln. australų bus paklausta: „Ar turėtų būti pakeisti įstatymai, kad tos pačios lyties poros galėtų tuoktis?“. Balsalapiuose galima pažymėti atsakymą „Taip“ arba atsakymą „Ne“.

Tačiau „taip“ šalininkai yra sakę, kad šis balsų rinkimo per pašto sistemą metodas gali ne taip efektyviai įtraukti jaunesnius australus, kurie laikomi labiau linkusiais paremti įstatymo pakeitimą.

Nacionalinės partijos parlamentarai taip pat reiškė susirūpinimą Australijos pašto galimybėmis pristatyti balsalapius į kaimo vietoves visoje didžiulėje šalyje.

Balsavimas paštu baigsis lapkričio 7 dieną, jo rezultatai bus paskelbti lapkričio 15-ąją.

Nacionaliniai neįpareigojami plebiscitai, kurie skiriasi nuo konstitucinių pasekmių turinčių referendumų, Australijoje yra retas dalykas.

Iš viso buvo surengti tik trys tokie plebiscitai – du dėl ėmimo į karo tarnybą 1916 ir 1917 metais, ir vienas 1977 metais dėl to, kokia daina turėtų tapti nacionaliniu himnu.

Tačiau visi jie buvo surengti pagal Rinkimų įstatymą, ne taip kaip dabartinis balsavimas paštu, kurį vykdo Australijos statistikos biuras.

E.Pena Nieto sakė, kad nusiųs šią svarbią iniciatyvą Kongresui – Aukščiausiajam Teismui pernai nurodžius, kad nekonstituciška valstijoms drausti tos pačios lyties asmenų santuokas.

„Darau tai su įsitikinimu, kad Meksikos valstybė privalo užkirsti kelią diskriminacijai bet kokiu motyvu ir užtikrinti lygias teises visiems“, – parašė jis vyriausybės interneto svetainėje.

„Tokiu būdu lygi santuoka bus aiški mūsų konstitucijoje“, – anksčiau, nacionalinės dienos prieš homofobiją renginyje, sakė prezidentas.

Meksikos lyderis taip pat pridėjo vaivorykštės spalvas prie savo nuotraukų feisbuko ir „Twitter“ paskyrose ir susitiko su lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių žmonių bendruomenės atstovais.

Sostinėje Meksike gėjų santuokos yra leidžiamos nuo 2009 metų; šiuo pavyzdžiu yra pasekusios ir trys iš 31 valstijos. Dar viena valstija, Kampečės, pritarė atitinkamam įstatymui, kuris turi įsigalioti.

Nors Aukščiausiojo Teismo „jurisprudencija“ neįpareigoja valstijų keisti savo įstatymus, ji reikalauja teismų priimti sprendimus, palankius tos pačios lyties asmenų poroms, kurių santuokas atsisakoma įregistruoti.

E.Pena Nieto pristatė dar vieną iniciatyvą, kuria Užsienio reikalų ministerijos pasų poskyrio būtų reikalaujama priimti gimimo liudijimus, kuriuose asmens lytis buvo pakeista.

Konstitucinėms reformoms turi pritarti du trečdaliai Kongreso, kur prezidento Institucinė revoliucinė partija ir jos sąjungininkai turi daugumą. Tada valstijų parlamentai turės patvirtinti įstatymo projektą ir prezidentas galės jį pasirašyti.

Tačiau pasiūlymą remia ne visi.

Meksikos, kurioje gyvena antra pagal dydį pasaulyje katalikų bendruomenė, arkivyskupijos atstovas sakė, kad Bažnyčia „visiškai nesutinka“ su E.Penos Nieto iniciatyva.

„Mes labai apgailestaujame, kad prezidentas pateikė šią iniciatyvą“, – AFP sakė Hugo Valderama (Hugas Valderama), kuris pridūrė, kad „nebuvo būtina“ vadovautis Aukščiausiojo Teismo sprendimu.

E.Pena Nieto turėtų sutelkti dėmesį į kitus svarbius klausimus, tokius kaip su narkotikais susijęs smurtas ir ekonomika, sakė jis.

„Atrodo, kad prezidentas paklūsta šių homoseksualistų lobistų tarptautinei darbotvarkei“, – pridūrė H.Valderama.

Regione Kolumbija praėjusį mėnesį tapo ketvirtąja Pietų Amerikos valstybe, legalizavusia gėjų santuokas.

Pirmoji Lotynų Amerikoje tokias santuokas legalizavo Argentina, 2010 metais. 2013-aisiais šiuo pavyzdžiu pasekė Urugvajus ir Brazilija.

Tos pačios lyties asmenų santuokos taip pat yra legalios įvairiose kitose pasaulio valstybėse, tarp jų – Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) ir Jungtinėse Valstijose.

Maždaug 12 mln. iš 120-ies mln. Meksikos gyventojų laiko save lesbietėmis, gėjais, biseksualais ar translyčiais žmonėmis, nurodo vyriausybė.

Daugiau kaip 60 proc. slovėnų per sekmadienį vykusį balsavimą referendume, kurį žymėjo mažas aktyvumas, atmetė įstatymą dėl gėjų santuokų legalizavimo, rodo rinkimų komisijos paskelbti beveik galutiniai šio plebiscito rezultatai.

Duomenimis, gautais suskaičiavus 99,9 proc. balsalapių, 63,48 proc. rinkėjų tarė „ne“ tam, kad būtų pritarta teisės aktams, kuriuos anksčiau šiais metais patvirtino parlamentas.

Tokia referendumo baigtis yra didelis žingsnis atgal gėjų teisių aktyvistams, kurie vylėsi, jog ši Europos Sąjungos (ES) narė, kurioje gyventojų daugumą sudaro katalikai, taps pirmąja ekskomunistine Europos šalimi, kurioje tos pačios lyties asmenys gali tuoktis ir įsivaikinti.

Daugiau kaip 1,7 mln. žmonių turėjo teisę balsuoti referendume, prieš kurį šioje buvusios Jugoslavijos respublikoje vyko karšti debatai, tačiau aktyvumas siekė vos 36,18 procento.

Kad rezultatai būtų galiojantys, įstatymo priešininkai turėjo užsitikrinti mažiausiai 20 proc. visų registruotų rinkėjų paramą – maždaug 342 tūkst. balsų. Komisijos duomenimis, „Ne“ stovykla iš viso gavo 391 818 balsų.

Pasak Ljudmilos Novak (Liudmilos Novak), aukšto rango konservatyvios partijos „Naujoji Slovėnija“ narės, pasiųsta „žinia yra aiški“.

„Turime ginti vaikus, – sakė ji. – Mes sutinkame suteikti deramas teises homoseksualistams, tačiau išsaugoti šeimą kaip pagrindinę aplinką vaikams.“

Kovo mėnesį Slovėnijos parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo santuoka apibrėžiama kaip „dviejų sąjunga“, o ne kaip „vyro ir moters sąjunga“, tuo suteikiant homoseksualioms poroms tokias pačias teises, kokias turi heteroseksualios poros, įskaitant teisę įsivaikinti.

Tačiau oponentai iškart pradėjo kampaniją už šių pokyčių atšaukimą, tad tas įstatymas taip ir neįsigaliojo, ir nė viena tos pačios lyties asmenų pora negalėjo susituokti.

Viena grupė, pavadinimu „Vaikai pavojuje“, surinko 40 tūkst. parašų, kurių reikėjo norint priversti surengti referendumą šiuo klausimu.

Prieš referendumą vyko karšti debatai, į kuriuos įsiterpė net popiežius Pranciškus, paraginęs slovėnus „remti šeimą, visuomenės gyvenimo struktūrinį atramos tašką“.

Meilė yra meilė

Vienalytės santuokos jau yra įteisintos 18 šalių, tarp jų 13 Europos valstybių. Airija pernai gegužę buvo pirmoji, pritarusi homoseksualų santuokoms referendumo būdu.

„Aš balsavau „taip“. Meilė yra meilė, nepriklausomai nuo nieko“, – sakė 24 metų moteris, vardu Ida, šalies pietvakariuose esančiame Koperio uostamiestyje.

Šis tema Slovėnijoje sulaukė itin prieštaringų vertinimų – ypač jos aspektai, susiję su įsivaikinimu.

Grafitis, iškeverzotas ant vieno Bažnyčios centro sienos netoli tos rinkimų apylinkės, suteikia tam tikros informacijos apie didelius nesutarimus šiuo klausimu.

„Ar priimtum homoseksualaus donoro kraują, kad išgelbėtum savo vaiką?“ – klausia to grafičio autorius.

Kitas rinkėjas sakė, kad taip pat pritaria permainoms, bet pridūrė, kad, jo nuomone, referendumo surengimas šiuo klausimu yra valstybės pinigų švaistymas.

„Dėl to turėtų spręsti ekspertai arba vyriausybė. Jie neturėtų to palikti mums“, – sakė Vojko (Voikas), pensininkas.

„Tai pinigų išmetimas į balą. Žinoma, aš „už“, bet jei pasirodys, kad bus „ne“, pasaulis iš mūsų juoksis“, – pridūrė jis.

Tai nebe pirmas toks referendumas minimu klausimu: 2012 metais Slovėnijos rinkėjai per plebiscitą jau buvo atmetę gėjų santuokas.

Sekmadienį įvykęs pakartotinas nepritarimas reiškia, kad civiliniame kodekse bus grąžinta ankstesnė formuluotė, suteikianti galimybę tuoktis tik heteroseksualioms poroms, o parlamentas ateinančius 12 mėnesių nebegalės siūlyti jokių naujų projektų, numatančių vienalyčių santuokų įteisinimą.

Esami teisės aktai, pagal kuriuos galima registruoti civilines partnerystes, bet negalima įsivaikinti, liks galioti.

Slovėnija seniai pirmavo tarp savo regionų šalių, įstojusi į Europos Sąjungą 2004-aisiais, devyneriais metais anksčiau negu kaimyninė Kroatija. Liubliana 2007 metais taip pat tapo pirmąja iš postkomunistinių šalių, įsivedusia eurą. Vis dėlto jos visuomenė išlaikė tvirtą tradicinę pakraipą.

Prezidento Boruto Pahoro ir premjero Miro Ceraro valdančioji Modernioji centro partija (SMC), kuri rėmė stovyklą „Taip“, teigė, jog gėjų santuokos eliminuotų diskriminaciją bei suteiktų lygias teises visiems 2 mln. gyventojų turinčios šalies piliečiams.

Tuo tarpu buvęs centro dešinės premjeras Janezas Janša iš opozicinės Slovėnijos demokratų partijos (SDS) su tuo kategoriškai nesutiko.

„Lyties ištrynimas iš santuokos (apibrėžimo) suteikia pagrindą žmogaus teisių pažeidimams mūsų brangiausiųjų – mūsų vaikų – atžvilgiu“, – sakė jis.

Violeta Tomič, Jungtinės kairės partijos deputatė, pirmoji pasiūliusi įteisinti vienalytes santuokas, pažadėjo tęsti kovą.

„Eisime toliau; mes nepasiduosime... Žmogaus teisės nebuvo dovana – jos turėjo būti iškovotos“, – aiškino ji.